Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Alvydo Barkausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. M. ieškinį atsakovui L. S. dėl kompensacijos priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo bei išlaikymo pakeitimo, trečiasis asmuo AB bankas „Swedbank“, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius bei L. S. priešieškinį pareikštą ieškovei I. B. M. dėl išlaikymo formos pakeitimo, trečiasis asmuo AB bankas „Swedbank“, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovės I. B. M. ir atsakovo L. S. taikos sutartis civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. M. ieškinį atsakovui L. S. dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Patvirtinta taikos sutartimi atsakovas L. S. įsipareigojo periodinę 400 Lt išmoką dukros S. M. S. išlaikymui sumokėti vienkartine išmoka, t.y. 86 400 Lt sumą pervesti į ieškovės sąskaitą per 10 dienų nuo bendro nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo dienos.

Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (6 t., 141-148), kuriame prašė panaikinti 2008 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartį, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-599-590/08; pripažinti, kad ieškovė už asmeninę paskolą įgytomis lėšomis (65 999,99 Lt) pagerino jai ir atsakovui bendrąja daline nuosavybe priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pripažinti, kad ieškovės atlikti pagerinimai padidino daikto vertę 61 064,79 litais, priteisti iš atsakovo L. S. ieškovės naudai 1/2 dalį ieškovės atliktų pagerinimų dėl atsiradusios buto padidėjimo vertės, kas sudaro 30 532,39 Lt sumą, priteisti iš atsakovo L. S. nepilnametės dukters S. M. S. išlaikymui po 866,5 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo prašymo atnaujinti procesą teismui pateikimo dienos, t.y. nuo 2011 m. gegužės 25 d., pinigus pervedant ieškovei, iš atsakovo L. S. priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 29,5 mėnesius iki prašymo atnaujinti procesą teismui pateikimo dienos, kas sudaro 11 800 Lt sumą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas nesilaiko teismo 2008-04-30 nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų dėl jų dukters S. M. S. išlaikymo, vengia sudaryti turto pardavimo sandorį. Atsakovas savo nuožiūra atliko 4 bankinius pavedimus į ieškovės sąskaitą dukros S. M. S. išlaikymui, kurių bendra suma sudaro 13 000 Lt. Toks atsakovo pasirinktas vaiko išlaikymo būdas ne tik neatitinka vaiko interesų, bet juos ir pažeidžia. Išlaikymo vaikui reikia dabar, o ne ateityje. Nurodė, jog su atsakovu buvo sutarta dukros išlaikymui nuo pat gimimo iki pilnametystės konkreti suma – 86 400 Lt, t.y. už 216 mėnesių (18 m. x 12 mėn. x 400 Lt). Atsakovo pervesta 13 000 Lt suma atitinka 32,5 mėnesio teismo sprendimu priteisto mėnesinio išlaikymo dukrai. Iki prašymo atnaujinti procesą teismui pateikimo dienos (2011-05-25) atsakovo pervesta pinigų suma, skirta vaiko išlaikymui, sudaro 11 000 Lt, kas atitinka 27,5 mėnesio teismo sprendimu priteisto mėnesinio išlaikymo dukrai. Tuo metu dukrai buvo 57 mėnesiai. Teigia, kad vadovaujantis tuo metu sutarta skirtina išlaikymo suma vaikui, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas už 29,5 mėnesio (57 mėn. – 27,5 mėn.) kas sudaro 11 800 Lt sumą (29,5 mėn. x 400 Lt.). Pažymėjo, jog sutarto išlaikymo nepilnametės dukros poreikių tenkinimui nebepakanka. Nurodė, kad dukros išlaikymui turi būti skiriama 1 733 Lt per mėnesį. Todėl iš atsakovo priteistina 50 proc. lėšų, reikalingų vaiko išlaikymui, t.y. 866,5 Lt (1 733 Lt/2) nuo prašymo teismui atnaujinti procesą pateikimo dienos, t.y. nuo 2011-05-25.

Nurodė, kad su atsakovu ketino kurti bendrą ateitį, todėl 2004 m. lapkričio 18 d. sudarė kredito sutartį Nr. 04-047668-FA su AB „Swedbank“, kredito suma: 34 754,40 EUR, ½ buto, esančio adresu Vilniaus m. sav. (duomenys neskelbtini), dalies įsigijimui, kurios laiduotojas yra atsakovas. Tą pačią dieną, t. y. 2004 m. lapkričio 18 d., atsakovas taip pat sudarė kredito sutartį Nr. 04-047661-FA su AB „Swedbank“ kitos 1/2 to paties būsto dalies įsigijimui, kredito suma: 31 858,20 EUR, kurios laiduotoja yra ieškovė. 2006 m. pradžioje sutarė, jog kiekvienas paims po dar vieną paskolą būsto remontui. 2006 m. balandžio 12 d. ieškovė su AB banku „Swedbank“ pasirašė papildomą susitarimą, pagal kurį jai buvo suteiktas 19 114,92 eurų (65999,99 Lt) kreditas 1/2 minimo buto remontui. Atsakovas papildomos paskolos nepaėmė. Ekspertizės aktu nustatyta, kad atlikti ieškovės lėšomis pagerinimai padidino daikto vertę 61 064,79 Lt, todėl ieškovei iš atsakovo remiantis CK 4.77 str. 1 d. turi būti atlyginta ½ dalis jos patirtų išlaidų, nes ji pagerino net tik savo, bet ir atsakovo dalį turte.

Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė pakeisti teismo nutartimi nustatytą išlaikymo formą, t.y. vienkartinę piniginę 86 400 Lt išmoką pakeisti į kas mėnesį mokamas periodines 400 Lt išmokas iki dukters S. M. S. pilnametystės. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalaujamu priteisti išlaikymo dydžiu, nes jis neatitinka protingumo ir teisingumo principų. Mano, kad vaiko poreikiai nepasikeitė, o atsakovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė, sumažėjo pajamos, kurios sudaro 1700 Lt. Iš pajamų atsakovui reikia grąžinti kreditą - 500 Lt, mokėti mokesčius. Atsakovas iš savo lėšų pagerino butą, sudėjo naujas grindis, dokumentais gali pagrįsti tik 4 002,80 Lt. Ieškovė pagerino butą be atsakovo sutikimo.

Tretysis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepime nurodė, jog neprieštarauja ieškovės ir atsakovo prašymams priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis. Dėl kitų patikslinto ieškinio/ priešieškinio reikalavimų prašė spręsti teismo nuožiūra.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį ir priešinį ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 1/2 dalį ieškovės atliktų pagerinimų dėl atsiradusios buto padidėjimo vertės, kas sudaro 30 532,39 Lt sumą. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-599-590/08 dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 29,5 mėnesius iki 2011-05-24, t.y. prašymo atnaujinti procesą teismui pateikimo dienos, kas sudaro 11 800 Lt sumą. Priteisė iš atsakovo nepilnametės dukters S. M. S. išlaikymui po 400,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2011-05-25 d. iki 2013 m. sausio 31 d.. Priteisė iš atsakovo nepilnametės dukters S. M. S. išlaikymui po 700,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2013 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės. S. M. S. išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) paskyrė ieškovę. Atsakovo pareikštą atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo priėmė ir civilinę bylą toje dalyje nutraukė, kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovui 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės I. B. M. valstybei 132,98 Lt pašto išlaidų. Priteisė iš atsakovo ieškovei 2 200,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo valstybei 108,00 Lt žyminio mokesčio ir 132,98 Lt pašto išlaidų, iš viso 240,98 Lt. Ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 30 532,39 Lt kompensacijos dėl atliktų buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimų (CK 4.77 str. 1 d., 4.10 str., 4.34 str. 3 d., 4.158 str. 2 d. pagrindais) teismas laikė pagrįstu ir įrodytu. Konstatavo, kad iš ieškovės asmeninės paskolos buvo atlikti buto pagerinimai, atsakovas tam neprieštaravo. Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo 11 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 29,5 mėnesius iki prašymo atnaujinti procesą teismui pateikimo dienos, teismas nurodė, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-04-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-599-590/2008 šalys susitarė dėl 400 Lt periodinių išmokų vaikui, o atsakovas tam neprieštaravo. Todėl yra pagrindas priteisti 11 800 Lt išlaikymo įsiskolinimo sumą už 29,5 mėn., t.y. 2008-05-08 iki 2011-05-24. Teismo vertinimu, į atsakovo atliktus mokėjimus vaiko išlaikymui turės atsižvelgti antstolis, vykdantis įsiskolinimo ir išlaikymo išieškojimą arba ieškovė, jeigu dėl priverstinio vykdymo nesikreips į antstolį. Įvertinęs šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko poreikius, teismas laikė tikslingu nuo 2008-05-28 iki 2013-01-31 iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisti po 400 Lt mėnesinių periodinių išmokų, o nuo 2013-02-01 iki vaiko pilnametystės – po 700 Lt mėnesinių periodinių išmokų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) L. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą, t.y. panaikinti sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo 11 800 Lt priteisimo, panaikinti sprendimo dalį dėl buto pagerinimo 30 532,39 Lt priteisimo ir 2200 Lt priteisimo už ekspertizę, pakeisti sprendimo dalį dėl 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymo priteisimo nepilnametei dukrai, priteisiant iš atsakovo po 400 Lt periodinę išmoką, atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Bylą apeliacinės instancijos teisme prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai atnaujino procesą byloje, ieškovė nenurodė nei vieno CPK 366 str. numatyto pagrindo procesui atnaujinti.

2. Teismui paskyrus ekspertizę dėl buto pagerinimo vertės nustatymo, ekspertai nustatė, jog po remonto buto vertė 2012-08-23 padidėjo 61 064,79 Lt. Nurodė, jog pagerinimas už paskolą, t.y. įrengtas dujinis šildymas ir renovuota pusės buto grindų danga geriausiu atveju kainuos apie 10 000 Lt, tačiau ne 61 064,79 Lt. Apelianto teigimu, likusią sumą ieškovė panaudojo ne buto gerinimui. Anot apelianto, kaimynai irgi įsirengė dujinį šildymą, kuris kainavo tik 4800 Lt, todėl nesuprantama suma 61 064,79 Lt. Tokia ekspertų išvada apeliantui kelia nuostabą, nes buto vertė sumažėjo apie 240 000 (imant paskolą buto vertė buvo 500 000 Lt, o 2013-03-13 jo vertė buvo yra 290 000 Lt). Nesuprantama teismo sprendimo logika, jog pagerinimų vertė padidėjo 61 064,79 Lt. Teigia, jog buto vertė mažėja (dėl ekonominės krizės pasekmių), atitinkamai mažėja ir jo kaina rinkoje. Neatsižvelgti į šį faktorių ir priteisti ieškovei buto pagerinimo vertę, neatsižvelgiant į jo vertės sumažėjimą rinkoje, reikštų, kad ieškovės padėtis nepagrįstai pagerinama, o atsakovo – atitinkamai pabloginama. Akivaizdu, jog ieškovei kompensuojama didesnė buto vertės dalis nei buto vertė jį parduodant iš varžytinių, kur pagal rinkos vertę pardavimo kaina mažinama 20 procentų. Teigia jog ši sprendimo dalis naikintina, kartu naikintina ir sprendimo dalis dėl ekspertizės apmokėjimo – 2200 Lt.

3. Nurodė, jog iš Swedbank pateiktų duomenų - skolos paskaičiavimo kortelės matyti, kad ieškovė iš Swedbank 2006-04-12 neėmė jokios paskolos, kuri sudarytų 19 114,92 eurų (65 999,99 Lt). Iš banko 2013-03-14 pateiktos skolos paskaičiavimo kortelės matyti, jog ieškovė 17 171,69 eurų paskolą paėmė 2008-04-12. Ieškovė iš banko ėmė ir kitas paskolas, kurias antstolis padengė bankui iš parduoto buto. 2009-03-26 paėmė 622,80 eurų paskolą. Nurodė, jog antstolis R. V. 2013-05-31 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu bankui iš ieškovės negražintas paskolas išmokėjo 181 334 Lt, o už apelianto paimtas paskolas bankui išmokėjo tik 73 547,00 Lt. Skirtumas 107 787 Lt. Teigia, jog ieškovė apeliantą apgavo. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog ir apeliantas prisidėjo prie buto pagerinimo.

4. Nurodė, jog teismas priteisė 11 800 Lt įsiskolinimą dėl vaiko išlaikymo už 29,5 mėn. (nuo 2008-05-08 iki 2011-05-24), tačiau neatsižvelgė į tai, jog apeliantas per minėtą laikotarpį vaiko išlaikymui sumokėjo 15 000 Lt, tačiau daro išvadą, kad į sumokėtą sumą atsižvelgs antstolis vykdydamas sprendimą. Nurodė, jog antstolis išieško tiek, kiek yra priteisęs teismas. Teigia, kad nepagrįsta tokia teismo išvada.

5. Apeliantui neaišku, kuo grindžiamos teismo išvados, jog vaiko išlaikymui reikia 1400 Lt (nes apeliantui priteisė mokėti po 700 Lt). Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl apelianto darbo užmokesčio ir tuo pagrindu priteisė nepagrįstai didelį išlaikymą dukrai.

6. Teismas neatsižvelgė į šalių turtinę padėtį. Nurodė, jog apeliantas neturi jokio kito turto, išskyrus parduotą ginčo butą. Tuo tarpu ieškovė turi nemažai nekilnojamojo turto, tame tarpe ir gyvenamąjį būstą. Teismas sprendime apie tai neužsimena, priteisdamas apeliantui didelę vaiko išlaikymo sumą. Mano, kad teismo sprendimas neatitinka teisingumo ir protingumo principų.

Ieškovė I. B. M. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog nesutinka su pateiktu apeliaciniu skundu, prašė palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-07 sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovo teiginiai, jog ieškovė nenurodė nei vieno pagrindo, dėl kurių procesas turėjo būti atnaujintas, dėl ko buvo priimtas neteisėtas teismo sprendimas, yra melagingi. Pažymėjo, jog atsakovas teikdamas procesinius dokumentus teismui bei teismo posėdžių metu neprieštaravo ir sutiko su proceso atnaujinimu, teikė priešieškinį byloje.

2. Dėl buto pagerinimo nurodė, jog atsakovas klaidina teismą teikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją. Ieškovės paimta kredito suma yra nustatyta pagal byloje esančius įrodymus - banko atsiliepimus bei kredito sutartis, kurių pats atsakovas teisminio proceso pirmoje instancijoje metu neginčijo ir klausimo dėl galimo kredito sumos neatitikimo nekėlė. Kelis kartus šios sumos buvo tikslinamos, nurodant tik skolos likutį. Būtent tokiu pačiu dokumentu vadovaujasi ir atsakovas - skolos paskaičiavimo kortele, kuri nurodo tik kreditų likučius, bet ne išsamią informaciją apie patį kreditą.

3. Buto pagerinimo vertė neturi nieko bendro su bendru turto nuvertėjimu pasikeitus šalies ekonominei situacijai. Jei šių pagerinimų nebūtų atlikta, tikėtina, kad buto vertė šiai dienai būtų dar mažesnė. Ekspertizės išvada byloje yra vienas iš įrodymų ir nors, kaip nurodo atsakovas, teismui nėra privaloma. Atsakovo prielaidos dėl to, kiek galėtų kainuoti dujinio šildymo įrengimas nėra pagrįstas jokiais kitais, byloje esančius įrodymus paneigiančiais, dokumentais. Be to, atsakovas mini tik dujinio šildymo įrengimą, tačiau bute atlikti pagerinimai tuo neapsiribojo. Pusė šalims priklausiusio buto buvo kapitaliai suremontuota, tai be abejo ši suma neapima tik dujinio šildymo įrengimo. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl turto pagerinimo yra priimtas vadovaujantis įstatymais, dėl ko yra pagrįstas ir teisėtas. Dėl atsakovo atliktų pagerinimų bute, atsakovas savo teiginių nepagrindė jokiais svariais įrodymais.

4. Dėl apelianto argumentų, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas yra sumokėjęs 15 000 Lt ir jog teismo nurodymas, kad į sumokėtą sumą atsižvelgs antstolis, neatitinka vykdymo proceso. Pažymėjo, kad nuo 2008-05-08 iki 2011-05-24, t.y. iki tada, kai teismui buvo pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo, atsakovas vaiko išlaikymui yra skyręs 11 000 Lt. Į šią sumą ir yra atsižvelgta paskaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą. Likusi suma, t.y. 4000 Lt, atsakovo buvo sumokėta jau po proceso atnaujinimo. Kadangi ieškovė prašė padidinti priteisto išlaikymo dydį, ieškovė laikė, jog į šiuos atsakovo mokėjimus turi būti atsižvelgta išieškant išlaikymą nepilnamečiui vaikui nuo 2011 m. gegužės 24 dienos. Išieškojimą vykdantis antstolis, priešingai nei teigia atsakovas, privalo atsižvelgti į visus atsakovo atliktus mokėjimus, kurie gali nuolat keistis.

5. Dėl apelianto argumentų, jog 700 Lt išlaikymo dydis vaikui yra nepagrįstai didelis, nurodė, kad nepaisant to, jog teismas padarė keletą skaičiavimo klaidų (pvz. nurodė, jog atsakovo atlyginimas vasario mėnesį be mokesčių siekė 2170 Lt sumą, nors, kaip matyti iš pačios atsakovo pateiktos pažymos, atsakovo darbo užmokestis atskaičius mokesčius siekė 2748,16 Lt sumą), savo sprendimą jis pagrindė pakankamais motyvais. Teismas atsižvelgė į atsakovo buvusią turtinę padėtį ir padidintą išlaikymą nepilnametei dukrai priteisė atsižvelgdamas į padidėjusį atsakovo darbo užmokestį. Mano, kad 700 Lt išlaikymo suma vaikui nėra per didelė. Atsakovas praktiškai viso proceso metu galėjo teikti savo vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą periodinėmis išmokomis ar bent jau stengtis minimaliai padengti išlaikymo įsiskolinimą, tačiau to piktybiškai nedarė ir nedaro iki šiol. Tai suponuoja pagrįstą išvadą, jog atsakovas visais įmanomais būdais siekia išvengti vykdyti išlaikymo pareigą savo nepilnametei dukrai.

Tretysis asmuo AB bankas „Swedbank“ ir išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimų į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Apeliantas (atsakovas) pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad žodinis bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka šioje byloje nėra būtinas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, pakanka tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.). Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (LR CPK 322 str.). Teisėjų kolegijai nenustačius pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

Atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą, su juo pateikė 2013-05-09 pažymą apie darbo užmokestį, nekilnojamojo turto prekybos firmos Domus optima preliminarią išvadą dėl nekilnojamojo turto vertės (b. l. 58-59). Atsižvelgiant į tai, kad CPK 376 straipsnyje, įtvirtinančiame teismo vaidmenį, nagrinėjant šeimos bylas, yra numatyta teismo teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą ir net teismo teisė viršyti pareikštus reikalavimus, siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo, atsakovo teikiami su apeliaciniu skundu įrodymai priimtini į bylą.

Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai atnaujino procesą. Mano, jog ieškovė nenurodė nei vieno CPK 366 str. numatyto pagrindo procesui atnaujinti.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008-04-30 nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuria L. S. įsipareigojo periodinę 400 Lt išmoką dukros S. M. S. išlaikymui, sumokėti vienkartine išmoka, t.y. 86 400 Lt sumą į ieškovės I.B. M. sąskaitą pervedant per 10 dienų nuo bendro nekilnojamo turto, esančio buto (duomenys neskelbtini) pardavimo dienos, civilinę bylą nutraukė (1 t., 87-88 b.l.). Byloje nustatyta, jog pareiškėja I. B. M. 2011-05-25 pateikė teismui prašymą atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2-599-590/2008 procesą (2 t., 1-124 b.l.), kuris teismo buvo priimtas (2 t., 160 b.l.). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-10-17 nutartimi ieškovės prašymas dėl proceso atnaujinimo patenkintas, teismas nutarė atnaujinti procesą dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos (3 t., 101-103 b.l.).

CPK 370 straipsnyje įtvirtintas prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimas – teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas ir turinys. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš savarankiškų stadijų. Pirmos stadijos metu teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Kita prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadija – prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas teismo posėdyje (CPK 370 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi, teismas, nagrinėdamas teismo posėdžio metu aplinkybę, ar prašymas pagrįstas proceso atnaujinimo pagrindais, turi patikrinti, ar pareiškėjos nurodytos aplinkybės atitinka pripažintas aplinkybių, kurios yra pagrindas atnaujinti civilinę bylą, nuostatas. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjos prašymą 2011-10-05 teismo posėdyje žodinio proceso tvarka sprendė iš esmės klausimą dėl prašymo pagrįstumo, t.y. tyrė, ar yra pagrindas procesui atnaujinti ir vertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus (3 t., 94-100 b.l.). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartimi nutarė procesą atnaujinti konstatuodamas, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-04-30 nutartyje, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis yra padaryta aiški teisės taikymo klaida, nes teismo nutartimi patvirtintas sąlyginis taikos sutarties 2 punktas, kuris pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, neužtikrinta vaiko teisė į išlaikymą. Taigi, atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad ieškovė nenurodė ir neegzistavo numatyti pagrindai proceso atnaujinimui.

Dėl apelianto skundo argumentų, susijusių su buto pagerinimo lėšomis

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 30 532,39 Lt kompensacijos suma dėl buto pagerinimo. Jo tvirtinimu, nėra įrodyta, kad visas iš paskolos gautas lėšas ieškovė panaudojo buto pagerinimui. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad atsakovas savo lėšomis prisidėjo prie buto pagerinimo. Nesutinka su ekspertų išvada, kad po remonto buto vertė padidėjo 61 064,79 Lt. Apelianto nuomone yra akivaizdu, kad naudojamo buto išliekamoji vertė mažėja, atitinkamai mažėja ir jo kaina rinkoje, todėl teismas turi atsižvelgti į šį faktorių. Kitu atveju priteisti ieškovei buto pagerinimo vertę, neatsižvelgiant į jo vertės sumažėjimą rinkoje, reikštų, kad ieškovės padėtis nepagrįstai pagerinama, o atsakovo – atitinkamai pabloginama.

Kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovei 2006-04-12 Susitarimu Nr. 04-047668-FA/06-023894-FA-2 Dėl 2004 11 18 kredito sutarties Nr. 04-047668-FA sąlygų pakeitimo buvo suteiktas 19 114,92 eur kreditas, kurio paskirtis buto (duomenys neskelbtini), remontui (kredito sutarties 5 p.) (45-48 b.l., t. II). Iš ekspertizės akto nustatyta, kad šalių ginčo buto (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2012-08-23 sudarė 317 000 Lt (Priedas Ekspertizės aktas). Ekspertas nurodė, kad buto pagerinimų atkuriamoji vertė, atsižvelgiant į buvusį buto stovį jo įsigijimo momentu (2004-10-26) paskaičiuota pagal 2012-03 kainas sudaro 58 859,40 Lt. Eksperto akte yra detaliai išdėstyti atliktų remonto darbų ir išlaidų aprašymai, kurie neapsiriboja vien tik dujinio šildymo įrengimu kaip teigia apeliantas. Ekspertas konstatavo, kad vertinamam nekilnojamam turtui atlikti pagerinimai padidino jo vertę 2012-08-23 dienai 61 064,79 Lt. Taigi, ieškovė leistinais įrodymais – paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, eksperto išvada byloje įrodė, kad ji padidino už asmeninę paskolą įgytomis lėšomis šalių bendrą turtą (CK 4.77 str., 4.10 str..), šių aplinkybių atsakovas nenuneigė.

Apeliantas nurodo, jog paskola buto pagerinimui ieškovės buvo panaudota ne pagal paskirtį, tačiau nepateikia įrodymų, kurie pagrįstų šiuos jo teiginius. Bendroji įrodinėjimo pareiga, kylanti iš CPK įtvirtinto šalių rungimosi principo (CPK 12 str.), lemia, kad kiekviena ginčo šalis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus į juos (CPK 135 str. 1 d. 3 p., 177 str., 178 str.). Nagrinėjimu atveju byloje nėra duomenų, jog ieškovės paimta paskola buto pagerinimui buvo panaudota ne pagal paskirtį, todėl teismas atmeta šiuos jo argumentus kaip neįrodytus. Nesutiktina su apelianto argumentais, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog ir jis prisidėjo prie buto pagerinimo. Pirmosios instancijos teismas detaliai nurodė, kad teismui yra pateiktos tik dvi sąskaitos faktūros, išrašytos atsakovo vardu dėl 275,76 Lt ir 894,00 Lt, iš viso 1169,76 Lt (t. 6, b.l. 137, 138). Teismas nurodė, jog sąskaitų išrašymo datomis atsakovas nedirbo, taip pat, kad šių aplinkybių atsakovas nepaneigė bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad finansiškai prisidėjo prie buto remonto (t. 1, b.l. 3). Šių aplinkybių apeliantas nepaneigė ir apeliaciniame skunde, todėl kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.

Dėl apelianto skundo argumentų, susijusių su išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo dydžio nustatymo pagrįstumu

CK 3.201 str., reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 3 dalyje nustatyta, kad teismas pagal šio straipsnio 1 d. nurodytų asmenų prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-09-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-962/2002, 2003-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Spręsdamas išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo klausimą, teismas turi vadovautis bendraisiais šeimos teisinius santykius reglamentuojančiais principais, atsižvelgti į vaikų išlaikymo instituto paskirtį, į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių interesų atžvilgiu. Kasacinio teismo pažymėta, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį.

Byloje nėra ginčo dėl išlaikymo formos pakeitimo, šalys iš esmės nesutaria dėl išlaikymo išmokos dydžio.

Apeliantas prašo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo – 11 800 Lt bei nesutinka su teismo nustatyta 700 Lt periodinio mokėjimo suma nuo 2013 m. vasario 1 d. iki dukros pilnametystės. Apelianto tvirtinimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad jis yra sumokėjęs 15 000 Lt, todėl nėra išlaikymo įsiskolinimo, nesutinka su teismo išvada, kad antstolis, vykdydamas sprendimą, atsižvelgs į jo sumokėtą sumą. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 29,5 mėn. x 400 Lt kas sudaro 11 800 Lt. Procesiniuose dokumentuose ji nurodė, kad dukros išlaikymui abipusiai buvo sutarta konkreti suma 86 400 Lt, kuri buvo skirta nuo vaiko gimimo 2006-08-21 d. iki pilnametystės, t.y. už 216 mėnesių. Iki prašymo atnaujinti procesą pateikimo dienos 2011 05 25 atsakovo pervesta pinigų suma sudarė 11 000 Lt, kas atitinka 27,5 mėnesio teismo sprendimu priteisto mėnesinio išlaikymo dukrai. Todėl iš atsakovo dukros išlaikymui yra susidaręs įsiskolinimas už 29,5 mėn. (57 mėn. – 27,5 mėn. x 400 Lt). Ieškinyje ieškovė išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo nuo dukros gimimo.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalys Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartimi susitarė dėl 400 Lt dydžio periodinių išmokų nepilnamečiui vaikui, todėl yra pagrindas priteisti 11 800 Lt įsiskolinimą (už 29,5 mėn.) nuo nutarties įsiteisėjimo dienos 2008 m. gegužės 8 d. iki 2011 m. gegužės 24 d.. Pažymėtina, kad aritmetiškai paskaičiavus laikotarpį jis sudaro 36,5 mėn.

Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas dukters S. M. S. išlaikymui yra sumokėjęs šias sumas: 2009-06-29 – 5 000 Lt, 2009-07-19 – 5 000 Lt, 2009-08-21 – 1000 Lt (2 t., 72 b.l.), 2011-08-24 – 2000 Lt (6 t., 132 b.l.), 2012-04-29 – 1000 Lt (6 t., 133 b.l.), tai yra iš viso 14 000 Lt išlaikymo. Šalims sutinkant, jog mėnesinė išlaikymo suma sudaro 400 Lt/mėn., laikytina, kad išlaikymas buvo teikiamas 35 mėnesius. Todėl nuo vaiko gimimo momento 2006-08-21 d. iki kreipimosi dėl proceso atnaujinimo momento – 2011-05-25 d. yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas už 22 mėnesius (57 mėn. – 35 mėn.), kas sudaro 8 800 Lt (22 x 400 Lt). Dėl nurodytų aplinkybių, teismui netinkamai nustačius išlaikymo įsiskolinimo dydį, teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, sumažinant išlaikymo įsiskolinimą ir nustatant, kad atsakovo įsiskolinimas vaiko išlaikymui sudaro 8 800 Lt. Nesutiktina su teismo sprendime padaryta išvada, kad į atliktus mokėjimus atsižvelgs antstolis vykdymo procese, vertindamas atsakovo atliktus piniginius mokėjimus, nes šiuo atveju periodinis išlaikymas 2008 04 30 nutartimi teismine tvarka nebuvo priteistas (priteistas sąlyginis išlaikymas konkrečia pinigų suma).

Skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovo priteistas 700 Lt dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomos per mėnesį atsakovo nepilnametei dukrai S. M. S. nuo 2013-02-01 iki vaiko pilnametystės, su kuo apeliantas nesutinka. Jis sutinka dukters išlaikymui mokėti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-04-30 nutartimi patvirtintos tarp šalių sudarytos taikos sutartyje sulygtą dydį – 400 Lt per mėnesį, tvirtina, kad neturi galimybių mokėti daugiau, nes jo darbo užmokesčio vidurkis yra 1 749 Lt, be to teismas neatsižvelgė į šalių turtinę padėtį. Teigia, kad teismas neteisingai įvertino šalių turtinę padėtį bei vaiko poreikių dydį.

Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu pripažįstamas kaip pagrindinis vaiko teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą užtikrinantis veiksnys. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos nacionaliniuose įstatymuose įtvirtintas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus absoliutumas, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad net ir visiškas pajamų ar turto neturėjimas neatleidžia įpareigoto asmens (vieno iš vaiko tėvų) nuo prievolės teikti išlaikymą savo pilnametystės nesulaukusiam vaikui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis c.b. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-71/2010). Nors nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuose aiškiai nepasisakė dėl šalių nepilnametės dukros poreikių, tik pažymėdamas, kad dukrai yra 6 metai ir ji turi ortopedinių problemų bei kad priteistino laikymo dydis neturi būti mažesnis nei 1 MMA, tačiau sprendime akcentavo, kad minimalus dydis priteistinas iš asmenų, gaunančių minimalias pajamas. Teismas šioje byloje vertino ginčo šalių turtinę padėtį ir laikė ją nustatyta panašia, todėl konstatavo, kad šalys gali vienodai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teismo vertinimu, vaiko išlaikymui pakankamas dydis, kuris priteistinas iš atsakovo yra 700 Lt.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus apie šalių (tėvų) turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas, vaiko poreikius, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas privalo teikti 700 Lt dydžio mėnesinį išlaikymą dukrai nuo 2013-02-01 iki jos pilnametystės.

Nustatyta, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2011-05-01 iki 2013-05-31 gavo viso 37 027,87 Lt pajamų (neatskaičius mokesčių). Taigi, ieškovės vidutinis darbo užmokestis per mėnesį laikotarpiu nuo 2011-05-01 iki 2013-05-31 (per 25 mėnesius) sudarė apie 1 481,11 Lt (neatskaičius mokesčių). Remiantis Sodros duomenimis, ieškovė nuo 2012-12-04 dirba UAB „MCP Altek“, nuo 2013 11 21 vykdo individualią veiklą, nuo 2014-04-01 UAB „Cefėjas“, nuo 2014-07-23 UAB „Mūras“. Šiose įmonėse (bendrai) vid. darbo užmokestis sudarė apie 800 Lt.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas daugiau vaikų neturi, turi ne vieną specialybę: yra 4 kategorijos stalius, prekių pervežimo agentas ir informacinių technologijų inžinierius. Jo vidutinis darbo užmokestis nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. balandžio mėn. sudarė 2272,38 Lt (neatskaičius mokesčių) (7 t., 35 b.l.), 1749,34 Lt atskaičius mokesčius. Sodros ir Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovas nuo 2011-04-27 dirba UAB „Inovacinio verslo integravimo centras“ direktoriaus pareigose, jo vidutinis darbo užmokestis nuo 2011-05-01 iki 2013-05-31 sudarė 106,25 Lt. Kaip jau buvo minėta, atsakovas šioje įmonėje dirba direktoriaus pareigose, be to, Juridinių asmenų registro duomenimis jis yra vienintelis šios įmonės akcininkas. Tokiu atveju, darytina išvada, jog tokį žemą atlyginimą atsakovas nusistatė pats sau. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis 2014-09-05 dienai apdraustųjų asmenų skaičius šioje įmonėje yra 1, įmonė neturėjo skolų Fondo biudžetui, ji moka privalomus mokesčius. Taigi, įmonė veiklą vykdo. Iš Sodros pažymos apie atsakovo pajamas UAB „Laneda“ nustatyta, kad atsakovas laikotarpyje nuo 2013-01-01 iki 2014-08-31 yra gavęs vid. 61 441 Lt (neatskaičius mokesčių), 36 885 Lt atskaičius mokesčius, taigi, vid. darbo užmokestis sudarė 1844 Lt/mėn. Pažymėtina ir tai, jog 2013 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio metu atsakovas prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, nurodė, jog jis turi darbą, gali suteikti vaikui normalią gyvenamąją vietą, kai tuo tarpu ieškovė, jo teigimu, negali suteikti visaverčio vaikui išlaikymo, leisti į būrelius, ji nesugeba išlaikyti vaiko (6 t., 171 b.l.). Taigi, atsakovas pats nurodė, jog jis gali suteikti vaikui visavertį išlaikymą, o ieškovė negali.

Reikšdama ieškinį dėl nepilnametės dukros išlaikymo, ieškovė nurodė, jog jos išlaikymui per mėnesį reikalinga 1733 Lt suma, todėl paskirsčius išlaikymo naštą tarp abiejų tėvų, atsakovas privalėtų teikti 866,5 Lt per mėnesį išlaikymą dukrai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalių dukra šiuo metu yra 8 metų amžiaus (bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme buvo 4,9-6 metų amžiaus), dukra lanko papildomus užsiėmimus, turi specialių poreikių (perkama speciali ortopedinė avalynė).

Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes bei abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus (LR CK 3.192 str. 3 d.) pirmosios instancijos teismo priteista 700 Lt suma per mėnesį nuo 2013-02-01 iki mergaitės pilnametystės yra protinga bei proporcinga tėvų turtinei padėčiai, atitinka vidutinius nepilnametės dukros poreikius. Apelianto sutikimas teikti po 400 Lt per mėnesį išlaikymą negali patenkinti net minimalių jos poreikių, kas pažeistų nepilnametės interesus. Pažymėtina, kad atsakovas yra darbingo amžiaus asmuo, kuris turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti geriau apmokamą darbą, kad galėtų teikti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai didėja. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas turi sveikatos problemų, kurios jam kliudytų dirbti. Dėl to iš atsakovo priteistina 700 Lt suma dukrai negali būti pripažinta didele ar neatitinkanti atsakovo turtinės padėties. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šalių dukra gyvena su ieškove, todėl, būtent, jai tenka didesnė tiek materialinė, tiek moralinė vaiko priežiūra.

Apibendrinant nurodytus motyvus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio nustatymo netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas, sumažinant priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį, kitoje dalyje nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti/keisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263 str., 329-330 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą dalyje, kuria priteista ieškovei I. B. M. iš atsakovo L. S. 11 800 Lt išlaikymo įsiskolinimas nepilnametei dukrai pakeisti, nustatant, kad išlaikymo įsiskolinimas sudaro 8 800 Lt.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.