Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjui K. B., jo atstovėms advokatei Dianai Gumbrevičiūtei-Kuzminskienei ir Jurgitai Paškevičiūtei, Teisingumo ministerijos atstovei Eglei Dervinskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijai ir Teisingumo ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas K. B. kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–10), prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, priteisti 150000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pagrįsdamas savo reikalavimą pareiškėjas nurodė, kad nuo 1997 m. jam buvo taikomas gydymas farmokoterapijos opioidiniais vaistiniais preparatais (metadonu). Nuo 2011-08-03 iki 2011-08-10 pareiškėjui atliekant bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) minėtas gydymas buvo nutrauktas ir paskirti vaistiniai preparatai „Truksalis“ ir „Finlepsin“. Paskirti vaistai nebuvo veiksmingi, todėl dėl nutrauko gydymo pareiškėjui prasidėjo abstinencija, naktimis negalėjo užmigti, kamavo sunkiai pakeliamas nuolatinis raumenų skausmas, stiprus sąnarių, kaulų sukimas, skausmas širdies plote, aritmija. Perkėlus į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (toliau – Pravieniškių PN-AK) (nuo 2011-08-10 iki 2011-09-09) pareiškėjui buvo tęsiamas Lukiškių TI-K paskirtas gydymas. Jo prašymu, kraujui skystinti buvo paskirtas aspirinas, tačiau tik 2 dienas. Pareiškėjas įstaigos administracijai skundėsi dėl neteikiamo gydymo metadonu, kuris buvo paskirtas laisvėje, tačiau buvo nurodyta, kad gydymas opioidiniais preparatais (metadonu) įkalinimo įstaigoje yra nenumatytas ir netaikomas. Į pateiktus nusiskundimus dėl nutraukto gydymo metadonu blogėjančios sveikatos būklės, administracija nereagavo. Nei Lukiškių TI-K, nei Pravieniškių PN-AK administracija nesiėmė jokių veiksmų, - užtikrinti tinkamos pareiškėjo sveikatos apsaugos arba bent jau palengvinti jo kančias. Pravieniškių PN-AK gydytoja vaistinį preparatą „Truksalis“ pakeitė „Tizercinu“, tačiau ir šis preparatas nebuvo veiksmingas. Dėl nutraukto gydymo metadonu ir išgyventos skausmingos abstinencijos, išėjus į laisvę, buvo paskirti vaistai, rekomenduota vartoti antidepresantus, vystėsi depresija, iki šiol dažnai apima suicidinės mintys, kartojasi priklausomybės ligos atkryčiai, dėl kurių negali bendrauti su dukra ir žmona. Pareiškėjo nuomone, nacionaliniai teisės aktai, reglamentuoja, kad gydymas nuo narkologinės priklausomybės turi būti garantuojamas ir laisvės atėmimo vietose, kardomojo kalinimo vietose ar policijos areštinėse esantiems asmenims. Suimtiesiems turi būti užtikrintas kokybiškas gydymas. Tai, kad asmenims, esantiems įkalinimo įstaigose, turi būti skiriamas toks pats gydymas kaip ir asmenims, esantiems laisvėje, ne kartą pripažino ir Europos Žmogaus Teisių Teismas.

Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo kalinamas nežmoniškomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, jam nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui kameroje tenkantis plotas. Tik atvykus, buvo patalpintas į ankštą karantino kamerą (apie 3 m x 2,5 m.) kartu su kitais 4 asmenimis. Po paros perkeltas į kitą panašaus dydžio kamerą, kurioje visą parą buvo įjungtas dirbtinis apšvietimas, tai trikdė miegą, nebuvo sudarytos reikiamos higienos sąlygos, tik 1 kartą galėjo nusiprausti duše, kameros kriauklėje bėgo tik šaltas vanduo, muilo nedavė. Artimiesiems higienos priemonių - dantų šepetuko, muilo, dantų pastos taip pat neleido perduoti. Trūko tualetinio popieriaus. Kameros viduje buvo rūkoma. Kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK taip pat buvo nežmoniškos – kameroje bėgo tik šaltas vanduo, 6 val. ryte buvo automatiškai įjungiamas radijo taškas, kuris garsiai grojo, patildyti nebuvo galima, nuo 22 val. buvo įjungiama 100 W lemputė, iš lango pusės švietė lauko prožektoriai, buvo neįmanoma miegoti. Pareiškėjo teigimu, valstybė, suteikusi gydymą nuo narkotinių medžiagų priklausomybės (gydymą metadonu), o vėliau neužtikrinusi jo tęstinumo laisvės atėmimo vietose, įkalindama nežmoniškomis ir orumą žeminančiomis sąlygomis, pažeidė jo konstitucinę teisę į gydymą, Europos pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 3 str., 14 str., t. y. padarė pareiškėjui neturtinę žalą, kuri atlygintina vadovaujantis CK 6.271 str. nuostatomis.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovės palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 84–88) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas pirmą kartą į Lukiškių TI-K atvyko 2011-08-03. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Pareiškėjas su trimis asmenimis kameroje buvo laikomas tik karantino kameroje, kuri yra laikino laikymo kamera. Visas kitas dienas buvo laikomas dviese, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Suimtieji bei nuteistieji skiriami į gyvenamąsias kameras ne tik vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str., Bausmių vykdymo kodekso 70 str., bet taip pat ir atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje bei suimtojo (nuteistojo) rašytinį prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Pareiškėjas tokio prašymo nepateikė, o pildant dokumento apie jo asmeninių duomenų tvarkymą formą, savo parašu patvirtino, kad sutinka būti laikomas vienoje kameroje su rūkančiais asmenimis. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakyme „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjime laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše. Toks reguliavimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkte nustatytus reikalavimus. Higienos priemonių, t. y. dantų šepetuko, dantų pastos, muilo perdavimas arešto bausmę atliekantiems asmenims draudžiamas. Reikalingos higienos priemonės yra išduodamos vadovaujantis teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Vyrų ir moterų laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis. Asmenys higienos priemones gali įsigyti parduotuvėje. „Metadono“ programa Lietuvos įkalinimo įstaigose nėra taikoma. Pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K, jis buvo konsultuotas gydytojo - psichiatro, kuris paskyrė psichotropinius vaistus abstinencijai nuslopinti. Vėliau Pravieniškių PN-AK 2011-08-30 pareiškėjas buvo pakartotinai konsultuotas gydytojo psichiatro, kuris nustatė, kad paskirtas gydymas buvo adekvatus jo pagerėjusiai sveikatos būklei. Pareiškėjui buvo suteikta adekvati medicininė pagalba ir reikiamas gydymas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju negali būti nustatyta viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai. Pareiškėjo pateikti paaiškinimai, taip pat nepatvirtina žalos padarymo fakto.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 97–98) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2011-08-10 atliko bausmę Pravieniškių PN-AK. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktą, asmenims, atliekantiems bausmę, ne rečiau kaip kartą per savaitę suteikiama galimybė nueiti į pirtį, gauti išskalbtą patalynę, apatinius drabužius ir naudotis kirpėjo paslaugomis. Vadinasi, bendra tvarka pataisos įstaigoje yra naudojamas tik šaltas vanduo. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 176 punkte nustatyta, kad radijo taškai įjungiami ir išjungiami centralizuotai. Pravieniškių PN-AK vidaus ir išorės apšvietimas atitiko Lietuvos higienos normoje Nr. HN 76:2010 nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas Pravieniškių PN-AK viso bausmės atlikimo metu bausmę atliko dvejose kamerose: 1 būrio 4 kameroje (8 vietos, plotas 32,16 m²) ir 2 būrio 1 kameroje (2 vietos, plotas 12,28 m²), todėl jam buvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas. Pareiškėjas prašė suteikti jam gydymą opioidiniais preparatais - metadonu, tačiau įkalinimo įstaigoje toks gydymas nėra taikomas. Jam buvo suteikta psichologinė pagalba ir kiti vaistai, todėl negalima teigti, jog atsakovas nesiėmė priemonių gydyti pareiškėją ar jį kankino, nesuteikė būtinos pagalbos. Pareiškėjas neįrodė, kad Pravieniškių PN-AK sąmoningai siekė pabloginti pareiškėjo laikymo sąlygas ir nežmoniškai su juo elgėsi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 74–78) prašė jį atmesti.

Atsiliepime nurodė, kad reikšdamas reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, pareiškėjas nurodė tik vieną esminį nusiskundimą - gyvenamojo ploto trūkumą, visi kiti jo nusiskundimai yra abstraktūs ir nemotyvuoti. Įkalinimo įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimtinių sąlygų, bloginančių jo buvimą minėtoje įstaigoje, nebuvo. Tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Net ir nustačius, kad kalinimo Lukiškių TI-K sąlygos ne visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus, neturtinės žalos priteisimas nėra vienintelis galimas pažeistų teisių gynimo būdas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Gydymas metadonu yra tik vienas iš galimų priklausomybės ligų gydymo metodų. Šiuo metu opioidinis gydymas (farmakoterapija opioidiniais vaistiniais preparatais, tame tarpe ir metadonu) laisvės atėmimo vietose netaikomas. Departamentui pavaldžiose įstaigose pareiškėjui buvo suteikta medicininė priežiūra, gydymas nuo narkologinės priklausomybės buvo tęsiamas, tik kitais vaistiniais preparatais. Tai, kad kurį laiką pareiškėjas negalėjo vartoti metadono, negalėjo sukelti jam žymių nepatogumų ir didelės žalos. Nuo 1997 m. iki šiol pareiškėjui nepavyko atsikratyti priklausomybės, todėl teiginys, jog jo pastangos pasveikti buvo sužlugdytos tik patekus į laisvės atėmimo įstaigas yra nepagrįstas. Siekiant priteisti iš valstybės padarytą žalą, turi būti nustatyta jos institucijų ar pareigūnų kaltė bei tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą, t. y. priežastinį ryšį. Taip pat būtina nustatyti, kokios ir kokiu būdu pataisos įstaigos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos, neigiamos tokios veikos pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti elgesio neteisėtumą. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovų neteisėti aktai, veiksmai ar neveikimas, galėję sąlygoti neturtinės žalos pareiškėjui padarymą, nebuvo nustatyti. Nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM) atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 104–107) prašė spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepime pažymėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas buvo nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 76:2010. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms yra taikomi tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 14 p. nuostatas, Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Higienos normos 21 p. nustatyta, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Reikalavimas kamerose tiekti karštą vandenį nėra nustatytas. Pagal Higienos normos 23 p., kameroje įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Higienos normos 68 p. nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pagal Lietuvos Respublikos Narkologinės priežiūros įstatymo 5 str., laisvės atėmimo vietose, kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse esantys narkologiniai ligoniai, asmenys, piktnaudžiaujantys psichiką veikiančiomis medžiagomis, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę į sveikatos priežiūrą kaip ir kiti asmenys. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 str. nustato, kad suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų gydymo laisvės atėmimo vietose tvarkoje nustatyta, kad sveikatos priežiūrą vykdo kardomąją priemonę suėmimą vykdančių įstaigų, pataisos namų ir areštinių sveikatos priežiūros tarnybų specialistai. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatyta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Pareiškėjas šia privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka nepasinaudojo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 112–115) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Paaiškino, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 175 str. 2 d., priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų gydymo laisvės atėmimo vietose tvarką nustato SAM ir TM. Sveikatos apsaugos ministro 2002-05-03 įsakymu Nr. 204 patvirtinti „Priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos standartai“ (toliau – Standartai) nustato gydymo paslaugų teikimo tvarką. Pagal Standartus priklausomybės nuo opioidų palaikomasis gydymas metadonu arba opioidinės abstinencijos detoksikacija metadonu skiriama ilgam gydymo laikotarpiui, kuris gali tęstis daugiau kaip metus. Pareiškėjas buvo nubaustas 40 parų arešto bausme, po kurios turėtų būti paleistas į laisvę, pareiškėjo gydymą tęsti laisvės atėmimo vietos gydymo įstaigoje būtų neįmanoma. Pagal sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro 2003-04-22 įsakymo Nr. 118/V-234 „Dėl Priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų gydymo laisvės atėmimo vietose tvarkos patvirtinimo“ 9 p., su pacientu turi būti pasirašyta sutartis dėl gydymosi ir reabilitacijos. Nuteistajam išėjus į laisvę būtų neįmanoma užtikrinti sutarties sąlygų vykdymo kontrolės, todėl pareiškėjui buvo taikomas toks gydymas, kuris tęsiasi trumpiau nei 40 dienų. Standartai numato priklausomybės nuo opioidų palaikomąjį gydymą ir opioidinės abstinencijos detoksikaciją vykdyti ir be gydymo metadonu. Vadinasi, pareiškėjui buvo taikomas mediciniškai pagrįstas ir teisėtas gydymas kitais vaistiniais preparatais. Departamento 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1. p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m², todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia jog jam turėjo būti užtikrintas nemažesnis kaip 5 m² kameros plotas. Pareiškėjui neįrodžius valstybės deliktinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti pareiškėjo nurodomą neturtinę žalą, be to, jo nurodomas neturtinės žalos dydis – 150000 Lt, aiškiai neatitinka protingumo kriterijų, nėra adekvatus galimai padarytiems pažeidimams.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundo dalis paliktina nenagrinėta, kita skundo dalis tenkintina iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas keliamas dėl pareiškėjo K. B. teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą dėl Lukiškių TI-K ir Pravieniškių PN-AK jam netinkamai suteiktų ir nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, taip pat dėl pareiškėjo kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Ginčo byloje dėl faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011-08-03 iki 2011-08-10 jam paskirtą arešto bausmę atliko Lukiškių TI-K ir nuo 2011-08-10 iki 2011-09-09 tolesniam bausmės atlikimui buvo perkeltas į Pravieniškių PN-AK, nėra. Byloje taip pat nėra ginčo, kad prieš patekdamas į Lukiškių TI-K bei Pravieniškių PN-AK pareiškėjas nuo narkologinės priklausomybės gydėsi pakaitiniu palaikomuoju gydimu metadonu. Pareiškėjui paskyrus arešto bausmę ir jį patalpinus į Lukiškių TI-K bei Pravieniškių PN-AK, pakaitinis palaikomasis gydymas metadonu nebuvo skirtas. Vietoj to nuo narkologinės priklausomybės pareiškėjas gydytas paskyrus kitus vaistinius preparatus. Pareiškėjas teigia, kad dėl pataisos įstaigose paskirto netinkamo gydymo, jam buvo padaryta neturtinė žala, t. y. pareiškėjas patyrė dvasines kančias ir fizinį skausmą, pasireiškė abstinencija, kilo atkryčiai, išėjęs į laisvę gydymą turėjo pradėti iš naujo, vartojo antidepresantus, dėl abstinencijos poveikio negalėjo bendrauti su žmona ir dukra.

Kaip teisingai savo atsiliepime pažymėjo Sveikatos apsaugos ministerija, reikalaudamas neturtinės žalos atlyginimo dėl Lukiškių TI-K ir Pravieniškių PN-AK jam suteikto netinkamo ir nekokybiško gydymo, prieš kreipdamasis į teismą, pareiškėjas turėjo pasinaudoti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 2 d. nustatyta privaloma ikiteismine tvarka ir dėl Lukiškių TI-K bei Pravieniškių PN-AK sveikatos priežiūros specialistų suteiktų nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų bei netinkamo gydymo, visų pirma, privalėjo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Bausmių vykdymo kodekso 174 str. 1 d. nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Pataisos įstaigose ir areštinėse steigiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigos arba tarnybos. Šių įstaigų bei tarnybų struktūrą, etatų skaičių ir veiklos tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija ir Teisingumo ministerija (174 str. 2 d.). Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija (BVK 174 str. 4 d.).

Aiškindamas nuteistųjų teisės į neturtinės žalos, kuri kildinama iš netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-05-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-773/2013 konstatavo, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 174 str. 1 d. ir Sveikatos sistemos įstatymo 42 str. 2 d. 4 p., valstybės laiduojamai sveikatos priežiūrai priskiriama kardomojo kalinimo vietose esančių asmenų, nuteistųjų sveikatos priežiūra, todėl nepriklausomai nuo to, kad asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos ir paciento, reguliuoja ne bausmės vykdymą reglamentuojančios teisės normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos. Paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, pacientų skundu nagrinėjimo ir žalos padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, todėl sprendžiant ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš nuteistajam netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, taikomos ne tik Civilinio kodekso normos, reguliuojančios žalos atlyginimą, bet ir specialios teisės normos, įtvirtintos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Vadinasi, siekiant gauti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str., visų pirma, turi būti kreipiamasi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Teismas taip pat konstatavo, kad nors pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8 d., ginčai dėl žalos atlyginimo sprendžiami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, pataisos įstaigos veikla, organizuojant bausmę atliekančių asmenų medicininę priežiūra savo pobūdžiu vertinama kaip administravimo veikla, nes ji atliekama specialių bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatyta tvarka asmenų, kurių laisvė suvaržyta ir kurie negali laisvai pasirinkti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo, atžvilgiu, todėl reikalavimas dėl netinkamu gydymu, asmeniui atliekant laisvės atėmimo bausmę, padarytos žalos atlyginimo priteisimo yra administracinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas administraciniame teisme.

Nagrinėjamos bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas K. B. dėl Lukiškių TI-K ir Pravieniškių PN-AK sveikatos priežiūros tarnybų, kuriose sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos vadovaujantis sveikatos apsaugos sistemos teisės aktais ir šių paslaugų teikimą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija (BVK 174 str. 4 d.), netinkamai ir nekokybiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų bei netinkamo gydymo į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatyto komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, ir remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktu aiškinimu, konstatuotina, kad pareiškėjas K. B. dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų nėra pasinaudojęs įstatyme nustatyta privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl ši pareiškėjo skundo dalis, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p., paliktina nenagrinėta.

Reikalavimą atlyginti jam padarytą neturtinę žalą pareiškėjas grindžia ir tuo, kad Lukiškių TI-K bei Pravieniškių PN-AK jam nebuvo užtikrintos teisės aktų reikalavimus atitinkančios sąlygos.

Pareiškėjas teigia, kad laikotarpiu nuo 2011-08-03 iki 2011-08-10 būnant Lukiškių TI-K, jis buvo kalinamas nežmoniškomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui kameroje tenkantis 5 m² plotas, kameroje visą parą buvo įjungtas dirbtinis apšvietimas, tai trikdė miegą, nebuvo sudarytos reikiamos higienos sąlygos, tik 1 kartą galėjo nusiprausti duše, kameros kriauklėje bėgo tik šaltas vanduo, nebuvo muilo, pareiškėjui nedavė dantų šepetuko, dantų pastos, trūko tualetinio popieriaus. Be to, pareiškėjas buvo laikomas vienoje kameroje su rūkančiais asmenimis. Laikotarpiu nuo 2011-08-10 iki 2011-09-09 pareiškėjui būnant Pravieniškių PN-AK, kameroje bėgo tik šaltas vanduo, 6 val. ryte buvo automatiškai įjungiamas radijo taškas, kuris garsiai grojo, patildyti nebuvo galima, nuo 22 val. buvo įjungiama 100 W lemputė, iš lango pusės švietė lauko prožektoriai, buvo neįmanoma miegoti.

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str., numatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisei pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. 2 ir 3 d. nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pareiga įrodyti valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas tenka asmeniui, reikalaujančiam atlyginti jam padarytą žalą.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010. Pažymėtina, kad Higienos normoje HN 76:2010 minimalus vienam asmeniui tenkantis kameros plotas nėra nustatytas. Sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtinta Higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, kurioje buvo nustatyta, jog kameros gyvenamasis plotas asmeniui negali būti mažesnis kaip 5 m², galiojo iki 2010-04-11. Vienam asmeniui kameroje tenkantis minimalus ploto reikalavimas nuo 2010-05-14 nustatytas Kalėjimų departamento prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte, nustatančiame, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Vadinasi, ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui turėjo būti užtikrintas minimalus 3,6 m² kameros plotas. Nagrinėjamos bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjui 2011-08-03 atvykus į Lukiškių TI-K jis buvo patalpintas į kamerą Nr. 106 (plotas - 7,38 m², vakare - 4 asmenys), nuo 2011-08-04 iki 2011-08-10 buvo kameroje Nr. 366 (plotas - 7,81 m², maksimaliai du žmonės kameroje), 2011-08-10 pareiškėjas išvyko į Pravieniškių PN-AK (I t., b. l. 84–88). Ginčo, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, K. B. nekelia, todėl šių aplinkybių teismas nevertina. Byloje nustatyta, kad per visą pareiškėjui paskirtos arešto bausmės atlikimo laikotarpį, teisės aktuose nustatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis ploto reikalavimas pareiškėjui nebuvo užtikrintas tik vieną dieną.

Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės ) 258 p. nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Higienos normos HN 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Lukiškių TI-K direktoriaus 2010-03-04 įsakymu Nr. 1-40 patvirtinto Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų išvedimo į dušo tvarkos aprašo (su vėlesniais pakeitimais) 4 punkte nustatyta, kad dušu suimtieji bei nuteistieji areštu gali naudoti iki 15 minučių. Pareiškėjas skunde patvirtino, kad jam būnant Lukiškių TI-K buvo sudaryta galimybė vieną kartą nusiprausti duše. Pažymėtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tik 7 dienas, todėl leidimas vieną kartą pasinaudoti dušu atitiko Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Aplinkybės, kad pareiškėjui būnant Pravieniškių PN-AK nebuvo suteikta galimybė nusiprausti po dušu, skunde nėra nurodyta, todėl teismo nevertintina.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad tiek Lukiškių TI-K, tiek Pravieniškių PN-AK, dėl per didelio apšvietimo kamerose ir lauke, negalėjo tinkamai išsimiegoti. Higienos normos HN 76:2010 18.2 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų teritorijoje turi būti įrengtas dirbtinis apšvietimas. Pagal 22 punktą, kameros natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx, gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 p.). Nurodytos nuostatos tvirtina, kad pagal teisės aktų reikalavimus laisvės atėmimo įstaigose tiek dienos, tiek nakties metu, gyvenamosiose kamerose ir laisvės atėmimo įstaigos teritorijoje, turi būti įjungta dirbtinė apšvieta. Objektyvių duomenų, kad nakties metu Pravieniškių PN-AK kameroje bei teritorijoje įjungta dirbtinė apšvieta viršijo Higienos normoje nustatytus reikalavimus, pareiškėjas nepateikė. Nurodytos aplinkybės grindžiamos išimtinai jo subjektyvaus pobūdžio paaiškinimais. Byloje duomenų, kad pareiškėjas dėl per intensyvaus naktinio apšvietimo būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją, nėra.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 21 p. reikalavimus, pataisos namų kamerų tipo, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas su šalto vandens tiekimo sistema. Pareiškėjas patvirtinto, kad tiek Pravieniškių PN-AK, tiek Lukiškių TI-K kamerose – buvo tiekiamas šaltas vanduo.

Pagal Taisyklių 176 p., pataisos įstaigų bendrabučių gyvenamosiose patalpose įrengti radijo taškai įjungiami ir išjungiami centralizuotai. Radijo klausymosi tvarką nustato pataisos įstaigos direktorius įsakymu.

Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo išduotos būtiniausios higienos priemonės – muilas, dantų šepetukas, dantų pasta, trūko tualetinio popieriaus. Šių daiktų neleido perduoti ir pareiškėjo artimiesiems. Pagal teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas, asmenims, atliekantiems arešto bausmę kalėjimuose, 1 mėnesiui turi būti išduodama 200 g muilo, 1 rulonas tualetinio popieriaus. Dantų šepetėlis ir dantų pasta bei vienkartiniai skustuvai išduodami tik suimtiesiems. Bausmių vykdymo kodekso 55 str. 3 d. nustatyta, kad arešto bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę gauti drabužių ir avalynės bei spaudos siuntas. Nurodytas teisinis reglamentavimas tvirtina, kad Lukiškių TI-K administracija neturėjo teisinio pagrindo priimti pareiškėjo artimųjų perduotą siuntą su higienos priemonėmis, taip pat neprivalėjo jam išduoti dantų šepetėlio bei dantų pastos, šias priemones pareiškėjas turėjo teisę įsigyti parduotuvėje. Teismui nėra pateikti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjui buvo išduotas reikiamas kiekis muilo ir tualetinio popieriaus, todėl pripažintina, kad šių reikalavimų Lukiškių TI-K neužtikrino.

Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K kalėjime, pažeidžiant Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus, jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis.

Tabako kontrolės įstatymo 3 str. nustato, kad vienas iš valstybės tabako kontrolės politikos principų yra ginti žmogaus teises į aplinką be tabako dūmų, o 19 str. 1 d. 3 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos Nr. HN76-2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru (14 p.).

Pažymėtina, kad nei Bausmių vykdymo kodekso nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimą, nereglamentuoja, kad nerūkantys asmenys turi būti izoliuotai laikomi nuo rūkančių asmenų. Kita vertus, jau minėtos Tabako kontrolės įstatymo ir Higienos normos Nr. HN76-2010 nuostatos suponuoja išvadą, kad Lukiškių TI-K, paskirstydamas suimtuosius į gyvenamąsias patalpas, turi imtis priemonių, kad būtų užtikrinta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Suimtųjų (nuteistųjų) laikymo izoliavimo tvarką ir sąlygas Lukiškių TI-K nustato Lukiškių TI-K direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. 1-57 patvirtintas Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašas (b. l. 32–34) (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad kitą dieną po atvykimo, suimtiesiems (nuteistiesiems), kurie atvyko į įstaigą pirmą kartą, Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai atlieka pirminį sveikatos patikrinimą. Psichologinės tarnybos pareigūnai su naujai atvykusiais asmenimis atlieka profilaktinio pobūdžio pokalbį, kurio metu stengiasi įvertinti suimtojo (nuteistojo) psichinę būklę, esant būtinumui, apie asmenį, kuriam reikia papildomo dėmesio, praneša Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnams (9 p.). Socialinės reabilitacijos skyriaus pareigūnai asmenis, atvykusius pirmą kartą į įstaigą pasirašytinai supažindina su Lukiškių TI-K vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais ir atsakomybe už jų nevykdymą (10 p.). Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai, kitą darbo dieną po atvykimo, su asmenimis, atvykusiais pirmą kartą į Lukiškių TI-K, atlieka profilaktinio pobūdžio pokalbį, kurio metu supažindina suimtąjį (nuteistąjį) su jo teisėmis ir pareigomis (11 p.). Kitą darbo dieną po atvykimo, išnagrinėję visus žodinius ir rašytinius suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus ir Psichologinės tarnybos pareigūnų rekomendacijas bei pastabas dėl atskirų asmenų, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras (12 p.). Suimtieji ir nuteistieji, laikomi Lukiškių TI-K, į gyvenamąsias patalpas skiriami griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str., atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje bei suimtojo (nuteistojo) rašytinį prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų (pagal galimybes, tokiems asmenims sudaroma galimybė būti laikomiems atskirai nuo rūkančių) (13 p.).

Teismui pateikti duomenys tvirtina, kad pareiškėjui 2011-08-03 atvykus į Lukiškių TI-K, jis pasirašytinai sutiko būti kameroje su rūkančiais asmenimis (I t., b. l. 92), prašymas būti laikomam atskirai nuo rūkančių nebuvo pateiktas, visą buvimo izoliatoriuje laikotarpį pareiškėjas į administraciją dėl perkėlimo į kamerą, kurioje nebūtų rūkoma, nesikreipė. Nustatytos aplinkybės tvirtina, kad pareiškėjas išreiškė valią būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, todėl Lukiškių TI-K negali būti pripažintas pažeidęs jo teisę kvėpuoti tabako dūmais neužterštu oru.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyti neteisėti Pravieniškių PN-AK neteisėti veiksmai, o Lukiškių TI-K pripažintinas pažeidęs teisės aktų reikalavimus tik dėl to, kad vieną dieną pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 m² kameros plotas, taip pat, kad nebuvo išduotas muilas ir pakankamas kiekis tualetinio popieriaus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. Kita vertus, nagrinėdamas kiekvieną konkrečią bylą, joje nustatytas aplinkybes teismas turi įvertinti individualiai, vadovaudamasis savo vidine sąmone ir visapusiškai bei objektyviai įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 str. prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

Vertinant pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, visų pirma svarbu pažymėti, kad jis iš esmės buvo grindžiamas patirtais neigiamais dvasiniais išgyvenimais, fizinio ir dvasinio skausmo sukėlimu, sutrikusiu miegu, būtent dėl netinkamai pareiškėjui skirto gydymo. Kaip nurodyta anksčiau, teismas šioje dalyje pareiškėjo skundą palieka nenagrinėtą. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad neturtinės žalos padarymo faktą dėl teisės aktų reikalavimų neatitikusių kalinimo sąlygų, pareiškėjas grindžia bendro pobūdžio teiginiais apie patirtus neigiamus išgyvenimus. Teismas vertina, kad nustatyti Lukiškių TI-K administracijos veiksmai nebuvo intensyvaus pobūdžio, todėl negalėjo sukelti pareiškėjui tokių neigiamų padarinių, kurie nurodomi jo skunde. Nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai negali būti vertinami kaip asmens kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. prasme.

Pagal nuoseklią teismų praktiką, asmens teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas – pakankama ir teisinga satisfakcija. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas tuomet, kai konkrečiu atveju nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą; EŽTT 2006-10-10 sprendimas L. L. V Prancūzija; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012-06-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2017/12).

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teisės – būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 m² ploto, pažeidimo trukmę (1 diena), kitų nustatytų pažeidimų apimtį ir pobūdį, teismas sprendžia, kad nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai yra mažareikšmiai, negalėję sukelti pareiškėjui tokių neigiamų padarinių, kurių pagrindu galėtų būti tenkinamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui bus pripažinimas, kad Lukiškių TI-K neužtikrino, jog jam tenkantis minimalus kameros plotas atitiktų teisės aktų reikalavimus, ir būtų išduotos priklausančios higienos priemonės, tačiau pagrindo priteisti neturtinę žalą pinigais nėra. Dėl kitų pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nebuvo nustatyta būtina sąlyga valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. Lukiškių TI-K ir Pravieniškių PN-AK neteisėti veiksmai, todėl ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 str. 1 p.)

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 4 p., 103 str. 1 p., 127 str. ir 129 str. teisėja

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo K. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo K. B. teisė Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime būti kalinamam sąlygomis, atitinkančiomis teisės aktų reikalavimus. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Skundo dalį, kuria prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, palikti nenagrinėtą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.