Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-14), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 45 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Skunde pareiškėjas nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus pataisos namuose už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. Paaiškino, kad gyvenant Vilniaus PN II-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 302 jam teko mažesnis gyvenamasis plotas negu garantuojama teisės aktuose.

1.2. Paaiškino, kad jis kaip buvęs valstybės tarnautojas laisvės atėmimo bausmę atlieka atskirai nuo kitų nuteistųjų Vilniaus PN II-ame gyvenamajame korpuse, tačiau, pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN nėra užtikrinama tinkama jo izoliacija nuo kitų nuteistųjų, nebuvusių valstybės tarnautojais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 3 dalyje, t. y. tais atvejais kuomet jis ateina pasiimti laiškų (2-ame priežiūros poste); einant į valgyklą iš II-o gyvenamojo korpuso į I-ą gyvenamąjį korpusą; einant į Sveikatos priežiūros tarnybos priimamąjį bei būnant Vilniaus PN karantino patalpose, nes šiose patalpose nors ir trumpą laiko tarpą laikomi visi nuteistieji.

1.3. Pareiškėjo įsitikinimu, Vilniaus PN II-o gyvenamojo korpuso (kuriame gyvena buvę valstybės tarnautojai) pasivaikščiojimų kiemas įrengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes teisės aktai nenumato, kad kiemas būtų aptvertas, tačiau Vilniaus PN įrengtas kiemas aptvertas konkrečioje apibrėžtoje teritorijoje, kas pareiškėjo teigimu neteisėtai blogina jo teisinę padėtį.

1.4. Dėl šių išvardintų aplinkybių jis patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumą, diskomfortą, dėl ko jam kilo neturtinė žala.

1. Atsiliepime į skundą (b. l. 23-29) atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, nurodė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas nepažeidžiant minimalaus ploto reikalavimų, paaiškindama, kad kiekvieno nuteistųjų būrio gyvenamoji patalpa yra atskiras bendrabučio tipo kambarys.

Pažymėjo, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 7-259 „Dėl nuteistųjų skirstymo į gyvenamąsias patalpas“ buvo paskirtas į II-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamąją patalpą Nr. 9-302-04 (devinto nuteistųjų būrio 302 gyvenamoji patalpa, 04 miegamoji vieta). Šioje bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje pareiškėjas gyveno iki skundo teismui pateikimo dienos. Bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 9-302 plotas – 31,94 kv. m., įrengta 10 miegamų vietų. Tai reiškia, kad vienam nuteistajam tenka apie 3,20 kv. m. ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Paaiškino, kad šiuo metu nustatyti, kiek asmenų skundžiamu laikotarpiu gyveno aukščiau minimose gyvenamosiose patalpose neturi galimybės, nes tokie duomenys Vilniaus PN nėra kaupiami.

2. Dėl pareiškėjo neizoliavimo nuo kitų nuteistųjų nurodė, kad BVK 70 straipsnyje pateiktas tam tikras nuteistųjų laisvės atėmimu klasifikavimas – jų suskirstymas į tam tikras grupes pagal skirtingus kriterijus, siekiant sudaryti palankias sąlygas, kad būtų galima kiek įmanoma efektyviau siekti laisvės atėmimo bausmės vykdymo tikslų. Šiame BVK straipsnyje klasifikavimo kriterijai yra skirstomi į privalomus, kurių pataisos įstaigos administracija privalo laikytis, ir papildomus, į kuriuos pataisos įstaigos administracija gali atsižvelgti. Privalomai atskirose pataisos įstaigose laikomi nuteistieji vyrai ir moterys, taip pat suaugusieji ir nepilnamečiai. Taip pat, jeigu pataisos įstaigoje yra tokia galimybė, izoliuotai laikomi BVK 70 straipsnio 3 dalyje nustatytų kategorijų nuteistieji.

Pažymėjo, kad pareiškėjas laivės atėmimo bausmę atlieka kartu su kitais buvusiais valstybės tarnautojais Vilniaus PN II-o gyvenamojo korpuso trečiame aukšte (įrengtos bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos buvusiems valstybės tarnautojams). II-sis gyvenamasis korpusas pilnai izoliuotas nuo kitų Vilniaus PN sektorių, t. y. nuo I-jo gyvenamojo korpuso (šiame korpuse gyvena didžioji Vilniaus PN nuteistųjų dalis, 1–7 nuteistųjų būriai), nuo III-jo korpuso (šiame korpuse gyvena tam tikrų sveikatos sutrikimų turintys nuteistieji bei senjorai, taip pat šiame korpuse įrengti Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vadovaujančių pareigūnų darbo kabinetai), taip pat nuo Vilniaus PN gamybos lokalinio sektoriaus. Sektoriai tarpusavyje fiziškai atskirti, perėjimuose įrengti kontrolės ir praleidimo punktai, kuriuose nuolat budi pareigūnai, kurie kontroliuoja, kad nuteistieji nepatektų į sektorius, kuriuose jie negyvena ir nedirba. Tokiu būdu buvę valstybės tarnautojai yra tinkamai izoliuoti nuo kitų laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, tą skunde pripažįsta ir pats pareiškėjas.

3. Dėl laiškų atsiėmimo paaiškino, kad Vilniaus PN II-ame gyvenamajame korpuse gyvenantiems nuteistiesiems, t. y. buvusiems valstybės tarnautojams, jų vardu gauti laiškai dalinami Vilniaus PN kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 2, kaip kad skunde nurodė ir pats pareiškėjas. Laiškus nuteistiesiems dalina Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus darbuotojos. Kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 2, kaip ir kituose pataisos įstaigos kontrolės ir praleidimo punktuose, nuolatos budi Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos pareigūnai, kurie nepertraukiamai vykdo nuteistųjų apsaugą, priežiūrą, nuteistųjų izoliacijos reikalavimus. Gaunant laiškus kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 2, buvę valstybės tarnautojai yra visiškai izoliuoti nuo kitų Vilniaus PN lokalinių sektorių, jie neturi kontakto su kitais nuteistaisiais.

4. Dėl ėjimo į valgyklą ir iš jos paaiškino, kad kaip ir nurodė pareiškėjas skunde, Vilniaus PN valgykla įrengta I-ame gyvenamajame korpuse. Nuteistieji, gyvenantys II-ame gyvenamajame korpuse (buvę valstybės tarnautojai), tris kartus per dieną vedami į I-ame gyvenamajame korpuse esančią valgyklą. Eidami į valgyklą buvę valstybės tarnautojai praeina pro kontrolės ir praleidimo punktą Nr. 2 ir eina pro kiemą, į kurį gali išeiti tik Vilniaus PN valgykloje dirbantys 1-o nuteistųjų būrio nuteistieji (tik apie 10 nuteistųjų). I-ame gyvenamajame korpuse į valgyklą įrengtas atskiras įėjimas, buvę valstybės tarnautojai neturi jokio fizinio kontakto su I-ame gyvenamajame korpuse gyvenančiais nuteistaisiais (išskyrus, kaip buvo minėta, su keliais nuteistaisiais, dirbančiais Vilniaus PN valgykloje).

5. Dėl Sveikatos priežiūros tarnybos priimamojo nurodė, kad jis įrengtas III-ame gyvenamajame korpuse. Šiame korpuse, tame pačiame pastate, kuriame įrengtas Sveikatos priežiūros tarnybos priimamasis, gyvena tam tikrų sveikatos sutrikimų turintys nuteistieji bei senjorai (nuteistųjų korpuse yra nedaug, kelios gyvenamosios patalpos). Vilniaus PN III-jo gyvenamojo korpuso vestibiulyje prie Sveikatos priežiūros tarnybos priimamojo yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, šią patalpą vaizdo stebėjimo priemonėmis nuolat stebi budinčiosios pamainos pareigūnai. Pareigūnai, vaizdo stebėjimo sistemos pagalba nustatę, kad nuteistieji pažeidžia režimo pažeidimus, nedelsdami reaguoja į įvykį ir vyksta į pažeidimo padarymo vietą. Pabrėžė, kad Vilniaus PN III-ame gyvenamajame korpuse įrengti Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vadovaujančių bei kitų pareigūnų darbo kabinetai, tokiu būdu šiame korpuse nuolatos yra pakankamai didelis pareigūnų skaičius, todėl nuteistiesiems, laukiantiems vestibiulyje, yra užtikrinama ir fizinė apsauga.

6. Dėl neizoliavimo Vilniaus PN karantino gyvenamosiose patalpose paaiškino, kad patalpos yra dvi, kuriose nuteistieji būna labai trumpą laiko tarpą. Prašė teismo atkreipti dėmesį į tai, kad kaip skunde nurodė ir pats pareiškėjas, jis niekada nebuvo laikomas Vilniaus PN karantino patalpose, perkeliant pareiškėją iš Vilniaus PN Sniego g. 2 sektoriaus į Rasų g. 8 sektorių, jis iš karto Vilniaus PN direktoriaus įsakymu buvo paskirtas į konkrečią bendrabučio tipo gyvenamąją patalpą.

7. Dėl pasivaikščiojimo kiemelio įrengimo paaiškino, kad Vilniaus PN II-jo gyvenamojo korpuso nuteistiesiems (8, 9 nuteistųjų būriai, buvę valstybės tarnautojai) įrengtas atskiras pasivaikščiojimų kiemas. Pasivaikščiojimų kiemas yra erdvus, kieme korpuso nuteistieji turi galimybę pasivaikščioti, sportuoti. Kiemas apibrėžtas konkrečia teritorija, atitvertas nuo kitų lokalinių sektorių, t. y. gamybos sektoriaus, I-o gyvenamojo korpuso, tvora. II-o gyvenamojo korpuso nuteistieji (buvę valstybės tarnautojai) tinkamai izoliuoti nuo kituose sektoriuose gyvenančių ar dirbančių nuteistųjų.

Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

1. Byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos pareiškėjui J. S. atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais.

2. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

3. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jam galimai padarytą žalą ginčo laikotarpiu pareiškėjas kildina iš to, jog nebuvo užtikrintas ploto reikalavimas, jog nebuvo tinkamai izoliuotas nuo kitų nuteistųjų bei dėl neteisėtai įrengto pasivaikščiojimo kiemelio.

Teismas vertina galimus viešojo administravimo subjekto neteisėtus veiksmus laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. gegužės 9 d.

4. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 11¹ punkte buvo nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (11¹.2 punktas), 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (11¹.1 punktas).

Vilniaus pataisos namai nurodė, kad neįmanoma nustatyti, kiek asmenų nurodytu laikotarpiu buvo laikoma bendrabučių tipo patalpoje Nr. 302, nes tokie duomenys įstaigoje nėra kaupiami. Pareiškėjas taip pat tikslaus asmenų skaičiaus nenurodė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VPN pabrėžė, kad visiems be išimties yra suteikiama atskira miegamoji vieta. Nesant tikslių duomenų, kiek ginčo laikotarpiu minėtose patalpose buvo asmenų, visos abejonės yra vertinamos pareiškėjo naudai.

4.1. Iš atsakovo pateiktų duomenų (b. l. 24) matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 302 su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas atitiko minimalaus ploto reikalavimus – įrengtos 10 miegamų vietų. Darytina išvada, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. gegužės 9 d., kuomet pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 302, nebuvo pažeista jo subjektinė teisė būti kalinamam patalpoje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,1 m² bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos ploto, t. y. byloje aptariamu atveju viešojo administravimo institucijos veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

4.2. Pareiškėjas nurodė, kad iš bendro ploto reikia išskaičiuoti inventoriaus užimamą plotą. Teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka.

Pažymėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Taigi, pareiškėjo argumentai, kad iš kameros ploto turėtų būti išskaičiuojamas baldų užimamas plotas, atmestini.

5. Pareiškėjas skunde teismui nurodė ir kitą galimai padarytą jo teisių pažeidimą – nebuvo užtikrinama tinkama jo izoliacija nuo kitų nuteistųjų, t. y. jis, kaip buvęs valstybės tarnautojas, laisvės atėmimo bausmę atlieka atskirai nuo kitų nuteistųjų, tačiau tais atvejais, kuomet jis eina pasiimti laiškų (2-ame priežiūros poste), į valgyklą iš II-o gyvenamojo korpuso į I-ą gyvenamąjį korpusą, į Sveikatos priežiūros tarnybos priimamąjį bei būnant Vilniaus PN karantino patalpose, nėra užtikrinamas tinkamas jo izoliavimas.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė priešingai – pareiškėjas yra izoliuotas nuo kitų nuteistųjų tinkamai.

5.1. BVK 70 straipsnio 3 dalis nustato, kad izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

5.2. Byloje ginčo nėra, kad pareiškėjas – buvęs valstybės tarnautojas, ir dėl savo statuso laikomas atskirai nuo kitų nuteistųjų, nebuvusių valstybės tarnautojais (pareiškėjas yra apgyvendintas atskirame Vilniaus PN sektoriuje, kuriame gyvena kiti nuteistieji, buvę valstybės tarnautojai). Teismas pažymi, kad atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą detaliai nurodė, kad pareiškėjo keliamos abejonės dėl jo netinkamo izoliavimo nepagrįstos (b. l. 25–27). Teismas neturi pagrindo abejoti Vilniaus PN paaiškinimais. Dar daugiau, pareiškėjas skunde teismui tvirtindamas, jog nėra tinkamai izoliuotas, nenurodė, kad nurodytu laikotarpiu jam grėsė pavojus ar buvo daromas koks nors neigiamas poveikis (net jei ir buvo sutikęs kitus nuteistuosius), buvo grasinama ar pan., taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą dėl skunde minėtų aplinkybių. Teismas taip pat pastebi, jog pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus dėl Vilniaus PN karantino patalpų, nurodė, jog jis ten nebuvo laikomas, todėl ši keliama abejonė dėl tinkamo jo izoliavimo nenagrinėjama. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl netinkamo jo izoliavimo (einant laiškų, į valgyklą, einant į Sveikatos priežiūros tarnybos priimamąjį) kaip nepagrįstus.

6. Skunde pareiškėjas taip pat teigė, kad Vilniaus PN administracija neteisėtai įrengė uždarą kiemelį II-jame gyvenamajame korpuse, tuo apribojant judėjimo laisvę po neuždraustą VPN teritoriją. Atsakovas pabrėžė, kad įrengtas kiemas yra erdvus, kuriame II-jo korpuso nuteistieji turi galimybę ne tik pasivaikščioti, bet ir sportuoti. Šioms savo aplinkybėms pagrįsti pateikė nuotrauką (b. l. 36). Pabrėžėtina, jog šis pareiškėjo nurodomas argumentas, kad jam yra apribota galimybė laisvai judėti po neuždraustą Vilniaus PN teritoriją, prieštarauja anksčiau skunde išdėstytiems nusiskundimams, t. y. vienu atveju pareiškėjas kelia jo izoliavimo nuo kitų asmenų problematiką, kitu gi atveju teigia, kad yra ribojama jo galimybė judėti po visą Vilniaus PN teritoriją. Teismas, įvertinęs pateiktus argumentus bei nuotrauką (b. l. 36), sprendžia, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Tai, kad pataisos namų administracija siekia įgyvendinti BVK 70 straipsnio 3 dalies nuostatas ne tik gyvenamuoju aspektu, bet ir laisvalaikiu, nepažeidžia pareiškėjo teisių.

7. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

8. Pareiškėjas prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, tai šio prašymo taip pat nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.