Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. V. teisiamojo posėdžio metu dėl pareikšto kaltinimo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad viskas vyko (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu gyvena K. mama. K. dažniausiai atvažiuoja savaitgaliais. Kaltinamasis ten gyvena su sugyventine A. V.. Dar iki įvykio 2 metus su nukentėjusiuoju jis turėjo kivirčų. Jie nebuvo dažni – kartą per pusmetį apsikeisdavo „gražiais“ žodžiais. Nagrinėjamas įvykis buvo 2023 m. vasario mėnesio pabaigoje. Tą dieną K. atvažiavo su dviem darbininkais: V. ir B.. Anksčiau šis buvo minėjęs jo sugyventinei (A. V.), kad griūna siena. Jie per visą dieną kažką darbavosi. Jis su sugyventine nuo 10 val. ar 10.30 val. buvo išėję pas draugės mamą. Jiems išeinant apsižodžiavimų nebuvo. Kaltinamasis nematė, ar K. su kitais dviem asmenimis vartojo alkoholį, jie kažką darė sandėliuke. Ten būnant per visą dieną jis išgėrė 3 butelius alaus. Jis jautėsi blaivus. Pareigūnai, atvažiavę net nedavė pūsti, nes matė, kad nėra reikalo. Kai grįžo vakare apie 17 val., jau buvo tamsu, nes buvo žiema. Jo draugė ėjo į lauko tualetą ir parėjusi pasakė, kad pas juos sandėliuke dega šviesa. Jis nustebo, kaip gali degti šviesa, jeigu ten elektra neateina. Jis apsirengė ir išėjo pažiūrėti. Jie pusę sienos išgriovė, o iš ten buvusių rakandų, įrankių kažką išmetė, kažką pas save pasidėjo. Tą pamatęs jis supyko. Parėjęs jis pasakė, kad rytoj pasikalbės su K.. Grįžus namo jis alkoholio nevartojo, sugyventinė – taip pat. Begulint lovoje, gal apie pusę dešimt įvažiavo automobilis - grįžo K. su B.. Jis nusprendė eiti pasikalbėti tą patį vakarą, kad neišsivežtų daiktų, jam nervai dar nebuvo atslūgę. Todėl jis atsikėlė, apsirengė ir išėjo į lauką pakalbėti su K.. B. stovėjo prieangyje, lauke, rūkė, o K. vaikščiojo to aplink savo mašiną. Jis nuėjo ir paklausė K., kur jų daiktai, o šis atsakė, kad „Kažkur čia svaidosi, tau reikia – susirink“. Jie kalbėjo vienas nuo kito 1 metro atstumu. B. nuo jų stovėjo 5-6 m atstumu, šis galėjo juos abu matyti. Jis nuo K. juto alkoholio kvapą, šis kaip visada buvo stačiokas. Kaltinamasis negali pasakyti, ar K. svirduliavo, nes buvo tamsu. Lauko lempa užsidega judesio, bet iki automobilio neapšviečia. K. buvo su žibintuvėliu ant galvos, šis jį matė. Kai jis K. pasakė, kad duoda 5 sekundes, šis jį necenzūriškai pasiuntė, tada jis K. stumtelėjo į krūtinės lastą ir šis nugriuvo ant nugaros, ant pašalusio sniego. Jis ėjo atgal, o K. atsikėlęs burbuliuodamas rusiškai, necenzūriškai pasakė, kad dabar jam bus ne kažką ir pradėjo raustis automobilyje, išsitraukė pagalį. Jis nuėjo prie šviesos, kur B. stovėjo, ir pamatė, kad K. eina jis link jo rankoje laikydamas medinę lazdą. Priėjęs prie jo K. užsimojo, norėdamas jam trenkti ir jis tuo tarpu spyrė šiam per kairę blauzdą, čiurną, nuo ko K. pargriuvo, tada suktelėjo šiam gulinčiam ranką, lazda iš rankos iškrito ir jis ją nuspyrė į šoną. Tada K. atsistojo ir dar mėgino pulti, ėjo su kumščiais link jo, todėl jis iš dešinės rankos kumščio sudavė šiam į žandikaulio apačią, po ko K. pasisuko ir griuvo veidu ant žemės. K. norėjo atlikti kažkokį veiksmą jo atžvilgiu, bet nesudavė. Visa tai vyko ten, kur apsišviečia nuo judesio. Iš pradžių B. buvo 0,5 metro atstumu nuo jo, kai K. ėjo su pagaliu link jo, o paskui šis buvo 2 metrų atstumu ir stovėjo, žiūrėjo, nieko nedarė. Jis nematė, ar B. buvo atsisukęs, bet visą laiką stovėjo prieangyje ir niekaip nereagavo, nebandė sulaikyti kažkurio iš jų. Daugiau jis jokių smūgių nebeatliko, nes atėjo V.. Ji galėjo matyti nebent paskutinį smūgį. Jis ją pastebėjo tik tada, kai K. jau gulėjo. Jam draugė pasakė baigti ir eiti namo. Jis nežino, ar ji matė, ar nematė. Jis į kambarį grįžo sveikas. Jis V. pasakė, kad truputį užvažiavo į snukį. Įvykį galėjo matyti tik A. V. ir B.. V. V. įvykio metu nebuvo. A. jam sakė, kad lyg tai matė paskutinį smūgį. Po jo suduoto smūgio į žandikaulį K. galėjo prarasti sąmonę nebent kelioms sekundėms, nes jis, kai nueidinėjo, matė, kaip šis kėlėsi. Kiemas buvo pašalęs grumstais. Kraujosrūva už ausies galėjo atsirasti po pirmo pastūmimo, kai K. nugriuvo, o antakį šis prasiskėlė, kai po jo smūgio į žandikaulį krito veidu. Iki jų konflikto sužalojimų galėjo būti, bet jis jų nematė. Ryte, kai jis išėjo į lauką, kieme matė kraują, kuris galėjo būti nuo praskelto antakio. Dėl dešinio kelio ji nežino. Nežino, ką K. veikė visą dieną, būdamas išgėręs. Gal šiam kokia plyta užgriuvo, kai griovė sieną. Kaltinamojo teigimu, buvo keletas smūgių, bet ne tiek, kiek nukentėjusysis yra pažymėjęs. Ginčas buvo, fizinis skausmas galėjo būti sukeltas. Jis pripažįsta 1 pastūmimą, 1 - per kojas, 1 rankos pasukimą, 1 sudavimą į žandikaulį. Jis pripažįsta ieškinį. Jis K. neatsiprašė, pagalbos nesiūlė, nes nematė, kad šiam būtų reikalinga pagalba. K. jau kitą dieną važinėjo automobiliu, po savaitės buvo atvažiavęs sveikas žmogus. Jaunystėje jam teko beveik 2 metus lankyti savigyną. Anksčiau jam yra tekę dalyvauti panašiuose konfliktuose, kur teko panaudoti jėgą. Kaltinamasis pripažįsta, kad nežymiai sutrikdė sveikatą. Pirmasis pastūmimas buvo tyčinis, o antrą jau traktuotų kaip savigyną, nes K. ėjo su ta malka link jo ir vėliau ėjo su kumščiais. Kai jis pamatė, kad nukentėjusysis eina link jo su tuo pagaliu, šis jau mojosi, ranka su pagaliu buvo pakelta, jam suveikė refleksas. Kai K. ėjo link jo su kumščiais, jis sudavė šiam į žandikaulį, nes jis nelauks, kol jam suduos. Jis ant K. nepuolė, nešaukė, kaip šis teigė. Incidentas vyko 4-5 minutes. Policijos pareigūnai nematė malkos, nes atvykę jie užvažiavo ant jos, o kai jie išvažiavo, jis pamatė tą malką ant kiemo.

Ikiteisminio tyrimo metu D. V. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Jis gyvena pas savo sugyventinę A. V., adresu (duomenys neskelbtini). 2023-02-25, apie 10.00 val., atvažiavo V. K.. <...> Apie 21.00 val. jo sugyventinė A. pasakė jam, kad jų sandeliuke dega šviesa. Jis nustebo, nes jų sandėliuke įrengtos šviesos nėra. Jis apsirengė drabužius, pasiėmė sandėliuko raktus ir nuėjo. Atrakinęs savo sandėliuką pamatė dalį išgriautos mūrinės sienos. Mūrinė siena skyrė jo ir V. K. sandėliuką. Apžiūrėjęs savo sandėliuką pasigedo jam priklausančių daiktų, tai yra automobilio "Ford Mondeo" detalių, rankinių krūmams genėti žirklių, dalies malkų ir įvairaus metalo. Pamatęs, kad nėra jo išvardintų daiktų jis susinervino. Apžiūrėjęs sandėliuką, jį užrakino ir grįžo į namus. Grįžęs į namus papasakojo A., kad išgriauta dalis mūrinės sienos ir nebėra, kai kurių jo daiktų buvusių sandėliuke. Kadangi V. K. sandėliuke jau nebuvo ir jo mašina "Reno Spase", valstybinio numerio nežino kieme nestovėjo, todėl suprato, kad jis yra išvažiavęs. Apie 21.30 val., išgirdo, kai į kiemą atvažiavo automobilis. Pasižiūrėjęs pro savo namų langą pamatė, kad atvažiavo V. K. ir vienas iš jo darbininkų. Apsirengė ir išėjo į kiemą pakalbėti su V. K.. Išėjęs į kiemą prie automobilio "Reno Space" pamatė stovintį V. K.. Kitas vyriškis stovėjo arčiau namo. Jis priėjo prie V. K. ir paklausė kur jo daiktai. V. K. ranka modamas jam atsakė, kad mėtosi. Matė, kad šalia sandėliuko esančiame žemės plote mėtėsi sulūžusi kompiuterio kėdė, kuri prieš tai buvo sandėliuke. Jo prieš tai išvardintų daiktų besimėtančių jis tikrai nematė. Tuomet tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jie abu apsistumdė. Matė, kad V. K. yra neblaivus. Alkoholio kvapą jis jautė sklindantį iš jo burnos ir pastebėjo, kad sutrikusi jo koordinacija. Jis V. K. pastūmė. Kadangi buvo slidu, V. K. pargriuvo ir krito ant nugaros. Tada V. K. atsistojo, priėjo prie savo automobilio ir atsidaręs automobilio dešinės pusės galines duris pasiėmė daiktą panašų į medinį baslį, apie 40 cm ilgio. Tuo tarpu jis atsitraukė nuo V. K. mašinos. Tarp jo ir V. K. buvo apie 3 m atstumas. Pasiėmęs vadinamą baslį V. K. ėjo link jo. Jis tuo metu stovėjo arčiau namo. Link jo V. K. ėjo užsimojęs mediniu basliu, tai yra V. K. baslį laikė savo kairėje rankoje pakėlęs virš savo galvos. Jis mediniu basliu bandė jam suduoti, tačiau smūgio jis išvengė. Tada jis savo dešine koją spyrė V. K. į jo kairės kojos blauzdą. Po jo spyrio V. K. pargriūvo. V. K. griūvo ant pilvo. Pargriuvęs V. K. savo kairėje rankoje vis dar laikė medinį baslį. Tada jis paėmė V. K. už kairio riešo, jį pasuko, kad jam iškristu medinis baslys. Basliui iškritus iš V. K. rankos jis jį nuspyrė toliau. Jis nuo V. K. šiek tiek atsitraukė, o šis atsistojo. V. K. atsistojęs, sugniaužęs savo rankų kumščius ėjo link jo. Suprato, kad jis vėl mėgins suduoti jam smūgius. V. K. priėjus arti jo jis savo dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą V. K. į kairės pusės pasmakrę. Nuo suduoto smūgio V. K. pasisuko ir veidu krito ant žemės. Po šio smūgio jo sugyventinė liepė eiti jam namo. Eidamas į namus, matė, kad V. K. stojosi. Viskas tuo ir baigėsi. Visą šį konfliktą matė ir V. K. darbininkas, tačiau jis į konfliktą ir muštines nesikišo ir nieko nesakė. Dar kartą nori pasakyti, kad jis vieną kartą dešine koja spyrė V. K. į kairę blauzdą ar šiek tiek žemiau blauzdos. Tada V. K. suko kairį rankos riešą norėdamas, kad iš jo rankos iškristu medinis baslys. Taip pat vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė V. K. į kairės pusės pasmakrę. Nuo šio smūgio V. K. krisdamas veidu ant žemės galėjo susižaloti veidą kadangi vėliau pamatė ant žemės kraujo dėmę, panašiai toje vietoje, kurioje jis ir nukrito. Daugiau V. K. smūgių jis nesudavė. Jo gulinčio jis nespardė. Jo tikslas nebuvo sumušti V. K.. Jis tik norėjo su juo pakalbėti apie dingusios daiktus iš jo sandėliuko. Kadangi V. K. atsakė negražiai vartodamas necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu, jie susistumdė. Kas tiksliai pirmas pradėjo stumdytis pasakyti negali, nes nepamena. Supranta, kad savo tokiu elgesiu V. K. sukėlė fizinį skausmą ir dėl to gailisi. Tačiau patį konfliktą pradėjo ne jis pirmas, o tik gynėsi nuo V. K.. Pats šio įvykio metu jis nenukentėjo. <...> (1 t., b.l. 149-153).

Nukentėjusysis V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis kaltinamąjį pažįsta iš matymo, jų santykiai – neutralūs, konfliktų nebūdavo. Jo mamos sandėliukas turi bendrą sieną su A. V. sandėliuku. Ta siena buvo pasvirusi, bet kuriuo metu galėjo užgriūti ant mamos. Kad reikia tą sieną tvarkyti, jis minėjo A. V., bet ji nereagavo. Tad jis su V. V. ir V. B. atvažiavo tvarkyti minėtą sieną. Jie nuardė 20 procentų ar trečdalį tos griūnančios sienos. Pradėjo temti, todėl baigė darbus. Jis su V. atsigėrė, po ko šį jis su V. B. nuvežė pas sūnų iki (duomenys neskelbtini). Grįžus į mamos namų kiemą, V. B. prie malkinės pastatė mašiną, padavė jam raktus ir nuėjo pas jo mamą. Užsidegė šviesa, prasidėjo riksmai. Jis nesuprato, kame reikalas. Išėjo kaltinamasis V., kuris ėjo link jo ir reiškė jam pretenzijas. Jis pats stovėjo prie bagažinės. Jie abu pradėjo ginčytis. V. priėjo ir sudavė vieną smūgį į kairį antakį ir antrą smūgį į galvą. Tie smūgiai buvo tokie stiprūs, kad jis iš karto krito ant žemės. V. jam prakirto antakį. Pirmieji smūgiai buvo iš abiejų rankų. Mano, kad V. sudavė kažkokiu kietu daiktu, kad šis buvo pasiruošęs jį atjungti. Tas smūgis, kuris prakirto antakį, buvo aiškus, net žiežirbos pasipylė. Kitas smūgis galimai buvo ties dešine ausim. Jis krito prie mašinos tiesiai, truputį pasviręs, tiksliai neatsimena. Kai atsikėlė, jis pamatė kraują ant rankos. Mano, kad po tų 2 smūgių buvo trumpam „atjungtas“. Kai atsikėlė, V. stovėjo su V. 10-12 metrų atstumu nuo jo. V. pradėjo jį provokuoti. Tada jis pasiėmė šalia gulėjusią perskeltą šaką, nes išsigando, ir ėjo bandydamas patekti į vidų pas motiną, tikslo atkeršyti nebuvo. Lazdą jis laikė žemai, jos nebuvo iškėlęs. Pradėjo artintis V., provokuodamas kvietė: „Ateik čia, ateik čia“, pasidarė labai agresyvus. V. pagriebė jo striukę, jie abu susikibo, pradėjo stumdytis, V. jį pakirto - su koja pargriovė. Tada jam gulint ant žemės, iš V. pasipylė smūgiai. Jis užsidengė galvą, kad jam nesudaužytų veido. Kai gulėjo, juto smūgius ir į galvą, ir į šonus. Dauguma smūgių buvo iš kumščio, o keli, mano, iš kojos. Mano, kad buvo net daugiau negu 10 smūgių. Gulėdamas jis matė V. ir kvietė, kad šis jam padėtų, bet šis nereagavo. Paskui V. jam paaiškino, kad bijo muštynių. Taip pat ten stovėjo V. sugyventinė V.. Jam gaunant smūgius į galvą, viskas kibirkščiavo, o jie nieko nedarė. Po to jis atsigavo, kai V. jį tempė ant sofos. Jam atsigavus, jie pakilo į viršų, atvažiavo greitoji, policija. Kai jį nuvežė į greitąją, jam labai skaudėjo, buvo labai atmušti organai viduje, net po savaitės skaudėjo. Jam ir dabar kairė pusė patirpusi, su kaire akimi prasčiau mato, ranka iki šiol traška. Visas šonas. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes jis atsiminė geriau. Mano, kad pirmieji smūgiai buvo su abiejų rankų kumščiais. Pirmieji smūgiai buvo suduoti į galvą, vienas – į veidą, kitas - už ausies. Gulint smūgiai buvo suduoti į kairį šoną, į galvos kairę pusę, į kairę ranką. Dėl V. atliktų veiksmų jam skaudėjo ir iki dabar nepraėjo. Visi sužalojimai padaryti įvykio metu, visus juos padarė kaltinamasis. Iki įvykio jis matomų sužalojimų neturėjo. Prieš įvykį jis tik turėjo nusiskundimų dėl dešinės rankos. Tvarkydamas sieną ar kitomis aplinkybėmis jis nepatyrė sužalojimų. Po darbų, 2 val. iki įvykio jis buvo išgėręs keletą taurių vyno. Jo neblaivumo būsena nebuvo tokia, kad nestovėtų ant kojų. Darbai baigėsi, kai pradėjo temti. Jis jautėsi normaliai, buvo koordinuotas, negriuvinėjo. Pareiškimą jis parašė vėliau. Gal ir būtų nerašęs iš viso, bet mama sakė, kad jei jis nerašys pareiškimo, bus ir antras, ir trečias kartas. V. jo neatsiprašė, pagalbos nesiūlė. Visi šie momentai privertė jį parašyti pareiškimą. Jam pačiam nepavyko suduoti smūgių kaltinamajam. Bandymo suduoti smūgio nebuvo. Jis nežino, kur malka pasidėjo, kai jie antrą kartą pradėjo stumdytis, turbūt ji iškrito iš rankų. Tvirtina, kad smūgių skaičius buvo ne mažiau kaip 10 ir ne mažiau kaip 3 kartus spyrė iš kojos. Buvo ir daugiau tų smūgių, bet suskaičiuoti negali. Toje vietoje, kur pirmą kartą jis griuvo, buvo normali žemė, o ten kur antrą kartą buvo susikibę, buvo sniegas. Antram etape jis irgi buvo trumpam praradęs sąmonę. Tik ant sofos pilnai atsigavo. Kitą rytą jis apžiūrėjo įvykio vietą ir jokių daiktų, plytgalių nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. parodė, kad <...>. 2023-02-25 prieš pietus, tikslaus laiko nepamena, jis atvažiavo pas savo mamą. Jam ten būnant, jis su savo pažįstamais tvarkė ūkinį pastatą, <...>. Po atlikto darbo truputį išgėrė alkoholio. 2023-02-25 vakare jis ir jo pažįstamas V. B. išvežė V. V. į namus į (duomenys neskelbtini). Jie visi trys ir dirbo malkinėje. V. juos vežė, nes jis su V. buvo išgėrę alkoholio. Apie 21.30 val., jie su V. sugrįžo pas jo mamą. Važiuojant jis buvo užmigęs ir jiems jau atvažiavus, V. jį pažadino. Jis ir V. išlipo iš jo automobilio, kurį vairavo V.. Kieme, adresu (duomenys neskelbtini), prie laiptinės durų pamatė užsidegančia šviesą ir iš laiptinės išeinantį A. V. sugyventinį. Jis eidamas link jo ir V. pradėjo rėkti, įžeidinėti, sakydamas ,,ką čia pridirbot“. Jis jam pasakė, kad viską išsiaiškins rytoj. Jis suprato, kad jis turėjo omenyje malkinę. Tada jis priėjo prie jo, kuomet jis buvo kieme prie savo automobilio, ir rankos kumščiu ne mažiau kaip du smūgius sudavė jam į veidą, po ko jis pargriuvo ant žemės. Kelioms minutėms buvo praradęs sąmonę. Kai atsipeikėjo, pamatė, kad iš veido jam kraujuoja bei prie namo pamatė stovinčius V. ir A. V. sugyventinį. Jie vienas nuo kito stovėjo atitolę. Tada jis atsikėlė ir ėjo link namo (duomenys neskelbtini), nes norėjo nueiti iki mamos buto. Eidamas pasiėmė medžio šaką, kuri gulėjo kieme ant žemės, kad jei ką, galėtų apsiginti. Jam einant link namo, A. V. sugyventinis vėl agresyviai priėjo prie jo ir jie susikibo, pradėjo stumdytis, po ko jis vėl griuvo ant žemės. Griuvo, nes paslydo. Jam pargriuvus ir gulint ant žemės, A. V. sugyventinis kumščiais ne mažiau kaip dešimt smūgių sudavė į galvą ir į kairį šoną, bei kojomis ne mažiau kaip tris kartus spyrė į kairę ranką ir į kairį šoną. Minėtais veiksmais A. V. sugyventinis jam sukėlė fizinį skausmą. Kol jį mušė prie namo laiptinės durų matė stovintį V. ir A. V.. Kol buvo mušamas prarado sąmonę. Atsipeikėjo ant sofos, kuri stovi lauke prie laiptinės durų. Kaip suprato V. jį ant jos pasodino. Tuo metu A. V. ir jos sugyventinio, kuris jį mušė, jau nebuvo. Iš karto paskambino policijai, taip pat atvyko greitoji medicinos pagalba, kuri atvykusi jį nuvežė į VšĮ (duomenys neskelbtini), kur jam buvo nustatyta galvos sumušimas, krūtinės ląstos sumušimas, antakio žaizda, 1,15 prom. girtumas. Jis su A. V. sugyventiniu nesutaria apie metus laiko, tai yra tiek laiko, kiek jį pažįsta. Tarp jų kildavo konfliktai dėl buitinių dalykų (1 t., b.l. 31-34).

Iš V. K. ir D. V. akistatos protokolo matyti, kad abu patvirtino kiekvienas savo parodymus (1 t., b.l. 99-103).

Liudytoja A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis D. V. yra jos sugyventinis, su juo kartu gyvena 4 metus adresu (duomenys neskelbtini). Jis geras, ramus, nekonfliktiškas, nedažnai vartoja alkoholį. Nukentėjusįjį pažįsta, šis atvažiuoja pas juos į kiemą, su šiuo nebendrauja su juo, pati nėra turėjusi konfliktų su šiuo. Jos sugyventinis neturėjo konfliktų su juo. Žino dėl ko byla nagrinėjama. Tai buvo prieš metus, buvo pašalę. Buvo vakaras, K. parvažiavo iš kažkur, ji ėjo į lauko tualetą, po ko grįžusi pasakė D., kad pas juos sandėliuke šviesa dega. Ji sako: „Kaip gali degi, jei pas sandėliuke nėra elektros“. D. nuėjo pažiūrėti. Grįžęs sako, kad sandėliuke nebėra bendros su K. sienos, jų sandėliuke nebėra jos sūnaus sudėtų mašinos detalių, biuro kėdės. Prieš savaitę iki įvykio K. sakė, kad siena yra pavirtusi, klausė: ką darom. Kad tą dieną jie vers sieną, K. nieko nesakė. Kai K. parvažiavo, D. nutarė nueiti paklausti pas K., kur jų daiktai, nes ji suprato, kad būtent šis ardė sieną. Jie su sugyventiniu K. tą dieną nematė, nes jų nebuvo namuose. Sugyventinis buvo blaivus, ji - taip pat. D. išėjo į kiemą apie 10 val. vakaro, praėjus gal 3 minutėms ji išgirdo, kad kieme garsiai šneka. Ji nematė, kas šūkauja, nes buvo tamsu. Išgirdusi triukšmą ji atsikėlė, apsirengė ir išėjo į lauką. Kieme ant ledo, priešais, ant šono gulėjo K. ir nejudėjo (pas juos ant kiemo didelės balos, buvo pašalę). Vieta buvo šiek tiek apšviesta, kiek šviesa krito nuo laiptinės. Ji kažkiek matė K. veidą, bet neatsimenu, ar ant veido buvo kraujo. Sugyventinis per 1-2 m nuo K. tiesiog stovėjo ir nieko nedarė. Jos sugyventinis nebuvo pasilenkęs. Ji pati nematė smūgių. Dar laiptinėje stovėjo tas žmogus- liudytojas, kuris ką tik pasišalino iš teismo posėdžių salės. Kadangi ji matė, kad K. nelabai blaiviame stovyje, pagalvojo, kad šis paslydo ir pargriuvo. Kai ji su sugyventiniu pavakary apie 17 val. grįžo namo, V. ir K. dirbo ant kiemo. Jai tada susidarė įspūdis, kad K. buvo neblaivus. Šis negriuvinėjo, bet matė, kad neblaivus. Ji D. pasakė neprasidėti su K., pakvietė D. ir jie parėjo namo. Parėjus namo, sugyventinis jai pasakojo, kad paklausė K., kur yra mašinos detalės, o K. atsakė: „Laukuose. Eik ir susirink“. Dar sugyventinis paklausė K., kodėl išardė sieną, kad šis puolė jį su mediniu pagaliu, bet taip iš D. suprato, kad nesudavė. Paskui tas medinis baslys mėtėsi kieme, kai policija išvažiavo. Liudytoja neatsimena, ar sugyventinis pasakojo, kokius veiksmus pats atliko. Ji pro langą nežiūrėjo ir nematė jokio veiksmo. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojos duotus parodymus dalyje dėl to, kokius veiksmus ji matė, A. V. parodė, jog tuomet teisingai nurodė aplinkybes, tada geriau atsiminė negu dabar. Ji sakė D., kad neprasidėtų su K., nes jie yra spaudoje skaitę apie šį asmenį, kad šis vos ne teismų karalius. Šitas žmogus visada ieško konfliktų, pereinant per kiemą be komentarų neapsieina. Sugyventinis jai pasakojo, kad jaunystėje mokėsi muštynių meno. Ji žinojo, kad sugyventinis turi tam tikrus muštynių pradmenis. Įvykio metu ji negalvojo, kad jos sugyventinis sužalojo K.. Jos sugyventinio rankos nebuvo sužalotos, suteptos krauju. Sugyventinis nesiskundė, kad jam padaryti sužalojimai. Kiek jai žinoma, sugyventinis neatsiprašė K.. Įvykio metu netoli K. malkinės buvo baslių lentų, rastų, šakos.

Liudytojas V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. - jo draugas, kaltinamasis nėra jo artimas giminaitis, šeimos narys, su juo nėra turėjęs konfliktų. Nukentėjusysis paprašė jo nuardyti plytas. Jie (jis, V. ir dar vienas liudininkas, kuris buvo teisme) nuvažiavo, išardė, sudėjo, po ko jį apie 7 val. vakare nuvežė į (duomenys neskelbtini) pas sūnų ir paliko. Iš sandėliuko jie nieko neėmė ir nieko neišmetė iš jo. Kitą dieną jis atvažiavo, žiūri – V. antakis siūtas, kairė akis buvo ištinusi, mėlyna, galva guzuota, paklausus, kas buvo, šis atsakė, kad jį sumušė kaimynas. Liudytojas suprato, koks kaimynas, nes anksčiau tame name gyveno. Kai liudytojas gyveno tuo adresu, kartais bendraudavo su D. V., šis - tylus žmogus. Dėl ko viskas vyko, nežino, V. jam nesakė. V. sakė, kad pats nesupranta, dėl ko čia taip įvyko. Įvykio dieną V. buvo sveikas, niekuo nesiskundė. Įvykio dieną jis alaus truputį buvo išgėręs. V. prie jų negėrė, buvo blaivus. Kai darbavosi dieną prie sandėliuko, jis kaimyną D. V. matė, šis ėjo iš kambario. Tuo metu tarp V. ir V. K. konflikto nebuvo. Kieme įvykio dieną buvo slidu. Iš jų niekas nebuvo paslydęs ir nugriuvęs.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad V. K. pranešė, jog 2023-02-25 apie 21.3000 val. kieme adresu (duomenys neskelbtini), jį sumušė pažįstamas, tai yra jo mamos A. K. kaimynas, kurio vardo ir pavardės nežino, jis gyvena pas savo sugyventinę A. V. tuo pačiu nurodytu adresu, tikslas buto numerio nežino, tačiau butas pirmame namo aukšte po dešine puse, tai yra jis rankos kumščiu ne mažiau kaip du kartus sudavė jam į veidą, po ko jis pargriuvo ant žemės. Ada jam atsikėlus ir einant link mamos buto, tame pačiame kieme prie minėto namo, jis vėl priėjo prie jo ir jie susikibo, pradėjo stumdytis, po ko jis vėl griuvo ant žemės. Jam pargriuvus, jis kumščiais ne mažiau kaip dešimt smūgių sudavė jam į galvą ir į kairį šoną bei kojomis ne mažiau kaip tris kartus spyrė į kairę ranką ir į kairį šoną. Minėtais veiksmais jis pareiškėjui sukėlė fizinį skausmą. <..> (1 t., b.l. 18-22).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje matomas baltų plytų daugiabutis, 2 aukštų. Įėjimas į daugiabutį iš vakarinės pusės. Įvykio vieta daugiabučio namo kiemas, prie įėjimo į daugiabutį. Vidinis namo kiemas padengtas sniegu. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų pėdsakų ir daiktų bei objektų nerasta (1 t., b.l. 23-28).

Iš bendrojo pagalbos centro (BPC) skambučio garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad 2023-02-25 21:45:29 į BPC paskambinęs asmuo prašėsi policijos pagalbos (duomenys neskelbtini) miestelyje, nes pranešėją V. K., gim. (duomenys neskelbtini), sumušė kaimynas, sudaužė jam galvą; kitas su pranešėju esantis asmuo nurodo, jog pranešėjas kraujuoja, prakirsta prie akies (1 t., b.l. 49-52).

Iš policijos pareigūno L. Č. 2023-03-07 tarnybinio pranešimo matyti, kad nurodė, jog nuvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėta įvykio vieta. Pagal surinktus duomenis byloje buvo nustatytas įtariamasis D. V., kuris nurodė, kad prieš dvi savaites (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme buvo įvykęs su nukentėjusiuoju V. K.. Daugiau įvykio detalių D. V. nenurodė, jam įteiktas šaukimas. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (1 t., b.l. 89-40).

Iš policijos pareigūnės G. S. 2023-04-24 tarnybinio pranešimo matyti, kad nurodė, jog dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini), buvo pabendrauta su minėto namo gyventojais, kurie paaiškino jokių muštynių nematę ir nieko negirdėję. A. I. D. V. apibūdino kaip gerą, padedantį žmogų, o V. K. nepažįsta, tik matydavo atvažiuojantį pas mamą, dažniausiai neblaivų. A. V. D. V. apibūdino kaip draugišką, padedantį, nepiktybinį, o V. K. nepažįsta, tik matydavo atvažiuojantį pas mamą, šis neatrodydavo piktybinis.. <...> (1 t., b.l. 91-92).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. K. padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose su kraujosruva kairės akies junginėje, apatinio žandikaulio kairėje, muštinė žaizda kairio antakio projekcijoje, poodinės kraujosruvos dešinės ausies srityje, dešinio užausio projekcijoje, krūtinėje, dešinio kelio projekcijoje nuo trauminių poveikių kietu buku, daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2023-02-25). V. K. padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose su kraujosruva kairės akies junginėje, apatinio žandikaulio kairėje, muštinė žaizda kairio antakio projekcijoje, poodinės kraujosruvos dešinės ausies srityje, dešinio užausio projekcijoje, krūtinėje, dešinio kelio projekcijoje nuo trauminių poveikių kietu buku, daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2023-02-25). Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), šešių trauminių poveikių pasekoje. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), bei neatmetama galimybė, kad galėjo būti padaryti griūvant ar griuvinėjant. Po nustatytų kūno sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l.80-82).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. K. padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose su kraujosruva kairės akies junginėje, apatinio žandikaulio kairėje, muštinė žaizda kairio antakio projekcijoje, poodinės kraujosruvos dešinės ausies srityje, dešinio užausio projekcijoje, krūtinėje, dešinio kelio projekcijoje nuo trauminių poveikių kietu buku, daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2023-02-25). Nustatytuose sužalojimuose požymių leidžiančių identifikuoti žalojantį įrankį, neužsifiksavo, bei remiantis sužalojimų lokalizacija bei pobūdžiu kūne, pasisakyti kurie sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius nukentėjusiajam ar nukentėjusiajam nukritus ant žemės, nėra galimybės (b.l.86-88).

Kaip matyti, kaltinamasis D. V. neneigia kaltinime nurodytu laiku buvęs nurodytoje vietoje, kur, pasak jo, įvykus ginčui tarp jo ir nukentėjusiojo V. K., jis nukentėjusįjį pastūmė, dėl ko šis nugriuvo ant nugaros, po ko šis atsikėlęs ėjo link jo su pagaliu, todėl jis gindamasis spyrė šiam per kairę blauzdą, čiurną ir šiam nugriuvus, pasuko šio ranką, dėl ko lazda iš pastarojo rankos iškrito, kurią jis nuspyrė, tada nukentėjusiajam vėl atsistojus ir einant link jo su kumščiais, jis šiam sudavė vieną smūgį iš dešinės rankos kumščio į žandikaulį, ir daugiau nukentėjusiajam jokių smūgių nesudavė. Teismas gi tokius kaltinamojo parodymus dėl jo gynybos ir prieš V. K. pavartoto smurto apimties, juos vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, vertina kritiškai, kaip pasirinktą jo gynybinę poziciją siekiant sušvelninti baudžiamąją atsakomybę ar jos išvengti.