Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovui R. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Į teismo posėdį neatvyko atsakovas R. Č., kuriam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 130 str.), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, neatvykimo į posėdį priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Sutuoktinio pareigas numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.26 – 3.30 str., 3.35 – 3.36 str. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina, kurių nenuginčijus, bendras sutuoktinių gyvenimas dėl vieno jų kaltės gali būti pripažintas negalimu. Svarbu nustatyti, kad sutuoktinio pareigų pažeidimas yra esminis, lemiantis santuokos pasibaigimą. Tokiais atvejais būtina nustatyti faktus, leidžiančius preziumuoti vieno iš kurio sutuoktinio kaltę: neištikimybę, nelojalumą, nepagarbą, vengimą remti moraliai ir materialiai, šeimos palikimą ir nesirūpinimą ja daugiau kaip vienerius metus ir kita. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-07 nutartis Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25 nutartis Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Viena iš anksčiau nurodytų sutuoktinių pareigų – lojalumas – reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Iš santuokos liudijimo matosi, kad santuoka tarp šalių įregistruota 2008-09-20 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 273 (4 b. l.).

Ieškovė kaltina atsakovą esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu, t. y. atsakovo neištikimybe, nepagarba ir nesirūpinimu šeima. Atsakovas, žinodamas apie teisme iškeltą bylą ir ieškinį, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinio motyvų neginčijo. Iš ieškovės, jos atstovo paaiškinimo matyti, kad nuo 2008 m. lapkričio mėn. santuokinių ryšių sutuoktiniai nebepalaiko, bendro ūkio nebeveda, atsakovas visiškai šeima nesirūpina, nesidomi, nebendrauja, ryšių nepalaiko, ieškovei buvo neištikimas, ja nesirūpino ir žemino, todėl galimybės šalims susitaikyti nėra. Iš aptarto teismas laiko, kad sutuoktiniams bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, ir preziumuojama, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi sutuoktinis R. Č. netinkamai vykdė savo, kaip sutuoktinio pareigas: buvo neištikimas, negerbė ir nebuvo lojalus savo sutuoktinei bei daugiau kaip vienerius metus visiškai šeima nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Dėl aptarto šalių santuoka nutrauktina atsakovui netinkamai vykdžius ar nevykdžius tam tikrų santuokinių pareigų, todėl esant atsakovo kaltei, t. y. CK 3.60 str. 1 d. pagrindu.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama iki santuokos turėta pavardė – R., atsakovui – Č. (CK 3.69 str. 1 d.).

Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja, nėra duomenų, kad atsakovui būtų reikalingas išlaikymas, šalys nepilnamečių vaikų neturi, todėl klausimas dėl vaikų išlaikymo ar vieno iš sutuoktinių išlaikymo priimant teismo sprendimą nesprendžiamas (CPK 385 str. 1 d.).

Iš ieškovės paaiškinimų ir bylos medžiagos matyti, jog šalys santuokos metu kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo, kreditorinių įsiskolinimų neturi: nekilnojamasis turtas – ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų statinių, unikalus Nr. 9195-4003-6055, esančių (duomenys neskelbtini) (7-9 b.l.) – yra įgyti dovanojimo sutarties pagrindu ir yra ieškovės asmeninė nuosavybė, o kilnojamasis turtas – transporto priemonė VAZ 2105, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), transporto priemonė AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), transporto priemonė AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini) (11 b. l.) – yra atsakovo įsigyti iki santuokos sudarymo ir yra atsakovo asmeninė nuosavybė, t. y. nurodytas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas yra nedalintinas turtas, todėl turto padalijimo klausimas priimant teismo sprendimą taip pat nesprendžiamas (CPK 385 str. 1 d.).

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 143,00 Lt žyminis mokestis (CPK 88 str., 93 str. 1 d.).

3,30 Lt teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (10 litų) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 str., 385 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 str., 3.64 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

n usprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką sudarytą 2008-09-20 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 273, nutraukti, pripažįstant, jog dėl santuokos nutrakimo kaltas atsakovas R. Č..

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę – Račkauskytė, atsakovui palikti pavardę – Č..

Priteisti iš atsakovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. Č., (duomenys neskelbtini) 143,00 Lt (vieno šimto keturiasdešimt trijų litų 00 ct) žyminį mokestį.

Nepriteisti teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Per 3 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Rasa Milvydaitė