Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieniems metams;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį areštu keturiasdešimt penkioms paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta vienų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, suvaržiusių įstatymo garantuotas nuteistojo teises ar sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei argumentus, nurodytus ginčijamame nuosprendyje, taip pat apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir nuteistajam A. G. paskyrė teisingą bausmę.

5. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 2–3 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

6. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. G., nurodė, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki trejų metų, o BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje – areštas. Ginčijamu nuosprendžiu nuteistajam pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta vienų metų laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 45 parų arešto bausmė. Taigi, už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajam paskirtos didesnės nei minimalios sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytos laisvės atėmimo ir arešto bausmės, kurios teisingai subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu jas apimant. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju mažesnės bausmės skyrimas nebūtų pakankamas BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams įgyvendinti.

7. Kaip matyti iš ginčijamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas įvertino apelianto akcentuotas aplinkybes, o būtent tai, kad A. G. prisipažino padaręs BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Tai vertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jis taip pat pripažino kaltę ir išsakydamas savo poziciją dėl kaltinimo padarius BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, tačiau pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į tai, kad A. G. savo kaltę dėl šio jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo visiškai pripažino tik teisme, kai byloje buvo surinkta neabejotinų jo kaltę patvirtinančių įrodymų, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu jis kaltę pripažino tik iš dalies. Dėl to A. G. prisipažinimas dėl nedidelės vertės svetimo turto vagystės nebuvo vertintas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad pavogti daiktai (du elektriniai paspirtukai, užrakinimo spyna) buvo grąžinti nukentėjusiesiems, negrąžinta tik vaikiška kuprinė ir joje buvęs megztinis, dėl kurių nukentėjusioji turtinių pretenzijų nepareiškė. Visgi šios aplinkybės pagrįstai vertintos kitų padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančių ir nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste.

8. Byloje yra nustatyta viena nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o būtent tai, kad inkriminuotas nusikalstamas veikas A. G. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 13 punktas). Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad A. G. vėl nusikalto, kai 2023-10-19 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas arešto bausme už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, kuri buvo subendrinta su ankstesnių nuosprendžių paskirtomis bausmėmis ir paskirtas terminuotas laisvės atėmimas. Taigi, nei baudžiamasis persekiojimas, nei ankstesnės teismų paskirtos bausmės nesulaikė nuteistojo nuo pakartotinių nusikalstamų veiksmų nuosavybei. Apeliantas skunde nurodo, kad turi individualią įmonę, taip pat finansinių įsipareigojimų darbuotojams ir savo nepilnamečiui sūnui, tačiau šios aplinkybės nesulaikė nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio.

9. Nuteistąjį A. G. neigiamai charakterizuoja ir tai, kad jis buvo ne kartą baustas administracine tvarka už įvairių administracinių nusižengimų padarymą, daugiausia už KET taisyklių pažeidimus, taip pat ir už vagystę iš parduotuvės, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Aptartų aplinkybių visetas pagrįstai leidžia nuspręsti, kad A. G. taikomos bausmės ir nuobaudos nepadarė reikšmingos įtakos jo elgesiui, savo gyvenimo būdo jis nekeičia, tad už nagrinėjamas nusikalstamas veikas paskyrus mažesnės trukmės ar švelnesnę bausmę, ar bausmės vykdymą atidedant, nebūtų įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

10. Įvertinusi anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad A. G. paskirta bausmė jas atitinka, nėra per griežta, yra proporcinga padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Ji yra tinkamai individualizuota, ją pakeisti teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.