Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-10-12 · Civilinė byla Nr. 2A-849-357/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-12
Bylos Nr.
2A-849-357/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Lina Muchtarovienė
Ieškovas
V. N., J. N.
Atsakovas
Raseinių vaikų
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-849-357/2015Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00647-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 2.6.4.6.; 3.3.1.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja),

Egidijaus Mockevičiaus ir Linos Muchtarovienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovų V. N. ir J. N. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. N. ir J. N. ieškinį atsakovei Raseinių vaikų globos namams, išvadą duodančiai institucijai Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.

Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai V. N. ir J. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartimi V. N. ir J. N. nustatytą laikiną tėvų valdžios apribojimą nepilnamečių vaikų L. N., V. N. atžvilgiu, panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimu nustatytą nepilnamečių vaikų L. N. ir V. N. globą (rūpybą), pakeisti nustatytą vaikų gyvenamąją vietą ir L. N., V. N. gyvenamąją vietą nustatyti su jų tėvais V. N. ir J. N., nutraukti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimu iš V. N. ir J. N. priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimą. Nurodė, kad sūnūs L. ir V. nuo 2013-08-28 gyvena Raseinių vaikų globos namuose. Pripažįsta, kad tėvų valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu laikinai buvo apribota pagrįstai. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo jau praėjo daugiau kaip pusantrų metų. Jie suprato savo klaidas, alkoholiu nepiktnaudžiauja, turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvename nuosavame name, galės savo vaikams užtikrinti normalias gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Nėra praradę ryšio su savo vaikais, juos lanko, domisi jų gyvenimu, sveikata, kalbasi, bendrauja. Su vaikais sutaria gerai, abu vaikai pareiškė norą nuolatos gyventi kartu su tėvais.

Raseinių vaikų globos namų atstovė nurodė, kad laikinas tėvų valdžios apribojimo panaikinimas V. N. ir J. N. yra skubotas ir nepagrįstas. Pastebimas tėvų rūpestis ir pastangos susigrąžinti vaikus, tačiau yra abejonės dėl tėvų girtavimo.

Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė R. K. prašė ieškinį atmesti, nes ieškovų elgesys iš esmės nėra pasikeitęs, nors vaikų atžvilgiu tėvai tapo rūpestingesni, juos lanko dažniau, deda pastangas vaikus susigrąžinti, tačiau aplinkybė, dėl kurios vaikai iš šeimos paimti neišnyko, tėvai girtauja ir smurtauja.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu V. N. ir J. N. ieškinį atmetė.

Teismas vertino, kad J. N. ir V. N. šeimoje yra teigiamų poslinkių, tėvai nėra praradę ryšio su vaikais, juos lanko 1-5 kartus per mėnesį globos namuose, mokykloje, ligoninėje, praleidžia nemažai laiko kartu nuo 3 iki 5 val., domisi jų sveikata, ugdymu, pasveikina gimtadienio proga, atneša dovanų, lauktuvių, dalyvauja globos namų organizuojamose šventėse, bendrauja telefonu, namai randami tvarkingi, maisto netrūksta. Tėvas registruotas darbo biržoje, mama nuo 2015-02-26 pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis. Ieškovai nuo 2014-07-18 iki šios dienos lanko savipagalbos grupę, nuo 2015-02-12 pradėjo lankyti tėvystės įgūdžių ugdymo programą, dalyvavo visuose organizuojamuose užsiėmimuose. Tačiau apsilankymų metu ieškovai namuose kartais randami neblaivūs, konfliktuoja, jie nepriima siūlymo kreiptis į specialistus pagalbos dėl priklausomybės alkoholiui, nors viena iš priežasčių, dėl ko jiems buvo apribota tėvų valdžia, buvo girtavimas. Ieškovai neneigia, kad jie vartoja alkoholį, pasiaiškinimui atranda įvairių priežasčių. Ieškovai nevykdė teismo sprendimo ir nemokėjo priteisto išlaikymo vaikams, bylos duomenimis V. skola yra 1092,72 Eur, L. – 905,29 Eur. Teismas konstatavo, kad ieškovų elgesys nuo laikino tėvų valdžios apribojimo nepasikeitė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai V. N. ir J. N. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą, grąžinti sūnus L. N. ir V. N. tėvams, panaikinti priteistą išlaikymą, išreikalauti teismo posėdžio garso įrašą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nesivadovavo Raseinių globos namų atstovės ir Raseinių savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomonėmis, vadovavosi vien teismo proceso metu surinkta informacija.

2. Teismo priimtas procesinis sprendimas neatitinka to, kas vyko teismo posėdžio metu.

3. Paaiškina, kad pagal savo galimybes moka išlaikymą vaikams.

4. Į vaikų krikštynas ieškovai atvyko blaivūs. Neatsižvelgta į tai, kad vaikai nori gyventi su tėvais.

Atsiliepimas

Išvadą teikianti institucija Raseinių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vien aplinkybė, kad ieškovai nori susigrąžinti vaikus, savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti teismo sprendimo, kadangi jie nepateikė duomenų, kad yra pakeitę savo įpročius, išsprendė priklausomybės problemą, neskolingi valstybei. Ieškovai neįtikino teismo, kad yra pasirengė tinkamai auginti ir savo asmeniniu pavyzdžiu auklėti savo vaikus, teismas ieškovų veiksmus vertino kaip nepakankamus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Atsiliepimas

2. Vaiko teisių apsaugos skyrius 2014-07-04 atsiliepime Raseinių rajono apylinkės teismui dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo nurodė, jog nepalaiko ieškinio reikalavimų nesant pakankamai įrodymų, jog ieškovai išsprendė pagrindinę vaikų paėmimo iš šeimos problemą – girtavimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovų ieškinys dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.

Byloje nustatyta, kad Raseinių rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 15 d. sprendimu neterminuotai apribojo tėvų valdžią V. N. ir J. N. jų nepilnamečių vaikų L. ir V. atžvilgiu. Teismas nurodė, kad tėvai neatlieka pareigų auklėti ir prižiūrėti vaikus, nesirūpina jų materialine ir dvasine gerove, piktnaudžiauja tėvų valdžia, pažeidžia vaikų teises į tinkamas gyvenimo sąlygas, saugią aplinką, tinkamą sveikatos apsaugą, savo amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką jiems, šeimoje gresia pavojus vaikų sveikatai ir gyvybei. Teismas padarė išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. spalio 4 d. nutartimi Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimo dalį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo pakeitė ir nustatė, kad tėvų valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu apribojama laikinai, likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Ieškovai nurodo, kad sutinka, jog jų tėvų valdžia sūnų L. ir V. atžvilgiu buvo pagrįstai terminuotai apribota. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. N. V., bylos Nr. 3K-7-114/2013). Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

CK 3.181 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Ieškovai teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, nesivadovavo Raseinių globos namų atstovės ir Raseinių savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomonėmis, vadovavosi vien teismo proceso metu surinkta informacija.

Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 226 straipsnyje nustatyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, priešingai nei teigia ieškovai, rėmėsi Raseinių globos namų atstovės ir Raseinių savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomonėmis, pagrįstai vadovavosi bylos nagrinėjimo metu surinkta informacija. Atkreiptinas dėmesys, kad Raseinių globos namų atstovė ir Raseinių savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nebuvo kategoriškai prieš vaikų grąžinimą ieškovams, tačiau išreiškė pagrįstas abejones dėl ieškovų elgesio. Pažymėtina, kad teismas šeimos bylose yra aktyvus, todėl turi pareigą savo iniciatyva rinkti įrodymus, o ne vien remtis šalių išdėstytomis pozicijomis. Atkreiptinas dėmesys, kad tėvų valdžios apribojimui panaikinti reikia visų šio apribojimo pagrindų išnykimo, t. y. tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimasis vaikų sveikata, auklėjimu, bendravimas su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimas, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimas ir t.t. Taigi, netgi pripažįstant paskutiniu metu ieškovų tam tikrus teigiamus elgesio pokyčius (tėvai nėra praradę ryšio su vaikais, juos lanko 1-5 kartus per mėnesį globos namuose, mokykloje, ligoninėje, praleidžia nemažai laiko kartu nuo 3 iki 5 val., domisi jų sveikata, ugdymu, pasveikina gimtadienio proga, atneša dovanų, lauktuvių, dalyvauja globos namų organizuojamose šventėse, bendrauja telefonu, namai randami tvarkingi), pagrindinė teismų sprendimuose akcentuota priežastis, lėmusi netinkamą tėvų pareigų įgyvendinimą, yra susijusi su alkoholio vartojimu, kenkiančiu pamatinėms vaikų teisėms ir interesams. Ieškovai nesinaudojo galimybe kreiptis į gydymo įstaigas dėl šios priklausomybės išgydymo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos dėl tėvų teisės į šeimos gyvenimo gerbimą taip pat matyti, kad sunkiai išsprendžiama tėvų alkoholizmo problema gali būti svarus pagrindas griežtai suvaržyti tėvų valdžią, pabrėžiant kertinę geriausių vaiko interesų apsaugos svarbą (žr., pvz., mutatis mutandis Scott v. United Kingdom (dec.), no. 34745/97, 8 February 2000). Kaip pagrįstai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, apsilankymų metu ieškovai namuose kartais randami neblaivūs, konfliktuoja, socialinė darbuotoja kartais bijo be policijos pareigūnų lankytis J. N. ir V. N. šeimoje, ieškovai dažnai neįsileidžia į namus, su darbuotojais kalba pakeltu, piktu tonu, nuolatos priekaištauja. Ieškovų nesaikingą alkoholio vartojimą patvirtina ir pirmosios instancijos teismo aptarti administracinės teisės pažeidimai bei teismo nuosprendžiai. Vaikų Krikšto sakramento suteikimo metu ieškovai nesugebėjo apsaugoti vaikų nuo netinkamos aplinkos ir nuo alkoholio apsvaigusių žmonių. Ieškovai taip pat turi išlaikymo vaikams įsiskolinimą: V. skola yra 1092,72 Eur, L. – 905,29 Eur.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovų pastangas susigrąžinti savo vaikus, tačiau pagrįstai vadovavosi prioritetinės vaiko teisių apsaugos principu ir nustatęs, kad dabartinėje situacijoje sunku įvertinti ir nustatyti, ar tėvai yra pajėgūs tenkinti vaikų poreikius, atsižvelgė į byloje esančius duomenis, pagrindžiančius, kad nesaikingo alkoholio vartojimo problema ieškovų šeimoje nėra išspręsta, pagrįstai ieškovų ieškinį atmetė.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus ir nenustatęs aplinkybių, reikšmingų laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimui, priėmė pagrįstą, motyvuotą, nepažeidžiantį vaikų teisių bei interesų sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantų V. N. ir J. N. apeliacinis skundas dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Rasa BartašienėTeisėjai Egidijus Mockevičius Lina Muchtarovienė