Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB „M." elektriku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2016 metų lapkričio 11 dieną apie 14.45 valandą (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „Fiat Ducato", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 27 punktuose numatytus reikalavimus, – tai yra, įvažiuodamas į sankryžą (duomenys neskelbtini) gatve degant žaliam šviesoforo signalui ir sukdamas sankryžoje į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, privalėdamas sustoti ir praleisti pėsčiuosius, kurių judėjimo kryptį kerta, nesustojo ir nepraleido iš kairės pusės ėjusio pėsčiojo S. G., – ir dėl to kliudė pėsčiąjį, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio S. G. buvo padaryti sužalojimai: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinės momeninės skilties, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš dešinės smilkininės skilties, dešinės akies obuolio sumušimas, pasireiškęs kiaurine ragenos ir odenos žaizda, kraujo išsiliejimu į priekinę akies kamerą, rainelės ir stiklakūnio iškritimu, poodine kraujosruva vokuose, ko pasėkoje nukentėjusysis neteko regėjimo dešine akimi, dešinio skruostikaulio, dešinio viršutinio žandikaulio ir dešinės akiduobės sienelių lūžiai, abiejų čiurnų išorinių ir vidinių kulkšnių lūžiai, dešinės pėdos V padikaulio skeveldrinis lūžis, tokiu būdu S. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Apžiūros protokole užfiksuota eismo įvykio vietoje paimtų daiktų (akinių, kepurės ir veidrodėlio) požymiai (65-69 b. l.).

Vairuotojo pažymėjimo kopijoje nurodyta, kad A. B.teisė vairuoti kelių transporto priemones suteikta 1997-10-21 (94-95 b. l.).

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. B. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pats kaltinamasis, duodamas paaiškinimus teisme, bet ir tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis, liudytojas, taip pat tai patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Atsižvelgiant į tai, jog A. B., vairuodamas kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 27 punktuose numatytus reikalavimus, ir dėl to, įvažiuodamas į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui ir sukdamas sankryžoje į kairę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, privalėdamas sustoti ir praleisti pėsčiuosius, kurių judėjimo kryptį kerta, nesustojo ir nepraleido iš kairės pusės ėjusio pėsčiojo S. G., kurį kliudė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio S. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. B. neatsargia kaltės forma padarė nusikalstamą veiką būdamas neteistas (99 b. l.), neturintis galiojančių administracinių nuobaudų (104-107 b. l.), dirbantis (102 b. l.). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. B. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. BK 40 straipsnio 1 dalis (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Byloje yra gautas kaltinamojo sutuoktinės J. B. prašymas perduoti jai A. B. pagal laidavimą. Ji yra verta teismo pasitikėjimo – neteista, administracinėn atsakomybėn patraukta nebuvo, teigiamai charakterizuojama darbovietės (157, 158, 159, 160 b. l.), todėl gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. BK 40 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šiems pagrindams: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Be to, teismas turi padaryti išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju A. B. atžvilgiu nėra priimtas nė vienas apkaltinamasis nuosprendis, jis yra neteistas, kaip jau buvo konstatuota, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad yra visos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, taikytinas BK 40 straipsnis ir A. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo padarymą, jį perduodant J. B. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).

Pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką, svarstydami baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įvertinti ne tik eismo įvykio aplinkybes, bet ir kaltinamojo elgesį po eismo įvykio.

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad A. B. pažeidė Kelių eismo taisykles, jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas lėmė eismo įvykį, kuris sukėlė skaudžias pasekmes nukentėjusiajam. Tačiau eismo įvykį kaltinamasis sukėlė būdamas blaivus ir tik dėl nepakankamo atidumo ir pastabumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo A. B. prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, iškart po eismo įvykio iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad A. B. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal lengviausią straipsnio dalį, už tokios rūšies nusikaltimo padarymą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, kaip teigė pats kaltinamasis, teisė vairuoti transporto priemones jam yra itin reikalinga dėl darbo, nes praradęs teisę vairuoti transporto priemones, jis prarastų ir darbą. Įvertinus šias aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, kad uždraudimas naudotis specialia teise būtų neproporcingas, todėl netaikytinas.

Šiuo atveju, teismo nuomone, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, A. B. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str.).

Nukentėjusysis S. G. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš AB „Lietuvos Draudimas“ (54-55 b. l.). Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad dėl A. B. padarytos nusikalstamos veikos jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl ko patyrė didžiulį fizinį skausmą, 8 dienas gulėjo ligoninėje, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, stresą, pergyvenimus dėl jo sveikatos būklės ateityje, neteko regėjimo viena akimi. Civiliniame ieškinyje pažymėta ir tai, kad ateityje dar jo laukia kojos operacija, po eismo įvykio sumažėjo galimybės gyventi visavertį gyvenimą. Nukentėjusysis S. G. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 5 000 eurų. Atsižvelgdamas į tai, kad draudimo bendrovė jam atlygino 3000 eurų neturtinę žalą, jis prašo iš draudimo bendrovės priteisti likusius 2 000 eurų.

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą kitam asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nagrinėjant šios kategorijos bylas, kiekvienu atveju būtina nustatyti dėl nusikalstamos veikos atsiradusius padarinius bei jų mastą. Tai yra deliktinės atsakomybės pagrindas. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) įvykio pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką šios kategorijos bylose nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiamas nuo 597,24 Eur iki 2 896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-372-942/2015). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam draudikas ir civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti – 3 000 Eur, bei 15,20 Eur išlaidas dėl kelionės į gydymo įstaigą (79, 143 b. l.). Kas rodo, kad pagal formuojamą teismų praktiką nukentėjusiajam jau buvo išmokėta didžiausia neturtinės žalos suma.

Kaip matyti nukentėjusysis S. G. prašė jo naudai papildomai priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau bylos duomenys liudija, kad nukentėjusysis S. G. 2017-03-06 mirė (136 b. l.). Mirus nukentėjusiajam, jo interesus byloje atstovavo brolis R. A. G., kuris nurodė, kad palaiko S. G. pareikštą civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje teisių perėmimo galimybė neturtinės žalos atlyginimo atveju teismų siejama su tuo, ar pats nukentėjusysis buvo pareiškęs ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iki savo mirties, ar ne (Žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A – 82/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-113/2011). Pastaroji pozicija grindžiama tuo, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nors ir glaudžiai susijęs su nepaveldimomis asmeninėmis teisėmis, kartu yra turtinio pobūdžio pretenzija dėl konkrečios pinigų sumos, t.y. turtinė reikalavimo teisė, kuri pagal bendrą taisyklę gali būti paveldima (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 1.112 straipsnis). Teisės doktrinoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą sužalojus asmens sveikatą ar atėmus gyvybę, nors ir atsiranda iš neturtinių vertybių, kurios pačios savaime nėra perleidžiamos ar paveldimos, pažeidimo, yra turtinė teisė, kuri gali būti paveldima, o absoliutus draudimas paveldėti teisę į neturtinės žalos atlyginimą tais atvejais, kai asmuo patiria išgyvenimų dėl sveikatos sužalojimo, yra pareiškęs reikalavimą teisme dėl savo teisės gynimo, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių nespėja šios teisės įgyvendinti, negali būti vertinamas kaip atitinkantis teisinės valstybės principą, grindžiamą pagarbos žmogui bei jo fizinio ir dvasinio vientisumo neliečiamumo idėja (Žr. pvz.: S. C. Neturtinės žalos atlyginimas kaip civilinių teisių gynimo būdas. Justitia, 2008, p. 105; R. V. Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvoje.: teorija ir praktika. VU TF, 2010, p. 98). Ši pozicija iš dalies atspindėta ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime.

Nagrinėjamoje byloje ieškinį dėl neturtinės žalos, padarytos sužalojus sveikatą, pareiškė pats nukentėjęs asmuo – S. G., kuris mirė nesulaukęs teismo sprendimo priėmimo. Kas rodo, kad teisių perėmimas šioje byloje buvo galimas. Tačiau byloje gautas notarės S. M. 2017-06-06 raštas liudija, kad 2017-03-06 mirus S. G., kurio paskutinė žinoma gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), pareiškimo dėl palikimo priėmimo Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarei niekas nepadavė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo, testamento registro knygose mirusiojo vardu sudarytų testamentų nerasta. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo S. G. brolis R. A. G. taip pat patvirtino, kad dėl mirusio brolio palikimo priėmimo jis nesikreipė ir nesikreips. Esant tokioms aplinkybėms, t.y. atsižvelgiant į tai, kad teisių perėmimas dėl nukentėjusiojo S. G. palikimo nėra įvykęs, nukentėjusiojo S. G. civilinis ieškinys dėl 2000 Eur neturtinės žalos priteisimo paliktinas nenagrinėtas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

automobilis „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris perduotas saugoti A. B., paliktinas neribotai savininko nuosavybei;eismo įvykio vietoje paimti daiktai (akiniai ir kepurė), grąžinti saugoti nukentėjusiajam S. G., paliktini neribotai jo nuosavybei;automobilio galinio vaizdo veidrodėlis, saugomas policijos komisariate (kvitas B serija ŠAP Nr. 0001874) (72-73 b. l.), sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

A. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

A. B. perduoti J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 12 MGL (451,92 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo S. G. pareikštą civilinį ieškinį dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

automobilį „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perduotą saugoti A. B., palikti neribotai savininko nuosavybei;eismo įvykio vietoje paimtus daiktus (akinius ir kepurę), grąžintus saugoti nukentėjusiajam S. G., palikti neribotai jo nuosavybei;automobilio galinio vaizdo veidrodėlį, saugomą policijos komisariate, sunaikinti.

Išaiškinti A. B., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.