- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-23
- Bylos Nr.
- A-4537-968/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02117-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Rytis Krasauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 45 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. (toliau – ginčo laikotarpis). Gyvenant Vilniaus PN II-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 302 jam teko mažesnis gyvenamasis plotas negu garantuojama teisės aktuose. Pareiškėjas, kaip buvęs valstybės tarnautojas, laisvės atėmimo bausmę atlieka atskirai nuo kitų nuteistųjų Vilniaus PN II-ame gyvenamajame korpuse, tačiau Vilniaus PN nėra užtikrinama tinkama jo izoliacija nuo kitų nuteistųjų, nebuvusių valstybės tarnautojais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnio 3 dalyje, t. y. tais atvejais kai pareiškėjas ateina pasiimti laiškų (2-ame priežiūros poste); einant į valgyklą iš II-o gyvenamojo korpuso į I-ą gyvenamąjį korpusą; einant į Sveikatos priežiūros tarnybos priimamąjį bei būnant Vilniaus PN karantino patalpose, nes šiose patalpose, nors ir trumpą laiko tarpą, laikomi visi nuteistieji. Vilniaus PN II-o gyvenamojo korpuso (kuriame gyvena buvę valstybės tarnautojai) pasivaikščiojimų kiemas įrengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes teisės aktai nenumato, kad kiemas būtų aptvertas, tačiau Vilniaus PN įrengtas kiemas aptvertas konkrečioje apibrėžtoje teritorijoje, o tai neteisėtai blogina pareiškėjo teisinę padėtį. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumą, diskomfortą, dėl ko jam kilo neturtinė žala.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovo atstovas nurodė:
3.1. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas nepažeidžiant minimalaus ploto reikalavimų, nes kiekvieno nuteistųjų būrio gyvenamoji patalpa yra atskiras bendrabučio tipo kambarys. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 7-259 „Dėl nuteistųjų skirstymo į gyvenamąsias patalpas“ buvo paskirtas į II-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamąją patalpą Nr. 9-302-04 (devinto nuteistųjų būrio 302 gyvenamoji patalpa, 04 miegamoji vieta). Šioje bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje pareiškėjas gyveno iki skundo teismui pateikimo dienos. Bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 9-302 plotas – 31,94 kv. m., įrengta 10 miegamų vietų. Tai reiškia, kad vienam nuteistajam tenka apie 3,20 kv. m. ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Šiuo metu nustatyti, kiek asmenų skundžiamu laikotarpiu gyveno minimose gyvenamosiose patalpose nėra galimybės, nes tokie duomenys Vilniaus PN nėra kaupiami.
3.2. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka kartu su kitais buvusiais valstybės tarnautojais Vilniaus PN II-o gyvenamojo korpuso trečiame aukšte (įrengtos bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos buvusiems valstybės tarnautojams). II-asis gyvenamasis korpusas pilnai izoliuotas nuo kitų Vilniaus PN sektorių, t. y. nuo I-o gyvenamojo korpuso (šiame korpuse gyvena didžioji Vilniaus PN nuteistųjų dalis, 1–7 nuteistųjų būriai), nuo III-io korpuso (šiame korpuse gyvena tam tikrų sveikatos sutrikimų turintys nuteistieji bei senjorai, taip pat šiame korpuse įrengti Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vadovaujančių pareigūnų darbo kabinetai), taip pat nuo Vilniaus PN gamybos lokalinio sektoriaus. Sektoriai tarpusavyje fiziškai atskirti, perėjimuose įrengti kontrolės ir praleidimo punktai, kuriuose nuolat budi pareigūnai, kurie kontroliuoja, kad nuteistieji nepatektų į sektorius, kuriuose jie negyvena ir nedirba. Tokiu būdu buvę valstybės tarnautojai yra tinkamai izoliuoti nuo kitų laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, tą skunde pripažįsta ir pats pareiškėjas.
Šalies argumentai
3.3. Vilniaus PN II-ame gyvenamajame korpuse gyvenantiems nuteistiesiems, t. y. buvusiems valstybės tarnautojams, jų vardu gauti laiškai dalinami Vilniaus PN kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 2, kaip kad skunde nurodė ir pats pareiškėjas. Laiškus nuteistiesiems dalina Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus darbuotojos. Kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 2, kaip ir kituose Vilniaus PN kontrolės ir praleidimo punktuose, nuolatos budi Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos pareigūnai, kurie nepertraukiamai vykdo nuteistųjų apsaugą, priežiūrą, nuteistųjų izoliacijos reikalavimus. Gaunant laiškus kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 2, buvę valstybės tarnautojai yra visiškai izoliuoti nuo kitų Vilniaus PN lokalinių sektorių, jie neturi kontakto su kitais nuteistaisiais.
3.4. Vilniaus PN valgykla įrengta I-ame gyvenamajame korpuse. Nuteistieji, gyvenantys II-ame gyvenamajame korpuse (buvę valstybės tarnautojai), tris kartus per dieną vedami į I-ame gyvenamajame korpuse esančią valgyklą. Eidami į valgyklą buvę valstybės tarnautojai praeina pro kontrolės ir praleidimo punktą Nr. 2 ir eina pro kiemą, į kurį gali išeiti tik Vilniaus PN valgykloje dirbantys 1-o nuteistųjų būrio nuteistieji (tik apie 10 nuteistųjų). I-ame gyvenamajame korpuse į valgyklą įrengtas atskiras įėjimas, buvę valstybės tarnautojai neturi jokio fizinio kontakto su I-ame gyvenamajame korpuse gyvenančiais nuteistaisiais (išskyrus, kaip buvo minėta, su keliais nuteistaisiais, dirbančiais Vilniaus PN valgykloje).
3.5. Sveikatos priežiūros tarnybos priimamasis įrengtas III-ame gyvenamajame korpuse. Šiame korpuse, tame pačiame pastate, kuriame įrengtas Sveikatos priežiūros tarnybos priimamasis, gyvena tam tikrų sveikatos sutrikimų turintys nuteistieji bei senjorai (nuteistųjų korpuse yra nedaug, kelios gyvenamosios patalpos). Vilniaus PN III-io gyvenamojo korpuso vestibiulyje prie Sveikatos priežiūros tarnybos priimamojo yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, šią patalpą vaizdo stebėjimo priemonėmis nuolat stebi budinčiosios pamainos pareigūnai. Pareigūnai, vaizdo stebėjimo sistemos pagalba nustatę, kad nuteistieji pažeidžia režimą, nedelsdami reaguoja į įvykį ir vyksta į pažeidimo padarymo vietą. Vilniaus PN III-iame gyvenamajame korpuse įrengti Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vadovaujančių bei kitų pareigūnų darbo kabinetai, tokiu būdu šiame korpuse nuolatos yra pakankamai didelis pareigūnų skaičius, todėl nuteistiesiems, laukiantiems vestibiulyje, yra užtikrinama ir fizinė apsauga.
3.6. Dėl neizoliavimo Vilniaus PN karantino gyvenamosiose patalpose atsakovo atstovas paaiškino, kad patalpos yra dvi, kuriose nuteistieji būna labai trumpą laiko tarpą. Prašė teismo atkreipti dėmesį į tai, kad kaip skunde nurodė ir pats pareiškėjas, jis niekada nebuvo laikomas Vilniaus PN karantino patalpose, perkeliant pareiškėją iš Vilniaus PN Sniego g. 2 sektoriaus į Rasų g. 8 sektorių, jis iš karto Vilniaus PN direktoriaus įsakymu buvo paskirtas į konkrečią bendrabučio tipo gyvenamąją patalpą.
3.7. Vilniaus PN II-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems (8, 9 nuteistųjų būriai, buvę valstybės tarnautojai) įrengtas atskiras pasivaikščiojimų kiemas. Pasivaikščiojimų kiemas yra erdvus, kieme korpuso nuteistieji turi galimybę pasivaikščioti, sportuoti. Kiemas apibrėžtas konkrečia teritorija, atitvertas nuo kitų lokalinių sektorių, t. y. gamybos sektoriaus, I-o gyvenamojo korpuso, tvora. II-o gyvenamojo korpuso nuteistieji (buvę valstybės tarnautojai) tinkamai izoliuoti nuo kituose sektoriuose gyvenančių ar dirbančių nuteistųjų.
3.8. Pareiškėjas nepagrindė, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės darė įtaką jo fizinei ar psichinei sveikatai.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas galimai padarytą žalą ginčo laikotarpiu kildina dėl to, kad nebuvo užtikrintas ploto reikalavimas, nebuvo tinkamai izoliuotas nuo kitų nuteistųjų ir dėl neteisėtai įrengto pasivaikščiojimo kiemelio. Teismas iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 302 su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas atitiko minimalaus ploto reikalavimus – įrengtos 10 miegamų vietų. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. gegužės 9 d., kai pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 302, nebuvo pažeista jo subjektinė teisė būti kalinamam patalpoje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,1 kv. m bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos ploto, t. y. byloje aptariamu atveju viešojo administravimo institucijos veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
6. Teismas pareiškėjo argumentus, kad iš kameros ploto turėtų būti išskaičiuojamas baldų užimamas plotas, atmetė. Vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatija), teismas nurodė, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).
7. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas – buvęs valstybės tarnautojas, ir dėl savo statuso laikomas atskirai nuo kitų nuteistųjų, nebuvusių valstybės tarnautojais (pareiškėjas yra apgyvendintas atskirame Vilniaus PN sektoriuje, kuriame gyvena kiti nuteistieji, buvę valstybės tarnautojai). Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą detaliai nurodė, kad pareiškėjo keliamos abejonės dėl jo netinkamo izoliavimo nepagrįstos (b. l. 25–27). Teismas neturėjo pagrindo abejoti Vilniaus PN paaiškinimais. Pareiškėjas skunde teismui tvirtindamas, jog nėra tinkamai izoliuotas, nenurodė, kad nurodytu laikotarpiu jam grėsė pavojus ar buvo daromas koks nors neigiamas poveikis (net jei ir buvo sutikęs kitus nuteistuosius), buvo grasinama ar pan., taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus PN dėl skunde minėtų aplinkybių. Teismas taip pat pastebėjo, jog pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus dėl Vilniaus PN karantino patalpų, nurodė, jog jis ten nebuvo laikomas, todėl ši keliama abejonė dėl tinkamo jo izoliavimo nenagrinėjama. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamo jo izoliavimo (einant laiškų, į valgyklą, einant į Sveikatos priežiūros tarnybos priimamąjį) kaip nepagrįstus.
8. Skunde pareiškėjas taip pat teigė, kad Vilniaus PN administracija neteisėtai įrengė uždarą kiemelį II-ame gyvenamajame korpuse, tuo apribojant judėjimo laisvę po neuždraustą Vilniaus PN teritoriją. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad įrengtas kiemas yra erdvus, kuriame II-o korpuso nuteistieji turi galimybę ne tik pasivaikščioti, bet ir sportuoti. Šioms savo aplinkybėms pagrįsti pateikė nuotrauką (b. l. 36). Teismas pabrėžė, jog pareiškėjo nurodomas argumentas, kad jam yra apribota galimybė laisvai judėti po neuždraustą Vilniaus PN teritoriją, prieštarauja anksčiau skunde išdėstytiems nusiskundimams, t. y. vienu atveju pareiškėjas kelia jo izoliavimo nuo kitų asmenų problematiką, kitu atveju teigia, kad yra ribojama jo galimybė judėti po visą Vilniaus PN teritoriją. Teismas, įvertinęs pateiktus argumentus bei nuotrauką (b. l. 36), sprendė, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Tai, kad Vilniaus PN administracija siekia įgyvendinti BVK 70 straipsnio 3 dalies nuostatas ne tik gyvenamuoju aspektu, bet ir laisvalaikiu, nepažeidžia pareiškėjo teisių.
III.
9. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodo, kad iš teismo sprendimo matyti, jog teismas besąlygiškai palaikė atsakovą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos įstatymais, teisės aktais, Konvencija, o administracinę bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai, nesivadovaujamasis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas rėmėsi teismų praktika, kuri yra palankesnė atsakovui ir nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintų (toliau – ABTĮ) reikalavimų.
Atsiliepimas
10. Atsakovo, atstovaujamas Vilniaus PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atstovas nurodo, kad:
10.1. Teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių. Byloje esantys dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje byloje, kurie pirmosios instancijos teismo įvertinti pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles. Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiami analogiški argumentai kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Pareiškėjas visiškai nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.
10.2. Teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Jis tinkamai vadovavosi ir taikė teisės aktų normas, susiformavusią teismų praktiką, tinkamai ištyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus, visiškai atskleidė bylos esmę. Teismo sprendimo turinys visiškai atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus. Teismas detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą, nepadarė nei materialiosios, nei proceso teisės normų pažeidimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. gegužės 9 d., atlyginimo.
12. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Vilniaus PN neteisėtų veiksmų dėl kalinimo sąlygų, pareiškėjo skundą atmetė.
13. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas besąlygiškai palaikė atsakovą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos įstatymais, teisės aktais, Konvencija, administracinę bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai, nesivadovaujamasis teisingumo ir protingumo kriterijais.
14. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
15. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto netinkamo įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018). Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1854-624/2018).
16. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl pareiškėjo laikymo sąlygų Vilniaus PN, todėl jiems pritaria ir plačiau dėl jų nepasisako. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikia pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų ir pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų pagrindu padarytomis išvadomis motyvų, o tik abstrakčiai teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, neobjektyviai, palaikė atsakovą (teismas nepripažino akivaizdžių pažeidimų), nesivadovavo Lietuvos Respublikos įstatymais, teisės aktais, Konvencija, rėmėsi teismų praktika, kuri yra palankesnė atsakovui, nesilaikė ABTĮ (15 str., 56 str. 6 d., 78 str. 1 d., 80 str. 1 d., 86 str.) reikalavimų. Pareiškėjas nenurodo, kokius konkrečiai pažeidimus teismas turėjo nustatyti, tačiau to nepadarė, kokiais Lietuvos Respublikos įstatymais teismas nesivadovavo, kokių konkrečių pareiškėjo skunde pateiktų argumentų pirmosios instancijos teismas neįvertino.
17. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.