Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Žibutei Milienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovams T. B., R. E. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pripažinti, jog atsakovas T. B. nėra dukros D. K., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas; panaikinti Plungės r. savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kad T. B. yra D. K. tėvas;

nustatyti, kad R. E. yra D. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas; suteikti D. K. ir R. K. pavardę – „E.“;

nustatyti nepilnamečių vaikų D. ir R. K. gyvenamąją vietą su ieškove;

nustatyti atsakovo R. E. bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką, pagal kurią tėvas gali bendrauti su nepilnametėmis dukromis D. ir R., kada tėvas ir nepilnametės dukros pageidaus, apie pageidavimą bendrauti pranešdamas dukrų mamai prieš 2 dienas SMS žinute;

priteisti iš atsakovo R. E. nuo kreipimosi į teismą dienos nepilnamečių D. K. ir R. K. išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur kiekvienai iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

paskirti ieškovę nepilnamečių D. K. ir R. K. turto tvarkytoja uzufrukto teise.

Nurodė, kad su atsakovu T. B. yra buvę sutuoktiniai. Nors santuoka su atsakovu nutraukta 2015 m. kovo 26 d. Plungės apylinkės teismo sprendimu, kartu negyveno ir ryšių nepalaikė dar iki santuokos nutraukimo. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra D. K., kurios tėvu įrašytas T. B., remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 2 dalies nuostata, numatančia, jog kai vaikas gimė praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo santuokos nutraukimo kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Atsakovas T. B. negali būti dukros D. tėvu, nes su atsakovu kartu nebegyveno ir nebebendravo nuo 2014 m. sausio mėnesio pradžios. D., o taip pat ir dukros R., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvu yra atsakovas R. E. Atsakovas R. E. nuo pat dukrų gimimo pripažino savo tėvystę, padėjo jas išlaikyti, tačiau po dukros R. gimimo santykiai pašlijo, dėl ko 2017 m. balandžio 1 d. su atsakovu R. E. išsiskyrė. Nuo to laiko atsakovas R. E. prie nepilnamečių dukrų išlaikymo visiškai neprisidėjo. Atsižvelgdama į nepilnamečių dukrų interesus, pageidavo, jog nustačius tėvystę D. bei R., joms būtų suteikta tėvo R. E. pavardė, pakeičiant buvusias. Kadangi nuo pat dukrų gimimo jomis rūpinasi, tarp ieškovės ir dukrų yra susiformavę glaudūs ir tvirti santykiai, ieškovė pajėgi jomis ir toliau rūpintis, prašė nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove. Pasisakydama dėl lėšų, reikalingų dukrų išlaikymui, nurodė, kad būtiniausių jų poreikių patenkinimui per mėnesį reikia skirti apie 600 Eur, iš kurių 240 Eur maistui, 30 Eur asmens higienos priemonėms, 10 Eur kirpėjo paslaugoms, 30 Eur vitaminams, 30 Eur laisvalaikiui, 220 Eur rūbams ir avalynei, 40 Eur vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis. Vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, pagal kurią priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos išlaikymas (2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), patvirtintu minimaliu mėnesinės algos dydžiu, prašė vieno vaiko išlaikymui iš atsakovo R. E. priteisti periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį. Remdamasi CK 3.200 straipsniu, prašė priteisti 14 400 Eur (200 Eur x 36 mėn. = 7200 Eur; 7200 Eur x 2) išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki kreipimosi į teismą dienos sudarytų.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad su buvusiu sutuoktiniu T. B. gyveno iki 2013 m., vėliau jokių ryšių nebepalaikė. Atsakovas T. B. dukrų nėra matęs, tarp jų jokio ryšio nėra. 2013 m. pabaigoje susipažino su atsakovu R. E., su kuriuo kartu pragyveno iki 2017 m. balandžio 1 d. Gyvenant kartu su atsakovu R. E., susilaukė dukrų D. ir R., kurių tėvystę atsakovas pripažino, padėjo jas išlaikyti. Nutraukus bendrą gyvenimą, atsakovas R. E. prie dukrų išlaikymo neprisidėjo, dukromis visiškai nesidomėjo. Ieškovė šiuo metu nedirba, augina keturis nepilnamečius vaikus, iš kurių jauniausioji yra vienerių metų amžiaus, ,ieškovės pajamas sudaro tik pašalpos už vaikus, todėl gaunamų lėšų nepakanka vaikų būtiniausiems poreikiams patenkinti. Atsakovas R. E. su dukromis nebendrauja, išlaikymo neteikia nuo bendro gyvenimo pabaigos, todėl mano, kad turėtų būti priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas. Neprieštarauja, kad atsakovas R. E. bendrautų su dukromis, tačiau mergaitės tėvo nepažįsta, todėl pageidautų dalyvauti dukrų susitikimuose su tėvu.

Atsakovas T. B. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Atsakovas R. E. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes dėl bendro gyvenimo ir bendro ūkio vedimo. Pripažino, kad yra D. tėvas, sutiko, kad D. būtų suteikta jo pavardė, tačiau nurodė turintis abejonių dėl R. tėvystės. Jeigu vis tik teismas nustatytų tėvystę, ieškovės prašomo išlaikymo dydžio teikti galimybės neturėtų, kadangi turi dar vieną nepilnametį vaiką, gaunamos pajamos per mėnesį siekia apie 800 Eur. Sutiktų teikti išlaikymą, mokėdamas 200 Eur per mėnesį. Neginčijo, kad išlaikymo neteikė nuo tada, kai nutraukė bendrą gyvenimą su ieškove. Pageidavo bendrauti su vaikais, tačiau bendraujant neturėtų dalyvauti pašaliniai asmenys (psichologas, vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistas ar kt.).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada (toliau – Tarnyba) – ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai nuo gimimo gyvena su mama, tarp jų susiformavęs artimas ryšys, ieškovė turi sąlygas vaikų priežiūrai, vaikams užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove vaikų interesų nepažeis. Nustatant atsakovo R. E. bendravimo su vaikais tvarką, siūlė nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kad bendravimas nustatytą laiko tarpą vyktų vaikams artimoje aplinkoje, dalyvaujant ieškovei. Pažymėjo, jog Tarnybos specialistai išklausė atsakovo T. B. nuomonę, kuris patvirtino ieškovės nurodomas aplinkybes dėl tėvystės nuginčijimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Vaiko gimimo liudijime įrašyti duomenys apie vaiko tėvą. CK 3.149–3.153 straipsniuose nustatyta tvarka yra leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. Tokiu atveju ieškinyje ieškovas turi išdėstyti aplinkybes ir jas pagrįsti nurodytais įrodymais, jog gimimo akto įraše įrašytas asmuo nėra vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).

Plungės rajono sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriaus išduotas ištuokos liudijimas patvirtina, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo T. B. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Iš byloje esančio nepilnametės D. K. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Plungės rajono sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje matyti, kad jos tėvu nurodytas atsakovas T. B. Tėvystė įrašyta, remiantis CK 3.140 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. vaikui gimus, nepraėjus trims šimtams dienų po ankstesnės santuokos pabaigos, vaiko tėvu įrašytas buvęs vaiko motinos sutuoktinis (atsakovas T. B.).

Ieškovė nurodo, kad atsakovas T. B. nėra dukros D. biologinis tėvas.

Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu T. B. nuo 2013 m. kartu negyveno, santuokinių ryšių nepalaikė. Tokius ieškovės paaiškinimus iš dalies patvirtina Plungės apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-283-747/2015) nustatytos aplinkybės dėl ieškovės ir atsakovo T. B. bendro gyvenimo, kuriame konstatuota, kad šalys kartu negyvena, nebeveda bendro ūkio. Taip pat atsakovo T. B. pateikta informacija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams, kuria atsakovas T. B. patvirtino ieškovės ieškinyje nurodomas aplinkybes. Kad ieškovė ir atsakovas T. B. prieš gimstant D. gyveno skyrium, patvirtino ir atsakovas R. E. teismo posėdžio metu nurodęs, jog jau 2013 m. pabaigoje gyveno kartu su ieškove ir yra ieškovei gimusios dukros D. tėvas. Remiantis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis, šalių paaiškinimais, konstatuotina, kad bendras ieškovės ir atsakovo T. B. gyvenimas nutrūko 2013 m. pabaigoje. Šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu, aplinkybės nustatytos teismo sprendimu leidžia daryti išvadą, kad dukros D. gimimo metu ieškovė bendro ūkio su atsakovu T. B. nevedė, gyveno atskirai ir jokių ryšių nepalaikė.

Tokie šalių paaiškinimai ir pateikti kiti įrodymai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovės dukros D. tėvu yra ne atsakovas T. B., bet kitas asmuo.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 3K-7-607/2004; 3K-3-421/2005; Nr. 3K-3-9/2007). Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės nuginčijimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.149, 3.150 straipsniai).

Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.3K-3-9/2007). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovas T. B. nėra nepilnametės D. biologinis tėvas. Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu šalys šią aplinkybę pripažino. Ieškovė ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo siekia nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad emociniai ir psichologiniai ryšiai atsakovo T. B. su vaiku, kurio tėvu jis įrašytas, nesusiklostė, vaiko auklėjime atsakovas nedalyvauja, su vaiku jokio kontakto nepalaikė ir nepalaiko, teismas sprendžia, kad, esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, patenkinus ieškinį ir nuginčijus tėvystę, nebūtų pažeisti vaiko interesai turėti abu tėvus, vykdančius savo valdžią bei užtikrinančius vaiko turtines ir neturtines teises, kadangi biologinio tėvo tapatybė yra žinoma. Prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, įskaitant ir vaiko teisę žinoti savo kilmę, tai, kad biologinės tėvystės nustatymas turi esminę reikšmę vaiko interesams, yra pagrindas ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo tenkinti.

Dėl tėvystės nustatymo

CK 3.147 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė vaiko motinai pareikšti ieškinį dėl tėvystės nustatymo. CK 3.148 straipsnyje. išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti gali būti ne tik nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo), bet ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Byloje ieškovės, atsakovo R. E. paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susipažino ir artimai bendrauti pradėjo 2013 m. pabaigoje, o tų pačių metų gruodžio mėnesį apsigyveno kartu ir vedė bendrą ūkį iki 2017 m. balandžio 1 d. Gyvenant kartu, gimė D. ir R.. Atsakovas R. E. gimus dukroms pripažino tėvystę, teikė išlaikymą. Nors teismo posėdžio metu atsakovas R. E. išsakė abejonę dėl R. tėvystės, tačiau kad būtų skiriama ekspertizė tėvystei nustatyti nepageidavo, ieškovės nurodytų aplinkybių dėl abiejų dukrų tėvystės pripažinimo nepaneigė. Pagal atsakovo paaiškinimus ieškovė siūlė atsisakyti dukrų tėvystės siekdama, kad jų tėvu būtų įrašytas dabartinis ieškovės sugyventinis, tačiau atsakovas su tokiu ieškovės siūlymu nesutiko. Tokie atsakovo paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad net ir nebūdamas įsitikinęs dėl R. tėvystės, atsakovas faktiškai pripažino ir šios dukros tėvystę, nesutikdamas, jog tėvu būtų įrašytas kitas asmuo.

Ieškovės ir atsakovo R. E. paaiškinimais nustatytos aplinkybės apie ieškovės ir atsakovo bendrą gyvenimą bei ūkio vedimą leidžia spręsti, kad ieškovė ir atsakovas iki gimstant dukroms gyveno kaip šeima, santykiai nutrūko ieškovei jau pagimdžius dukrą R.. Gimus dukrai R., atsakovas teikė išlaikymą tiek D. , tiek R.. Teismo posėdžio metu atsakovas nors ir išsakė abejonių dėl R. tėvystės, pagrindo abejoti ieškove nenurodė (pav., dėl to, kad ieškovė palaikė santykius su kitu vyru ir pan.), jokių įrodymų, sudarančių pagrindą manyti, jog R. biologinis tėvas yra kitas asmuo, neteikė, bylos nagrinėjimo metu neginčijo ieškinyje ieškovės nurodytų aplinkybių, neprašė skirti DNR ekspertizės, dėl ko teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, jog abiejų dukrų tėvas yra atsakovas R. E.. Nustatytos aplinkybės apie ieškovo ir vaiko motinos artimą bendravimą, bendrą gyvenimą, vaiko išlaikymą bei atsakovo tėvystės pripažinimas vaikams gimus sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovės dukrų D. ir R. tėvas yra atsakovas R. E., ieškovės ieškinys dėl tėvystės nustatymo tenkinamas. Nustačius, kad nepilnamečių vaikų biologinis tėvas yra atsakovas, tam, kad būtų išsaugotas ir užtikrintas vaikų identiškumas, išsaugant šeimos bei kitus su jų individualybe susijusius ryšius, ieškovės reikalavimas pakeisti vaikų pavardę yra pagrįstas. vaikams suteiktina atsakovo pavardė (CK 3.167 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta, jog kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nėra, atsakovas neprieštarauja, kad nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Ieškovė šiuo metu gyvena su dukromis, jas išlaiko ir prižiūri, pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą ieškovė sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas vaikams, jais tinkamai rūpinasi, teismas konstatuoja, kad nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su jų mama atitiks geriausius nepilnamečių interesus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nepilnamečių D. K. ir R. K. vaiko gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo

Remiantis CK 3.170 straipsnio 4 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Nagrinėjamu atveju atsakovo teisė bendrauti su vaikais nėra ginčijama, tačiau nesutariama dėl konkrečios bendravimo tvarkos, todėl tokia tvarka nustatytina teismo.

Ieškovė siūlo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką, pagal kurią atsakovo teisė bendrauti su vaikais nėra ribojama, atsakovas galėtų bendrauti su dukromis kada jis ir dukros panorės, apie tai pranešant ieškovei SMS žinute prieš dvi dienas. Atsakovas pageidavo bendrauti su dukromis savaitgaliais. Vertinant ieškovės reikalavimą dėl nustatytinos bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos, pastebėtina, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra nekonkreti ir neužtikrintų bendravimo su vaikais apibrėžtumo, todėl nustatytina konkreti atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, siekiant išvengti ginčų ateityje.

Atsakovas pageidavo bendrauti su dukromis savaitgaliais po 2-3 valandas.. Vertinant atsakovo siūlomą bendravimo tvarką, atsižvelgtina į Valstybės vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, jog būtų tikslinga nustatyti tam tikrą pereinamąjį laikotarpį, kad bendravimas vyktų vaikams artimoje aplinkoje, dalyvaujant vaikams artimam asmeniui ar specialistui, kadangi atsakovas nėra su dukromis susitikęs.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina).

Byloje nustatyta, kad nuo 2017 m. balandžio 1 d. šalys kartu nebegyveno, atsakovas per tą laiką su dukromis nebendravo, dėl ko pirmiausia būtina atkurti tėvo ir dukrų ryšį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo ir vaikų bendravimas beveik penkerius metus buvo nutrūkęs, nustatytinas atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis, kurio metu atsakovui bendraujant su vaikais dalyvautų ir ieškovė. Vėlesniu laikotarpiu nustatytina atsakovo pageidaujama tvarka kas antrą savaitgalį šeštadieniais nuo ryto iki vakaro.

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad nepilnamečių vaikų tėvams visada išlieka teisė dėl bendravimo su vaikais tvarkos susitarti gera valia ir jiems priimtiniausiu būdu. Bendravimo tvarka neriboja šalių teisių ir nedraudžia šalims jų abipusiu sutarimu lanksčiai spręsti klausimus dėl bendravimo su vaikais, kai tai atitinka vaikų poreikius. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl išlaikymo priteisimo

Pripažinus atsakovą R. E. ieškovės vaikų tėvu, jam atsiranda pareiga išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 straipsnis).

CK 3.198 straipsnio 1 dalis. nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl teismas spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą privalo įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatyti tėvų turtinę padėtį, visas jų pajamas, turtą, būtinas išlaidas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė nedirba, jos pajamas sudaro gaunama socialinė pašalpa ir išmokos už vaikus 466 Eur per mėnesį, nekilnojamojo turto nėra įgijusi, gyvena išnuomotame socialiniame būste. Ieškovė be nepilnamečių D. ir R. išlaiko dar du nepilnamečius vaikus.

Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu dirba individualiai, pagal jo paties paaiškinimus pajamos per mėnesį siekia apie 800 Eur. Atsakovo teigimu privalo išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką.

Lyginant ieškovės ir atsakovo tėvų turtinę padėtį, konstatuotina, kad tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus yra nevienodos, atsakovo turtinė padėtis dėl nuolatinių gaunamų pajamų dydžio yra geresnė nei ieškovės, tačiau ši situacija yra laikino pobūdžio, kadangi ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, dėl ko teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, teikiant išlaikymą dukroms abu vienoda dalimi privalo prisidėti prie dukrų išlaikymo.

Ieškovė prašo vaikų išlaikymui priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 250 kas mėnesį, jos teigimu būtinų vaiko poreikių patenkinimui kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį reikėtų apie 600 Eur, iš jų 240 Eur maistui, 30 Eur asmens higienos priemonėms, 10 Eur kirpėjo paslaugoms, 30 Eur vitaminams, 30 Eur laisvalaikiui, 220 Eur rūbams ir avalynei, 40 Eur vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis. Teismo vertinimu nereikia įrodinėti, jog šalių dukroms būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. tačiau vis tik teismas sprendžia, kad vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti nėra būtina ieškovės nurodoma suma. Per didelėmis teismas pripažįsta išlaidas higienos priemonėms, kadangi higienos priemonės yra ilgalaikio vartojimo, jų nereikia įsigyti kiekvieną mėnesį. Teismo vertinimu racionaliau galėtų būti naudojamos lėšos vaiko rūbams ir avalynei. Pažymėtina, kad tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės, privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo. Teismo posėdžio metu ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad išlaidos būstui, mokesčiams yra mažesnės nei ieškovės nurodytos ieškinyje. Pagal ieškovės paaiškinimus šios išlaidos sudaro apie 83 Eur per mėnesį, gyvenant šešių asmenų šeimai vienam vaikui tenkanti dalis mokesčiams sudarytų apie 14 Eur. Ieškovė, nurodydama būtiniesiems poreikiams patiriamas išlaidas, kai kurias išlaidas padidino, apskaičiuodama didesnes, nei būtina. Pagal ieškovės sudarytą vaiko poreikiams būtinų išlaidų krepšelį, atsižvelgiant į šalių dukrų amžių, konstatuotina, jog dukrų poreikius užtikrina 430 Eur suma per mėnesį.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Nustačius, kad vaikų poreikius užtikrina 430 Eur suma, vaikui reikalingo išlaikymo dydis, mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, kurių dydis šiuo metu 73,50 Eur (1,75 x42 Eur (Bazinė socialinė išmoka), ir yra 356,50 Eur.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimu nustatomas išlaikymo dydis turi atitikti dabartinę vaikų tėvų turtinės padėties, jų galimybių ir vaikų poreikių pusiausvyrą, įvertinęs šalių turtinę padėtį, vaikų amžių ir poreikius, sprendžia, kad atsakovas pajėgus teikti pusę reikalingo išlaikymo vaikams ir ieškovės ieškinį tenkina iš dalies, iš atsakovo vaikų D. ir R. išlaikymui priteisiant periodinėmis išmokomis po 180 Eur kas mėnesį.

Priteisus išlaikymą, vaiko mama, ieškovė, skirtina priteisto vaikui išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl įsiskolinimo priteisimo

CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 14 4000 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 200 Eur mėnesiui už trejus metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Nėra ginčo, kad atsakovas per šį laikotarpį dukroms išlaikymo neteikė, todėl iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas.

CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus. Ieškovė nepateikė įrodymų apie jos turėtas išlaidas ir vaikų poreikius per paskutinius trejus metus. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių vaikų amžių, būtinų vaikų poreikių tenkinimui nebuvo būtina ieškovės nurodyta suma. Nepateikus jokių išlaidas pateisinančių dokumentų, teismas sprendžia, jog ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo suma būtų neproporcinga tuo metu buvusiems vaikų poreikiams. Įvertinus atsakovo galimybes teikti išlaikymą ir vaikų poreikius pagal amžių, įsiskolinimo dydis mažintinas, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 10 800 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. iki 2021 m. rugsėjo 19 d. (36 x 150,00x2).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio, jai buvo suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, kurios išieškotinos iš atsakovo (CPK 99 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Tačiau, atsižvelgiant į tai, ginčas iš esmės kilo dėl pačios ieškovės kaltės, dėl teisinio neišprusimo nesugebėjusios vaiko tėvystę nustatyti ne ginčo tvarka, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, priteistinos teisinės pagalbos išlaidos mažintinos, iš atsakovo priteisiant 100 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pripažinti, jog T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra D. K., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvu.

Pripažinti negaliojančia Plungės r. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos gimimo akto (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašytas D. K., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvu.

Nustatyti, kad R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. K., gimusios (duomenys neskelbtini) ir R. K., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. K. ir R. L. yra R. E. dukros.

Suteikti D. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir R. K., gimusiai 2017 m. sausio 21 d pavardę „E.“.

Nustatyti vaikų D. K., gimusios (duomenys neskelbtini) ir R. K., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su L. K..

Nustatyti R. E. bendravimo su nepilnametėmis dukromis D. K., gimusia (duomenys neskelbtini) ir R. K., gimusia (duomenys neskelbtini)

nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos R. E.. 3 (tris) mėnesius bendrauja su nepilnametėmis dukromis D. K. ir R. K. pirmąjį ir trečiąjį kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 10 val. iki 12 val., dalyvaujant L. K.;

pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, R. E. bendrauja su nepilnametėmis dukromis D. K. ir R. K. pirmąjį ir trečiąjį kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 10 val. iki 17 val., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamą vietą.

Priteisti iš R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą D. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir R. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 180 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki vaikų pilnametystės.

Paskirti L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių D. K., gimusios (duomenys neskelbtini) ir R. K., gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymui išieškomų lėšų tvarkytoja.

Priteisti iš R. E. 10 800 Eur (dešimties tūkstančių aštuonių šimtų Eur) išlaikymo įsiskolinimą L. K.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Priteisti iš R. E. 97 Eur žyminio mokesčio valstybei (mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT247300010112394300 banke „Swedbank“, AB, Nr. LT787290000000130151 AB „Citadele“ banke, Nr. LT744010051001324763 AB DNB banke, Nr. LT057044060007887175 AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, Nr.(duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT122140030002680220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, Nr. LT427230000000120025 AB Medicinos banke, įmokos kodas 5660) ir 100 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT247300010112394300 banke „Swedbank“, AB, Nr. LT787290000000130151 AB „Citadele“ banke, Nr. LT744010051001324763 AB Luminor banke, Nr. LT057044060007887175 AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, Nr.(duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT427230000000120025 AB Medicinos banke, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui), kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir nustatymą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.