Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-12-03 · Administracinė byla Nr. I-3028-473/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-12-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-04-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-06-25Regionų apygardos administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2014-05-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-03
Bylos Nr.
I-3028-473/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01150-2012-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
K. B.
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
Advokatai
Diana Gumbrevičiūtė
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3028-473/2012Proceso Nr. 3-61-3-01150-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant pareiškėjui K. B., jo atstovėms advokatei Dianai Gumbrevičiūtei-Kuzminskienei ir Jurgitai Poškevičiūtei, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Gintarui Motuzui, trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovui Dariui Taminskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, tretieji suinteresuoti asmenys Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas K. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, priteisti 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Skunde (t. I, b. l. 1-10) ir teismo posėdžio metu jis ir jo atstovės nurodė, kad nuo 1997 m. jam buvo taikomas gydymas farmokoterapijos opioidiniais vaistiniais preparatais (metadonu). Nuo 2011-08-03 iki 2011-08-10 atliko bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K), kur jo gydymas metadonu buvo nutrauktas ir paskirti vaistiniai preparatai "Truksalis" ir "Finlepsin". Paskirti vaistai nebuvo veiksmingi dėl ko prasidėjo abstinencija, naktimis negalėjo užmigti, kamavo sunkiai pakeliamas nuolatinis raumenų skausmas, stiprus sąnarių, kaulų sukimas, skausmas širdies plote, aritmija. Lukiškių TI-K buvo kalinamas nežmoniškomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Tik atvykus, buvo patalpintas į ankštą karantino kamerą (apie 3 m x 2,5 m.) kartu su kitais 4 asmenimis. Po paros perkeltas į kitą panašaus dydžio kamerą, kuri visą parą buvo apšviečiama, tai trikdė miegą. Nebuvo suteiktos reikiamos higienos sąlygos, tik 1 kartą galėjo nusiprausti duše. Kameros kriauklėje bėgo tik šaltas vanduo. Muilo nedavė. Artimiesiems higienos priemonių - dantų šepetuko, muilo, dantų pastos taip pat neleido perduoti. Trūko tualetinio popieriaus. Kameros viduje buvo rūkoma. Gaunamas maistas buvo prastos kokybės ir nepakankamas. 2011-08-10 perkėlus į Pravieniškių pataisos namų-atvirąją koloniją (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), gydymas metadonu nebuvo tęsiamas. Jo prašymu kraujui skystinti buvo paskirtas aspirinas, tačiau tik 2 dienas. Pareiškėjas įstaigos administracijai skundėsi dėl neteikiamo gydymo metadonu, kuris buvo paskirtas laisvėje, tačiau buvo nurodyta, kad gydymas opioidiniais preparatais (metadonu) įkalinimo įstaigoje yra nenumatytas ir netaikomas. Taip pat jo netenkino kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK – kameroje bėgo tik šaltas vanduo, 6 val. ryte buvo automatiškai įjungiamas radijo taškas, kuris garsiai grojo, patildyti nebuvo galima, nuo 22 val. buvo įjungiama 100 W lemputė, iš lango pusės švietė lauko prožektoriai, buvo neįmanoma miegoti. Įkalinimo įstaigų administracijos nesiėmė jokių veiksmų užtikrinti jo sveikatos apsaugos arba bent jau palengvinti jo kančių. Dėl nutraukto gydymo metadonu ir išgyventos skausmingos abstinencijos, išėjus į laisvę, buvo paskirti vaistai, rekomenduota vartoti antidepresantus, vystėsi depresija, iki šiol dažnai apima suicidinės mintys, kartojasi priklausomybės ligos atkryčiai, dėl kurių negali bendrauti su dukra ir žmona. Valstybė, suteikusi gydymą nuo narkotinių medžiagų priklausomybės (gydymą metadonu), o vėliau neužtikrinusi jo tęstinumo laisvės atėmimo vietose, įkalindama nežmoniškomis ir orumą žeminančiomis sąlygomis, pažeidė jo konstitucinę teisę į gydymą, Europos pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 3 str., 14 str.

Atsiliepimas

Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutiko, ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 84-88) nurodė, kad pareiškėjas pirmą kartą į Lukiškių TI-K atvyko 2011-08-03. Nuo 2010-04-11 įsigaliojo Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai") (toliau – ir Higienos norma 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pareiškėjas keturiese buvo laikomas tik vieną kartą - karantino kameroje, kuri yra laikino laikymo kamera. Visas kitas dienas buvo laikomas dviese, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo. Suimtieji bei nuteistieji skiriami į gyvenamąsias kameras ne tik vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str., Bausmių vykdymo kodekso 70 str., bet taip pat ir atsižvelgus į įstaigos užpildymą kriminogeninę būklę įstaigoje bei suimtojo (nuteistojo) rašytinį prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Pareiškėjas tokio prašymo nepateikė. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu "Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo" Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Higienos priemonių, t. y. dantų šepetuko, dantų pastos, muilo perdavimas draudžiamas, asmeniui reikalingos higienos priemonės yra išduodamos, arba jas galima įsigyti parduotuvėje. „Metadono" programa yra netaikoma visose Lietuvos įkalinimo įstaigose. Kai pareiškėjas buvo patalpintas į Lukiškių TI-K, jis buvo konsultuotas gydytojo - psichiatro, kuris paskyrė psichotropinius vaistus abstinencijai nuslopinti. 2011-08-30 pareiškėjas buvo pakartotinai konsultuotas gydytojo psichiatro jau pataisos namuose, paskirstas gydymas buvo adekvatus jo pagerėjusiai sveikatos būklei. Lukiškių TI-K darbuotojai, teikdami medicininę pagalbą veikė tinkamai, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo padaryta neteisėtų veiksmų dėl ko pablogėjo jo sveikata, nėra būtinos LR CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 97-98) nurodė, kad pareiškėjas nuo 2011-08-10 atliko bausmę Pravieniškių PN-AK. Asmenims, atliekantiems bausmę, ne rečiau kaip kartą per savaitę suteikiama galimybė nueiti į pirtį, gauti išskalbtą patalynę, apatinius drabužius ir naudotis kirpėjo paslaugomis, Pataisos namuose, vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, yra naudojamas šaltas vanduo, radijo taškai įjungiami ir išjungiami centralizuotai. Pataisos namų vidaus ir išorės apšvietimas taip pat atitinka teisės aktuose numatytas sąlygas. Pareiškėjas Pravieniškių PN-AK viso bausmės atlikimo metu bausmę atliko dvejose kamerose -1 būrio 4 kameroje (8 vietos, plotas 32,16 kv. m.) ir 2 būrio 1 kameroje (2 vietos, plotas 12,28 kv. m.), todėl laikymo sąlygos atitiko teisės aktų nustatytai tvarkai. Pareiškėjas prašė suteikti jam gydymą opioidiniais preparatais - metadonu, tačiau įkalinimo įstaigoje toks gydymas yra netaikomas. Jam buvo suteikta psichologinė pagalba ir kiti vaistai, todėl negalima teigti, jog atsakovas nesiėmė priemonių gydyti pareiškėją ar jį kankino nesuteikiant pagalbos.

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir KD) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 74-78) ir teismo posėdyje KD atstovas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės nurodė tik vieną esminį nusiskundimą - gyvenamojo ploto trūkumą, visi kiti jo nusiskundimai yra abstraktūs ir nemotyvuoti. Laisvės atėmimo vietų perpildymas yra gerai žinoma problema, kuri pagal esamas galimybes ir valstybės finansines išgales yra sprendžiama. Įkalinimo įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje nebuvo. Tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Dėl pareiškėjo gydymo metadonu, pasisakė, kad šis gydymas yra tik vienas iš galimų priklausomybės ligų gydymo metodų. Šiuo metu opioidinis gydymas (farmakoterapija opioidiniais vaistiniais preparatais, tame tarpe ir metadonu) laisvės atėmimo vietose netaikomas. KD pavaldžiose įstaigose pareiškėjui buvo suteikta medicininė priežiūra, gydymas nuo narkologinės priklausomybės buvo tęsiamas, tik kitais vaistiniais preparatais. Tai, kad kurį laiką pareiškėjas negalėjo vartoti metadono, negalėjo sukelti jam žymių nepatogumų ir didelės žalos. Nuo 1997 m. iki šiol pareiškėjui nepavyko atsikratyti priklausomybės ligos, todėl teiginys, jog jo pastangos pasveikti buvo sužlugdytos tik patekus į laisvės atėmimo įstaigas yra nepagrįstos. Siekiant priteisti iš valstybės padarytą žalą, privalu nustatyti jos institucijų ar pareigūnų kaltę ir ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą, t. y. priežastinį ryšį. Taip pat būtina nustatyti, kokios ir kokiu būdu pataisos įstaigos, KD veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos, neigiamos tokios veikos pasekmės savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti elgesio neteisėtumą. Nenustatyti atsakovų neteisėti aktai, neteisėtas veikimas ar neveikimas, kuris galėjo sąlygoti neturtinės žalos pareiškėjui padarymą. Nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas Lukiškių TI-K praleido tik vieną savaitę, tai per trumpas laikotarpis ženkliai neturtinei žalai padaryti. Teisės pažeidimo pripažinimas gali būti pakankama satisfakcija apginti pažeistas asmens teises.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir LR SAM) pareiškėjo skundą prašė spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime į skundą (t. 1, b. l. 104-107) ir teismo posėdžio metu jo atstovas paaiškino, kad Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas nustatyti higienos normoje HN 76:2010. Ši Higienos norma galiojo ir skunde aprašomu laikotarpiu. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tokie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 14 p. nuostatas, Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pagal Higienos normos 21 p., sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, nėra reikalavimo kamerose tiekti karštą vandenį. Pagal Higienos normos 23 p., kameroje įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Higienos normos 68 p. nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pagal Lietuvos Respublikos Narkologinės priežiūros įstatymo 5 str. laisvės atėmimo vietose, kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse esantys narkologiniai ligoniai, asmenys, piktnaudžiaujantys psichiką veikiančiomis medžiagomis, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę į sveikatos priežiūrą kaip ir kiti asmenys. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 str. nustato, kad suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Tas pats reglamentuota ir Priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų gydymo laisvės atėmimo vietose tvarkoje, nurodant, kad sveikatos priežiūrą vykdo kardomąją priemonę suėmimą vykdančių įstaigų, pataisos namų ir areštinių sveikatos priežiūros tarnybų specialistai. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatyta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Pareiškėjas šia privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka nepasinaudojo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir LR TM) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą (t. 1, b. l. 112-115) nurodė, kad Bausmių vykdymo kodekso 175 str. 2 d. nustato, kad priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų gydymo laisvės atėmimo vietose tvarką nustato LR SAM ir LR TM. Sveikatos apsaugos ministro 2002-05-03 įsakymu Nr. 204 patvirtinti „Priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos standartai“ (toliau – ir Standartai) nustato gydymo paslaugų teikimo tvarką. Atsižvelgiant į Standartus priklausomybės nuo opioidų palaikomasis gydymas metadonu arba opioidinės abstinencijos detoksikacija metadonu skiriama ilgam gydymo laikotarpiui, kuris gali tęstis daugiau kaip metus. Kadangi pareiškėjas buvo nubaustas 40 parų arešto bausme, po kurios turėtų būti paleistas į laisvę, pareiškėjo gydymą tęsti laisvės atėmimo vietos gydymo įstaigoje būtų neįmanoma. Pagal LR SAM ir LR TM 2003-04-22 įsakymo Nr. 118/V-234 „Dėl Priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų gydymo laisvės atėmimo vietoset tvarkos patvirtinimo" 9 p., su pacientu turi būti pasirašyta sutartis dėl gydymosi ir reabilitacijos. Tačiau nuteistajam išėjus į laisvę būtų neįmanoma užtikrinti sutarties sąlygų vykdymo kontrolės, todėl pareiškėjui buvo taikomas toks gydymas, kuris tęsiasi trumpiau nei 40 dienų. Standartai numato priklausomybės nuo opioidų palaikomąjį gydymą ir opioidinės abstinencijos detoksikaciją vykdyti ir be gydymo metadonu. Todėl pareiškėjui buvo taikomas mediciniškai pagrįstas ir teisėtas gydymas kitais vaistiniais preparatais. KD 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo" 1.3.1. p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m., todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia jog jis turėjo būti laikomas ne mažesnėje kaip 5 kv. m vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje. Pareiškėjui neįrodžius valstybės deliktinės atsakomybės būtinų sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti pareiškėjo nurodomą neturtinę žalą, be to, jo nurodomas neturtinės žalos dydis – 150 000 Lt aiškiai neatitinka protingumo kriterijų, nėra adekvatus galimai padarytiems pažeidimams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis patyrė Lukiškių TI-K ir Pravieniškių PN-AK.

Nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-15 nuosprendžiu nubaustas 40 parų arešto bausme (t. 1, b. l. 11-12). Į Lukiškių TI-K pareiškėjas atvyko 2011-08-03 ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 106, plotas - 7,38 m², (vakare buvo - 4 asmenys), 2011-08-04 - 2011-08-10 buvo kameroje Nr. 366, plotas - 7,81 m² (ryte, vakare 1 - 2 asmenys), 2011-08-10 pareiškėjas išvyko į Pravieniškių PN-AK (t. I, b. l. 84, 89-90).

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

LR CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK 6.250 str. taikymo teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, numatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 p.

Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K iš esmės neginčija, kad, dėl susiklosčiusios situacijos kalinimo įstaigoje dažnai nėra užtikrinamas Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 numatytų reikalavimų įgyvendinimas.

Lukiškių TI-K atsiliepime detalizavo kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, dydį bei asmenų, su kuriais buvo laikomas, skaičių (t. 1, b. l. 84-88). Remiantis pateiktais duomenimis matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo nuo 2011-08-03 iki 2011-08-10. Laikotarpiu nuo 2011-08-04 iki 2011-08-10 – vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus, vadinasi, bendrai apskaičiavus, iš pareiškėjo 8 dienų praleistų Lukiškių TI-K, tik 1 dieną vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje neatitiko nustatytų reikalavimų. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K per mažo ploto kameroje tik atvykimo į Lukiškių TI-K dieną, kitą dieną (2011-08-04) jau buvo perkeltas į tinkamo ploto kamerą pagal asmenų skaičių. Įvertinus pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K trukmę (8 dienos), darytina išvada, kad Lukiškių TI-K savo veiksmais atsakovui žalos nepadarė.

Liudytoja L. A.-B. parodė, kad jos vyras pareiškėjas metadono programoje dalyvaudamas galėjo normaliai gyventi, nevartojant metadono kankindavo nemiga, nuotaikų pokyčiai, raumenų skausmai. Gavo iš jo laišką iš įkalinimo įstaigos, kad kankina nemiga, jam sunku dėl garsios muzikos, šviesų. Metadono nevartojimas pakenkė visai bendrai jo sveikatos būklei, dabar jam yra geriau, o tik grįžęs iš įkalinimo įstaigos jautėsi blogiau.

Liudytojas A. G. parodė, kad jis kaip advokatas buvo susitikęs su pareiškėju Lukiškių TI-K 2011-08-09, susitikimo metu pareiškėjas paaiškino, kad jo sveikata prasta, naktimis nemiega.

Liudytoja O. V. parodė, kad išėjęs iš įkalinimo įstaigos pareiškėjas buvo labai prastos būklės kadangi įkalinimo įstaigoje negavo metadono.

Liudytojas E. S. – Vilniaus priklausomybės ligų centro vadovas, parodė, kad nutraukus gydymą įkalinimo įstaigose pareiškėjui įvyko paūmėjimas. Metadonas yra pagrindinis šiuolaikinis gydymo būdas, o detoksikacija – neefektyvus gydymo būdas. Nutraukus metadono vartojimą, iškyla grėsmė paciento gyvybei, nutraukimas yra labai rizikingas, rezultatai labai abejotini. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos pareiškėjas naudojo heroiną, vėl gydėsi metadonu, ne visada vykdė gydytojų nurodymus. Metadonu gydoma priklausomybė, kol dozė yra pakankama, nėra potraukio heroinui. Gydymą jam nutraukti nerekomenduotina, gal po dviejų metų bus įmanoma nutraukti jam gydymą, jam gydymas buvo nutrauktas per anksti. Gydymui metadonu šiuo atveju alternatyvų nėra, kadangi pareiškėjas yra sunkus pacientas.

Liudytoja J. B. – gydytoja-psichiatrė – parodė, kad pareiškėją matė 2011 m. rugsėjo mėnesį, jis sakė, kad nebevartoja narkotikų, metadono, pasekmės nutraukus jo vartojimą yra labai blogos. Metadono programoje jis yra 18 metų, po tiek metų nutraukti metadono vartojimą, pasekmės gali būti labai sunkios.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2011-08-23 kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių prašydamas jį gydyti nuo narkotinės priklausomybės farmakoterapijos opioidiniais vaistiniais preparatais (metadonu) (t. 1, b. l. 13, 14). Į jo prašymą 2011-09-06 buvo atsakyta, kad po 2011-08-30 psichiatro konsultacijos jo ligos istorijoje buvo atžymėta, kad savijauta yra geresnė, likęs tik miego sutrikimas, paskirti vaistai miego korekcijai (t. 1, b. l. 15).

Byloje esantys įrodymai (t. 1, b. l. 15-26) patvirtina, kad įkalinimo įstaigose (tiek Lukiškių TI-K, tiek Pravieniškių PN-AK) pareiškėjui buvo užtikrinama tinkama sveikatos priežiūra, parinktas gydymo būdas buvo efektyvus, davęs teigiamus rezultatus. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atmetamas pareiškėjo argumentas, kad įkalinimo įstaigų administracijos nesiėmė jokių veiksmų užtikrinti jo sveikatos apsaugos arba bent jau palengvinti jo kančių. Kadangi teisės aktai nenumato gydymo metadonu įkalinimo įstaigose, tai tiek Lukiškių TI-K, tiek Pravieniškių PN-AK elgėsi teisėtai netaikydami pareiškėjui gydymo metadonu, o skirdami medikamentinį gydymą, psichologo konsultacijas, laikėsi teisės aktų nustatytų reikalavimų, vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-22 įsakymu Nr. 118/V-234 patvirtinta Priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų gydymo laisvės atėmimo vietose tvarka (toliau – ir Tvarka), tinkamai suteikė pareiškėjui reikiamą pagalbą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad dėl negalėjimo vartoti metadono pareiškėjui buvo padaryta žala.

Dėl rūkimo Lukiškių TI-K kameroje pažymėtina, kad bylos medžiaga (t. 1, b. l. 92) patvirtina, kad pareiškėjas davė sutikimą būti kameroje su rūkančiais asmenimis, tokį savo sutikimą patvirtindamas parašu, todėl jo argumentas dėl žalos priteisimo tuo pagrindu, kad kameroje buvo rūkoma, atmetamas.

Dėl kitų argumentų dėl laikymo sąlygų pažymėtina, kad laisvės atėmimo vietos bendrųjų sveikatos saugos reikalavimų, numatytų Lietuvos higienos normoje HN 76:2010, kaip kad nurodo Lukiškių TI-K ir Pravieniškių PN-AK atsiliepimuose bei patvirtina byloje esantys įrodymai, yra laikomasi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-05-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 išaiškino, kad „neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-06-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-2017-12 ir kt.).

Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos atlyginimo būtinumą. Pareiškėjas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis Lukiškių T-IK praleido tik vieną dieną, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjo patirta žala nebuvo jam itin didelė ir reikšminga, todėl laikytina, kad teisės pažeidimo padarymo pripažinimas savaime būtų pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. A-444-619/2008; Nr. A-556-669/2010; Nr. A-858-1490/2012; A-756-143/2012). Teismas pripažįsta, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, tačiau reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais netenkinamas (LR ABTĮ 57 str., 88 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str.,

nusprendė:

pareiškėjo K. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo K. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas. Pareiškėjo K. B. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Balčytienė