Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-31 nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, romė, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), trijų klasių išsilavinimo, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, teista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, padarymu, su kaltinamuoju aktu perduota prokurorui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2019-05-24 Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo perduotas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio surašytas kaltinamasis aktas kartu su baudžiamąja byla, kurioje O. S. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje padarymu.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-05-31 nutartimi baudžiamąją bylą perdavė Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui trūkumams pašalinti. Teismas konstatavo, kad dėl trūkumų surašant kaltinamąjį aktą nėra aiškus pats įrodinėjimo šioje byloje dalykas, todėl tai trukdytų nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje.

3. Skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-31 nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

3.1. Prokuroro teigimu, apylinkės teismo nutartimi pažeista prokuroro teisė - baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis (BPK 256 str. 1 d.).

3.2. Prokuroro manymu, apylinkės teismas nepagrįstai nurodo, kad kaltinimo aplinkybės, jog O. S. iki 2018-07-04 15 val. Vilniuje įgijo narkotines medžiagas, turėdama tikslą jas platinti, nėra nurodytos kaltinamajame akte, ir nėra pagrįstos baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais duomenimis, bet inkriminuojamos. Prokuroras atkreipia dėmesį į 2019-04-18 surašyto kaltinamojo akto 16-ąjį punktą, kuriame yra duomenys apie įtariamosios O. S. papildomos apklausos 2018-07-27 metu duotus parodymus. Nurodo, jog šie ikiteisminio tyrimo duomenys įgalina prokurorą kaltinti O. S. padarius sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Taigi, prokuroro manymu, apylinkės teismas nepagrįstai perdavė bylą prokurorui, darydamas klaidingą išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnių reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

3.3. Prokuroro teigimu, apylinkės teismo argumentas dėl BPK 273 straipsnio taikymo (dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo) nėra įtikinantis, nes tiek BPK 273 straipsnis, tiek BK 64¹ straipsnis gali būti taikomi ir po to, kai, pvz. prokuroras, pasinaudoja procesine teise, numatyta BPK 256 straipsnio 1 dalyje.

3.4. Pažymi, jog apylinkės teismas įžvelgia dar vieną kaltinamojo akto trūkumą ir dėl narkotinės medžiagos laikymo, kurio nelaiko esminiu, trukdančiu perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau teismui nustačius esminį trūkumą kaltinimo dalyje dėl narkotinės medžiagos įgijimo, teismas siūlo prokurorui tikslinti veikos aprašymą ir kaltinimo dalyje dėl narkotinės medžiagos laikymo. Prokuroro teigimu, esant pagrindui, prokuroras pasinaudotų procesine teise, numatyta BPK 256 straipsnyje.

4. Atsiliepimas į skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro skundas tenkinamas.

5. Perduoti bylą prokurorui teismas gali bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 3 dalis) arba bylos nagrinėjimo teisme metu (BPK 254 straipsnio 3 dalis).

6. BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

7. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019-05-14 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-511/2019).

8. Svarbu paminėti, jog ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas perduoti bylą prokurorui. Byla prokurorui perduodama esant būtinų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys iš esmės turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019-02-14 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-699/2019).

9. Susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo nutartyje nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos esminiais kaltinamojo akto trūkumais, sudarančiais pagrindą grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui trūkumams šalinti.

10. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose, taip pat yra atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 str.) bei BPK normose (44 str. 5 d., 20 str. 5 d.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų Baudžiamojo proceso įstatyme nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012). Taigi apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą teisiamajame posėdyje ir nustatęs kitas su kaltinimu susijusias faktines aplinkybes, gali kaltinimą patikslinti.

11. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad O. S. kaltinama tuo, jog ji įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos, tačiau byloje nenustatyta, kada, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens, už kokią kainą ji narkotinę medžiagą įgijo. Vis tik iš O. S. įteikto kaltinimo matyti, jog jame yra nurodytas narkotinių medžiagų įgijimo laikas (iki 2018-04-04, apie 15 val.), narkotinė medžiaga (karfentanilis) ir kiekis (0,002 g), kuris buvo įgytas, pažymint, kad ji narkotinę medžiagą įgijo iš tyrimo metu nenustatyto asmens. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad O. S. dėl jai pareikšto kaltę pripažino, paaiškino visas su narkotinių medžiagų įgijimo susijusias aplinkybes: kur ir už kiek ji narkotinę medžiagą įgijo. Todėl daryti išvadą, kad apylinkės teismas papildyti kaltinimą nurodomomis aplinkybėmis neturėtų galimybės, kaip tik grąžinant baudžiamąją bylą prokurorui trūkumams pašalinti, nėra pagrindo.

12. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas taip pat nurodo, kad kaltinimas stokoja aiškaus, detalaus ar bent pakankamai išsamaus nusikalstamos veikos dėl narkotinių medžiagų laikymo aplinkybių nurodymo, tuo pačiu patikslindamas, kad iš bylos medžiagos matyti, jog vokas su narkotikų lankstinukais buvo rastas daugiabučio namo laiptinės pašto dėžutėje ir pažymėdamas, kad būtent šios aplinkybės ir turėtų būti nurodytos kaltinimo formuluotėje, be kita ko, dar ir nurodant aplinkybes, leidžiančias susieti ir būtent kaltinamajai priskirti nusikalstamos veikos dalyką. Taigi, iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad apylinkės teismui aplinkybės, kuriomis turėtų būti papildytas kaltinimas, iš bylos medžiagos yra aiškios ir žinomos.

13. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad perduoti bylą nagrinėti baudžiamajame posėdyje nėra galimybės ir dėl tos priežasties, jog tokiu būdu būtų užkirstas kelias bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kas neleistų kaltinamosios atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę. Iš tiesų, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismo teisėja, viena iš privalomų sąlygų atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą yra tai, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės turi būti visiškai aiškios ir nekelti abejonių. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimo galimybė paaiškėja tik teisiamajame posėdyje kaltinamajam davus parodymus. Tuo tarpu iš prokuroro skundo matyti, kad jis, apylinkės teismui skundžiama nutartimi atkreipus dėmesį į surašytame kaltinime esančius trūkumus, akcentavo prokuroro teisę kaltinime nurodytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos momento, t. y. ir iki kaltinamosios O. S. apklausos pradžios. Vadovaujantis BPK 256 straipsnio 1 dalimi, prokuroras turi teisę teisiamojo posėdžio metu, įrodymų tyrimo stadijoje pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, kaltinimą patikslinti, prašyti veiksmus kvalifikuoti pagal kitą baudžiamąjį įstatymą. Taigi neatmestina, jog prokurorui pasinaudojus savo teise apylinkės teismui pateikti prašymą dėl kaltinimo patikslinimo, po kaltinamosios apklausos, būtų svarstoma galimybė bylą išnagrinėti atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

14. Kaltinamajame akte, be formalių turinio elementų (BPK 219 str. 1, 2, 6, 7 p.) svarbu aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu asmuo yra kaltinamas, nes tik gavęs kaltinamąjį aktą asmuo galutinai sužino, kuo jis yra kaltinamas, kokie kaltinimai bus nagrinėjami teisme ir kokiais duomenimis kaltinimai yra grindžiami, nes kaltinamasis aktas nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas (BPK 255 str.).

15. Apylinkės teismo manymu, kaltinime neaiškus O. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymas, kaltinimą suformulavus taip, kas leidžia daryti prielaidą, jog ji kaltinama ne tik tuo, jog neteisėtai platinimo tikslu įgijo ir laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos, bet ir tuo, kad pasikėsino narkotinę medžiagą parduoti. Vis tik apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje akcentuojama nepakankamai aiški kaltinimo formuluotė, apibūdinanti O. S. tikslą narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti, negali būti laikoma pakankamu pagrindu bylą grąžinti prokurorui ar pripažinti, jog paminėtas kaltinamojo akto trūkumas trukdo nagrinėti bylą, įvertinus tiek į bylos nagrinėjimo teisme ribas, tiek į tinkamą teisės į gynybą užtikrinimą.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo išvada, kad kaltinamojo akto trūkumai baudžiamojoje byloje Nr. 1-1865-506/2019 (proceso Nr. 01-1-31781-18) trukdo nagrinėti bylą, nes jų negalima pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu, yra nepagrįsta, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-31 nutartis naikintina.

17. Dar kartą atkreiptinas prokuroro dėmesys į tai, kad kaltinamajame akte dėstomas kaltinimas turi būti konkretus, suprantamas asmeniui net ir neskaičiusiam bylos medžiagos. Be to, šioje kaltinamojo akto dalyje turi būti dėstomi tik tie veiksmai, kurie patvirtina inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius.

18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio skundą tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-31 nutartį, kuria baudžiamoji byla, kur O. S. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymu perduota Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui trūkumams pašalinti, panaikinti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.