Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Teisme 2016-08-24 gautas ieškovo atsiliepimas į priešieškinį. Jame nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie jo neištikimybę, neprašo teismo posėdyje išklausyti kaip liudytojos L. D.. Paaiškino, kad jis gyveno skyriumi nuo šeimos, nes pradėtame ikiteisminiame tyrime jis buvo įpareigotas gyventi skyriumi. Ikiteisminį tyrimą nutraukus jis ketino grįžti gyventi pas vaikus, bet atsakovė jo neįsileido į šeimos būstą. Nurodė, kad visada prisidėjo prie vaikų išlaikymo. Nurodė, kad atsakovė yra psichologiškai išbalansuota, jos elgesys neprognozuojamas.

Išvadą duodančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje davė išvadą, kad skyriui šeima yra žinoma nuo 2015-12-07 dėl konfliktų kylančių šeimoje. Nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesio šeimoje keturis kartus lankėsi specialistai, kurie pateikė informaciją, kad šalims priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vaikams sudarytos geros buitinės sąlygos. Atsakovės pajamos yra apie 1100 EUR per mėnesį. Šalių nepilnamečiai vaikai lankė lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“. Skyriaus darbuotojai pastebėjo, kad nepilnamečius vaikus sieja stiprus emocinis ryšys. Tėvai konfliktuodami tarpusavyje vaikus padarė savo nesutarimų įrankiais. Ieškovas nepilnametę šalių dukrą nuolat kontroliuoja. Tėvas neturi ateities vizijos, jis apie ateitį kaip vaikai gyvens kalba miglotai. Skyriaus darbuotojai pastebėjo, kad motinos ir dukters emocinis ryšys nėra nutrūkęs, po ilgo nesimatymo per susitikimus su motina šis ryšys stiprėja. Mano, kad vaikų interesus labiau atitinka jų gyvenamosios vietos nustatymas su motina – atsakove. Nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, turėtų būti nustatyta maksimali ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka. Nurodė, kad šeima bus įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą.

Išvadą duodančios institucijos Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad šeima skyriui žinoma nuo 2016 metų sausio mėnesio, kai po tėvų konflikto vaikai buvo grąžinti atsakovei. Šalių dukra 2016-07-22 atvyko pas ieškovą į jo tėvų sodybą ir motinai grąžinta nebuvo. Tėvai Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams sakė, kad kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo, todėl skyrius neprieštaravo mergaitės viešnagei pas senelius. Patvirtino, kad mergaitė skyriaus darbuotojams nėra sakiusi, kad nenori bendrauti su mama. Paaiškino, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nesprendė šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų sąrašą klausimo, nes laiko, kad šie klausimai turi būti sprendžiami pagal vaikų deklaruotą gyvenamąją vietą. Nurodė, kad buities sąlygos ieškovo tėvų sodyboje yra geros.

Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalims iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini)gimė dukra L. S. (2011-03-19 gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini)). Šalys santuoką sudarė 2012-12-12 (2012-12-12 santuokos liudijimas AA Nr. 392071). Šalims santuokoje (duomenys neskelbtini)gimė sūnus A. L. (2014-11-05 gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto savivaldybės 2016-08-04 pažyma Nr. (2016-2-PS)-1520 patvirtina, kad atsakovės (nuo 2011-05-12) ir šalių nepilnamečių vaikų (dukters nuo 2011-07-18, sūnaus nuo 2014-11-25) gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės pateiktas 2013-11-25 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 83P-3998236-13 patvirtina, kad ieškovo gyvenamoji vieta nuo 2013 metų rudens deklaruota (duomenys neskelbtini). Byloje esantis Vilniaus lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2016-08-04 raštas Nr. S-64 patvirtina, kad šalių nepilnametė dukra šį darželį lanko nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio, o šalių sūnus - nuo 2016 metų balandžio mėnesio.

Šalys iki santuokos sudarymo bendrosios dalinės nuosavybės teise, 2011-04-07 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, įgijo po ½ dalį dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro Panevėžio filialo 2016-02-05 pažymos Nr. (7.9.9)-PAS-790 ir (7.9.9)-PAS-791, nekilnojamojo turto registro 2016-02-05, 2016-07-28 išrašai). Šalys su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriumi 2011-04-18 sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys su AB SEB banku 2013-01-30 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu šalims buvo suteiktas 15000 Lt kreditas automobilio pirkimui.

Ieškovo pateiktos VĮ „Regitra“ Panevėžio filialo 2016-02-02 pažymos Nr. 1.6-S3-9 ir 1.6-S3-10, VĮ Regitra 2016-07-28 išrašų (bylos priedas T1 b.l. 24-27) duomenys patvirtina, kad šalių vardu nuo 2012-12-12 iki bylos iškėlimo teisme dienos (2016-07-27) transporto priemonių registruota nebuvo.

Byloje esantys Sodros 2016-09-15 išrašai patvirtina (bylos priedas T1, b.l. 5-19), kad atsakovė nuo 2007-11-05 dirba UAB „(duomenys neskelbtini). Nuo 2011-05-16 iki 2013-02-23 ir nuo 2014-12-08 iki 2016-10-03 ieškovė buvo vaiko priežiūros atostogose. Atsakovės pateikta 2016-08-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma Nr. 16-PA-S/0040 patvirtina, kad atsakovė 2015 metų spalio mėnesį grįžo į darbą, jai mokamas vidutiniškai 1100 EUR dydžio darbo užmokestis (atskaičius mokesčius). Iki 2016 metų spalio mėnesio atsakovei buvo mokama ir motinystės pašalpa. Atsakovės vidutinis darbo užmokestis 2013-2014 metais, neatskaičius mokesčių, vidutiniškai sudarė apie 1000 EUR.

Byloje esantys Sodros 2016-09-15 išrašai patvirtina (bylos priedas T1, b.l. 5-19), kad ieškovas nuo 2003-02-03 iki 2013-07-15 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo vidutinis darbo užmokestis 2013 metais buvo apie 3284 Lt (950 EUR), neatskaičius mokesčių. Nuo 2013-06-28 iki 2013-07-12 ieškovui buvo mokama ligos pašalpa. Nuo 2013-08-06 iki 2013-10-15 ieškovui buvo mokama nedarbo draudimo išmoka. Nuo 2013-10-16 iki 2014-04-04 ieškovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jo vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, buvo apie 1157 Lt (335 EUR). Nuo 2014-04-29 iki 2014-05-12 ieškovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nuo 2014-04-22 iki 2014-05-09 ieškovui buvo mokama ligos pašalpa. Nuo 2014-06-03 iki 2016-01-07 ieškovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jo vidutinis darbo užmokestis 2014 metais buvo 4420 Lt (1280 EUR), 2015 metais – 765 EUR. Nuo 2015-06-03 iki 2016-01-06 ieškovui buvo mokama ligos pašalpa. Nuo 2016-01-07 nėra duomenų, kad ieškovas dirbtų pagal darbo sutartis, ar kitais pagrindais. Ieškovui nuo 2016-01-16 iki 2016-06-30 buvo mokama 271,94 EUR nedarbo draudimo išmoka. Ieškovas, nurodęs, kad dirba jo tėvams priklausančiame ūkyje, įrodymų, kurie patvirtintų šias aplinkybes ir ieškovo gaunamas pajamas nuo 2016-07-01, nepateikė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Minėtuose Sodros dokumentuose esantys duomenys apie šalių pajamas leidžia daryti išvadą, kad ieškovo gaunamos pajamos, skirtingai nei atsakovės, šalių santuokos metu nebuvo stabilios. Ieškovo argumentai jog jis, 2015 metų gegužės mėnesį išvykęs gyventi pas savo tėvus, šeimos namuose paliko banko korteles su kodais (nepagrįsti rašytiniais įrodymais apie jo sąskaitose buvusias pinigų sumas, į sąskaitas atliekamus pervedimus), nesudaro pagrindo išvadai, kad jis nuo 2015 metų gegužės mėnesio prisidėjo prie šeimos išlaikymo, priešingai, leidžia sutikti su atsakovės argumentais, kad šeimos finansines prievoles vykdė tik atsakovė.

Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad turi sveikatos problemų, tačiau įrodymų (medicininių dokumentų, nedarbingumo lygio nustatymo pažymos ar kitų), kurie objektyviai leistų įvertinti ieškovo sveiktos stovį nepateikė, nereiškė prašymų dėl medicininių dokumentų išreikalavimo. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad sutuoktinis turėjo sveikatos problemų, kurių gydymui reikiamų pastangų neskyrė, turėdamas nedarbingumo pažymėjimus vykdavo pas tėvus, kur atlikdavo ne tik ūkio darbus, bet ir sodyboje esančių statinių statybos darbus. Šios atsakovės nurodytos aplinkybės ir tai, kad ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų apie savo sveikatos stovį, leidžia sutikti su atsakovės argumentais, jog ieškovas galimai piktnaudžiavo savo sveikata, turėdamas nedarbingumo pažymėjimus šeimos namuose nesigydė, o išvykęs pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini) neatlygintinai dirbdavo ūkio ir kitus darbus. Šie duomenys bei šalių paaiškinimai, kad ieškovas savo laisvalaikį skirdavo savo interesų tokių kaip krepšinio varžybų su draugais lankymas, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas, daugiau dėmesio skyrė ne šeimos ir nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui, o kitiems savo ar savo giminaičių interesams, ir tokiu būdu didesnę naštą rūpintis šeima ir jos finansiniais, buitiniais poreikiais perkėlė atsakovei.

Tokia situacija, kai vienam sutuoktiniui perkeliama didesnė našta rūpintis šeima ir vaikais, neišvengiama sukelia konfliktines situacijas, silpnėja emociniai sutuoktinių ryšiai. Ir tik nuo abiejų sutuoktinio elgesio, jų tarpusavio pagarbos vienas kitam, priklauso santuokos išlikimo galimybės. Duodamas paaiškinimui ieškovas nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri leistų atsakovės elgesį iki 2015 metų gruodžio mėnesio įvertinti kaip sudarantį priežastis santuokai iširti. Priešingai, ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė buvo gera motina ir gera žmona.

Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad ieškovas santuokos iširimo priežastis sieja ne su savo sutuoktinės elgesiu, bet su tuo, kad nuo 2013 metų jų bute gyveno atsakovės motina, kuri padėjo šalims prižiūrėti mažamečius vaikus, ir kuri, ieškovo nuomone, nuteikinėjo atsakovę prieš ieškovą. Pažymėtina, kad ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad jis siūlė sutuoktinei vaikų priežiūrai samdyti auklę, tačiau įvertinus šalių pajamas bei aplinkybę, jog jos turėjo pareigą vykdyti pinigines prievoles dviem kreditoriams, šis ieškovo argumentas vertintinas deklaratyviu, neatitinkančiu realybės. Liudytojos - atsakovės motinos J. L. parodymai (kuriai užduoti klausimus turėjo galimybę tiek ieškovas, tiek jo atstovas) nei paneigia, nei patvirtina ieškovo nurodytas santuokos iširimo priežastis, tačiau patvirtina, kad atsakovės motina atvykdavo iš Šiaulių tam, kad, šalims dirbant, prižiūrėtų jų nepilnamečius vaikus. Liudytojos parodymai taip pat patvirtina, kad liudytoja nematė būtinybės prižiūrėti šalių nepilnamečius vaikus tuo metu, kai nedirbo ieškovas. Šios liudytojos parodymai taip pat patvirtina, kad nuo 2015 metų gegužės mėnesio, ieškovui išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), o atsakovei nusprendus grįžti į darbą 2015 metų rudenį (kadangi šeimos pragyvenimui nepakako jos pajamų (motinystės išmokų) ir ieškovo gaunamos ligos išmokos), ji vėl atvyko į šeimos būstą padėti atsakovei prižiūrėti šalių sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini). Liudytojos parodymai taip pat leidžia daryti išvadą, jog ieškovo interesų neatitiko atsakovės motinos pozicija negloboti vaikaičių tuo metu, kai ieškovas turėdavo nedarbingumą, ar nedirbo dėl kitų priežasčių ir pats turėjo realią galimybę rūpintis nepilnamečiais vaikais. Tokia atsakovės motinos pozicija galėjo kelti ieškovui nepasitenkinimą, nes tuo būdu būdavo apribojamos jo galimybės vykti į savo tėvų sodybą, tenkinti kitus savo interesus.

Ieškovas atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo grindė ir teiginiais, jog atsakovės emocinė būklė yra nestabili, nes ji 2013 metų vasarą norėjo šokti pro langą. Ieškovas taip pat aiškino, jog sutuoktinei ėmus elgtis neadekvačiai, kviesdavosi savo brolį ir tėvus, tačiau šių asmenų neprašė apklausti liudytojais. Ieškovas nepateikė medicininių dokumentų, kurie leistų įvertinti atsakovės emocinę būklę, neprašė jų išreikalauti. Duodamas paaiškinimus ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė prieštaravo jo lankymuisi pas savo tėvus, tai buvo viena šalių konfliktų priežastimi, taip pat šalys konfliktuodavo, nes atsakovė yra pavydi. Visi ieškovo paaiškinimai yra abstraktūs, neparemti konkrečiais faktais, todėl nėra pakankami išvadai, jog dėl santuokos iširimo kalta atsakovė.

Ieškovas atsakovės kaltę grindžia su ieškiniu pateiktu garso įrašu, padarytu 2016-07-22, 2016-09-20 teismo posėdyje pateiktu po 2016-12-07 darytu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas šalių konfliktas vaikų akivaizdoje. Šie įrašai nepatvirtina atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo, nes jie daryti jau po to, kai šalys buvo nusprendusios nutraukti santuoką, kai šalių santykiai buvo tiek blogi, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė konfliktuodavo tarpusavyje nekreipdami dėmesio į šalia esančius mažamečius vaikus. Iš ieškovo patektų vaizdo ir garso įrašų taip pat galima daryti išvadą, kad konfliktai kildavo, nes juos, žinodamas kiek atsakovei yra svarbūs mažamečiai šalių vaikai, ieškovas išprovokuodavo sąmoningai. Ypač konflikto provokacija jaučiama 2016-07-22 įraše, kuris darytas išsivežant šalių dukrą. Šis įrašas leidžia daryti ir kitą išvadą, jog ieškovo elgesys atsakovės atžvilgiu buvo nesąžiningas, nes šiame įraše, tiek jis, tiek su juo atvykę asmenys nenurodė, kad iš namų išvežta šalių dukra nebus grąžinta į jai įprastą gyvenamąją vietą. Svarbu aptariant ieškovo teismui pateiktus įrašus atkreipti dėmesį ir į tai, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė patvirtino, kad nuo 2015 metų gruodžio mėnesio atsakovė ieškovo buvo filmuojama nuolat, arba buvo daromi garso įrašai. Toks ieškovo elgesys gali būti vertinamas kaip sąmoningas, jautresnio asmens neigiamos reakcijos provokavimas. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo vadovaujantis ieškovo pateiktais įrašais ir daryti kokias nors išvadas apie atsakovės emocinę būklę kaip sudarančią pagrindą iširti šalių santuokai, juo labiau, kad įrašai buvo daryti po 2015 metų gruodžio mėnesio.

Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į atsakovės paaiškinimus, kuriais ji nurodė, kad 2013 metų rudenį, įtarusi, kad ieškovas jai neištikimas, apie tai kalbėjosi su ieškovo motina, kuri palaikė ieškovą. Po šio pokalbio atsakovė į ieškovo tėvų sodybą kviečiama nebuvo ir nevykdavo.

Atsakovė aiškindama santuokos iširimo priežastis ir grįsdama ieškovo kaltę nurodė, kad 2013 metų rudenį ieškovas jai buvo neištikimas su L. D.. Paaiškino, kad savo neištikimybę atsakovei 2013 metų pabaigoje – 2014 metų pradžioje pripažino pats ieškovas. Ieškovas teismo posėdyje neištikimybę neigė, nurodydamas, kad nepažįsta atsakovės nurodyto asmens. Atsakovė pateikė abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklausė ieškovui, skambučių išklotinę, kurioje nuo 2013 metų rugsėjo iki gruodžio mėnesio yra daug skambučių ir žinučių telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris, atsakovės nuomone, priklausė L. D.. Atsakovės prašymu užklausus UAB „Tele2“, gautas 2016-10-31 raštas Nr. SD-25129, kuriame nurodyta, kad šis numeris 2013 metais priklausė J. D.. Ieškovė, tam, kad patvirtinti neištikimybės faktą liudytojomis prašė apklausti ieškovo giminaites N. M., D. M. bei L. D.. Atsakovė atsisakė prašymo šiuos asmenis apklausti liudytojais, nes nežinojo L. D. adreso, o ieškovo nurodytais giminaičių N. M. ir D. M. adresais teismo šaukimų nepavyko įteikti.

Nors byloje esančios abonento Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių ir žinučių išklotinės tiesiogiai nepatvirtina ieškovo neištikimybės fakto su asmeniu įvardintu L. D., tačiau šias aplinkybes vertinant kartu su atsakovės pateiktu 2013-12-08 susirašinėjimu su N. M., galima daryti išvadą, kad ieškovo gyvenime 2013 metais buvo kita moteris. Teismo posėdyje atsakovė taip pat nurodė, kad, siedama išsaugoti santuoką, ji ieškovui neištikimybę atleido.

Ieškovas teismo posėdžiuose nenurodė aplinkybių, kurios leistų įvertinti šalių elgesį, siekiant išsaugoti santuoką, nuo 2014 metų. Atsakovė duodama paaiškinimus nurodė, kad 2014 metų kovo mėnesį ieškovas prieš ją pirmą kartą panaudojo fizinį smurtą, aptrankydamas ją dovanota rožių puokšte, į ją buvo paleistas peilis. Atsakovė nurodė, kad ieškovas yra prieš ją naudojęs fizinį smurtą tuo metu kai ji laukėsi sūnaus. Atsakovė nurodė, kad apimtas pykčio ieškovas daužydavo atsakovei priklausančius daiktus, į atsakovę kreipdavosi pašiepiančiais ir įžeidžiančiais kreipiniais. Šių atsakovės nurodytų aplinkybių ieškovas neneigė. Ieškovas ir toliau vykdavo į savo tėvų sodybą. Nuo 2015 metų į savo tėvų sodybą ieškovas vykdavo kiekvieną savaitgalį, ilgainiui nebegrįždavo savaitėmis ir ilgiau. Ieškovas nuo 2015 metų gegužės mėnesio gyveno tėvų sodyboje, į šeimos būstą buvo grįžęs 2015 metų lapkričio mėnesį. Po šio ieškovo apsilankymo, atsakovė pamačiusi, kad niekas šalių santykiuose nesikeičia, pasiūlė ieškovui spręsti santuokos nutraukimo klausimą. Ieškovas, 2015-12-07 atsakovei pasakęs, kad su dukra eina į parduotuvę, namo negrįžo, nes, pasiėmęs šalių dukrą išvyko į tėvų sodybą. Nuo 2015-12-07 ieškovas, atvykęs į šeimos būstą, ėmė naudoti priemones vaizdo ir garso įrašams, daryti. Atsakovė buvo nuolat filmuojama net ir jai būnant vonios kambaryje. Nuo 2015 metų gruodžio mėnesio šalių būste ėmė lankytis socialiniai darbuotojai, abi šalys ėmė rašyti pareiškimus policijai, skundus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui. Šios atsakovės nurodytos aplinkybės ir atsakovės pateiktos 2014-03-08, 2015-05-19 nuotraukos (bylos priedas T2 b.l. 100-103), leidžia tikėti atsakovės argumentais, kad ieškovas nedėjo pastangų tam, kad išsaugoti šalių santuoką, prieš atsakovę tikėtina ėmė naudoti fizinį ir psichologinį smurtą.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės, ieškovo 2015-12-07 rašte, rašytame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, esantis sakinys su fraze „pats su žmona susitvarkyt su žmona negaliu“, leidžia daryti išvadą, kad ieškovo elgesys nuo 2014 metų iki 2015 metų gruodžio mėnesio, buvo nukreiptas ne į kompromisų ieškojimą ir santuokos išsaugojimą, o savo interesų užtikrinimą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei į tai, kad ieškovas nenurodė faktinių aplinkybių, su kuriomis įstatymas sieja kaltės prezumpciją, nepateikė įrodymų, kuriais pagrįstų atsakovės kaltę, darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3dalis). Nagrinėdamas bylą teismas įsitikino, kad santuoka faktiškai iširo ir nėra jokios vilties, kad sutuoktiniai atnaujintų vedybinį gyvenimą, todėl šalių santuoka nutrauktina (CK 3.49 straipsnio 2 dalis).

Atsakovės pasirinkimu po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokos metu turėta pavardė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė yra pareiškusi prašymą nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmės sukėlė nuo 2015-05-01, kai šalys faktiškai pradėjo gyventi skyriumi. CK 3.67 straipsnyje nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Tarp šalių nebuvo ginčo, kad nuo 2015 metų gegužės mėnesio jos kartu negyvena, šalių santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės, todėl šis atsakovės prašymas tenkintinas.

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Kaip matyti iš aukščiau nurodytų registrų išrašų, šalys po 2012-12-12 (santuokos sudarymo dienos) nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo, todėl nutraukiant santuoką, turtas nedalintinas (CK 3.59 straipsnis).

Šalys ir trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Nordea Bank AB Lietuvos 2011-04-18 sudarė būsto kreditavimo sutartį (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovo ir atsakovės atsakomybė už prievolių, kylančių iš šios sutarties vykdymo, yra solidari (CK 6.6 straipsnis). Šalys, būdamos santuokoje, ir trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų AB SEB bankas 2013-01-30 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) šeimos poreikių tenkinimui. Ši šalių prievolė trečiajam asmeniui taip pat yra solidari. Kreditoriai nesutinka, kad solidarios prievolės būtų modifikuojamos, todėl nutraukus šalių santuoką šalių iki santuokos ir santuokoje prisiimtos prievolės prieš kreditorius išlieka solidarios. Atsakovė prašo tarp šalių nustatyti, kad jos, išlikdamos solidariais skolininkais, prievoles kreditoriams įvykdytų lygiomis dalimis. Pareiga prisiimtus kreditus kreditoriams grąžinti lygiomis dalimis nesaisto kreditorių, kuriems skolininkai išlieka solidariais. Tarp šalių nustačius prievolių kreditoriams vykdymo tvarką bus išvengta ginčo ateityje, todėl po santuokos nutraukimo, prievoles laikant solidariomis šalių prievolėmis, nustatytina, kad kiekvienas skolininkų kiekvieną mėnesį prievolę kreditoriui vykdo po ½ dalį.

Minėta, kad šalims (duomenys neskelbtini)gimė dukra L., (duomenys neskelbtini)gimė sūnus A.. Ieškovas prašo šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, atsakovė prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja.

Ieškovo 2015-12-07 prašymas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, atsakovės 2015-12-11 skundas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajam policijos komisariatui, atsakovės 2015-12-12 skundas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, atsakovės 2015-12-15, 2015-12-16 skundai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajam policijos komisariatui, atsakovės 2015-12-16 raštas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajam policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio 2015-12-16 ir 2015-12-17 raštai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui patvirtina, kad tarp šalių 2015 metų gruodžio mėnesį vaikų akivaizdoje kildavo konfliktai, kurių priežastimi buvo tai, jog ieškovas neinformavęs atsakovės vaikus išsivežė į (duomenys neskelbtini) esančią savo tėvų sodybą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-12-17 protokolas ir 2015-12-18 šeimos aplankymo aktas patvirtina, kad šalių konfliktas buvo tokio masto, kad nei vienas iš tėvų nedėjo protingų pastangų tam, kad rasti racionalius vaikų poreikius labiausiai atitinkančius sprendimus ir nekonfliktuojant išspręsti su vaikų globa susijusius klausimus.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-12-18 šeimos aplankymo akte, 2015-12-29 rašte Nr. A104-4415/15, teiktame Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymu civilinėje byloje Nr. e2-51150-897/2015, nurodė, kad iki 2015 metų gruodžio mėnesio skyrius neurėjo jokios informacijos apie šeimą, skyrius neturi duomenų apie netinkamą vaikų priežiūrą. Šeimos aplankymo akte papildomai nurodyta, kad ieškovas buvo įspėtas dėl teismui pateiktos tikrovės neatitinkančios informacijos apie atsakovę.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2016-01-07 raštas Nr. 10-S-2478 ir 2016-01-11 raštas Nr. 10-S-5897 patvirtina, kad tarp šalių, 2016-01-04, 2016-01-07, 2016-01-08 kilo konfliktai dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2016-01-18 nutarimas, 2016-02-02 raštas Nr. 50-S-6768, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-01-19 raštas Nr. 18.2-51 patvirtina, kad 2016-01-17, atsakovei nuvykus į ieškovo tėvų sodybą pasiimti nepilnamečių vaikų kilo konfliktas, po kurio nepilnamečiai vaikai buvo perduoti atsakovei, ieškovui pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis įpareigotas nesilankyti šalių bute, nebendrauti su atsakove.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-02-05 aktas Nr. A715-530/16 ir 2016-02-24 raštas Nr. A732-1470/16, leidžia daryti išvadą, kad nuo vasario mėnesio šalys susitikę nebuvo, atsakovė viena rūpinosi nepilnamečiais vaikais, duomenų apie tai, kad atsakovė netinkamai įgyvendintų motinos valdžią šiuose dokumentuose nėra.

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2016-07-18 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02657-16, pradėtas dėl 2016-01-17 įvykių, buvo nutrauktas. Šiuo nutarimu taip pat nutarta pasibaigus procesiniam terminui šiam nutarimui apskųsti, panaikinti ieškovui paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2016-09-04 pateiktas Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2016-08-29 raštas Nr. 6-S-18155 patvirtina, kad 2016-08-25 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02657-16 buvo atnaujintas.

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-08-01 pokalbio protokolas patvirtina, kad atsakovei, nuvykus susitikti su nepilnamete dukra į ieškovo tėvų sodybą, nebuvo leista pamatyti dukters. Atsakovė kreipėsi pagalbos į Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių ir skyriui tarpininkaujant su ieškovu buvo sutarta, jog jis su nepilnamete atvyks 2016-08-10 16:10 val. Ieškovui sutartu laiku neatvykus, jam buvo skambinta 16:50 val., pokalbio metu ieškovas nurodė, kad advokato patartas į susitikimą su vaiku neatvyks.

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-08-05 rašte Nr. 18.2-524, skirtame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, nurodyta, kad 2016-07-30 tarp šalių ieškovo tėvų sodyboje kilo konfliktas.

Visa bylos medžiaga nuo 2015 metų gruodžio mėnesio gali būti vertinama kaip ieškovo pasirengimas santuokos nutraukimo procesui, siekiant valstybės institucijoms bei teismui sudaryti apie atsakovę neigiamą nuomonę ir atsakovės pastangos apginti save. Toks ieškovo elgesys, teismo manymu, nebuvo teisingas ir sąžiningas, šio elgesio tiesioginė pasekmė yra konfliktiški šalių santykiai, nulėmę šalių negebėjimą konstruktyviai, protingai, vertinant išimtinai vaikų interesus, spręsti vaikų gyvenamosios vietos ir abiejų tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais klausimų.

Šalių paaiškinimai apie nepilnamečius vaikus, bendravimą su jais, rūpinimąsi jais taip pat leidžia daryti išvadą, kad šalių nepilnamečių vaikų ugdymo, auklėjimo poreikius geriau galės užtikrinti atsakovė. Ieškovo paaiškinimai reikšmingi tam, kad nuspręsti su kuriuo iš tėvų, nutraukus šalių santuoką, gyvens nepilnamečiai vaikai, buvo deklaratyvus, nesudarantys pagrindo išvadai, kad ieškovas be kitų asmenų pagalbos gali tinkamai pasirūpinti mažamečiais vaikais. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo pateikti dokumentai, jog jis 2016-10-27 su savo tėvais sudarė panaudos sutartį, suteikiančią jam teisę gyventi jo tėvams priklausančiuose pastatuose, jog jis 2016-11-03 susitarė su (duomenys neskelbtini) dėl priėmimo į darbą nuo 2016-12-01, jog jis 2016-10-31 siuntimu, patenkinus paties ieškovo pageidavimą, siunčiamas psichologo konsultacijai, nepaneigia išvados, kad nepilnamečių vaikų interesus labiau atitinka jų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove. Tokia išvada darytina todėl, kad ieškovas jau daugiau nei metus, nesudaręs jokių sutarčių, gyvena jo tėvams priklausančioje sodyboje, ieškovas daugiau nei pusę metų nedirba pagal sudarytas darbo sutartis ar kitas su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis, ieškovas nėra lakęsis pas psichologus, nors toks pasiūlymas jam Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovų buvo duotas taip pat prieš metus.

Su ieškovu vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta negali būti nustatyta ir todėl, kad būtent ieškovas nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-09 nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, jo artimieji darė kliūtis jiems nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje atsakovei pasimatyti su dukra, ieškovo motina apipylė atvykusią atsakovę mėšlu. Be to, byloje esantys duomenys, mergaitės nenoras kalbėti apie mamą leidžia daryti išvadą, kad šalių dukrai gyvenant su ieškovu buvo bandymų dukrą nuteikti prieš atsakovę.

Byloje esantys duomenys apie šalių ir nepilnamečių jų vaikų susitikimus nuo 2016 metų spalio mėnesio leidžia daryti išvadą, kad ieškovas nebuvo sąžiningas nurodydamas, kad nepilnametė šalių dukra nenori bendrauti su savo mama, kad dukters ir motinos emocinis ryšys nutrūkęs. Atsakovo veiksmai 2015 metų pabaigoje, kai jis, nepasitaręs ir neįspėjęs atsakovės išsiveždavo mažamečius vaikus į savo tėvų sodybą, nurodytu laiku vaikų negrąžindavo į gyvenamąją vietą, sprendimas 2015-07-22 išsivežti šalių dukrą į savo tėvų sodybą ir jos negrąžinti į gyvenamąją vietą, dukrai 2016 metų rudenį pradėjus lankyti ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), savo sprendimu šį procesą nutraukus, neleidžia daryti išvados, kad ieškovo veiksmai atitinka ir ateityje atitiks nepilnamečių vaikų interesus, priešingai sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas, nevertindamas vaikų interesų turėti saugią aplinką, maksimalų bendravimą su abiem savo tėvais, būti ugdomiems ir lavinamiems, nepilnamečiais vaikais manipuliuoja, siekdamas savo tikslų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo. Padarius išvadą, kad vaikų interesus geriau užtikrins atsakovė, byloje nesant objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovė netinkamai įgyvendina motinos valdžią, abiejų šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove (CK 3.169 straipsnis).

Atsakovė prašo teismo leisti skubiai vykdyti teismo sprendimą dalyje vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Šalių nepilnamečius vaikus sieja stiprus emocinis ryšys, šalių nepilnametės dukters ugdymo procesas, pradėtas Vilniaus miesto lopšelyje darželyje „(duomenys neskelbtini)“, yra nutrauktas, todėl yra pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad šalių dukters gyvenimas su ieškovu yra žalingas tiek pačiai šalių dukrai, tiek mažamečiui šalių sūnui. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas tenkinti atsakovės prašymą ir leisti teismo sprendimą dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatyto kartu su atsakove vykdyti skubiai, įpareigojant atsakovą po teismo sprendimo priėmimo dienos nedelsiant nepilnametę šalių dukrą grąžinti (perduoti) atsakovei, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių įpareigoti nedelsiant po teismo sprendimo organizuoti nepilnametės L. S. perdavimą atsakovei (CPK 283 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 376 straipsnio 3 dalis).

CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga tenka tiek vaiko motinai, tiek vaiko tėvui, nesvarbu, su kuriuo iš jų nepilnamečiai vaikai gyvena. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Atsakovė prašo iš ieškovo kiekvienam šalių nepilnamečiui vaikui priteisti periodinį 250 EUR dydžio išlaikymą. Šį reikalavimą atsakovė grindžia jos paskaičiavimais, išdėstytais ieškinyje, bei papildomai sudaryta lentele. Atsakovė į nepilnamečių vaikų išlaikymo sumas yra įtraukusi išlaidas paskoloms apmokėti, komunalinių mokesčių sumas, išlaidas ugdymo įstaigų paslaugoms apmokėti bei kitas išlaidas. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad komunalinių mokesčių sumos per mėnesį sudaro apie 200 EUR, į nepilnamečių vaikų išlaikymo sumas neturėtų būti įtraukiamos sumos, mokėtinos šalių kreditoriams, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad kiekvieno šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį būtina atsakovės nurodyto dydžio suma. Ieškovo nuomone, kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį yra reikalinga skirti minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio sumą. Teismų praktikoje nustatyta, kad tai suma leidžianti optimaliai patenkinti nepilnamečių vaikų poreikius, todėl yra pagrindo sutikti su ieškovo nuomone, kad kiekvienas iš tėvų kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui turi suteikti po ½ dalį minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio išlaikymą, t.y., po 190 EUR.

Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikai turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, kad jų poreikiai būtų tenkinami kasdien. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl privalo dėti visas pastangas tam, kad nepilnamečių jo vaikų poreikiai būtų užtikrinti kasdien. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas turi sveikatos problemų, ar yra kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų atsakovo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas ir užtikrinti nepilnamečių savo vaikų poreikius. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis objektyviai negali savo kiekvienam nepilnamečiui vaikui teikti periodinio 190 EUR dydžio išlaikymo kiekvieną mėnesį iki jų pilnametystės. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams periodinį išlaikymą tenkinamas iš dalies, šalių nepilnametei dukrai iš ieškovo priteisiant periodinį 190 EUR dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės, šalių nepilnamečiui sūnui iš ieškovo priteisiant periodinį 190 EUR dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės (CK 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

CK 3.185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. CK 3.190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas. Kadangi su atsakove nustatyta šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, jai tenka pareiga turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarkyti uzufrukto teisėmis.

Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento. Jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams buvo teikiamas vieno iš tėvų tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patvirtino, kad nuo 2015 metų gegužės mėnesio savo nepilnamečiams vaikams išlaikymo neteikė, nemokėjo už ugdymo įstaigos teikiamas paslaugas. Tokiu būdu ieškovas pripažino, kad nuo 2015 metų gegužės mėnesio iki bylos iškėlimo teisme dienos (2016-07-27) susidarė nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimas ir tai sudaro pagrindą tenkinti atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo iš ieškovo priteisimo. Ieškovas išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams neteikė 15 mėnesių. Nustačius, kad ieškovas kiekvienam nepilnamečiui vaikui turi teikti pusės minimalios mėnesinės algos dydžio periodinį išlaikymą, atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš ieškovo atsakovei priteistina 5030 EUR (2x(2x150+6x162,50+6x175+190)) dydžio išlaikymo įsiskolinimo suma.

Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, kur nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai nuo to, ar jie susituokę, ar nesusituokę, ar gyvena kartu, ar gyvena skyrium. CK 3.159 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai.

Šalims išaiškintina, kad šios nuostatos reiškia, kad tiek tėvas, tiek motina, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš jų nepilnametis vaikas gyvena, turi tokias pačias teisės ir pareigas nepilnamečiams vaikams dalyvaujant jų auklėjime, rūpinantis sveikata, sudarant sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvai bendru sutarimu turi teisę ir pareigą spręsti kur vaikai turi būti ugdomi ir lavinami, taip pat spręsti kitus su vaiku globa susijusius klausimus, rūpintis jais. Gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų, nesuteikia pranašumo, sprendžiant klausimus susijusius su vaiko globa, ugdymu ir aklėjimu, nes vaiko globa apima ne tik vaiko gyvenamosios vietos klausimą, bet ir pareigas dalyvauti vaiko gyvenime, bendrauti su juo, jį auklėti, juo rūpintis, dalyvauti jo ugdymo bei lavinimo procese.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas neišdėstė argumentų, kokia turėtų būti nustatyta jo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nereiškė. Atsakovė priešieškinyje prašė nustatyti ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Atsakovės siūloma šalių nepilnamečių vaikų ir ieškovo bendravimo tvarka neatitinka nei nepilnamečių vaikų interesų, nei ieškovo interesų, nes atsakovės siūloma tvarka sudaromos tik minimalios galimybės skyriumi gyvenančiam tėvui ir nepilnamečiams vaikams bendrauti. Atsakovės siūloma bendravimo tvarka, priimant teismo sprendimą negali būti nustatyta ir todėl, kad pagal atsakovės siūlomą bendravimo tvarką tėvas su nepilnamečiu sūnumi turėtų bendrauti ieškovės gyvenamojoje vietoje, o tai prieštarautų atnaujintame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-02657-16 ieškovui 2016-01-18 nutarimu nustatytam įpareigojimui nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su atsakove. Be to, sunku įsivaizduoti kaip galima dvi dienas per savaitę nuo 12 iki 19 valandos bendrauti su dukra Vilniaus miesto ribose ir du kartus per savaitę nuo 14 iki 17 valandos bendrauti su sūnumi ieškovės gyvenamojoje vietoje. Pažymėtina, kad, nustačius atsakovės siūlomą bendravimo tvarką, ieškovo galimybės bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais būtų visiškai priklausomos nuo atsakovės valios. Atsižvelgiant iš išdėstytą, nėra pagrindo nustatyti atsakovės siūlomos ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos.

Ieškovas su nepilnamete dukra ir nepilnamečiu sūnumi bendrauja kas antrą (neporinės savaitės) savaitgalį. Ieškovas neporinės savaitės penktadienį iki 16 valandos nepilnametį sūnų ir nepilnametę dukrą paima iš ugdymo įstaigos. Ieškovas porinės savaitės pirmadienį iki 10 valandos grąžina nepilnametę dukrą ir nepilnametį sūnų į ugdymo įstaigą. Jeigu porinio mėnesio pirmadienis yra nedarbo diena, ieškovas nepilnamečius vaikus į ugdymo įstaigą pristato pirmąją dieną, einančią po nedarbo dienos iki 10 valandos.Tuo atveju, jeigu nepilnametės dukters ir (ar) nepilnamečio sūnaus nebus ugdymo įstaigoje neporinės savaitės penktadienį, ieškovas turi teisę nepilnametę dukrą ir nepilnametį sūnų neporinės savaitės penktadienį 17 valandą pasiimti iš jų gyvenamosios vietos, išskyrus atvejį, kai nepilnamečiai vaikai (ar vienas jų) serga ir yra susirgimą patvirtinantys medicininiai dokumentai.Ieškovas su nepilnamete dukra ir nepilnamečiu sūnumi bendrauja vieną vasaros mėnesį. Dėl laikotarpių, kurių metu šalių nepilnamečiai vaikai praleis vasarą su vienu iš tėvų, šalys turi susitarti iki einamųjų metų gegužės mėnesio 1 dienos. Iki šio momento šalims nesuderinus būvimo su vaikais vasaros metu laiko, poriniais metais liepos mėnesį šalių nepilnamečiai vaikai praleidžia su ieškovu, rugpjūčio mėnesį - su atsakove, neporiniais metais liepos mėnesį šalių nepilnamečiai vaikai praleidžia su atsakove, rugpjūčio mėnesį - su ieškovu.Šios sutarties 1 ir 2 punktai netaikomi tuo metu, kai šalys kartu su nepilnamečiais vaikais leidžia vasaros laikotarpius, nurodytus 3 punkte. Ieškovui iki 16 valandos neatvykus į ugdymo įstaigą 1 punkte nurodytą penktadienį ir nepaėmus iš ugdymo įstaigos nepilnamečių vaikų, arba neatvykus paimti nepilnamečių vaikų 2 punkte nurodytu laiku į vaikų gyvenamąją vietą laikoma, kad jis viso tos savaitės bendravimo su vaikais laiko atsisakė, prarastas bendravimo laikas ieškovui nekompensuojamas.Šalys nedelsiant (ne vėliau kaip per valandą) turi informuoti skyrium esantį tėvą ar motiną apie vaiko (vaikų) ligą ir suteikti visą reikalingą informaciją (apie ligą, jos eigą, gydymo įstaigą į kurią buvo kreiptasi ir pan.).Nepilnametei dukrai ir (ar) nepilnamečiui sūnui segant atsakovė privalo neporinės savaitės penktadienį nuo 17 valandos sudaryti ieškovui sąlygas aplankyti nepilnamečius vaikus. Šiuo atveju ieškovas su vaikais gali praleisti 1 valandą, o šalims sutarus ir ilgesnį laiką.Nepilnamečiams vaikams ar vienam jų susirgus tuo metu, kai jie yra ieškovo globoje, ieškovas privalo vaikus porinės savaitės pirmadienį iki 10 valandos grąžinti atsakovei arba pristatyti sergančius vaikus (vaiką) į gydymo įstaigą Vilniuje, kurioje nepilnamečiams vaikams teikiamos medicininės paslaugios, ir apie tai nedelsiant (vėliau kaip per 10 minučių) informuoti (sms žinute) atsakovę tam, kad ji galėtų pasiimti nepilnamečius vaikus.Tvarka gali būti keičiama tik abiejų šalių bendru rašytiniu susitarimu.