Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo T. S. ieškinį atsakovėms G. L.-S., D. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas T. S. pateikė teismui ieškinį, prašydamas pripažinti negaliojančia 2016-01-08 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp G. L.-S. ir D. P., priteisti iš atsakovių ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-01-08 G. L. S. pirkimo-pardavimo sutartimi perleido savo seseriai D. P. santuokoje įgytą automobilį Lancia Musa, valst Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas ZLA35000001057173, už simbolinę 300 kainą. D. P. yra atsakovės sesuo. Sandoris laikytinas apsimestiniu, nes sandoris įvyko ieškovui ir atsakovei rengiantis nutraukti santuoką, perleistas artimam giminaičiui už labai mažą kainą. Automobilis nebuvo perduotas pirkėjui ir iki šiol yra pas ieškovą. Šiuo sandoriu buvo bandoma išvengti turto dalybų. Yra visos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos. 1) CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. O jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 1 d.). 2) Ginčijamu sandoriu pažeistos kreditoriaus teisės, nes iki ginčijamo sandorio atsakovė su ieškovu galėjo atsidalinti turtą su pinigine kompensacija iš ieškovo pusės ar atvirkščiai, tačiau to nepadarė. 3) Atsakovė neprivalėjo (neturėjo jokios teisinio įpareigojimo) perleisti kitam asmeniui bendrą šeimos turtą. Priešingai, pats perleidimo momentas tik pradėjus santuokos nutraukimo procesą, įrodo, jog sandoriu iš tikrųjų buvo siekiama užkirsti kelią ieškovui gyvendinti savo reikalavimo teisę – racionaliai atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. 4) Atsakovė ginčijama pirkimo-pardavimo sutartimi turtą perleido savo seseriai. Tokiu atveju galioja skolininko nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 straipsnio 1 punktas), taigi, atsakovė veikė nesąžiningai. Be to, sudarydami 2016-01-08 pirkimo-pardavimo sutartį atsakovai nesiekė sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo – automobilio pardavimo, o tik siekė išvengti turto dalybų kaip minėta aukščiau, buvo pasirinktas turto atidalinimo problemos gilinimo (apsunkinimo) variantas, o ne realus nuosavybės teisės perleidimas. Todėl 2016-01-08 sutartis turėtų būti pripažinta tariamu sandoriu ir todėl negaliojančia.Atsakovė G. L.-S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo teiginys, kad sandoris laikytinas apsimestiniu, nes įvyko ieškovui T. S. ir atsakovei G. L.-S. rengiantis nutraukti santuoką, yra neteisingas, kadangi kaip tik tuo laikotarpiu, kada automobilis buvo perleistas seseriai D. P., ieškovas pats nusprendė santuokos nenutraukti, t.y. 2015-12-10 ieškovas kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio (civilinė byla e2-51550-897/2015), kurio pats atsisakė ir byla 2015-12-30 buvo nutraukta. Sprendimas parduoti šią transporto priemonę buvo priimtas dėl to, jog ieškovas bendra šeimos transporto priemone nesirūpino, nemokėjo draudimo įmokų, jos neremontavo ir automobiliu pats nesinaudojo, kadangi automobilis buvo sugedęs, o remonto išlaidos didelės. 300 Eur yra atitinkama suma, kiek pardavimo-pirkimo sutarties sudarymo metu buvo vertas šis automobilis. Parduoti šią transporto priemonę už kiek didesnę sumą buvo bandyta dar 2015 m. vasarą, tačiau pirkėjų neatsirado. Automobilis yra labai prastos techninės būklės su greičių dėžės ir elektronikos gedimais bei kėbulo įlenkimais ir nubraižymais. Sprendimas parduoti automobilį artimam giminaičiui, t.y. seseriai D. P. buvo priimtas vien dėl to, jog tuo metu šeimos finansinė padėtis buvo labai prasta ir tuo metu minimu automobiliu saugiai naudotis buvo neįmanoma dėl gedimų, o jų remontui reikėjo papildomų lėšų. Kitų pirkėjų, norinčių pirkti minimą automobilį nebuvo. Automobilio pirkėja D. P. ne kartą bandė automobilį atsiimti tiek asmeniškai, tiek pasitelkiant policijos pagalba. Taip pat kreipėsi į policija su pareiškimu, tačiau automobilio atgauti nepavyko. Ieškovas piktybiškai atsisakydavo automobilį grąžinti, laikė jį privačioje savo tėvų namų teritorijoje, kur patekti neįmanoma be savininkų sutikimo, motyvuodamas tuo, jog sandoris yra negaliojantis, tačiau ilgiau nei metus nuo pardavimo-pirkimo sutarties sudarymo nesikreipė dėl restitucijos. Atsakovė D. P. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti visiškai ir taikyti restituciją natūra, pirkėjai grąžinant automobilio kainą, o pardavėjai -automobilį. Nurodė, kad ieškinys ginčijamas tik CK 6.66 str. pagrindu. Ieškovas neginčija, kad sandoris buvo tariamas, nes tokiose bylose apsunkintas įrodinėjimo procesas.Teismo posėdžio metu G. L.-S.su ieškiniu nesutiko, iš esmės pakartojo atsiliepime išdėstytus argumentus. Kviečiamas į teismo posėdį ieškovas neatvyko, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Kadangi ieškovas bylą veda per atstovą, jo neatvykimas nekliudė išnagrinėti bylą iš esmės. Kviečiama į teismo posėdį atsakovė D. P. neatvyko, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Todėl atsakovės neatvykimas nekliudė išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad atsakovė G. L.-S. 2016-01-08 pirkimo-pardavimo sutartimi perleido savo seseriai D. P. automobilį Lancia Musa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas ZLA35000001057173, už 300 Eur. Tarp šalių nekilo ginčo, kad automobilis Lancia Musa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas ZLA35000001057173, buvo įgytas ieškovo ir atsakovės G. L. – S.santuokos metu. Atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad automobilis įgytas 2015 m. vasario mėn., pirktas už 2000 Eur. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad ieškovas 2015-12-10 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, kurio pagrindu užvesta civilinė byla Nr. e2-51150-897/2015. 2015-12-29 teisme gautas ieškovo pareiškimas dėl prašymo atsisakymo, kuriuo ieškovas prašė jo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepareiškus ieškinio, nagrinėjimą nutraukti ir grąžinti jam žyminį mokestį. Nurodė, kad dėl įtemptos šeimyninės situacijos ir dėl nuolatinių konfliktų su sutuoktine atsisako tęsti teisminį jų šeimyninių aplinkybių nagrinėjimą šioje civilinėje byloje. Jam yra žinoma, kad sutuoktinė rengia dokumentus jų santuokos nutraukimui, todėl šiomis aplinkybėmis tolesnis šios bylos nagrinėjimas yra netikslingas. Teismas 2015-12-30 nutartimi nutarė priimti ieškovo T. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą Nr. e2-51150-897/2015 nutraukti (CPK 179 str. 3 d.).Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 2016-07-27 ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei G. L.-S. dėl santuokos nutraukimo, kuriuo prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės; šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, priteisti iš atsakovės nepilnamečiams vaikams 1 MMA (abiems vaikams), priteisti ieškovui automobilį Lancia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 EUR vertės, iš ieškovo atsakovei priteisiant ½ dalį vertės kompensaciją, priteisti atsakovei automobilį WV Tuareg, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 5000 EUR vertės, iš atsakovės ieškovui priteisiant ½ dalį vertės kompensaciją. Ieškovas 2016-08-09 pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės; šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, priteisti iš atsakovės nepilnamečiams vaikams poreikius 1 MMA (abiems vaikams), padalinti santuokoje prisiimtas prievoles – vartojimo kreditą pagal sutartį Nr. 15A1318050176 AB SEB banke – solidariai abiems sutuoktiniams. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-34179-862/2016 nusprendė ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti iš dalies. Nutraukti ieškovo T. S. ir atsakovės G. L.-S. santuoką, sudarytą 2012-12-12 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 5236, dėl ieškovo kaltės. Vilniaus apygardos teismas 2017-11-23 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-1130 sprendimą paliko nepakeistą, o skundą atmetė.Ieškovas šioje byloje yra pareiškęs actio Pauliana ieškinį. Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana) (CK 6.66 str. 1 d.). Actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius, todėl, taikydami šią kreditoriaus teisių gynimo priemonę, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07- 31 nutartis civilinėje byloje 3K-3-339/2009; 2011-09- 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Dėl to ieškovas, teikdamas ieškinį actio Pauliana pagrindu, turi pagrįsti visų anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą (CPK 178 str.)Tarp šalių nekilo ginčo, kad automobilis Lancia Musa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas ZLA35000001057173, buvo įgytas ieškovo ir atsakovės G. L. – S. santuokos metu. Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojosi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 str. 1 d.). Sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį per vienerius metus nuo tos datos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga (CK 3.96 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas 2016-01-08 žinojo apie automobilio perleidimą ir perregistravimą. Iš šalių dėstomų aplinkybių matyti, kad ginčo sutartis buvo sudaryta be ieškovo sutikimo, ieškovas tokio sandorio nepatvirtino, ką patvirtina ir ieškovo paaiškinimai nurodyti 2016-08-03 Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, bei aplinkybė, jog ginčo automobilis iki šios dienos randasi pas ieškovą.Nagrinėjamu atveju nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, nes ginčo sutartis sudaryta 2016-01-08, ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2017-01-09 (CK 1.121 str. 2 d.). Ieškovas įrodė, kad ieškovas turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovei G. L.-S. dėl ginčo automobilio, kuris buvo įgytas santuokos metu ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ieškovui ir atsakovei. Ginčijamas sandoris pažeidė ieškovo teises, nes atsakovei be ieškovo sutikimo perleidus ginčo automobilį seseriai, buvo sumažinta bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio ir santuokos nutraukimo byloje dalintino turto masė, o ieškovas neteko teisės reikalauti jam priklausančio ginčo automobilio dalies natūra ar kompensuojant jo dalį pinigais. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad ieškovas santuokos nutraukimo byloje Nr. e2-34179-862/2016 buvo pareiškęs reikalavimą dėl transporto priemonių LANCIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir VW TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-08-01 nutartimi nurodė, kad teismo turimais duomenimis transporto priemonė LANCIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso nėra registruota VĮ „Regitra“, todėl ieškovas negali reikšti reikalavimo dėl šių transporto priemonių padalijimo (CPK 179 str. 3 d.). Nagrinėjamoje byloje yra ginčijamas sandoris, kuriuo atsakovė turtą perleido seseriai už 300 Eur. Tokio pobūdžio duomenys suponuoja, jog atsakovė neprivalėjo sudaryti 2016-01-08 pirkimo-pardavimo sutarties. Atsakovės atsiliepimo teiginiai, kad automobilis buvo parduotas, nes ieškovas bendra šeimos transporto priemone nesirūpino, jos neremontavo, automobilis buvo sugedęs, o remonto išlaidos didelės, yra niekuo nepagrįsti, todėl jie nepagrindžia būtinybės sudaryti 2016-01-08 sandorį su seserimi (CPK 178 str.). Teismas parengiamojo teismo posėdžio metu pasiūlė atsakovei pateikti įrodymus dėl atsiliepime nurodytų teiginių, tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti (CPK 178 str.). Be to, ginčijamą sandorį šalys sudarė laisva valia, nesant būtinybės, pareiga sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovės seserimi nebuvo nustatyta nei įstatymu, nei teismo sprendimu, nei kitomis aplinkybėmis, kuomet būtų ribojama sutarčių sudarymo laisvė (Civilinio kodekso 1.2 str. 1 dalis, 6.156 str.). Pažymėtina ir tai, kad pareiga sudaryti sandorius su kitais kreditoriais atskirtina nuo skolininko noro. Teismas konstatuoja, kad G. L.-S. neturėjo teisinės prievolės sudaryti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio automobilio pirkimo-pardavimo sutartį su savo seserimi D. P.. Skolininko nesąžiningumas yra viena iš būtinų actio Pauliana patenkinimo sąlygų (CK 6.66 str. 1 d.). Dvišalio sandorio atveju reikia įrodyti dar ir priešingos sandorio šalies nesąžiningumą (CK 6.66 str. 2 d.), išskyrus neatlygintinių sandorių atvejus. CK 6.67 str. išvardyti nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, o prie jų priskiriami ir tie, kai skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais, bei tie atvejai, kuomet įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą. Ieškovas atsakovių nesąžiningumą ir siejo su CK 6.67 str. įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, nes automobilis perleistas seseriai bei už 300 Eur, nors prieš metus (2015 m. vasario mėn.) tas pats automobilis buvo pirktas už 2000 Eur. Nagrinėjamos bylos aplinkybės ypatingos tuo, kad skolininkė G. L.-S. ginčijama pirkimo-pardavimo sutartimi turtą perleido savo seseriai. Tokiu atveju galioja skolininko nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 str. 1 p.), keičianti įrodinėjimo naštos paskirstymą šalims. Be to, turtas buvo perleistas už 300 Eur, nors prieš metus šis automobilis buvo įsigytas už 2000 Eur (CK 6.67 str. 4 p.). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos atsiliepimo teiginius, kad 300 Eur buvo tinkama suma ir tiek pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo vertas šis automobilis, jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pirkėjų už didesnę kainą neatsirado, taip pat patvirtinančių jos teiginius, kad automobilis buvo labai prastos techninės būklės su greičių dėžės ir elektronikos gedimais, kėbulo įlenkimais, o jų remontui reikėjo didelių lėšų (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog atsakovės nepaneigė savo nesąžiningumo prezumpcijos (CK 6.67 str. 1 p., 4 p.).Įvertinęs visumą įrodymų, konstatavęs actio Pauliana instituto taikymo sąlygų visetą, teismas daro išvadą, jog yra teisinis ir faktinis pagrindas atsakovių sudarytą 2016-01-08 pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia (CK 6.66 str., CPK 178, 185 str.).Teismui nustačius bylai reikšmingas aplinkybes, kiti šalių teiginiai ir įrodymai nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, todėl papildomai neaptariami.Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikytina restitucija, t.y. šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai viską, ką yra gavusi pagal sutartį (CK 6.145 str. 1 d.). CK 6.66 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Kadangi šiuo atveju atsakovė D. P. sumokėjo automobilio kainą pagal sutartį 300 Eur atsakovei G. L.-S., todėl pripažinus sutartį negaliojančia, atsakovė G. L.-S.atsakovei D. P. turi grąžinti 300 Eur, o automobilis Lancia Musa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas ZLA35000001057173, grąžinamas bendrojon ieškovo ir atsakovės G. L.-St. nuosavybėn. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovių lygiomis dalimis ieškovo naudai priteistinas sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis (LR CPK 93 str. 1 d.). Byloje susidarė 12,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus ieškinį, iš atsakovių lygiomis dalimis valstybės naudai priteisiama 12,19 Eur pašto išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia 2016-01-08 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria G. L.-S. perleido D. P. automobilį Lancia Musa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas ZLA35000001057173.

Taikyti restituciją įpareigojant atsakovę G. L.-S. grąžinti atsakovei D. P. 300 Eur sumą, o automobilis Lancia Musa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas ZLA35000001057173, grąžinamas bendrojon ieškovo T. S. ir atsakovės G. L.-S. nuosavybėn.

Priteisti iš atsakovių G. L.-S. ir D. P. lygiomis dalimis 15 Eur žyminio mokesčio ieškovo T. S. naudai, t.y. iš kiekvienos atsakovės po 7,50 Eur.

Priteisti iš atsakovių G. L.-S. ir D. P. lygiomis dalimis valstybės naudai 12,19 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y iš kiekvienos atsakovės po 6,10 Eur. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.