Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir pagreitinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), specialaus vidurinio išsilavinimo, Mažos Bendrijos (toliau – MB) „G.“ vadovas, nevedęs, turintis du nepilnamečius vaikus, neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. P. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis 2023 m. gruodžio 26 d., apie 21.28 val., Vilniuje, Kregždžių gatvėje, ties pastatu Nr. 32, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Dodge Nitro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,91 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ str. 1 d.

II. Byloje surinkti įrodymai

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad Kalėdinių švenčių metu, 2023 m. gruodžio 24 d., lankėsi pas tėvus (duomenys neskelbtini). Kitą dieną, kartu su savo vaikais grįžo į Vilnių ir tą pačią dieną, vakare, nusprendė aplankyti savo draugą, kuris gyvena netoli Galgių kaimo. Ruošiesi kartu su draugais atšvęsti Kalėdines šventes. 2024 m. gruodžio 26 d., po pietų, išvažiavo namo. Pakeliui sustojo prie netoli nuo gyvenamosios vietos esančio miškelio, kur klausė muzikos ir gėrė automobilyje turėtą alų. Po kurio laiko paliko automobilį ir grįžo namo pėsčiomis. Namuose taip pat išgėrė alaus ir užmigo. Prabūdęs iš miego, norėjo parūkyti, tačiau cigaretės buvo prie miškelio palikto automobilio dėtuvėje. Grįžęs į automobilį nusprendė iki namų parvažiuoti automobiliu. Atstumas iki namų nebuvo didelis. Įvažiuodamas į kiemą priparkuoti automobilio, dėl slidžios kelio dangos, nesugebėjo laiku sustabdyti ir atsitrenkė į kaiminės Rasos „VW Beetle“ automobilį, kuris nuo smūgio pasislinko ir atsitrenkė į kaimynės M. automobilį. Dėl to labai susijaudino. Prisiparkavęs kieme galvojo kaip pranešti kaimynėms apie eismo įvykį, tačiau užsnūdo. Po kurio laiko jį pažadino pareigūnė ir paklausė, kur apgadino automobilio priekį. Iš sumaišties ir nesusipratimo parodė, kad automobilis prieš jį įsigyjant jau turėjo tam tikrų defektų, tačiau išlipęs iš automobilio ir apsižiūrėjęs suprato apie kokius automobilio defektus kalbėjo pareigūnė. Iš karto po to, policijos automobilyje pareigūnai patikrino jo neblaivumą. Antrą kartą patikrinti neblaivumo pareigūnai kaltinamajam nepasiūlė. Net jeigu pamirštų šią aplinkybę, nesupranta dėl ko jis būtų galėjęs atsisakyti pūsti antrą kartą. Elgėsi mandagiai, neatsikirtinėjo, vykdė visus pareigūnų nurodymus. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad įvykio dieną buvo išgėręs 5-6 alaus. Dieną prieš įvykį, kartu su draugais, vartojo skirtingo stiprumo gėrimus. Seserį (galimą laiduotoją) laiko savo didžiausiu autoritetu, nes ji neretai pasirūpina jo vaikais (parūpina knygomis), visiškai atiduoda save darbui, o visą likusį laiką skiria šeimai ir papildomos visuomeninėms veikloms. Dėl to neretai pasitaria su seserimi klausimais, kurie liečia jo asmeninį gyvenimą. Jos nuomonė jam (kaltinamajam) yra svarbi. Apie eismo įvykį papasakojo seseriai, broliui ir kai kuriems draugams. Sesuo nemaloniai nustebo, tačiau reagavo į tai ramiai. Nenorėdamas, kad tėvai pergyventu dėl įvykusio, nusprendė jiems apie įvykį nieko nesakyti. Nori atsikratyti visų žalingų įpročių (alkoholinių gėrimų ir rūkymo) ir pradėti sportuoti. Gailisi, kad nuo jo veiksmų nukentėjo kaimynai, tačiau džiaugiasi, kad žmonės nenukentėjo fiziškai. Automobilį „Dodge Nitro“ įsigijo iš Ispanijoje gyvenančios pažįstamos M. Automobilį deklaravo savo vardu, tačiau neįregistravo, nes planavo jį parduoti. Neseniai įkūrė savo įmonę remontuoti automobilius. Be to, gavo darbo pasiūlymą iš profesinės mokymo įstaigos, kurioje anksčiau baigė mokslus, todėl ateityje, jeigu bus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ruošiasi dirbti mokytoju. Šiuo metu gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tėvams priklausančioje namo dalyje. Palaiko glaudžius ryšius ne tik su sesers, bet ir su brolio šeima. Su kaimynėmis bendrauja ir sutaria. Kaimynų patirtą materialią žalą atlygino draudimas. Geranoriškai sutiko papildomai sumokėti už automobilių sugadinimus ir padėti juos suremontuoti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pateiktoje informacijoje apie kelių transporto priemones, matyti, kad automobilis „Dodge Nitro“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)), nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d., pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, nuosavybės teise priklauso E. P. (b. l. 52-53).

Pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktus duomenimis, automobilio „Dodge Nitro“ kaina su PVM yra 4 137,00 Eur (b. l. 54).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Taisyklės, pagal kurias nusprendžiama kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse. BPK 20 straipsnio 2 dalis nustato, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse – kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais. Iš aptarto reguliavimo matyti, kad duomenys negali būti pripažinti įrodymais tik jeigu: 1) tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų arba 2) duomenys nėra reikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-81-719/2024).

Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamoje byloje surinktus bei teisme ištirtus įrodymus (tarp jų kaltinamojo parodymus teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai, vaizdo įrašų ir jų apžiūros protokolai, taip pat įvykio vietos apžiūros protokolai bei tarnybinių pranešimų duomenys ir kiti aukščiau išvardinti duomenimis), konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis E. P. 2023 m. gruodžio 26 d., apie 21.28 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 32, vairavo automobilį „Dodge Nitro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2023 m. gruodžio 26 d., 22.12 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.91 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais E. P. grubiai pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad E. P. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Baudžiamojo proceso metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį E. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sesers I. D. atsakomybėn.

Įstatymas nustato, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis E. P. yra neteistas, t. y. jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą (sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki vienerių metų), numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis tiek ikiteisminio, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Tai taip pat pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis, nusikalstamais kaltinamojo veiksmais padaryta turtinė žala atlyginta. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatytos pirmos trys BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos.

Išnagrinėjęs ir įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo elgesį įvykio vietoje ir baudžiamojo proceso metu, parodymus duotus teisimajame posėdyje ir kitus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas prieina išvados, kad po 2023 m. gruodžio 26 d. eismo įvykio, norėdamas ištaisyti savo klaidą, sumažinti kaimynų patirtą turtinę žalą ir pakeisti neigiamus savo asmenybės bruožus, E. P., padarė ženklią pažangą. Teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis patikino, kad po įvykio atsisakė visų žalingų įpročių (rūkymo, alkoholinių gėrimų), pradėjo sportuoti, padėjo kaimynėms sutvarkyti sugadintus automobilius ir savo iniciatyva atlygino papildomas išlaidas susijusias su automobilio remontu. Minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog E. P. iš esmės laikosi įstatymų, nėra linkęs daryti nusikalstamas veikas, o padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Tai rodo, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti, nes teismas turi pagrindą manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be jau minėto, teismas taip pat privalo įvertinti ir laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).‏‏‎

Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek jo sesuo I. D. parodė, kad juos sieja artimi santykiai. Kartu praleidžia laiką asmeninių ir valstybinių švenčių metu. Kaltinamasis nurodė, kad sesuo yra jo didžiausias autoritetu. I. D. pripažino, kad kartais dėl laiko stygiaus pamiršdavo apie savo artimuosius. Praeityje ne kartą padėjo E. P. pažaboti gyvenimo iššūkius, todėl tiki, kad ir šioje nepaprastoje padėtyje jai pavyks pagelbėti kaltinamajam. Kadangi dabar kaltinamojo likimas jai ypatingai svarbus, pažadėjo skirti daugiau laiko bendravimui ir kaltinamojo įsitraukimui į visuomenines veiklas.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą, daro išvadą, kad I. D. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra verta teismo pasitikėjimo, gali kaltinamajam daryti teigiamą įtaką, todėl yra tinkama laiduotoja.

Esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį E. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal I. D. laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą E. P. nutraukti. Įvertinus ne tik pirmiau nurodytas teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, laiduotojos asmenybę, nustatytinas vienų metų laidavimo terminas be užstato, kuris, teismo vertinimu, yra pakankamas, jog būtų pasiekti laidavimo tikslai.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki septynerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Kadangi kaltinamasis E. P., vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas vidutinis – 1,91 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, todėl kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes: kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio neblaivumo būsenos, nakties metu, t. y. tamsiu paros metu, Vilniaus mieste, senamiestyje, kur bet kuriuo metu gali pasirodyti žmonės, nedidelį atstumą, praėjus pakankamai trumpam laikui po to, kai vartojo alkoholinius gėrimus, šiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių pasekmių. Įvertintina ir tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, po to, kai 2017 metais jam jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones; administracine tvarka baustas ir už kitokio pobūdžio KET pažeidimus (paskirtos baudos sumokėtos). Kita vertus, kaltinamasis iki šiol neteistas, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, yra siejamas stiprių socialinių ryšių su šeima (tėvais, broliu), nuolat dirba keliose darbovietėse, charakterizuojamas teigiamai, užsiima savanoriška veikla, turi negalę, kuri siejama su galimybe laisvai judėti, nustatytas 45% darbingumas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. sausio 4 d. Pažymėtina, jog kaltinamajam nagrinėjamo įvykio metu buvo žinoma apie tai, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga savo asmeniniams bei darbiniams poreikiams patenkinti, tačiau ši aplinkybė nesulaikė kaltinamojo nuo nusikalstamos veikos įvykdymo. Teismo vertinimu, nustatytas terminas yra proporcingas įvykdytai nusikalstamai veikai bei kaltinamojo asmenybei ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Juolab kad kaltinamasis yra ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, įskaitant ir už tai, jog vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis E. P. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas jam priklausantį automobilį. Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Minėto automobilio vidutinė rinkos vertė pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktus duomenis - 4.137,00 Eur.

VI. Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam E. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 65-78), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajam atėmimą.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kaltinamojo E. P. vairuotojo pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, prisegtas voke prie galinio pirmo bylos tomo viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. P., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą be užstato. Baudžiamąją bylą E. P. nutraukti.

Baudžiamąją bylą E. P. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 sausio 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, E. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Dodge Nitro“, (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

E. P. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus; teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti.

Kompaktinę laikmeną su garso įrašu – palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2) vengiant vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), ji gali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

1) laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.