Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-931/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-08-18
Bylos Nr.: 2A-931/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: Sprendimas pakeistas.

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Danguolė Martinavičienė, Donatas Šernas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Ruukki Lietuva“
Trečiasis asmuo: Ekspertika KLAIPĖDOS MONOLITAS „Pramprojektas" „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija"(KLASCO) "Laugina" "RUUKKI LIETUVA"

Kategorijos

35.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-931/2014Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5.; 44.2.;114.8.2. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ruukki Lietuva“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Ruukki Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė ,,Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO), uždaroji akcinė bendrovė ,,Klaipėdos monolitas“, akcinė bendrovė ,,Pramprojektas“ ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Ekspertika“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo patirtų ir būsimų nuostolių atlyginimo atsakovui pateikus netinkamą sandėlio stogo dangą.

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 356 180,11 Lt nuostolių, patirtų šalinant birių trąšų sandėlio defektus, 7 080,00 Lt išlaidų, sumokėtų už ekspertizę, 411 880,00 Lt būsimų nuostolių, ateityje šalinant birių trąšų sandėlio defektus, 20 261,37 Lt negautų pajamų, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2003 m. kovo 10 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti pasiūlymą dėl statomo AB ,,Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ birių trąšų sandėlio stogo dangos pirkimo. Atsakovas 2003 m. spalio 10 d. ir 2003 m. lapkričio 17 d. raštais – komerciniu pasiūlymu ir specifikacija pasiūlė ieškovui įsigyti raštuose nurodytą dangą ir jai tvirtinti skirtas detales. Ieškovas ir atsakovas 2004 m. vasario 27 d. sudarė dangos ir detalių pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2004/05. Atsakovo pateikta danga buvo uždengtas ieškovo statyto trąšų sandėlio stogas, tačiau lyjant lietui buvo pastebėta, jog per jį bėga vanduo. Atsakovas, apžiūrėjęs stogą, 2004 m. liepos 20 d. raštu patvirtino, jog jokių nukrypimų nuo technologinio produkto montavimo instrukcijų nėra, lakštai sumontuoti teisingai, tvirtinimo varžtų kiekis atitinka rekomendacijas bei susukti į jiems skirtas vietas. Pagal atsakovo pateiktas rekomendacijas ieškovo atlikti defektų šalinimo darbai nedavė teigiamų rezultatų, todėl AB ,,Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ darbų nepriėmė ir ieškovui už stogo montavimo darbus nesumokėjo. Siekdamas nustatyti defektų atsiradimo priežastis, ieškovas kreipėsi į UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“, kuris nustatė ir 2005 m. birželio 22 d. raštu pranešė ieškovui, kad atsakovas ieškovui pateikė neprojektinę dangą. Ieškovas nesumokėjo atsakovui už pateiktą dangą, dėl ko atsakovas kreipėsi į teismą. Ginčas dėl skolos buvo išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2010. Šioje civilinėje byloje nustatyta, kad atsakovas, prieš sudarydamas sutartį su ieškovu, žinojo, kad ieškovui turi būti pasiūlyta ir patiekta stogui dengti tinkama danga, tačiau perdavė ne stogui, bet sienoms dengti skirtą dangą; atsakovas neinformavo ieškovo apie tai, jog parduodama danga skirta ne stogui, o sienoms dengti; įrodyta, kad ji netiko stogui dengti; konstatuota, kad atsakovas pažeidė sutartį ir perdavė daiktus, neatitinkančius asortimento reikalavimo. Ši aplinkybė laikytina nagrinėjamoje byloje prejudiciniu faktu, todėl atsakovo neteisėti veiksmai papildomai neįrodinėtini. 2007 m. gruodžio 9 d. teismo ekspertizės išvadoje konstatuota, kad aplinkybė, jog stogo dangai buvo panaudoti ne stogui, o sienoms skirti lakštai, yra pagrindinė vandens pratekėjimo per stogą priežastis. Atsakovo veiksmų neteisėtumas (prievolės perduoti pagal sutartį tinkamo asortimento dangą pažeidimas) sąlygojo išryškėjusius ieškovo statyto birių trąšų sandėlio defektus ir žalą, susijusią su tokių defektų pašalinimu, t. y. jei atsakovas būtų pardavęs tinkamo asortimento dangą, ją sumontavus objekte defektai – vandens pralaidumas – nebūtų atsiradę, o ieškovas nebūtų patyręs ir ateityje nepatirtų išlaidų šiems defektams pašalinti. Atsakovo parduota sienų danga yra pakankama ir objektyviai egzistuojanti ieškovo patirtos ir ateityje galimos patirti žalos atsiradimo priežastis, kadangi dangos montavimo darbai ieškovo buvo atlikti tinkamai. Remiantis 2007 m. spalio 1 d. lokaline sąmata dėl birių trąšų sandėlio defektų taisymo pagal atsakovo rekomendacijas, kurios yra užfiksuotos 2004 m. rugsėjo 6 d., ieškovas, 2004 – 2007 m. reguliariai vykdamas į objektą šalinti defektų, patyrė 356 180,11 Lt nuostolių. Ieškovo būsimus nuostolius sudaro sandėlio defektų ištaisymo išlaidos – 411 880 Lt. Taip pat ieškovas nurodo, kad aiškindamasis defektų priežastis, atliko ekspertizę, kuri kainavo 7 080 Lt. Kadangi ieškovo atlikti stogo darbai buvo su defektais, užsakovas nesumokėjo už atliktus darbus, todėl ieškovas negavo 20 261,37 Lt grynojo pelno.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 446 221,37 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų procesines palūkanas, 6 686,54 Lt žyminio mokesčio, 3 893 Lt atstovavimo išlaidų, 5 652 Lt išlaidų, susijusių su ekspertizės atlikimu; grąžino ieškovui 14 632,00 Lt permokėtą žyminį mokestį; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas priteisė atsakovui iš ieškovo 3 107,30 Lt atstovavimo išlaidų, 214,84 Lt išlaidų, susijusių su eksperto dalyvavimu teismo posėdyje; priteisė iš atsakovo trečiajam asmeniui UAB ,,Ekspertika“ 1 065,36 Lt, o trečiajam asmeniui UAB ,,Klaipėdos monolitas“ 2 327,42 Lt atstovavimo išlaidų.

Teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2010 pagal ieškovo UAB ,,Ruukki Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB ,,Laugina“ dėl skolos priteisimo, konstatuotas faktines aplinkybes: atsakovas, sudarydamas sutartį su ieškovu, žinojo, kad ieškovui turi pasiūlyti ir pateikti stogui tinkamą dangą, tačiau perdavė ne stogui, bet sienoms dengti skirtą dangą; atsakovas neinformavo ieškovo apie tai, jog parduodama danga skirta ne stogui, o sienoms dengti; ši danga netiko stogui dengti; atsakovas pažeidė sutartį ir perdavė daiktus, neatitinkančius asortimento reikalavimų. Teismas sprendė, kad atsakovo neteisėti veiksmai - prievolės perduoti pagal tarp šalių sudarytą sutartį tinkamo asortimento dangą pažeidimas, nustatyti šioje kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje yra prejudiciniai faktai, todėl papildomai neįrodinėtini. Teismas, įvertinęs šioje civilinėje byloje 2007 m. gruodžio 9 d. atliktos ekspertizės ir nagrinėjamoje byloje paskirtos ekspertizės išvadas, konstatavo, jog atsakovo veiksmų neteisėtumas (prievolės perduoti pagal tarp šalių sudarytą sutartį tinkamo asortimento dangos pažeidimas) sąlygojo ieškovo statyto birių trąšų sandėlio defektus ir žalą, atsiradusią su defektų šalinimu. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovas pardavė ieškovui ne stogui, bet sienoms dengti skirtą dangą, kuri netiko stogui dengti, yra būtina, pakankama ir objektyviai egzistuojanti ieškovo patirtos ir ateityje galimos žalos atsiradimo priežastis, byloje nesant duomenų apie ieškovo dangos montavimo darbų netinkamą atlikimą. Teismas pabrėžė, kad atsakovas, žinodamas tikslą, kuriam ieškovas perka dangą, ir būdamas susipažinęs su ieškovo statyto objekto specifika, nesuteikė ieškovui išsamios informacijos apie parduodamą dangą, jos naudojimo savybes ir ypatumus, atsižvelgiant į tai, kad buvo parduota sienų danga ir kad ji gali būti naudojama stogui dengti tik ją atitinkamai perdirbus ar papildomai užsandarinus išilgines lakštų jungtis. Teismas nustatė, kad atsakovas, būdamas dangų gamintojo atstovas ir savo srities profesionalas, nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl sprendė apie pagrindo pripažinti, jog atsakovas paneigė savo kaltę, nebuvimą.

Spręsdamas dėl ieškovo prašomos priteisti žalos, teismas pažymėjo, kad mechanizmų nuomos sutartis Nr. 02MN tarp ieškovo ir UAB ,,Mažeikių strėlė“ buvo sudaryta anksčiau nei pirkimo–pardavimo sutartis ar atsakovo raštas, todėl nepripažino, jog ieškovas, nuomodamasis autokranus stogo defektų šalinimui, patyrė nurodytų nuostolių dydį. Teismo vertinimu, autokranų nuomos PVM sąskaitos faktūros bei mokėjimų pavedimai nėra nuostolių dydį pagrindžiantys dokumentai, kadangi iš jų turinio nėra aišku, kokiems konkrečiai defektų taisymo darbams ir kokiame objekte jie buvo panaudoti. Nurodytas nuomos išlaidas teismas vertino kaip įprastines ieškovo veiklos sąnaudas, todėl 95 644,99 Lt tiesioginių nuostolių reikalavimą atmetė. Teismas taip pat atmetė ieškovo reikalavimą dėl 128 845 Lt nuostolių priteisimo. Teismo vertinimu, ieškovo generalinio direktoriaus patvirtintas dokumentas neįrodo šių nuostolių dydžio, nes iš jo turinio nėra aišku, kokiems konkretiems defektų šalinimo darbams šie mechanizmai buvo naudojami. Be to, nuomojamų mechanizmų kainos atspindi tik 2007 metų nuomos kainas, todėl nėra galimybės jomis remtis, vertinant 2004-2007 metų kainas. Teismas pažymėjo, kad įsakymai, darbo užmokesčio išmokėjimo duomenys negali būti laikomi ieškovo nuostolius pagrindžiančiais įrodymais, nes iš jų turinio nėra galimybės nustatyti, kokius darbus darbuotojai atliko, kokiu konkrečiai laikotarpiu jie dirbo, todėl ieškovo reikalavimą priteisti 67 356,12 Lt darbuotojams sumokėtą darbo užmokestį atmetė. Teismo pažymėjo, kad 30 895 Lt statybvietės išlaidos ir kiti patirti 33 439 Lt nuostoliai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, todėl šią ieškinio dalį taip pat atmetė. Teismas atsižvelgė į eksperto išvadas, kuriose nurodyta, jog birių trąšų sandėlio stogo defekto – stogo dangos nesandarumo kaina vidutinėmis ekspertizės atlikimo dienos kainomis yra 428 753,82 Lt su PVM. Teismas padarė išvadą, jog nuostolių atsiradimas dėl stogo defektų yra realus ir neišvengiamas, nes pagal CK 6.697 ir 6.698 straipsnius rangovas yra atsakingas už defektus, nustatytus per garantinį terminą, t. y. ieškovas turi įstatyminę prievolę savo jėgomis ir savo sąskaita juos pašalinti, taip pat tokia prievolė yra įtvirtinta ir ieškovo bei užsakovo – trečiojo asmens AB ,,Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ KLASCO 2004-01-16 sudarytoje Statybos rangos sutartyje, kas suponuoja ieškovui pareigą ištaisyti defektus arba atlyginti užsakovui nuostolius, patirtus dėl jų taisymo užsakovo jėgomis ar pasitelkiant trečiuosius asmenis. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 411 880 Lt būsimų nuostolių atlyginimą. Teismas taip pat ieškovui priteisė negautas pajamas, užsakovui neapmokėjus už atliktus stogo dengimo darbus su defektais. Teismas įvertino atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 04/40, kuris patvirtina, kad ieškovo buvo numatytas gauti 6 procentų dydžio pelnas, todėl iš 422 381,93 Lt išskaičiavęs 2004 m. buvusį 18 procentų pridėtinės vertės mokestį bei iš gautos sumos išskaičiavęs numatytą 6 procentų pelną, gavo 20 261,37 Lt ieškovo negautą grynąjį pelną, todėl šią negautų pajamų ieškinio dalį patenkino. Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas priteisė iš atsakovo 7 080 Lt ieškovo patirtų išlaidų už UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ atliktą stogo dangos defektų nustatymo tyrimą.

Pasisakydamas dėl atsakovo teiginių įvertinti statybos procese dalyvavusių asmenų (užsakovo, rangovo (subrangovo), projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo) veiksmus ir galimą normatyvinių statybos techninių dokumentų nesilaikymą, vykdant stogo dangos įrengimo darbus, teismas konstatavo jokių faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo), galbūt prisidėjus prie ieškovo patirtos žalos atsiradimo, byloje nebuvimą. Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė duomenų, sudarančių pagrindą spręsti dėl ieškovo veiksmų, sąlygojusių žalos atsiradimą.

Vadovaudamasis CK 6.37 straipsniu ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 6 procentų palūkanas, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2008-02-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį patenkinęs iš dalies, teismas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė įrodymų visumos vertinimo principą, tokiu būdu nukrypdamas nuo CPK 177, 178, 185 straipsnių taikymo praktikos, kas sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą.

2. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims, nepagrįstai ją perkeldamas atsakovui. Kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, prezumpcijos suabsoliutinimas ir įrodinėjimo pareigos perkėlimas vien tik atsakovui, yra netinkamo materialiosios teisės aiškinimo, taip pat netinkamo proceso teisės normų (CPK 178 str., 182 str. 1 d. 4 p.) taikymo rezultatas. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įstatymų nustatytais atvejais skolininko kaltė gali būti ir nepreziumuojama, vadinasi, įrodinėjama bendra tvarka kaip ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos. Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246 str.), todėl ginčo atveju veiksmų neteisėtumą privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.

Žemesnės instancijos teismas

3.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2010, yra konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai, būtent prievolės perduoti pagal minėtą tarp šalių sudarytą sutartį tinkamo asortimento dangą pažeidimas. Šioje Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo konstatuotos ne teismo nurodytos aplinkybės, o tai, kad „pardavėjas pažeidė sutartį ir perdavė daiktus, neatitinkančius asortimento reikalavimo“.

4. Teismas neįvertino minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje nustatytos aplinkybės, kad „pirkėjo pasyvus elgesys ir įstatymo suteiktų teisių gynimo būdų netaikymas lemia, kad nėra pagrindo byloje atsisakyti tenkinti ieškinį dėl mokėjimo už gautą prekę prievolės vykdymo“. Jei ieškovas būtų per protingą laiką atsisakęs prekės, jos faktiškai dar nepanaudojęs, atsakovas būtų ją pakeitęs į kitą. Iš atsakovo būtų galima reikalauti nuostolių atlyginimo tik tuo atveju, jei ieškovas per protingą terminą būtų kreipęsis į atsakovą dėl prekės pakeitimo, o atsakovas būtų atsisakęs ją priimti, grąžinant kainą, ar atsisakęs pakeisti prekę.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje konstatuota, kad teismui nagrinėjant pirkėjo reikalavimus, priklausomai nuo prašomo taikyti pirkėjo teisių gynimo būdo taikymo sąlygų, bylos aplinkybių kontekste būtų vertinama ir paties pirkėjo kaltė dėl netinkamo asortimento daikto įsigijimo. Taigi bylos aplinkybių kontekste turėjo būti įvertinti paties ieškovo veiksmai, lėmę žalos atsiradimą, tačiau teismas nepagrįstai tokių aplinkybių nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė. Ieškovas pripažino, kad stogo dengimo darbus atliko pirmą kartą, neturėdamas tokių darbų atlikimui reikiamos patirties.

6. Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje nėra nurodyta jokių faktinių ir teisinių argumentų dėl užsakovo, rangovo (subrangovo), projektuotojo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo veiksmų (neveikimo), galbūt prisidėjus prie ieškovo patirtos žalos atsiradimo. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas, kontroliuodamas rangovo naudojamų statybos produktų atitiktį nustatytiems reikalavimams, neveikė tiek rūpestingai ir sąžiningai, kiek turėjo ir galėjo veikti sąžiningas verslo (statybos) dalyvis, todėl šioje byloje turėjo būti įvertinta ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo UAB „KLASCO“, atlikusio statinio bendrosios (bendrųjų statybos darbų) statybos techninės priežiūros vadovo funkcijas, tačiau netinkamai vykdžiusio Statybos įstatyme jam numatytas pareigas, veiksmai (tiek dėl prekių asortimento parinkimo, tiek dėl ieškovo galimų nuostolių atsiradimo). Taip pat turi būti įvertinti ir statinio statybos vadovo UAB „Klaipėdos monolitas“ veiksmai dėl netinkamo vadovavimo bei statinio kokybės priežiūros funkcijų atlikimo, tai pat subrangovo veiksmai, kurie galėjo lemti ieškovo nuostolių atsiradimą. Nei statinio projektas, nei statinio projekto ekspertizė neatitiko teisės aktų reikalavimų, t. y. tiek projektuotojas, tiek statinio projekto ekspertizės rengėjas tinkamai neatliko įstatyme jiems numatytų pareigų, todėl byloje turėjo būti įvertinti ir projektuotojo AB „Pramprojektas“ ir projekto eksperto UAB „Ekspertika“ veiksmai, kurie galėjo lemti ieškovo nuostolių atsiradimą. Teismas nepagrįstai pripažino, kad byloje nėra faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų dėl nurodytų asmenų veiksmų (neveikimo), taip pat visiškai nevertino 2013 m. balandžio 26 d. ekspertinio vertinimo akto Nr. 13/04426, kurį atliko teismo ekspertas S. V..

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas pažeidė CPK 331 straipsnį, nepaisė įstatymo leidėjo nustatyto imperatyvo ir nemotyvavo savo sprendimo, kas gali turėti esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje pateikti teisiniai argumentai yra nepakankami tam, kad sprendimas būtų laikomas motyvuotu, teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str.). Teismas nurodė, jog atsakovas yra dangų gamintojo atstovas ir jis laikytinas savo srities profesionalu, tačiau neargumentavo kitų statybos procese dalyvavusių asmenų, kurie taip pat laikytini savo srities profesionalais, atsakomybės.

8. Teismo argumentai dėl būsimų nuostolių atsiradimo ir jų dydžio negali būti laikomi pagrįstais, kadangi eksperto S. M. atliktais skaičiavimais negalima remtis dėl jo atliktos ekspertizės neobjektyvumo. Nors 2012 m. spalio 25 d. teismo ekspertizės akto 27 psl. nurodoma, kad stogo dangos lakštų tarpsluoksnio užsandarinimas teoriškai yra galimas, tačiau neatlikus išsamių eksperimentinių bandymų negali būti rekomenduojamas. Ekspertas privalėjo atlikti visus skaičiavimus, bandymus ir tik po to pateikti išvadą. Šiuo atveju ekspertas daro kategorišką išvadą iki galo neištyręs (eksperimentiniu bandymu) ar galimas stogo dangos lakštų tarpsluoksnio užsandarinimas. Be to, 2013 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio metu teismo ekspertas S. M. negalėjo atsakyti bei pagrįsti dėl kokių priežasčių jis negalėjo atlikti eksperimentinio bandymo dėl galimo stogo dangos lakštų tarpsluoksnio užsandarinimo.

9. Atmesdamas prašymą dėl ekspertizės paskyrimo, teismas nesiekė, kad būtų nustatyti visi asmenys galbūt prisidėję prie žalos atsiradimo. Byla nebuvo išnagrinėta visapusiškai, nes nebuvo atlikta teismo ekspertizė, kuria būtų atsakyta į specialių žinių reikalaujančius klausimus.

10. Teismas, padarydamas išvadą, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė 20 261,37 Lt nuostolių, netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį ir nesilaikė teismų praktikoje įtvirtintos negautų pajamų sampratos, nes iš negautų pajamų neatėmė ieškovo išlaidų (mokesčių, darbuotojų darbo užmokesčio ir kitų sumų), kurias jam būtų reikėję patirti tam, kad gautų grynąjį pelną.

Atsiliepimas

Ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. skundžiamo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

1. Atsakovo argumentai dėl netinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo nepagrįsti. Netinkamu įrodinėjimo pareigos paskirstymu atsakovas laiko teismo sprendime padarytą išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog apeliantas įrodė savo kaltės nebuvimą. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininko kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Atsakovas nenurodė ginčo santykių specifiškumo (išskirtinumo), sudarančio pagrindą taikyti kokiame nors įstatyme numatytą išimtį dėl skolininko kaltės prezumpcijos negaliojimo. Taigi paneigti kaltę (įrodyti kaltės nebuvimą) nagrinėjamoje byloje privalėjo būtent atsakovas, tačiau to nepadarė.

2. Atsakovas nepagrįstai nesutinka su teismo motyvu, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K- 3-512/2010, yra konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai. Sutarties pažeidimas sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, nes CK 6.246 straipsnio 1 dalyje neteisėti veiksmai įstatymų leidėjo yra apibrėžti kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas.

3. Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog teismas nepagrįstai nelaikė prejudiciniais faktais kitų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartyje nustatytų aplinkybių ir cituoja kasacinės nutarties dalį, kurioje pasisakyta dėl negalimumo ieškovo elgesį šalių sutartiniuose santykiuose kvalifikuoti teisėtu prievolių vykdymo sustabdymu. Ieškovo prievolių atsakovui vykdymo sustabdymo aplinkybė nagrinėjamoje byloje yra teisiškai nereikšminga, todėl teismas neturėjo pagrindo pasisakyti dėl tokios aplinkybės ir laikyti ją prejudiciniu faktu.

4. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad pats ieškovas savo pasyviais veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo. Atsakovas neįrodė, kad ieškovas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti (suprasti), jog atsakovas jam perdavė ne stogui, bet sienoms skirtą dangą, todėl nepagrįsta svarstyti ir vertinti, „kas būtų, jeigu ieškovas būtų kreipęsis į atsakovą dėl asortimento neatitinkančios dangos pakeitimo“. Atsakovas neįrodė ieškovo kaltų veiksmų (neveikimo) ir jų įtakos žalos atsiradimui/padidėjimui, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti dėl ieškovo veiksmų, sąlygojusių žalos atsiradimą.

5. Atsakovas apeliaciniame skunde tik išvardina ieškovo ir trečiųjų asmenų teises ir pareigas statybos procese reglamentuojančius teisės aktus, pacituoja tam tikras pavienes teisės aktų nuostatas, tačiau motyvuotai nenurodo, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atliko kiekvienas konkretus statybos proceso dalyvis. Jeigu tam tikri tariamai neteisėti veiksmai (neveikimas) ir įvardinami, tai įvardinami tikėtinai, galimai atliktais, nėra pagrindžiami jokiais patikimais ir pakankamais faktiniais duomenimis. Priešingai, šių asmenų neteisėti veiksmai deklaratyviai konstatuojami remiantis vien tik faktine informacija nepagrįstais subjektyviais vertinimais, prielaidomis ir spėjimais.

6. Teismas pagrįstai neskyrė atsakovo prašytos ekspertizės, kad būtų nustatytas projektinės dokumentacijos atitikimas normatyviniams statybos techniniams dokumentams, kadangi byloje nebuvo tokios būtinybės. Šiuo klausimu gautos eksperto išvados nebūtų nei patvirtinę, nei paneigę kokių nors teisingam ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Statinio projekte buvo numatyta stoginė danga. Prejudiciniais faktais laikytinos aplinkybės, kad atsakovas perdavė ieškovui ne stogui, bet sienoms dengti skirtą dangą ir, kad atsakovas neinformavo ieškovo apie tai, jog parduodama danga skirta ne stogui, o sienoms dengti. Statinio projektinės dokumentacijos detalumas ir pakankamumas yra teisiškai nereikšminga ir su ginčo dalyku apskritai nesusijusi aplinkybė.

7. Atsakovas nurodo, kad teismas pažeidė CPK 263 ir 331 straipsnių nuostatas. CPK 331 straipsnyje reglamentuojamas apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) turinys. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 17 d. sprendimu bylą išnagrinėjo kaip pirmosios instancijos teismas, todėl minėtas straipsnis objektyviai negalėjo būti pažeistas. CPK 270 straipsnis taip pat įpareigoja tinkamai motyvuoti priimamą procesinį sprendimą, sprendimo (nutarties) išvadas pagrindžiant įrodymais, įstatymais ir kitais teisės aktais bei kitais teisiniais argumentais. Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno šalies nurodyto ar pateikto argumento ar aplinkybės. Teismas nepažeidė pareigos motyvuoti sprendimą, kadangi sprendime teisingai nustatė (atskleidė) ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, kuriais vėliau pagrindė savo išvadas, išsamiai ir aiškiai (suprantamai) nurodė sutikimo su dalimi ieškovo reikalavimų teisinius motyvus, kuriuos išdėstydamas rėmėsi tiek atitinkamomis teisės normomis, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika.

8. Vien tai, jog atsakovui, neturinčiam specialiųjų žinių, kilo neaiškumų dėl tam tikrų faktinių duomenų, pateiktų 2012 m. spalio 25 d. teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje, nesudaro pagrindo ekspertizės išvadų laikyti nepagrįstomis ir neteisėtomis. Dėl eksperto S. M. ekspertinio tyrimo eigos ir gautų rezultatų jokių abejonių nekyla, 2012 m. spalio 25 d. teismo ekspertizės akto turinys nėra prieštaringas, ekspertizės išvados yra išsamiai motyvuotos, išplaukia iš tyrimo eigos, yra pateiktos dėl to, dėl ko tyrimas ir buvo darytas.

9. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 20 261,37 Lt grynojo pelno. Tiek ieškovas, tiek teismas paskaičiavo, kad iš 422 381,93 Lt išskaičiavus 18 procentų PVM (gaunasi 64 431,14 Lt) bei iš gautos sumos (357 850,79 Lt) išskaičiavus 6 procentų pelną (atsispindintį 2004 m. gegužės mėn. atliktų darbų aktuose Nr. 04/40 ir 04/41), toks pelnas (t. y. būtent grynasis pelnas) gaunasi 20 261,37 Lt. Ieškovas neprašė teismo priteisti iš atsakovo visų 422 381,93 Lt, kaip negautų pajamų, nes didžiąją dalį šios sumos kaip tik ir sudarė ieškovo turėtos išlaidos (medžiagoms, mechanizmams, darbo užmokesčiui ir t.t.).

Trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad UAB „Ekspertika“ privalėjo nustatyti lakštų tarpsluoksnio užsandarinimo būtinumą, tačiau nei techniniame, nei darbo projekte toks sprendimas, apsaugantis nuo vandens pratekėjimo į pastato vidų, nebuvo numatytas. Trečiasis asmuo, atlikdamas techninio projekto bendrąją ekspertizę, atliko techninio projekto dalies „Architektūriniai sprendimai“, kurioje buvo nustatytos profiliuotų lakštų dangos techninės specifikacijos, ekspertizę. Šioje dalyje nurodyta, kad birių trąšų sandėlio stogui naudojamos matinės ir skaidrios PVC plokštės, atsparios cheminiam poveikiui; plokščių storis yra 1 mm, lakštų bangos aukštis stogui yra >45 mm. AB „Pramprojektas“ tinkamai įvykdė pareigą techniniame projekte nurodyti medžiagų, iš kurių turėtų būti dengiamas birių trąšų sandėlio stogas, techninius reikalavimus ir rodiklius. Nei viename teisės akte nėra įtvirtintas reikalavimas techniniame projekte nustatyti: (1) statinio statybai naudotinų produktų markių ar profilių; (2) produktų naudojimo statyboje reikalavimus, vadovaujantis konkrečių markių ar profilių produktų instrukcijomis.

2. Atsakovas pateikė ieškovui neprojektinę dangą, nes techniniame projekte buvo nustatyta, kad birių trąšų sandėlio stogui naudojamos tik stogui skirtos matinės, ir skaidrios PVC plokštės, atsparios cheminiam poveikiui.

3. Atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad 2012 m. spalio 25 d. ekspertizės akte nurodoma, kad stogo dangos lakštų tarpsluoksnio užsandarinimas teoriškai yra galimas, tačiau neatlikus išsamių eksperimentinių bandymų negali būti rekomenduojamas. Ekspertas kvestionuoja sienų dangos lakštų, panaudotų stogui padengti, tarpsluoksnio užsandarinimo patikimumą. Eksperto konstatuota aplinkybė patvirtina, kad stogo nesandarumą nulėmė ne tai, kad nebuvo atliktas neva būtinas dangos lakštų tarpsluoksnio užsandarinimas, bet tai, kad stogui padengti buvo panaudota sienoms skirta danga. UAB „Ekspertika“ ekspertuotame techniniame projekte buvo tinkamai nustatyti techniniai reikalavimai, rodikliai birių trąšų sandėlio stogo dangai, todėl trečiajam asmeniui nekilo pareiga pateikti projektuotojui privalomas pastabas šiuo klausimu. Nustačius, kad UAB „Ekspertika“ tinkamai atliko bendrąją techninio projekto ekspertizę, darytina išvada, kad nėra ir kitų jo civilinės atsakomybės sąlygų.

4. Teismas pagrįstai nutarė netenkinti atsakovo prašymo skirti teismo ekspertizę, konstatavęs, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas, būtent prievolės perduoti pagal tarp šalių sudarytą sutartį tinkamo asortimento dangos pažeidimas, sąlygojo ieškovo statyto birių trąšų sandėlio defektus ir žalą, atsiradusią šalinant defektus.

Trečiasis asmuo AB „Pramprojektas“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neteisingai vertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2010, nurodytas aplinkybes. Tai, kad teismas, vertindamas prejudicinius faktus, surašydamas sprendimą nekopijavo nutartyje sakinių struktūros, bet nutarties esmę išdėstė kitais žodžiais, negalima laikyti esminiu pažeidimu, lemiančiu neteisėto sprendimo priėmimą.

2. Teismas teisingai nusprendė, kad nors atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šioje byloje turi būti įvertinti statybos procese dalyvavusių asmenų galimas normatyvinių statybos techninių dokumentų nesilaikymas, vykdant stogo dangos įrengimo darbus, tačiau byloje nėra faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų dėl nurodytų asmenų veiksmų (neveikimo). Atsakovas nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti klausimą dėl ieškovo veiksmų, sąlygojusių žalos atsiradimą.

3. Atsakovas nepagrįstai apeliacinį skundą ir jame nurodytas aplinkybes grindžia 2013 m. balandžio 26 d. ekspertinio vertinimo aktu Nr. 13/04426. Šis įrodymas pagrįstai teismo nebuvo vertintas, nes jis yra ydingas. Tai šalies iniciatyva užsakyta paslauga, todėl negali būti vertinamas kaip objektyvus ir nešališkas įrodymas. Minėtame akte ekspertas, faktiškai atlikdamas ne jam nustatytą funkciją, padarė teisines išvadas dėl kiekvieno statybos dalyvio mišrios atsakomybės vertinimo ir teisinių priemonių. Teisines bylos išvadas civilinėse bylose Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę daryti vieninteliam subjektui - teismui. Dėl šios priežasties ekspertinio vertinimo aktas negali būti vertinamas kaip įrodymas, nes jį surašė tokių įgalinimų neturintis asmuo.

4. Atsakovas nebuvo statybos objekto rangovas, o buvo tik prekių tiekėjas pagal pirkėjo užsakymą. Bylose tarp ieškovo ir atsakovo nustatyta, kad pirkėjas užsakė vieno asortimento prekes, o buvo patiektas kitas asortimentas. Apeliantas kelia klausimą dėl visų statybos metu dalyvavusių asmenų atsakomybės, tačiau byloje yra daugiau nei pakankamai įrodymų, sudarančių visą žalos priteisimui būtinųjų nustatyti aplinkybių visumą žalai iš atsakovo priteisti.

Šalies argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo patikslintas ieškinys dėl 356 180,11 Lt nuostolių atlyginimo atmestas ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas išsamiai ir visapusiškai neanalizavo ir nevertino žalos faktą ir dydį patvirtinančių įrodymų, o skundžiamoje sprendimo dalyje tiesiogiai nepasisakė dėl ieškovo žalos, patirtos vykdant birių trąšų sandėlio defektų šalinimo darbus, fakto, t. y. nei pripažino šį faktą nustatytu, nei paneigė jį buvus. Ieškovas įrodė, kad 2004 - 2007 m. laikotarpiu reguliariai šalindamas sandėlio stogo defektus patyrė 356 180,11 Lt nuostolių.

2. Ieškovas patyrė 95 644,99 Lt nuostolių iš UAB „Mažeikių strėlė“ nuomodamasis autokranus ir naudodamas juos defektų šalinimo darbams vykdyti. Šiuos nuostolius sudaro sumokėtas nuomos mokestis ir ridos išlaidos. Nepagrįsta teismo išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovas patyrė nuostolius nuomodamasis autokranus būtent stogo defektams šalinti, kadangi nuomos sutartis buvo sudaryta anksčiau nei minėta pirkimo–pardavimo sutartis ar atsakovo raštas. 2004 m. sausio 9 d. mechanizmų nuomos sutartis Nr. 02MN tarp ieškovo ir UAB „Mažeikių strėlė“ buvo sudaryta iškart po to, kai ieškovas sužinojo, kad laimėjo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ organizuotą objekto rangovo parinkimo konkursą. statybos rangos sutartimi sulygtus statybos darbus ieškovas turėjo pradėti 2004 m. sausio 15 d., o baigti – 2004 m. birželio 15 d. 2004 m. birželio mėn. užbaigus statybos darbus išryškėjo darbų defektai, kuriuos ieškovas nedelsiant (2004 m. liepos - rugpjūčio mėn.) pradėjo taisyti. Taigi poreikis nuomotis autokranus ieškovui išliko ir po 2004 m. birželio mėn., o kadangi mechanizmų nuomos sutartis buvo neterminuota, tai ieškovui nebuvo reikalo sudaryti naujos sutarties.

3. Nepagrįsta teismo išvada, kad autokranų nuomos PVM sąskaitos faktūros bei mokėjimų pavedimai nėra nuostolių dydį pagrindžiantys dokumentai. PVM sąskaitos faktūros ir jų apmokėjimą patvirtinantys mokėjimo pavedimai teismo privalėjo būti sistemiškai vertinami su 2004 m. sausio 9 d. mechanizmų nuomos sutartimi. Nuomos sutartyje aiškiai įvardinta autokranų darbo vieta – objektas Klaipėdos mieste, o birių trąšų sandėlis buvo statomas ir jo stogo defektai buvo šalinami būtent Klaipėdoje, todėl teismui neturėjo kilti abejonių dėl to, kokiame objekte buvo mechanizmai. Be to, visiškai sutampa sandėlio stogo defektų šalinimo darbų atlikimo ir autokranų nuomos laikotarpiai.

4. Ieškovas patyrė 128 845 Lt nuostolių naudodamas objekte vykdytiems defektų šalinimo darbams nuosavus autokranus ir automašinas. Tiesioginius nuostolius šiuo atveju sudarė autokranų ir automašinų ridos išlaidos, o negautas pajamas – autokranų nuomos mokestis, kurį ieškovas būtų gavęs autokranus išnuomojęs tretiesiems asmenims, jeigu jie tuo laikotarpiu nebūtų buvę naudoti objekte. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo generalinio direktoriaus patvirtintas dokumentas apie defektų taisymui naudotus mechanizmus, naudojimo trukmę bei ridą nepatvirtina nurodytų nuostolių dydžio, nes iš jo turinio nėra aišku, kokiems konkretiems defektų šalinimo darbams šie mechanizmai buvo naudojami. Teismui neturėjo kilti abejonių, kad taisant stogo defektus maždaug 32 metrų aukštyje kėlimo mechanizmai yra reikalingi pakelti į tą aukštį medžiagas ir (ar) darbus vykdančius darbuotojus. Teismas nenagrinėjo ir nevertino ieškovo pateiktų automobilio-mechanizmo darbo apskaitos žiniaraščių ir statybos mašinos kelionės lapų, iš kurių matyti autokranų išdirbtos valandos ir automašinų rida ir būtent kuriais, kaip pirminiais (tiesioginiais) įrodymais, remiantis buvo sudaryta pažyma pavadinimu UAB „Laugina“ nuosavi mechanizmai, kurie dirbo AB „KLASCO“ 2004-2007 metais.

5. Nepagrįsta teismo išvada, kad UAB „Laugina“ nuomojamų mechanizmų patvirtintos kainos atspindi tik 2007 m. nuomos kainas, todėl nėra galimybės jomis remtis įvertinant 2004-2007 m. kainas. Nemaža dalis ieškovo sandėlio defektams taisyti naudotos nuosavos technikos objekte važiavo ir dirbo ir 2007 m., todėl teismas neturėjo pagrindo visiškai nesivadovauti ieškovo vadovo 2007 m. balandžio 22 d. patvirtintomis nuomojamų mechanizmų kainomis. Lietuvos statistikos departamento interneto tinklapyje yra patalpinta vidutinių metinių (metus lyginant su ankstesniais metais) statybos sąnaudų kainų pokyčių suvestinė, kuria remiantis galima nesunkiai apskaičiuoti statybos sąnaudų kainų pokyčius 2004 - 2007 m. laikotarpyje. Lyginant su 2004 m., 2007 m. kainos padidėjo apie 34 procentus, o lyginant su 2005 m. – apie 27 procentus. Kadangi objekte vykdytiems defektų šalinimo darbams naudodamas nuosavus autokranus ir automašinas ieškovas didžiąją dalį tokių nuostolių patyrė 2004 ir 2005 m., tai Lokalinėje sąmatoje (II skyriuje) atspindėti 128 845 Lt nuostoliai teismo galėjo būti sumažinti apie 30 procentų, bet ne visiškai atmesti, kaip neįrodyti.

6. 67 356,12 Lt nuostolių ieškovas patyrė išmokėdamas darbuotojams, dirbusiems objekte ir šalinusiems defektus, darbo užmokestį, padengdamas komandiruočių išlaidas bei sumokėdamas socialinio draudimo įmokas. Teismas nurodė, jog įsakymai, darbo užmokesčio duomenys negali būti laikomi ieškovo nuostolius pagrindžiančiais įrodymais, nes iš jų turinio nėra galimybės nustatyti, kokius darbus darbuotojai atliko, kokiu konkrečiai laikotarpiu jie dirbo. Jokiuose statybos veiklą vykdančios bendrovės vidiniuose dokumentuose nėra fiksuojama, kokius konkrečiai darbus tam tikrą dieną įvykdo kiekvienas bendrovės darbuotojas, todėl tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų ieškovas objektyviai negalėjo pateikti teismui. Ieškovo pateiktuose įsakymuose dėl komandiruočių aiškiai nurodyta, jog darbuotojai buvo komandiruojami dirbti į Klaipėdą. Darbuotojų vykdytus sandėlio stogo defektų taisymo darbus buvo galima aiškiai nustatyti iš defektų pobūdžio – stogo dangos nesandarumo, t. y. buvo galima nustatyti, kad darbuotojai atliko dangos sandarinimo darbus.

7. Teismas nepagrįstai atmetė 30 895,00 Lt nuostolių, kuriuos sudarė statybvietės išlaidos, ir 33 439 Lt nuostolių papildomiems mechanizmams ir pridėtinėms išlaidoms reikalavimą. Ieškovas nepateikė šias išlaidas detalizuojančių dokumentų dėl to, kad objektyviai neturėjo galimybės jų pateikti. Šios išlaidos nebuvo užfiksuotos rašytiniuose dokumentuose arba jų nebuvo įmanoma priskirti konkrečiam objektui dėl jų mažareikšmiškumo. Ieškovas lokalinę sąmatą sudarė remdamasis UAB „Estera“ parengta kompiuterine sąmatos skaičiavimo programa ir joje nustatytais nurodytu laikotarpiu galiojusiais statybos skaičiuojamosios kainos normatyvais, pagal kuriuos statybvietės išlaidos sudarė 10 proc. statybos darbų kainos, išlaidos papildomiems (smulkiems, aptarnaujantiems) mechanizmams – 3 proc. nuo mechanizmų eksploatacijos vertės, o pridėtinės išlaidos – 45 proc. nuo darbuotojų darbo užmokesčio ir kitų darbo užmokesčių priskaitymų sumos.

8. Teismas pažeidė CK 6.249 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; Nr. 3K-3-69/2009). Vietoj to, kad išsiaiškintų žalos dydį, teismas visa apimtimi atmetė ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą. Pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje teismas nepatikslino ieškovo pareigos įrodyti aptariamos žalos dydį, o bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje neturėjo ir neuždavė ieškovui nė vieno klausimo, susijusio su žalos dydžiu. Teismas netyrė ir nevertino tokių įrodymų, neatskleidė jų įrodomosios reikšmės, nepasiūlė ieškovui pateikti kokių nors papildomų įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį.

9. Teismas pažeidė CK 6.251 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų visiško nuostolių atlyginimo principą, kadangi nepagrįstai ir neteisėtai atmetė ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 356 180,11 Lt nuostolių, patirtų šalinant sandėlio defektus, atlyginimo. Tokiu būdu ieškovui visiškai nebuvo atlyginta jos iki ieškinio pareiškimo teismui dienos faktiškai patirta žala.

10. Teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, taip pat pareigą pakankamai motyvuoti teismo sprendimą, nes netyrė ir (arba) netinkamai (paviršutiniškai) ištyrė ieškovo pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovo patirtų 356 180,11 Lt nuostolių faktą ir jų dydį.

Atsiliepimas

Atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo patikslintas ieškinys dėl 356 180,11 Lt nuostolių, patirtų šalinant birių trąšų sandėlio defektus, atlyginimo atmestas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

1. Objektyviai ir visapusiškai ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus teismas pagrįstai nustatė, kad patirtų nuostolių dydžio ieškovas neįrodė, jo pateikti įrodymai nėra pakankami ir nepatvirtina, kad išlaidos patirtos būtent ieškovo nurodyto objekto stogo defektų šalinimui, o kitų nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų ieškovas iš viso nepateikė.

2. Ieškovo skundo argumentai, kad atsakovas neįrodė ir apskritai net neįrodinėjo, kad ieškovas aptariamu laikotarpiu vykdė statybos darbus kokiuose nors kituose objektuose ir būtent juose patyrė/galėjo patirti išlaidų autokranų nuomai yra teisiškai nepagristi. Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą. Ieškovas tinkamai nepagrindė, kad autokranai buvo naudojami bei kitos išlaidos buvo patirtos būtent trąšų sandėlio stogo defektams šalinti.

3. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad teismas pažeidė CPK 178, 179 straipsnius. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl turi būti taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: kas teigia, tas įrodinėja. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei bylos aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas neįrodė atsikirtimą sudarančių aplinkybių, kad teismas nenustatė ir neištyrė ginčui teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių, yra nepagrįsti.

4. Ieškovo pateikti įrodymai yra paprasti rašytiniai dokumentai. Nė vienas ieškovo pateiktas dokumentas negali tiesiogiai ir aiškiai pagrįsti ieškovo patirtų nuostolių faktą ir dydį. Ieškovas, savo reikalavimus įrodinėdamas tik savo paaiškinimais ir netiesioginiais įrodymais, prisiėmė riziką, kad teismas tokių įrodymų visumą gali įvertinti kaip nepakankamą, tačiau tai negali būti vertinama kaip CPK 185 straipsnio pažeidimas.

Trečiasis asmuo „Ekspertika“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo 900 Lt bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

1. Ieškovui nepateikus duomenų apie tai, kokie konkretūs birių trąšų sandėlio stogo defektų šalinimo darbai buvo vykdyti pasitelkus šiuos mechanizmus, negalima daryti išvados, kad ieškovo dėl to patirtų išlaidų dydis yra tinkamai pagrįstas. Sprendimo motyvas, kad ieškovo nuomojamų mechanizmų patvirtintos kainos atspindi tik 2007 m. nuomos kainas, todėl jomis negalima vadovautis įvertinant 2004 m. - 2007 m. laikotarpiu buvusias kainas, yra tik papildomas. Teismas atmetė reikalavimą priteisti 291 846,21 Lt nuosavų, išsinuomotų mechanizmų, darbo jėgos panaudojimo išlaidas, todėl, kad ieškovas neįrodė, kokiems konkretiems birių trąšų sandėlio stogo defektų šalinimo darbams buvo panaudoti minėti mechanizmai, darbo jėga. Defektų šalinimo darbai neišvengiamai turėjo sąlygoti ir atitinkamų medžiagų panaudojimą, tačiau byloje nėra pateikti sunaudotų medžiagų ir/ar atliktų birių trąšų sandėlio stogo defekto šalinimo darbų, medžiagų nurašymo aktai, medžiagų pervežimo važtaraščiai. Teismas pagrįstai netenkino ieškovo ieškinio dalies dėl 356 180,11 Lt nuostolių priteisimo.

Šalies argumentai

2. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė visiško nuostolių atlyginimo principą. Ieškovas bylą inicijavo 2008 m. vasario 5 d., turėjo beveik 6 metų laikotarpį teismui pateikti tinkamus įrodymus, pagrindžiančius pareikštų reikalavimų dydį, reikšti teismui prašymus dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, ekspertizės skyrimo ir kt. Atsakovui 2012 m. kovo 14 d. pateikus atsiliepimą į patikslintą ieškinį, ieškovui tapo žinoma, kad keliama abejonė dėl 2004 m. – 2007 m. vykdytų birių trąšų sandėlio stogo defektų šalinimo darbų pobūdžio ir kiekių, kuriai paneigti ieškovas privalo pateikti papildomus įrodymus. Teismas teisingai išsprendė ginčą, iš atsakovo ieškovui priteisdamas ieškovo įrodytus nuostolius.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos monolitas“ su ieškovo ir atsakovo apeliaciniais skundais nesutinka, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad UAB „Klaipėdos monolitas“ nepagrįstai į bylą įtrauktas trečiuoju asmeniu. Jis nevykdė stogo dengimo ar defektų šalinimo darbų, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ neturi pretenzijų jam dėl kitų darbų atlikimo. Teismas pagrįstai atmetė nepagrįstus apeliantų teiginius, kurie kartojami apeliaciniuose skunduose, kaip neįrodytus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.

Byloje nustatyta, kad 2003 m. spalio 10 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti komercinį pasiūlymą statomo AB ,,Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ birių trąšų sandėlio stogo dangai pirkti (1 t., 17 b. l.). Atsakovas 2003 m. spalio 10 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2004 m. sausio 30 d., 2004 m. vasario 19 d. pateikė stogo dangos ir detalių komercinius pasiūlymus, specifikaciją–sąmatą (1 t., 13, 14, 15, 21 b. l.). Ieškovas ir atsakovas 2004 m. vasario 27 d. sudarė dangos pirkimo–pardavimo Nr. 2004/05 sutartį (1 t., 37, 38, 39 b. l.). Atsakovo pateikta danga buvo uždengtas ieškovo statyto trąšų sandėlio stogas, tačiau lyjant lietui buvo pastebėta, jog per jį bėga vanduo (1 t., 11 b. l.). Atsakovas, apžiūrėjęs stogą, 2004 m. liepos 20 d. raštu patvirtino, jog jokių nukrypimų nuo technologinio produkto montavimo instrukcijų nėra, lakštai sumontuoti teisingai, tvirtinimo varžtų kiekis atitinka rekomendacijas bei susukti į jiems skirtas vietas (1 t., 19 b. l.). Pagal atsakovo pateiktas rekomendacijas ieškovo atlikti defektų šalinimo darbai nedavė teigiamų rezultatų, todėl užsakovas AB ,,Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ darbų nepriėmė ir ieškovui už stogo montavimo darbus nesumokėjo (1 t., 16 b. l.). Siekiant nustatyti defektų atsiradimo priežastis, ieškovas kreipėsi į UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“, kuris 2005 m. birželio 22 raštu Nr. 140 pranešė ieškovui, kad atsakovas ieškovui pateikė neprojektinę dangą (1 t., 25-26 b. l.). Ieškovas nesumokėjo atsakovui už pateiktą dangą, dėl ko atsakovas kreipėsi į teismą. Ginčas dėl skolos buvo išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2010, kurioje nustatyta, kad atsakovas, prieš sudarydamas sutartį su ieškovu, žinojo, kad ieškovui turi pasiūlyti ir patiekti stogui dengti tinkamą dangą, tačiau perdavė ne stogui, bet sienoms dengti skirtą dangą; kad atsakovas neinformavo ieškovo apie tai, jog parduodama danga skirta ne stogui, o sienoms dengti; kad ji netiko stogui dengti; kad atsakovas pažeidė sutartį ir perdavė daiktus, neatitinkančius asortimento reikalavimo. Šioje byloje ieškovas įrodinėja, kad dėl birių trąšų sandėlio stogo defektų taisymo pagal atsakovo rekomendacijas, kurios yra užfiksuotos 2004 m. rugsėjo 6 d. rašte, ieškovas 2004 – 2007 m. reguliariai vykdamas į objektą šalinti defektų patyrė 356 180,11 Lt nuostolių, patirs 411 880 Lt būsimų nuostolių, atliko ekspertizę, kuri kainavo 7 080 Lt, bei negavo 20 261,37 Lt grynojo pelno.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas privalėjo įrodyti savo kaltės nebuvimą, ir kelia netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčas tarp šalių kilęs dėl žalos atlyginimo iš sutartinių ieškovo ir atsakovo pirkimo–pardavimo teisinių santykių. Bylose dėl žalos atlyginimo ieškovas privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.246–6.249 str.). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d.). Ieškovas nuo atsakovo kaltės įrodinėjimo yra atleistas, todėl būtent atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės taikymo, privalėjo įrodyti savo kaltės nebuvimą. Nagrinėjamu atveju nėra įstatymo, numatančio ieškovo prievolę įrodyti atsakovo kaltę. Dėl šių priežasčių, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atsakovo argumentus dėl netinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovas neteisus, teigdamas, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2010, nebuvo konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje byloje konstatavo, kad pardavėjas pažeidė sutartį ir perdavė daiktus, neatitinkančius asortimento reikalavimo. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. Ieškovas šioje byloje įrodinėja, kad būtent dėl atsakovo netinkamai įvykdytos pirkimo–pardavimo sutarties, t. y. dėl neatitinkančios asortimento reikalavimo dangos pateikimo, jis patyrė nuostolius. Teismas teisingai sprendė, kad sutarties pažeidimas konstatuotas prejudicinę galią nagrinėjamai bylai turinčioje kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovui pakartotinai įrodinėti nereikia.

Negalima sutikti su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nustatytų kitų aplinkybių nepagrįstai nelaikė prejudiciniais faktais. Atsakovas teigia, kad teismas neatsižvelgė į šias kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje nustatytas aplinkybes: pirkėjas daiktus priėmė ir pradėjo juos naudoti, nereiškė dėl to reikalavimų įstatymo nustatyta tvarka, o tiesiog atsisakė už daiktus sumokėti, motyvuodamas tuo, kad daiktai neatitiko sutarties; tokio pirkėjo elgesio negalima kvalifikuoti kaip teisėtai sustabdžiusio prievolių vykdymą, nes prievolių vykdymo sustabdymas taikomas reikalaujant tinkamai vykdyti prievolę, taigi tikintis tam tikro elgesio; pirkėjo pasyvus elgesys ir įstatymo suteiktų teisių gynimo būdų netaikymas lemia, kad nėra pagrindo byloje atsisakyti tenkinti ieškinį dėl mokėjimo už gautą prekę prievolės vykdymo. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę galią, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovo nurodytos aplinkybės nėra prejudicinės nagrinėjamai bylai, kadangi nėra susijusios su šios bylos dalyku ir neatitinka aukščiau aptartų prejudicinių faktų kriterijų. Lietuvos Aukščiausias Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2010 vertino pirkėjo elgesį pardavėjo ieškinio reikalavimų priteisti atsiskaitymą už nupirktą dangą kontekste ir sprendė, kad nėra pagrindo tokį pardavėjo reikalavimą atmesti. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pirkėjo prievolių vykdymo sustabdymas neturi esminės reikšmės ieškovo pareikštam ieškiniui dėl žalos atlyginimo. Šia aplinkybe nėra paremti nei ieškovo reikalavimai, nei atsakovo atsikirtimai. Pirkėjo pasyvus elgesys lėmė pardavėjo ieškinio atsiskaityti už perduotas prekes tenkinimą, tačiau neturi įtakos bylai dėl ieškovo patirtų nuostolių atlyginimo išspręsti.

Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad pirkėjo pardavėjui iškeltoje byloje dėl nuostolių, atsiradusių pateikus sutarties neatitinkantį daiktą, atlyginimo, turės būti vertinamos ginčui svarbios aplinkybės, įskaitant paties pirkėjo kaltę dėl netinkamo asortimento daikto įsigijimo, bei remiantis šioje byloje nustatytais ir prejudicinę reikšmę turinčiais faktais. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Pagal CK 6.259 straipsnio 1 dalį, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas žinojo ar turėjo žinoti, kad jam pateikta danga yra skirta ne stogui, o sienoms dengti. Ieškovas ketino ir manė įsigijęs iš atsakovo stogui skirtą dangą iki tol, kol kreipėsi į specialių žinių turinčią įmonę, kuri konstatavo, kad atsakovas pardavė ne projektinę dangą (1 t., 25-26 b. l.). Taigi negalima teigti, kad ieškovas, nebūdamas dangų specialistu, galėjo akivaizdžiai nustatyti, jog atsakovo pateikta danga skirta ne stogui, o sienoms dengti. Kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-512/2010 teismų konstatuota, kad ieškovas (šioje byloje atsakovas), prieš sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį su atsakovu (šios bylos ieškovu), žinojo, jog atsakovui turi pasiūlyti ir patiekti stogui dengti tinkamą dangą, tačiau perdavė ne stogui, bet sienoms dengti skirtą dangą. Išnagrinėtoje byloje nekonstatuota, kad pirkėjas būtų suklaidinęs pardavėją dėl jam reikalingos įsigyti dangos paskirties. Nežinodamas ir negalėdamas žinoti, kad danga nėra skirta stogui dengti, ieškovas neturėjo galimybės netinkamo asortimento prekės pakeisti tinkama, taip pat negalėjo numatyti, kad uždengus stogą, jis bus nesandarus, todėl dėl netinkamo asortimento daikto įsigijimo ieškovo kaltės nėra. Be to, civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2010 įrodyta, kad sienoms skirta danga netiko stogui dengti. Pats atsakovas 2004 m. liepos 20 d. raštu (1 t., 19 b. l.) pripažino, kad stogo dengimo darbai atlikti kokybiškai, pagal rekomendacijas. Taigi defektų atsiradimo priežastis nėra ieškovo stogo dengimo darbų netinkamas atlikimas, o būtent ne tos dangos pateikimas. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo nuostolių taisant stogo defektus atsiradimui ieškovo veiksmai įtakos neturėjo. Ieškovas buvo atsakingas dėl defektų atsiradimo užsakovui pagal rangos sutartį, todėl privalėjo ir ėmėsi veiksmų stogo defektams ištaisyti pagal atsakovo nurodytas rekomendacijas. Tai, kad ieškovas yra statybos įmonė dengianti stogus, nereiškia, kad jis privalėjo identifikuoti atsakovo pateiktą dangą kaip skirtą sienoms, o ne stogui dengti.

Atsakovas teisus, kad teismas neįvertino 2013 m. balandžio 26 d. S. V. atlikto ekspertinio vertinimo akto (3 t., 179-192) ir dėl jo nepasisakė, tačiau šis proceso teisės normos pažeidimas neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Minėtas ekspertinis aktas nelaikytinas objektyviu įrodymu, patvirtinančiu kokius nors konkrečius trečiųjų asmenų ar ieškovo neteisėtus veiksmus sprendžiamo ginčo kontekste. Akte daromos išvados dėl trečiųjų asmenų civilinės atsakomybės, tačiau spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo gali tik teismas.

Atsakovas nurodo, kad teismas neįvertino trečių asmenų projektuotojo (AB „Pramprojketas“, UAB „Ekspertika“), statinio statybos techninio prižiūrėtojo veiksmų (neveikimo) (AB „Klaipėdos jūros krovinių kompanija“), statinio statybos vadovo veiksmų (UAB „Klaipėdos monolitas“), kurie galbūt turėjo įtakos ieškovo patirtai žalai. Rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.). Atsakovas iš esmės nori paneigti ar sumažinti savo kaltės dalį dėl ieškovo patirtos žalos, todėl privalo įrodyti ieškovo ir trečiųjų asmenų veiksmų (neveikimo) neteisėtumą ir priežastinį ryšį tarp trečiųjų asmenų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį neteisėtais veiksmais laikoma įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų atlikimas, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.

Atsakovas teigia, kad nei statinio projektas, nei statinio ekspertizė neatitiko teisės aktų reikalavimų, t. y. tiek projektuotojas, tiek statinio projekto ekspertizės rengėjas neatliko įstatyme jiems nustatytų pareigų. AB „Pramprojektas“ projekte nurodė medžiagų, iš kurių turėtų būti dengiamas birių trąšų sandėlio stogas, techninius reikalavimus ir rodiklius (3 t., 129 b. l.). Nei Statybos įstatyme, nei statybos techniniuose reglamentuose nėra įtvirtintas reikalavimas statinio techniniame projekte nustatyti statinio statybai naudotinų produktų markes ar profilius. Atsakovas nurodo, kad teisės aktai numato pareigą projektuotojui tinkamai parengti projektą; projekto ekspertizę atliekančiam subjektui tinkamai įvertinti projekto atitikimą teisės aktams ir normatyvams, projekto autorinę priežiūrą vykdančiam subjektui tinkamai įvertinti ar tiekiama projektinė produkcija, o subjektui, vykdančiam statinio priežiūrą, tinkamai įvertinti ar statinys statomas nenukrypstant nuo projekto. UAB „Ekspertika“, vykdydama 2003 m. liepos 17 d. ekspertizės rangos sutartį, pateikė užsakovui (AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“) projekto ekspertizės aktą, kuriame konstatavo, kad projektas pataisytas ir papildytas pagal akto privalomas pastabas, gali būti rekomenduotas tvirtinti. Trečiasis asmuo, atlikdamas projekto bendrąją ekspertizę, atliko taip pat ir projekto dalies „Architektūriniai sprendimai“, kurioje buvo nustatytos profiliuotų lakštų dangos techninės specifikacijos, ekspertizę. Atsakovas neįrodė, kad projekte nustatyta techninė lakštų specifikacija buvo netinkama, todėl atsakomybė projektuotojui ir projekto ekspertizę atliekančiam subjektui negali kilti. Be to, projekte nebuvo numatyta, kad stogui dengti bus naudojama sienų danga. Vadinasi, tiek projektuotojas, tiek statinio projekto ekspertizę atlikęs asmuo, kiek tai yra susiję su šios bylos dalyku, savo pareigas atliko tinkamai. Atsakovas teigia, kad statybos techninės priežiūros vadovas, kuris atsako už stogo dangos įrengimą pagal techninio projekto dokumentų reikalavimus, šių reikalavimų nesilaikė, netinkamai vykdė Statybos įstatyme numatytas pareigas, o statinio statybos vadovas neužtikrino tinkamų statybos produktų pateikimą į statybvietę. Atsakovas neįrodė, kad statinys pastatytas nukrypstant nuo projekto, o bylos duomenys patvirtina, kad žala ieškovui atsirado ne dėl nekokybiškos dangos pateikimo, o dėl dangos, neatitinkančios asortimento reikalavimų, todėl negalima daryti išvados, jog statybos vadovas nevykdė pareigos tikrinti medžiagų kokybę, o statybos techninės priežiūros vadovas neatliko pareigų, susijusių su tuo, kad statinys būtų statomas pagal projektą. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad byloje nėra faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų dėl nurodytų asmenų veiksmų (neveikimo). Bylos faktinės aplinkybės neleidžia konstatuoti, kad dėl trečiųjų asmenų veiksmų atsakovo kaltės dalis mažėja ar dėl ieškovo patirtų nuostolių atsakovo kaltės iš viso nėra, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovas nepaneigė savo kaltės prezumpcijos.

Bylos nagrinėjimo metu, 2013 m. gegužės 27 d., atsakovas pateikė teismui prašymą dėl ekspertizės byloje skyrimo, kuriuo siekė nustatyti birių trąšų sandėlio projektinės dokumentacijos atitikimą normatyviniams statybos techniniams dokumentams, įvertinat statinio projekto detalumą ir pakankamumą, vykdant statinio statybos darbus. Atsakovas uždavė ekspertui šiuos klausimus: ar turėjo būti atliekama statinio projekto ekspertizė; ar statybos projekto detalumas buvo pakankamas statinio darbams atlikti; ar privaloma atlikti statinio vykdymo priežiūrą ir statybos techninė priežiūra. Teismas 2013 m. liepos 17 d. nutartimi atsisakė skirti ekspertizę, motyvuodamas tuo, kad atsakovo ekspertui užduodami klausimai yra nesusiję arba tiesiogiai pernelyg nutolę nuo ginčo dalyko, nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui; atsakovo procesiniuose dokumentuose nėra nurodytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai dėl statinio projektuotojo, projekto ekspertizės rangovo, statybos techninio prižiūrėtojo veiksmų; toks prašymas galėjo būti pateiktas ankščiau, tokiu atveju gali būti užvilkintas bylos nagrinėjimas (3 t., 241-242 b. l.). Atsakovo manymu, teismas nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę, tokiu būdu neužtikrino atsakovo teisės į efektyvią teisminę gynybą.

Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį, išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Atsakovas teigia, kad svarbu įvertinti projektinės dokumentacijos atitikimą normatyviniams dokumentams, tačiau nenurodo kaip projektinė dokumentacija yra susijusi su ieškovo patirta žala. Atsakovas neįvardina, kokių konkrečiai pareigų neatliko tretieji asmenys, taip pat neįvardina, koks projekto pažeidimas galėjo sąlygoti žalos ieškovui kilimą, kai byloje aiškia nustatyta vandens pratekėjimo priežastis – ieškovo statinio stogo dangai buvo panaudoti ne stogui, o sienoms skirti lakštai yra pagrindinė vandens pratekėjimo per stogą priežastis (1 t., 41 b. l.). Atsakovas teigia, kad byloje būtinos specialios žinios, kurių teismas neturėjo, todėl privalėjo paskirti ekspertizę, tačiau atsakovo ekspertui užduoti klausimai reglamentuoti statybos techniniuose reglamentuose, kuriuose įtvirtini atvejai, kuomet reikalinga atlikti statinio projekto ekspertizę, projekto vykdymo ar techninę priežiūrą, todėl specialių žinių atsakyti į šiuos klausimas nereikia. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo užduoti klausimai yra pernelyg nutolę nuo nagrinėjamo ginčo esmės, todėl pagrįstai atsisakė skirti atsakovo prašomą ekspertizę. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas apeliaciniame skunde neprašo skirti ekspertizę.

Negalima sutikti su atsakovo argumentais, kad teismo sprendimas yra neargumentuotas. Tai, kad atsakovas nesutinka su tam tikromis teismo išvadomis ar argumentais, nereiškia, kad sprendime nėra motyvų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad, jei motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2012 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas argumentuotai atsakė į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais teismo vadovautasi. Dėl to nepagrįsti atsakovo skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neargumentuotas.

Atsakovas kvestionuoja 2012 m. spalio 25 d. ekspertizės išvadas. Vienas iš ekspertui užduotų klausimų buvo: kokia yra birių trąšų sandėlio stogo defekto ištaisymo kaina vidutinėmis ekspertizės atlikimo dienos kainomis. Vadovaudamasis šia eksperto pateikta išvada, teismas ieškovui priteisė iš atsakovo 411 880 Lt būsimų nuostolių. Atsakovas nepateikia argumentų, paneigiančių šią eksperto išvadą, nenurodo, kad defektų taisymo kaina yra nepagrįsta, mažesnės ar pan., todėl teisėjų kolegijai nėra pagrindo abejoti eksperto kompetencija ar jo nešališkumu ir padarytų išvadų teisingumu.

Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 20 261,37 Lt negauto grynojo pelno. Atsakovo manymu, teismas netinkamai taikė žalos nustatymą reglamentuojančią CK 6.249 straipsnio 1 dalį ir nesilaikė teismų praktikoje įtvirtintos negautų pajamų sampratos, nes iš negautų pajamų neatėmė ieškovo išlaidų, kurias būtų reikėję patirti, kad gautų grynąjį pelną. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, spręsdamas dėl ieškovo negautų pajamų, vadovavosi atliktų darbų priėmimo aktais, kuriuose numatytas 6 procentų už ieškovo atliktus darbus gauti grynasis pelnas atskaičius visas ieškovo patiriamas išlaidas. Iš ieškovo pateiktų 2004 m. gegužės mėnesio atliktų darbų aktų, pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę matyti, kad ieškovas atliko darbų už 1 029 514 Lt (2 t., 151 b. l.). Dėl išryškėjusių defektų ieškovas negavo 422 381,93 Lt (2 t., 152 b. l.). Taigi ieškovas už statybos darbus turėjo gauti 422 381,93 Lt, tačiau ne šią sumą prašo priteisti iš atsakovo kaip negautą pelną, o būtent grynąjį pelną (20 261,37 Lt), į kurį neįeina nei darbo užmokestis darbuotojams, nei kiti mokesčiai. Dėl šių priežasčių nepagrįsti atsakovo argumentai, kad teismas netinkamai apskaičiavo ieškovo negautas pajamas.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai paskirstė tarp šalių įrodymų naštą, motyvavo priimtą sprendimą, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos sprendimo dalies (CPK 263 str. 1 d. 1 p., 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

Ieškovo teigimu, teismas netinkamai vertino byloje esančius žalos dydį ir faktą pagrindžiančius įrodymus, todėl nepagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl 356 180,11 Lt nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais iš dalies sutinka, ir sprendžia, kad ieškovo patirtų 95 644,99 Lt nuostolių už nuomojamus mechanizmus teismas nepriteisė be pagrindo.

Negalima sutikti su teismo išvada, kad aplinkybė, jog autokrano nuomos sutartis buvo sudaryta dar iki stogo defektų atsiradimo, sudaro pagrindą ieškovo patirtų autokrano nuomos išlaidų nepripažinti ieškovo nuostoliais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jau 2004 m. liepos mėnesį išryškėjo ieškovo uždengto sandėlio stogo defektai – stogas praleidžia lietaus vandenį (1 t., 11 b. l.). Užsakovo raštai (1 t., 16 b. l., 2 t., 129, 130, 131, 132 b. l.) patvirtina, kad ieškovas ėmė šiuos defektus taisyti, todėl akivaizdu, kad nuomojamas autokranas jam buvo reikalingas ir po rangos darbų atlikimo, vykdant defektų taisymą (2 t., 10-12, 13 b. l.). Ieškovas pateikė nuomos išlaidas pagrindžiančius įrodymus ne rangos darbų atlikimo metu, t. y. iki 2004 m. birželio mėnesio, bet po to, kai paaiškėjo stogo defektai. Mokėjimo nurodymai patvirtina, kad pateiktas PVM sąskaitas faktūras (2 t., 54-60 b. l.) ieškovas apmokėjimo (2 t., 15-19 b. l.). Šie įrodymai yra pakankami teismo įsitikinimui suformuoti, kad ieškovas patyrė 95 644,99 Lt nuostolių iš UAB „Mažeikių strėlė“ nuomodamasis autokranus stogo defektų taisymui. Įvertindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus dėl 95 644,99 Lt nuostolių nuomojantis autokranus, todėl yra pagrindas šioje dalyje teismo sprendimą pakeisti ir priteisti ieškovui iš atsakovo 95 644,99 Lt nuostolių, kuriuos sudarė UAB „Mažeikių strėlė“ sumokėtas autokranų nuomos mokestis (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Ieškovo manymu, teismas nepagrįstai nepriteisė jam 128 845 Lt nuostolių, turėtų išlaidų ir negautų pajamų forma, kuriuos sudaro autokranų ir automašinų ridos išlaidos, o negautas pajamas – autokranų nuomos mokestis, kurį ieškovas būtų gavęs, jei autokranus būtų išnuomojęs tretiesiems asmenims. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Iš ieškovo pateiktos nuostolių sąmatos matyti, kad negautos pajamos iš ieškovo nurodytos sumos sudaro 103 868 Lt, o ridos išlaidos 24 977 Lt (1 t., 51 b. l.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad negautos pajamos turi atitikti realumo kriterijų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007).

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo direktoriaus pažyma apie nuomojamų mechanizmų kainas (2 t., 21-22 b. l.), nesvarbu ji sudaryta 2004 ar 2007 metais, nėra pakankamas įrodymas 103 868 Lt negautų pajamų faktui patvirtinti. Įrodyti, kad ieškovo prašomos priteisti negautos pajamos yra realios, galėtų su trečiaisiais asmenimis sudarytos nuomos sutartys, kurių ieškovas negalėjo įvykdyti dėl to, kad jo nuosavos transporto priemonės dirbo objekte, kuriame buvo šalinami stogo defektai, ar rangos sutartys, pagal kurias ieškovas turėjo atlikti darbus, tačiau negalėjo jų atlikti dėl transporto priemonių užimtumo ginčo objekte. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė. Iki 2007 metų tokio sąrašo net nebuvo, todėl darytina išvada, kad transporto priemones ieškovo naudojo savo veikloje ir jų tretiesiems asmenims nenuomojo, todėl teismas pagrįstai atmetė reikalavimą dėl negauto nuomos mokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais, kad byloje esantys kelionės lapai patvirtina, kad ieškovo transporto priemonės nurodytais laikotarpiais vyko į objektą, kuriame ieškovas atliko defektų šalinimo darbus, tačiau teigti, kad visi ieškovo nuvažiuoti kilometrai yra susiję su stogo defektų šalinimu, nėra pagrindo. Be to, nėra šių išlaidų faktą patvirtinančių įrodymų, todėl vien pažyma, kurioje užfiksuota ieškovo transporto priemonių nuvažiuota rida ir sąmatoje atlikti paskaičiavimai, nėra tokių nuostolių dydį patvirtinantys įrodymai. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šią ieškovo reikalavimų dalį.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad komandiruočių įsakymai ir darbo užmokesčio duomenys negali būti laikomi ieškovo nuostolius pagrindžiančiais įrodymais, nes iš jų turinio nėra galimybės nustatyti, kokius darbus darbuotojai atliko, kokiu konkrečiu laikotarpiu jei dirbo. Ieškovo 2005 m. vasario 28 d. įsakymu 2005 m. kovo mėnesį į Klaipėdą komandiruoti keturiasdešimt šeši statybos darbų darbininkai (2 t., 36-37 b. l.). Neįtikėtina, kad toks didelis darbininkų skaičius buvo reikalingas stogo defektų taisymui ir, kad šie defektai buvo taisomi visą mėnesį, todėl darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog darbo užmokesčio išlaidos susijusios būtent su stogo defektų taisymu ir yra nurodyto dydžio.

Teismas taip pat atmetė ieškovo reikalavimą dėl 30 895,00 Lt nuostolių, kuriuos sudarė statybvietės išlaidos, ir 33 439 Lt nuostolių papildomiems mechanizmams bei pridėtinėms išlaidoms priteisimo, kaip neįrodytus. Ieškovas prašo priteisti daugiau nei 60 000 Lt nuostolių ir neneigia, kad nėra šiuos nuostolius patvirtinančių įrodymų, tačiau teigia, kad įrodymai galbūt nebuvo išsaugoti dėl jų mažareikšmiškumo. Ieškovas šias išlaidas paskaičiavo, vadovaudamasis statinių statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo metodika. Teigia, kad lokalinę sąmatą sudarė UAB „Astera“ parengta kompiuterine sąmatos skaičiavimo programa ir joje nustatytais nurodytu laikotarpiu galiojusiais statybos skaičiuojamosios kainos normatyvais, pagal kuriuos statybvietės išlaidos sudarė 10 procentų statybos darbų kainos, išlaidos papildomiems mechanizmams – 3 procentai nuo mechanizmų eksploatacijos vertės, o pridėtinės išlaidos – 45 procentus nuo darbuotojų darbo užmokesčių ir kitų darbo užmokesčio priskaitymų sumos. Negalima sutikti su ieškovo argumentais, kad šių išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų negalėjo pateikti dėl jų mažareikšmiškumo ar negalėjimo jų priskirti konkrečiam objektui. Vadovaudamasis šia metodika ieškovas gali apskaičiuoti nurodytas išlaidas sąmatą teikdamas užsakovui, tačiau byloje dėl nuostolių atlyginimo tokių išlaidų dydį ir faktą privalo įrodyti. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė prašomų išlaidų fakto ir jų dydžio.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas ieškovui 128 845 Lt, 67 356,12 Lt bei 30 895 Lt ir 33 439 Lt ieškovo patirtų nuostolių, tinkamai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl nurodyto dydžio žalos neįrodymo. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas tinkamai motyvavo sprendimą dėl nuostolių nepriteisimo, pasisakė dėl ieškovo pateiktų įrodymų pagrįstumo ir jų įrodomosios reikšmės, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad teismas, atmesdamas ieškinio dalį, pažeidė CK 6.251 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad žalos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas, todėl tai, kad dalis nuostolių nebuvo priteisti teismui konstatavus, kad jie neįrodyti, nėra pagrindas išvadai, kad teismas pažeidė aukščiau aptartas materialiosios teisės normas. Nors CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, tai nereiškia, kad teismui konstatavus ieškovo įrodymus esant nepakankamus, kad būtų nustatytas žalos dydis bei faktas, ieškovas yra atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos žalos atlyginimo bylose. Ieškovo prašomi priteisti nuostoliai negali būti priskiriami prie tokių, kurių šalis neturi galimybės įrodyti. Teisėjų kolegijos nuomone, negalima daryti išvados, kad šiuo atveju ieškovo galbūt patirtos žalos dydį turėjo nustatyti teismas, kadangi ieškovas turėjo galimybę pats įrodyti tokių nuostolių faktą ir dydį.

Jeigu byloje pateiktų įrodymų neužtenka, proceso įstatymas numato teismui galimybę pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenimis pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str. 1 d.). Ieškovas apeliuoja į teismo pareigos pasiūlyti bylos šaliai pateikti papildomus įrodymus neįvykdymą. Byla teisme nagrinėjama nuo 2008 m. vasario 7 d. ir ieškovas turėjo pakankamai laiko tinkamai pagrįsti patirtos žalos dydį. Ieškovas teikė žalos dydį patvirtinančius įrodymus. Išnagrinėjęs bylą iš esmės ir vertindamas žalos dydį ir faktą pagrindžiančių įrodymų reikšmę, teismas sprendė, kad dalis ieškovo pateiktų įrodymų nėra pakankami žalos faktui ar dydžiui nustatyti. Minėta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.), todėl tai, kad dalis ieškovo pateiktų įrodymų nesuformavo teismo įsitikinimo dėl žalos dydžio ir fakto, nereiškia, jog teismas pažeidė CPK 179 straipsnio 1 dalį. Be to, teigdamas, jog teismas nepasiūlė pateikti papildomų įrodymų, pagrindžiančių patirtos žalos dydį, ieškovas, žinodamas, jog ieškinys atmestas dėl įrodymų nepakankamumo, apeliacinės instancijos teismui naujų įrodymų nepateikia. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti CPK 179 straipsnio 1 dalies nepažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad patenkinti 55,61 procentai ieškovo ieškinio reikalavimų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkinęs ieškovo ieškinį, t. y. reikalavimus dėl 411 880 Lt būsimų nuostolių, 20 261,37 Lt negauto pelno ir 7 080 Lt išlaidų, sumokėtų už stogo dangos defektų tyrimą, ieškovui priteisė iš atsakovo per klaidą ne 439 221,37 Lt, o 446 221,37 Lt nuostolių. Ši aritmetinė klaida ištaisytina, nes nekeičia sprendimo esmės (CPK 276 str.), todėl apeliacinės instancijos teisme papildomai priteisus 95 644,99 Lt nuostolių, bendra ieškovui iš atsakovo priteistina suma yra 534 866,36 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir padidinus ieškovui priteistų nuostolių sumą iki 534 866,36 Lt, t. y. patenkinus 67 procentus ieškinio reikalavimų, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, yra pagrindas atitinkamai pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Ieškovas pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2 265 627 Lt nuostolių ir už ieškinį sumokėjo 26 656,27 Lt žyminį mokestį (1 t., 89 b. l.). Vėliau ieškovas dalies ieškinio reikalavimų atsisakė ir ieškinio suma siekė 795 401,48 Lt, kuri pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu apmokestinama 11 954 Lt žyminiu mokesčiu. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistini 67 procentai žyminio mokesčio nuo šioje byloje mokėtinos 11 954 Lt žyminio mokesčio sumos, t. y. 8 009 Lt.

Ieškovas atsisakė 1 470 225,52 Lt reikalavimų, kurie apmokestinami 18 702 Lt žyminiu mokesčiu. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Atsižvelgiant į aptartą reglamentavimą, ieškovui grąžintina 14 027 Lt žyminio mokesčio. Teismas klaidingai apskaičiavo ieškovui grąžintiną 14 632 Lt žyminio mokesčio dalį ir neteisingai nurodė žyminio mokesčio dalies grąžinimo pagrindą – CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl ši sprendimo dalis keistina, nurodant, kad ieškovui grąžintina 14 027 Lt žyminio mokesčio, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ieškovo ir atsakovo atstovavimo išlaidų sumažinimo, vadovaujantis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8, 8.2, 8.16, 8.17, 8.18 ir 11 punktų pagrindu, kiekvienam iki 7 000 Lt. Tokiu atveju ieškovui iš atsakovo priteisiami 4 690 Lt (67 procentai), o atsakovui iš ieškovo – 2 310 Lt (33 procentai) atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovas už ekspertizę ir eksperto dalyvavimą teismo posėdyje sumokėjo 10 164 Lt (9 680 Lt+ 484 Lt) (2 t., 231 b. l., 3 t., 76 b. l.). Pagal patenkintų ieškinio reikalavimų proporciją ieškovui priteisiama iš atsakovo 6 809,88 Lt ekspertizės išlaidų. Nors teismas nurodė, kad atsakovui iš ieškovo priteistini 214,84 Lt išlaidų, susijusių su eksperto apklausa teismo posėdyje, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas mokėjo už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje, todėl jam tokios išlaidos neatlyginamos.

Bendra ieškovui iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 19 508,88 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos yra priteistos tiek ieškovui iš atsakovo, tiek atsakovui iš ieškovo, siekiant ekonomiškumo, tikslinga atsakovui iš ieškovo priteista bylinėjimosi išlaidų suma (2 310 Lt) sumažinti ieškovui iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą. Tokiu atveju ieškovui iš atsakovo priteistinos 17 198,88 Lt bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

Tretiesiems asmenims pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neperskirstytinos.

Byloje esanti pirmosios instancijos teismo pažyma patvirtina, kad išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 48,15 Lt. Tokiu atveju valstybei iš ieškovo priteistini 15,89 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, o iš atsakovo – 32,26 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d., 96 str.).

Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo rengimu, neatlygintinos (CPK 93 str.).

Ieškovo apeliaciniu skundu ginčijama suma 356 180,11 Lt. Ieškovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, ieškovui papildomai priteista iš atsakovo 95 644,99 Lt nuostolių, t. y. tenkinti 27 procentai apeliacinio skundo reikalavimų.

Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 2 500 Lt išlaidas už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą (4 t., 194, 195 b. l.). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Nurodytų Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą skaičiuotinas numatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 1.5) dauginant iš teisinių paslaugų suteikimo metu galiojusios valstybės institucijų nustatytos 1 000 Lt minimalios mėnesinės algos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija rekomenduojamą maksimalų užmokestį už procesinio dokumento surašymą, todėl priteistinų išlaidų dydis mažintinas iki rekomenduojamos maksimalios sumos – 1 500 Lt ir nuo šios sumos atsakovui priteistini iš ieškovo 73 procentai atstovavimo išlaidų, t. y. 1 095 Lt.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 10 109,56 Lt išlaidų už teisines paslaugas apeliacinėje instancijoje. Teisinių paslaugų suvestinėje detalizuota, kad 4 356 Lt mokėtini už atsiliepimą į apeliacinį skundą, o apeliacinio skundo parengimas įkainotas 5 445 Lt, kitas išlaidas sudaro dokumentų išsiuntimas, nuorašo tvirtinimas, atstovavimas derybose. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi rekomendacijų 8.9 punktu ir 8.11 punktais, priteistinų išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydį mažina iki 1 500 Lt, o apeliacinio skundo parengimo išlaidas iki 3 000 Lt, nuo kurių proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (27 proc.) ieškovui iš atsakovo priteistini 810 Lt. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 62 Lt žyminį mokestį, nuo 7 500 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo buvo atleistas ( 4 t., 148, 151-152 b. l.). Patenkinus 27 procentus ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo priteitina 17 Lt žyminio mokesčio dalis. Bendra ieškovui iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma yra 2 327 Lt. Kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atskirai priteisti teisinių paslaugų suvestinėje išskirtų paslaugų dydžių, kadangi jos turėtų įeiti į bendrą priteistą teisinių paslaugų sumą. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos yra priteistos tiek ieškovui iš atsakovo, tiek atsakovui iš ieškovo, siekiant ekonomiškumo, tikslinga atsakovui iš ieškovo priteista bylinėjimosi išlaidų suma (1 095 Lt) sumažinti ieškovui iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą. Tokiu atveju ieškovui iš atsakovo priteistinos 1 232 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“ prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas 1 900 Lt bylinėjimosi išlaidas (4 t., 166, 167 b. l.). Atsakovo apeliacinį skundą atmestus, šios išlaidos, sumažintos pagal Rekomendacijų 8.11 punktą iki 1 500 Lt, priteistinos trečiajam asmeniui iš atsakovo. Trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“ taip pat prašė atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir priteisti 900 Lt turėtų išlaidų už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą (4 t., 210, 211 b. l.). Ieškovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, proporcingai atmestų ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų daliai (73 proc.), trečiajam asmeniui UAB „Ekspertika“ priteistini iš ieškovo 657 Lt atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimo išlaidų.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Tokiu atveju valstybei iš atsakovo priteistina 2 025 Lt (27 procentai nuo 7 500 Lt) žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo ieškovas buvo atleistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Laugina“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Laugina“, j. a. k. 261411420, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ruukki Lietuva“, j. a. k. 111529447, 534 866,36 Lt (penkis šimtus trisdešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt šešis litus 36 ct) žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistus 534 866,36 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-02-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17 198,88 Lt (septyniolika tūkstančių vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis litus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Laugina“, j. a. k. 261411420, 14 027 Lt (keturiolika tūkstančių dvidešimt septynis litus) žyminio mokesčio.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Klaipėdos monolitas“, j. a k. 140727478, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ruukki Lietuva“, j. a. k. 111529447, 2 327,42 Lt (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt septynis litus 42 ct) advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Laugina“, j. a. k. 261411420, 15,89 Lt (penkiolika litų 89 ct), o iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ruukki Lietuva“, j. a. k. 111529447, 32,26 Lt (trisdešimt du litus 26 ct) su procesinių dokumentų įteikimo susijusių bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Laugina“, j. a. k. 261411420, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ruukki Lietuva“, j. a. k. 111529447, 1 232 Lt (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt du litus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ruukki Lietuva“, j. a. k. 111529447, 2 025 Lt (du tūkstančius dvidešimt penkis litų) žyminio mokesčio.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ekspertika“, j. a. k. 135840360, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ruukki Lietuva“, j. a. k. 111529447, 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) ir iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Laugina“, j. a. k. 261411420, 657 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt septynis litus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Danutė GasiūnienėDanguolė MartinavičienėDonatas Šernas