- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-12-17
- Bylos Nr.
- 1-687-1142/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12039-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Žilvinas Jaraminas
- Kaltinamasis
- A. G.
- Nukentėjusysis
- E. R.
- Advokatai
- Kristina Marčienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 21 kartą, paskutinį kartą 2023-10-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, laisvės atėmimo bausmę atliko 2024-01-15, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. G. pagrobė svetimą turtą, t. y. 2024-03-30 apie 16.54 val. iš prekybos centro „IKI“, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė 741,92 Eur vertės nukentėjusiojo E. R. elektrinį paspirtuką „NINEBOT MAX2“.
A. G. taip pat pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. 2024-05-03 apie 17.49 val. iš prekybos centro „IKI“, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiosios L. K. 340 Eur vertės elektrinį paspirtuką „Xiaomi Mi Electric Scooter 1S“, 10 Eur vertės užrakinimo spynelę, 15 Eur vertės kuprinę su joje buvusiu 10 Eur vertės megztiniu.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino visiškai. Dėl 2024-03-30 paspirtuko vagystės paaiškino, kad kovo 30 d. važiuojant link Palangos, prie parduotuvės „Rimi“ ar „IKI“, tiksliai nepamena, esančios Šventosios gatvėje, pavogė paspirtuką. Jis ėjo į parduotuvę ir pamatė, kaip savininkas pasideda paspirtuką ir palieka jį neprirakintą, todėl ir susigundė jį paimti. Norėjo padovanoti sūnui, tačiau nieko su juo nedarė, laikė namuose ir vėliau atidavė tyrėjai. Suprato, kad ima svetimą daiktą. Su kaltinime nurodyta paspirtuko verte sutinka. Gailisi.
Dėl 2024-05-03 vagystės paaiškino, kad naujajame rajone, Topolyje, žaidė kazino ir nuėjo nusipirkti cigarečių. Pamatė neprirakintą paspirtuką ir susigundė juo parvažiuoti į namus. Paspirtuko ėmimo tikslas buvo parvažiuoti namo, vėliau jį laikė garaže. Vaikišką kuprinę, kuri buvo ant paspirtuko, išmetė arba paliko namuose, tiksliai nepamena. Suprato, kad ima svetimą daiktą ir kad tai nėra pajuokavimas. Su kaltinime nurodyta paspirtuko verte sutinka. Jis pats bijojo policijos, todėl paprašė savo draugo A. L. grąžinti paspirtuką, kuris jį ir perdavė parduotuvės apsaugos darbuotojai. Teismas turėtų tikėti tais jo parodymais, kuriuos jis duoda teisme. Gailisi. Šiuo metu gydosi priklausomybę, jam yra pradėta kitų ikiteisminių tyrimų.
Kaltinamajam A. G. prisipažinus kaltu padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir davus parodymus, nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokurorui, kaltinamajam ir jo gynėjai sutikus, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalis). Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje numatytas nusikalstamas veikas yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu BPK nustatyta tvarka ištirtais įrodymais.
Dėl 2024-03-30 vagystės (BK 178 straipsnio 1 dalis)
Nukentėjusysis E. R. pareiškime policijai ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-03-30, apie 16.50 val., elektriniu paspirtuku „NINEBOT MAX2“ atvyko į prekybos centrą „IKI“, esantį (duomenys neskelbtini), ir paliko jį neprirakintą. Po kelių minučių grįžo ir paspirtuko neberado. Paspirtuką pirko naują 2024-02-19 iš internetinės parduotuvės „Varlė LT“, jo vertė 741, 92 Eur (t. 1, b. l. 1-3, 51-53).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog UAB „IKI“ pateikė vaizdo įrašą (t. 1, b. l. 68).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuotas prekybos centro „IKI“ pateiktų vaizdo įrašų turinys – prekybos centro vaizdo kameromis nufilmuota 2024-03-30 16.54 val. elektrinio paspirtuko vagystė iš prekybos centro „IKI“ ir tai įvykdęs asmuo (t. 1, b. l. 70-71).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog A. G. 2024-06-12 pateikė tyrėjai elektrinį paspirtuką „NINEBOT MAX2“ (t. 1, b. l. 73-74).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už svetimo turto pagrobimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia svetimą, kito asmens turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. G. pripažįsta, kad pagrobė svetimą turtą, teisiamojo posėdžio metu sutiko su kaltinime nurodytomis aplinkybės apie pagrobtą paspirtuką „NINEBOT MAX2“ ir jo vertę. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino, jog paimdamas kaltinime nurodytą daiktą jis suvokė, kad šis paspirtukas jam nepriklauso ir yra jam svetimas turtas. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo faktą taip pat patvirtina nukentėjusiojo E. R. parodymai, prekybos centro vaizdo įrašų apžiūros duomenys, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti duomenys. Byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pagrobė nukentėjusiajam E. R. priklausantį turtą, t. y. 741,92 Eur vertės elektrinį paspirtuką „NINEBOT MAX2“. Šie kaltinamojo A. G. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaip svetimo turto pagrobimas ir atitinka šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suprato, kad paima svetimą daiktą, numatė, jog nukentėjusysis jo neteks ir jam bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo. Kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai.
Dėl 2024-05-03 nedidelės vertės svetimo turto vagystės (BK 178 straipsnio 5 dalis)
Nukentėjusioji L. K. pareiškime policijai ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-05-03, apie 17.35 val., su mažamete dukra atvyko į prekybos centrą „IKI“, esantį (duomenys neskelbtini), ir prie įėjimo paliko neprirakintą 340 Eur vertės elektrinį paspirtuką „Xiaomi“, ant jo buvo 10 Eur vertės spyna, 15 Eur vertės vaikiška kuprinė su joje buvusiu 10 Eur vertės megztiniu. Apie 17.45 val. grįžusi paspirtuko neberado. Paspirtukas su spyna jai grąžintas 2024-05-08 (t. 1, b. l. 19-20, 97-98).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad pateikta laikmena su vaizdo įrašu iš prekybos centro „IKI“ (t. 2, b. l. 20-21).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas laikmenoje esančio vaizdo įrašo turinys – nufilmuota 2024-05-03 elektrinio paspirtuko vagystė prekybos centre „IKI“, esančiame (duomenys neskelbtini), ir tai įvykdęs asmuo (t. 2, b. l. 24-25).
Liudytoja V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba saugos tarnyboje „Argus“ apsaugos darbuotoja, darbo vieta yra prekybos centre „IKI“, esančiame (duomenys neskelbtini). 2024-05-04, apie 17 val., prekybos centre priėjo nepažįstamas vyriškis, kuris pasakė „atvežiau paspirtuką kur vakar pavogė“. Paklausė jo, iš kur žino, jis pasakė „pasiimk paspirtuką“. Vyriškiui pasakė palaukti, nes kvies policijos pareigūnus. Vyriškis pasakė „ko čia kvieti, aš atvežiau paspirtuką“. Paskambino policijos pareigūnams ir pranešė apie paspirtuką (t. 1, b. l. 119-120).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. A. pateikė elektrinį paspirtuką (t. 1, b. l. 184-188).
Liudytojas A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m., mėnesio ir dienos neprisimena, galėjo būti gegužės 4 d., buvo pas A. G., ten buvo dar vienas vyras. Matė, kad A. kieme stovi el. paspirtukas. Iš A. ir kartu su juo buvusio vyriškio suprato, kad A. kažkur buvo išvažiavęs sūnaus el. paspirtuku, o grįžo visai kitu el. paspirtuku ir tik kitą dieną suprato, kad namo grįžo ne sūnaus el. paspirtuku, o su svetimu. A. klausė, kur galėjo sumaišyti el. paspirtukus. A. pasakė, kad buvo nuvažiavęs pas kažkokį draugą, taip pat buvo nuvažiavęs prie „IKI“ parduotuvės, kur ir galėjo sumaišyti sūnaus el. paspirtuką su kitu el. paspirtuku. A. pasakė, kad el. paspirtuką reikia grąžinti, nes to el. paspirtuko kažkas pasigedo. A. buvo pasimetęs, todėl jam pasakė, kad el. paspirtuką grąžins jis (A. L.). El. paspirtuku nuvažiavo iki parduotuvės „IKI“, apsaugos darbuotojos paklausė, gal vakar buvo dingęs el. paspirtukas. Apsaugos darbuotoja pasakė taip ir nurodė, kad kvies policiją (t 1., b. l. 127-128).
Liudytoja O. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. G. ir jos sūnus D. paspirtuko neturi apie 3 metus, nes A. G. nurodė jį palikęs pas kažkokį draugą ir negrąžino (t. 1, b. l. 160-161).
Liudytojas E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. pradžioje už 100 Eur nusipirko padėvėtą el. paspirtuką. Kelis kartus davė juo pasinaudoti ir A. G.. Kiek prisimena, 2024 m. balandžio pabaigoje A. G. paskolino el. paspirtuką. 2024 m. gegužės pradžioje, galėjo būti gegužės 4 d., atėjo pas A. pasiimti savo el. paspirtuką. Namuose buvo A. mama ir A. L.. A. paklausė, kur yra A., nes nori atsiimti savo el. paspirtuką, kurį buvo paskolinęs. A. pasakė, kad A. nėra. Paklausė, o kur jo el. paspirtukas. A. parodė į kieme stovintį el. paspirtuką ir pasakė: „va tavo el. paspirtukas“. A. pasakė, kad šis el. paspirtukas yra ne jo (E. S.). A. pasakė, kad šis paspirtukas yra jo (E. S.) ir pasakė, kad juo parvažiavo A.. A. dar kartą pakartojo, kad kieme stovintis el. paspirtukas ne jo ir išėjo. Po kelių dienų A. grąžino el. paspirtuką (t 1., b. l. 166-167).
Savanoriško daiktų, dokumento pateikimo ir jų apžiūros protokoluose užfiksuota, kad E. S. el. paspirtukas akivaizdžiai skiriasi nuo nukentėjusiosios el. paspirtuko (t. 1, b. l. 170-178; 184-188; t. 2, b. l. 1-5).
BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą. BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. G. pripažįsta, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, teisiamojo posėdžio metu sutiko su kaltinime nurodytomis aplinkybės apie pagrobtą 340 Eur vertės paspirtuką „Xiaomi Mi Electric Scooter 1S“, 10 Eur vertės užrakinimo spynelę, 15 Eur vertės kuprinę su joje buvusiu 10 Eur vertės megztiniu. Nors ikiteisminio tyrimo metu A. G. buvo nurodęs, kad šį paspirtuką su kitais ant jo buvusiais daiktais paėmė norėdamas pajuokauti su E. S. (teigė manęs, jog tai jo paspirtukas), tačiau teisme kaltinamasis pripažino supratęs, jog ima svetimą daiktą ir teigė, kad teismas turėtų tikėti teisme jo duodamais parodymais. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo faktą taip pat patvirtina nukentėjusiosios L. K. parodymai, prekybos centro vaizdo įrašų apžiūros duomenys, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenys, liudytojų V. A., A. L. parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti duomenys. Byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pagrobė nukentėjusiosios L. K. 340 Eur vertės elektrinį paspirtuką „Xiaomi Mi Electric Scooter 1S“, 10 Eur vertės užrakinimo spynelę, 15 Eur vertės kuprinę su joje buvusiu 10 Eur vertės megztiniu. Šie kaltinamojo A. G. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 5 dalį kaip nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas ir atitinka šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suprato, kad paima svetimus daiktus, numatė, jog nukentėjusioji jų neteks ir jai bus padaroma turtinė žala, o jis šį turtą turės kaip nuosavą, ir to norėjo. Kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai.
Dėl bausmės skyrimo
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl 2024-03-30 vagystės pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl abiejų kaltinimo epizodų laikytina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas neturi pagrindo kaltinamojo prisipažinimo dėl 2024-05-03 vagystės laikyti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes kaltinamasis visiškai prisipažino tik teisme, kai byloje buvo surinkta neabejotinų jo kaltę patvirtinančių įrodymų, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu jis kaltę pripažino tik iš dalies.
Kaltinamasis A. G. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, bei vieną baudžiamąjį nusižengimą, abi nusikalstamos veikos baigtos. Atsižvelgtina ir į tai, kad pavogti daiktai buvo grąžinti nukentėjusiesiems, negrąžinta tik vaikiška kuprinė ir joje buvęs megztinis, dėl kurių nukentėjusioji turtinių pretenzijų nereiškia. Teismas taip pat įvertina A. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl 2024-03-30 vagystės, ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę dėl abiejų kaltinimo epizodų. Be to, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, t. y. jis daug kartų teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Šiuo metu kaltinamajam paskirtas suėmimas kitame ikiteisminiame tyrime. Sprendžiant klausimą dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies, reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Be to, kaltinamasis ir anksčiau yra teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, tačiau akivaizdu, jog ankstesni teistumai ir paskirtos bausmės neužtikrino, kad kaltinamasis vėl nenusikalstų. Visa tai rodo, kad švelnesnių už laisvės atėmimą BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių, t. y. viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo ar arešto bausmės, bei švelnesnių už areštą BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių, t. y. viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, skyrimas neužtikrintų, jog kaltinamasis vėl nenusikalstų ir neturėtų pakankamai įtakos kaltinamajam bei neužtikrintų bausmės paskirties įgyvendinimo.
Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai už padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo terminą nustatant mažesnį už šio straipsnio sankcijoje numatytos šios bausmės vidurkį – 1 metus (BK 50 straipsnis), už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą – 45 paras arešto.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimu būdu ir nustatytina subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
Remiantis BK 64¹ straipsniu, byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu, galutinę bausmę kaltinamajam paskiriant 8 mėnesius laisvės atėmimo.
Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu, kaltinamojo asmenybe, teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir atidėti A. G. paskirtos bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 8 dalis).
Dėl proceso išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, apskaičiavo ir teismui pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos už A. G. suteiktą teisinę pagalbą sudaro 252,13 Eur.
Pažymėtina, kad šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes byla teisme buvo nagrinėjama kaltinamajam esant suimtam kitame ikiteisminiame tyrime. Taigi gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu nepaisant paties kaltinamojo nuomonės, vykdant imperatyvią įstatymo nuostatą (BPK 51 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio asmens teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo, atsižvelgiant į konkretų būtino gynėjo skyrimo pagrindą, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, pažeistų jo teisę į gynybą, todėl šios išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, iš kaltinamojo nepriteistinos.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdymą – panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas (1 vnt.), paliktinas saugoti byloje.
Civilinių ieškinių byloje nepareikšta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2024-03-30 vagystės) ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (dėl 2024-05-03 vagystės) ir paskirti jam 45 paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. G. paskirti subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 8 mėnesius laisvės atėmimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdymą – panaikinti.
Kompaktinį diską palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.