Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernestos Montvidienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridėta švelnesnė bausmė ir paskirta subendrinta bausmė – 9 (devynių) mėnesių 2 (dviejų) dienų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022-12-25 19:35 val. iki 2022-12-26 12:25 val. ir 2023 m. sausio 4 d. 2.05 val. iki 2023 m. sausio 4 d. 15.40 val. ir laikyta, kad I. K. atliko laisvės atėmimo bausmės 2 dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su 2022 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo nuosprendžiu (iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžiu) paskirta ir neatlikta 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių.

Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo 2023 m. gegužės 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundų argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis I. K. nesutinka su jam paskirtos subendrintos galutinės bausmės dydžiu, prašo ją sušvelninti.

5. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-420/2006,2K-390/2011,2K-315/2013,2K-209-222/2018,2K-169-458/2020).

6. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo I. K. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą subendrintą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam I. K. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad I. K. padarė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą, būdamas teistas 8 kartus, iš kurių keturis – už analogiškus smurtinius nusikaltimus šeimos narių ir artimų giminaičių atžvilgiu, dalį paskirtų bausmių atlikęs, teistumas neišnykęs. Naują smurtinį nusikaltimą I. K. įvykdė praėjus gana trumpam laikui po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl smurtinio nusikaltimo padarymo. Be to, šioje byloje atliekant ikiteisminį tyrimą jis įtariamas padaręs naują smurtinę nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos padarymo metu I. K. nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

9. Įvertinusi visas anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik nuteistajam skiriant griežčiausią BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuteistajam I. K. paskirta bausmės rūšimi, tiek ir nustatytos laisvės atėmimo bausmės dydžiu, kuri, kolegijos nuomone, bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo.

10. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde pabrėžia, kad labai gailisi dėl nusikalstamos veikos, prisipažino ją padaręs, tačiau, kaip jau buvo minėta, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šią aplinkybę įvertino, pripažindamas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą I. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo minėtąsias apeliaciniame skunde nuteistojo nurodomas aplinkybes pakartotinai vertinti kaip sudarančias pagrindą paskirtos bausmės švelninimui. Be to, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl nuteistajam I. K. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹straipsnio nuostatomis, buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę, įvertinus anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra jokio pagrindo.

11. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistajam I. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalies pagrindu, subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme dalinio sudėjimo būdu ir paskirtą subendrintą 9 (devynių) mėnesių 2 (dviejų) dienų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, visiško sudėjimo būdu subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolika) mėnesių.

12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, bendrinamos vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kadangi nagrinėjamoje byloje nusikalstama veika buvo padaryta iki priimant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 2 d. baudžiamąjį įsakymą, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje bausmės turėjo būti bendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normos netinkamai pritaikomos tais atvejais, kai nepritaikoma atitinkama norma esant pagrindui ją taikyti ar pritaikoma kuri nors iš BK bendrosios dalies normų nesant jos taikymo pagrindo, arba pritaikoma ne ta norma, kurią reikėjo taikyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-746/2015). Taigi, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendrinant minėtais teismų sprendimais paskirtas bausmes (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

13. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas, subendrinęs už naują nusikalstamą veiką paskirtą bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, į šią bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitė I. K. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022-12-25 19:35 val. iki 2022-12-26 12:25 val. ir 2023 m. sausio 4 d. 2.05 val. iki 2023 m. sausio 4 d. 15.40 val. (dvi laisvės atėmimo dienas). Svarbu pažymėti, kad sulaikyme išbūtas laikas yra įskaitomas į galutinę subendrintą bausmę, todėl nuosprendis keistinas iš šioje nuosprendžio dalyje dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

14. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas bendrindamas paskirtą subendrintą 9 (devynių) mėnesių 2 (dviejų) dienų laisvės atėmimo bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirdamas galutinę subendriną 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, taikė ne visišką bausmių sudėjimo būdą, o bausmes bendrino jas iš dalies sudedant, t. y. vadovaudamasis ne BK 64 straipsnio 2 dalimi, BK 64 straipsnio 3 dalimi. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas ir šioje dalyje dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

15. Teisėjų kolegija, dar kartą atsižvelgiant į nuteistojo I. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, jo asmenybę, į tai, kad nuteistojo elgesys nėra atsitiktinis, nes jis ne kartą buvo teistas už smurtinius nusikaltimus, yra linkęs nusikalsti, pažeisti nustatytas elgesio taisykles, nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, nedaro išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių, neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Be to, nuteistojo laikino sulaikymo laiko įskaitymas į galutinę subendrintą bausmę lengvina nuteistojo padėtį, kadangi jam skirta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažėja 2 laisvės atėmimo dienomis.

Dėl proceso išlaidų priteisimo

16. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 21–23). Pažymoje nurodyta, kad I. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 70,00 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

17. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus – kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

18. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo I. K. apeliacinį skundą, kuris tenkinamas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, į tai, kad I. K. yra jauno darbingo amžiaus, turi galimybę dirbti, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, iš nuteistojo I. K. priteisia dalį – 35,00 Eur prašomos sumos. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ši priteistina suma už nuteistajam I. K. suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati ir žymiai jo turtinės padėties nepaveiks.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nusprendžia:

pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo, laikino sulaikymo laiko įskaitymo, ir išdėstyti taip:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius 2 (dvi) dienas laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, paskirtą 9 (devynių) mėnesių 2 (dviejų) dienų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2022 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę –11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos galutinės subendrintos 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022-12-25 19:35 val. iki 2022-12-26 12:25 val. ir 2023 m. sausio 4 d. 2.05 val. iki 2023 m. sausio 4 d. 15.40 val., ir laikyti, kad I. K. atliko 2 (dvi) laisvės atėmimo bausmės dienas.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Išieškoti iš nuteistojo I. K. 35,00 (trisdešimt penkis) eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.