Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. S. ieškinį atsakovėms G. L. – S. ir D. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas T. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2016-01-08 pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp G. L. – S. ir D. P. ir priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tuo, kad G. L. – S. 2016-01-08 perleido savo seseriai santuokoje įgytą automobilį Lancia Musa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už simbolinę 300,0 Eur kainą, o sandoris laikytinas apsimestiniu, nes sandoris įvyko ieškovui ir atsakovei rengiantis nutraukti santuoką, perleistas artimam giminaičiui už labai mažą kainą. Be to, automobilis nebuvo perduotas pirkėjui, nes iki šiol yra pas ieškovą. Nurodytu sandoriu buvo bandoma išvengti turto dalybų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-01-17 nutartimi atsisakė priimti ieškovo T. S. ieškinį atsakovėms G. L. – S. ir D. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-34179-862/2016 buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės G. L. – S. santuoka. Minėtame sprendime konstatuota, kad šalių vardu nuo 2012-12-12 iki bylos iškėlimo teisme dienos (2016-07-27) transporto priemonių registruota nebuvo. Teismas nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimai imperatyviai privalo būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje. Taip pat pažymėjo, jog santuokos nutraukimo byloje Nr. 2-34179-862/2016 ieškovas nereiškė reikalavimo dėl automobilio Lancia Musa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimo, nenurodė jo kaip įgyto santuokos metu, o priešingai, ieškovas teikė teismui duomenis patvirtinančius, kad šalių vardu nuo 2012-12-12 iki bylos iškėlimo teisme dienos (2016-07-27) transporto priemonių registruota nebuvo. Civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui įsiteisėjus, šalys kitoje byloje negali ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, teismas ieškovo ieškinį priimti atsisakė (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas T. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-17 nutartį panaikinti. Teismo priimta nutartis laikoma nepagrįsta, kadangi teismas atsisakyti priimti ieškinį gali tik tada, kai dėl ieškinio dalyko jau priimtas teismo sprendimas. Be to, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-30 sprendimo matyti, kad buvo ginčas dėl automobilio Lancia Musa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo sprendžiamas. Taip pat pažymi, jog teismo posėdžio metu, baigiamojoje kalboje buvo siūlyta išspręsti minėto automobilio padalijimo klausimą, tačiau teismas apie tai nieko nepasisakė.Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, pažeidė ieškovo konstitucinę teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos turtinės teisės, bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos punktą, įtvirtinantį teisę į teisingą teismo procesą.Teismas priimta nutartimi neišsprendė sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, teisėtumas ir pagrįstumas.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas T. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2016-01-08 pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp G. L. – S. ir D. P.. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad G. L. – S. 2016-01-08 perleido savo seseriai santuokoje įgytą automobilį Lancia Musa, v/n (duomenys neskelbtini), už simbolinę 300 EUR kainą, o sandoris laikytinas apsimestiniu, nes sandoris įvyko ieškovui ir atsakovei rengiantis nutraukti santuoką, perleistas artimam giminaičiui už labai mažą kainą, o automobilis nebuvo perduotas pirkėjui, nes iki šiol yra pas ieškovą; šiuo sandoriu buvo bandoma išvengti turto dalybų. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti ieškovo T. S. ieškinį, motyvuodamas tuo, kad ieškovo ir atsakovės G. L. – S. santuokos nutraukimo byloje Nr. 2-34179-862/2016, nagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teisme, ieškovas nereiškė reikalavimo dėl automobilio Lancia Musa, v/n (duomenys neskelbtini), padalijimo, nenurodė jo kaip įgyto santuokos metu, todėl įsiteisėjusiu 2016-11-30 teismo sprendimu, priimtu santuokos nutraukimo byloje, konstatavus aplinkybę, kad šalys po 2012-12-12 (santuokos sudarymo dienos) nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo, šalys negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.Konkretų savo teisių gynimo būdą pasirenka ieškovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Iš ieškovo T. S. pareikšto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas siekia nuginčyti tarp jo buvusios sutuoktinės G. L. – S. ir D. P. 2016-01-08 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, kuria G. L. – S. perleido savo seseriai D. P. santuokoje įgytą automobilį Lancia Musa, valst Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nei minėto automobilio padalinimo, nei 2016-01-08 automobilio pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia klausimai šalių santuokos nutraukimo byloje nebuvo sprendžiami. Šiuo atveju ieškovo T. S. pasirinktas reikalaujamas pažeistų teisių gynimo būdas, pripažįstant negaliojančia 2016-01-08 pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp G. L. – S. ir D. P., atitinka CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagal kurį teismas gina asmenų teises, atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo galimai pažeistų teisių ir interesų gynimo būdą pasirinko tinkamai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo T. S. pateikto ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė su ieškinio priėmimu susijusias teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Dėl šių priežasčių yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-17 nutartį panaikinti.Ieškinio atitikimo įstatymų reikalavimams visa apimtimi vertinimas ir jo (ne)priėmimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Apeliacine tvarka tikrinamas tik atskirais klausimais priimtų pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, bet netikrinamas ieškinio atitikimas įstatymo reikalavimams apskritai (turinio ir formos prasme), o tai taip pat reikšminga ieškinio (ne)priėmimo klausimui išspręsti. Remiantis išdėstytais motyvais, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir ieškovo T. S. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.