Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2024-04-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-125-1082/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-04-30
Bylos Nr.
1-125-1082/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08355-2023-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Nukentėjusysis
V. K.
Kaltinamasis
D. V.
Advokatai
Žygimantas Rutkauskas, Stasys Lileikis
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-125-1082/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08355-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 30 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,sekretoriaujant Renatai Šakalienei, Agnei Bružienei,dalyvaujant prokurorei Sigitai Bieliauskaitei,nukentėjusiajam V. K. (V. K.) ir jo įgaliotam atstovui advokatui Stasiui Lileikiui,kaltinamajam D. V. ir jo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), našlys, profesinio išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. 2023 m. vasario 25 d., apie 21.30 val., Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia, ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė V. K. į veidą, nukentėjusiajam pargriuvus ne mažiau kaip dešimt kartų kumščiais jam sudavė į galvą ir kairį šoną, bei ne mažiau kaip tris kartus spyrė į kairę ranką ir į kairį šoną, taip padarė poodines kraujosruvas kairės akies vokuose su kraujosruva kairės akies junginėje, apatinio žandikaulio kairėje, muštinę žaizdą kairio antakio projekcijoje, poodines kraujosruvas dešinės ausies srityje, dešinio užausio projekcijoje, krūtinėje, dešinio kelio projekcijoje, t. y. nukentėjusiajam V. K. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. V. teisiamojo posėdžio metu dėl pareikšto kaltinimo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad viskas vyko (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu gyvena K. mama. K. dažniausiai atvažiuoja savaitgaliais. Kaltinamasis ten gyvena su sugyventine A. V.. Dar iki įvykio 2 metus su nukentėjusiuoju jis turėjo kivirčų. Jie nebuvo dažni – kartą per pusmetį apsikeisdavo „gražiais“ žodžiais. Nagrinėjamas įvykis buvo 2023 m. vasario mėnesio pabaigoje. Tą dieną K. atvažiavo su dviem darbininkais: V. ir B.. Anksčiau šis buvo minėjęs jo sugyventinei (A. V.), kad griūna siena. Jie per visą dieną kažką darbavosi. Jis su sugyventine nuo 10 val. ar 10.30 val. buvo išėję pas draugės mamą. Jiems išeinant apsižodžiavimų nebuvo. Kaltinamasis nematė, ar K. su kitais dviem asmenimis vartojo alkoholį, jie kažką darė sandėliuke. Ten būnant per visą dieną jis išgėrė 3 butelius alaus. Jis jautėsi blaivus. Pareigūnai, atvažiavę net nedavė pūsti, nes matė, kad nėra reikalo. Kai grįžo vakare apie 17 val., jau buvo tamsu, nes buvo žiema. Jo draugė ėjo į lauko tualetą ir parėjusi pasakė, kad pas juos sandėliuke dega šviesa. Jis nustebo, kaip gali degti šviesa, jeigu ten elektra neateina. Jis apsirengė ir išėjo pažiūrėti. Jie pusę sienos išgriovė, o iš ten buvusių rakandų, įrankių kažką išmetė, kažką pas save pasidėjo. Tą pamatęs jis supyko. Parėjęs jis pasakė, kad rytoj pasikalbės su K.. Grįžus namo jis alkoholio nevartojo, sugyventinė – taip pat. Begulint lovoje, gal apie pusę dešimt įvažiavo automobilis - grįžo K. su B.. Jis nusprendė eiti pasikalbėti tą patį vakarą, kad neišsivežtų daiktų, jam nervai dar nebuvo atslūgę. Todėl jis atsikėlė, apsirengė ir išėjo į lauką pakalbėti su K.. B. stovėjo prieangyje, lauke, rūkė, o K. vaikščiojo to aplink savo mašiną. Jis nuėjo ir paklausė K., kur jų daiktai, o šis atsakė, kad „Kažkur čia svaidosi, tau reikia – susirink“. Jie kalbėjo vienas nuo kito 1 metro atstumu. B. nuo jų stovėjo 5-6 m atstumu, šis galėjo juos abu matyti. Jis nuo K. juto alkoholio kvapą, šis kaip visada buvo stačiokas. Kaltinamasis negali pasakyti, ar K. svirduliavo, nes buvo tamsu. Lauko lempa užsidega judesio, bet iki automobilio neapšviečia. K. buvo su žibintuvėliu ant galvos, šis jį matė. Kai jis K. pasakė, kad duoda 5 sekundes, šis jį necenzūriškai pasiuntė, tada jis K. stumtelėjo į krūtinės lastą ir šis nugriuvo ant nugaros, ant pašalusio sniego. Jis ėjo atgal, o K. atsikėlęs burbuliuodamas rusiškai, necenzūriškai pasakė, kad dabar jam bus ne kažką ir pradėjo raustis automobilyje, išsitraukė pagalį. Jis nuėjo prie šviesos, kur B. stovėjo, ir pamatė, kad K. eina jis link jo rankoje laikydamas medinę lazdą. Priėjęs prie jo K. užsimojo, norėdamas jam trenkti ir jis tuo tarpu spyrė šiam per kairę blauzdą, čiurną, nuo ko K. pargriuvo, tada suktelėjo šiam gulinčiam ranką, lazda iš rankos iškrito ir jis ją nuspyrė į šoną. Tada K. atsistojo ir dar mėgino pulti, ėjo su kumščiais link jo, todėl jis iš dešinės rankos kumščio sudavė šiam į žandikaulio apačią, po ko K. pasisuko ir griuvo veidu ant žemės. K. norėjo atlikti kažkokį veiksmą jo atžvilgiu, bet nesudavė. Visa tai vyko ten, kur apsišviečia nuo judesio. Iš pradžių B. buvo 0,5 metro atstumu nuo jo, kai K. ėjo su pagaliu link jo, o paskui šis buvo 2 metrų atstumu ir stovėjo, žiūrėjo, nieko nedarė. Jis nematė, ar B. buvo atsisukęs, bet visą laiką stovėjo prieangyje ir niekaip nereagavo, nebandė sulaikyti kažkurio iš jų. Daugiau jis jokių smūgių nebeatliko, nes atėjo V.. Ji galėjo matyti nebent paskutinį smūgį. Jis ją pastebėjo tik tada, kai K. jau gulėjo. Jam draugė pasakė baigti ir eiti namo. Jis nežino, ar ji matė, ar nematė. Jis į kambarį grįžo sveikas. Jis V. pasakė, kad truputį užvažiavo į snukį. Įvykį galėjo matyti tik A. V. ir B.. V. V. įvykio metu nebuvo. A. jam sakė, kad lyg tai matė paskutinį smūgį. Po jo suduoto smūgio į žandikaulį K. galėjo prarasti sąmonę nebent kelioms sekundėms, nes jis, kai nueidinėjo, matė, kaip šis kėlėsi. Kiemas buvo pašalęs grumstais. Kraujosrūva už ausies galėjo atsirasti po pirmo pastūmimo, kai K. nugriuvo, o antakį šis prasiskėlė, kai po jo smūgio į žandikaulį krito veidu. Iki jų konflikto sužalojimų galėjo būti, bet jis jų nematė. Ryte, kai jis išėjo į lauką, kieme matė kraują, kuris galėjo būti nuo praskelto antakio. Dėl dešinio kelio ji nežino. Nežino, ką K. veikė visą dieną, būdamas išgėręs. Gal šiam kokia plyta užgriuvo, kai griovė sieną. Kaltinamojo teigimu, buvo keletas smūgių, bet ne tiek, kiek nukentėjusysis yra pažymėjęs. Ginčas buvo, fizinis skausmas galėjo būti sukeltas. Jis pripažįsta 1 pastūmimą, 1 - per kojas, 1 rankos pasukimą, 1 sudavimą į žandikaulį. Jis pripažįsta ieškinį. Jis K. neatsiprašė, pagalbos nesiūlė, nes nematė, kad šiam būtų reikalinga pagalba. K. jau kitą dieną važinėjo automobiliu, po savaitės buvo atvažiavęs sveikas žmogus. Jaunystėje jam teko beveik 2 metus lankyti savigyną. Anksčiau jam yra tekę dalyvauti panašiuose konfliktuose, kur teko panaudoti jėgą. Kaltinamasis pripažįsta, kad nežymiai sutrikdė sveikatą. Pirmasis pastūmimas buvo tyčinis, o antrą jau traktuotų kaip savigyną, nes K. ėjo su ta malka link jo ir vėliau ėjo su kumščiais. Kai jis pamatė, kad nukentėjusysis eina link jo su tuo pagaliu, šis jau mojosi, ranka su pagaliu buvo pakelta, jam suveikė refleksas. Kai K. ėjo link jo su kumščiais, jis sudavė šiam į žandikaulį, nes jis nelauks, kol jam suduos. Jis ant K. nepuolė, nešaukė, kaip šis teigė. Incidentas vyko 4-5 minutes. Policijos pareigūnai nematė malkos, nes atvykę jie užvažiavo ant jos, o kai jie išvažiavo, jis pamatė tą malką ant kiemo.

Ikiteisminio tyrimo metu D. V. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Jis gyvena pas savo sugyventinę A. V., adresu (duomenys neskelbtini). 2023-02-25, apie 10.00 val., atvažiavo V. K.. <...> Apie 21.00 val. jo sugyventinė A. pasakė jam, kad jų sandeliuke dega šviesa. Jis nustebo, nes jų sandėliuke įrengtos šviesos nėra. Jis apsirengė drabužius, pasiėmė sandėliuko raktus ir nuėjo. Atrakinęs savo sandėliuką pamatė dalį išgriautos mūrinės sienos. Mūrinė siena skyrė jo ir V. K. sandėliuką. Apžiūrėjęs savo sandėliuką pasigedo jam priklausančių daiktų, tai yra automobilio "Ford Mondeo" detalių, rankinių krūmams genėti žirklių, dalies malkų ir įvairaus metalo. Pamatęs, kad nėra jo išvardintų daiktų jis susinervino. Apžiūrėjęs sandėliuką, jį užrakino ir grįžo į namus. Grįžęs į namus papasakojo A., kad išgriauta dalis mūrinės sienos ir nebėra, kai kurių jo daiktų buvusių sandėliuke. Kadangi V. K. sandėliuke jau nebuvo ir jo mašina "Reno Spase", valstybinio numerio nežino kieme nestovėjo, todėl suprato, kad jis yra išvažiavęs. Apie 21.30 val., išgirdo, kai į kiemą atvažiavo automobilis. Pasižiūrėjęs pro savo namų langą pamatė, kad atvažiavo V. K. ir vienas iš jo darbininkų. Apsirengė ir išėjo į kiemą pakalbėti su V. K.. Išėjęs į kiemą prie automobilio "Reno Space" pamatė stovintį V. K.. Kitas vyriškis stovėjo arčiau namo. Jis priėjo prie V. K. ir paklausė kur jo daiktai. V. K. ranka modamas jam atsakė, kad mėtosi. Matė, kad šalia sandėliuko esančiame žemės plote mėtėsi sulūžusi kompiuterio kėdė, kuri prieš tai buvo sandėliuke. Jo prieš tai išvardintų daiktų besimėtančių jis tikrai nematė. Tuomet tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jie abu apsistumdė. Matė, kad V. K. yra neblaivus. Alkoholio kvapą jis jautė sklindantį iš jo burnos ir pastebėjo, kad sutrikusi jo koordinacija. Jis V. K. pastūmė. Kadangi buvo slidu, V. K. pargriuvo ir krito ant nugaros. Tada V. K. atsistojo, priėjo prie savo automobilio ir atsidaręs automobilio dešinės pusės galines duris pasiėmė daiktą panašų į medinį baslį, apie 40 cm ilgio. Tuo tarpu jis atsitraukė nuo V. K. mašinos. Tarp jo ir V. K. buvo apie 3 m atstumas. Pasiėmęs vadinamą baslį V. K. ėjo link jo. Jis tuo metu stovėjo arčiau namo. Link jo V. K. ėjo užsimojęs mediniu basliu, tai yra V. K. baslį laikė savo kairėje rankoje pakėlęs virš savo galvos. Jis mediniu basliu bandė jam suduoti, tačiau smūgio jis išvengė. Tada jis savo dešine koją spyrė V. K. į jo kairės kojos blauzdą. Po jo spyrio V. K. pargriūvo. V. K. griūvo ant pilvo. Pargriuvęs V. K. savo kairėje rankoje vis dar laikė medinį baslį. Tada jis paėmė V. K. už kairio riešo, jį pasuko, kad jam iškristu medinis baslys. Basliui iškritus iš V. K. rankos jis jį nuspyrė toliau. Jis nuo V. K. šiek tiek atsitraukė, o šis atsistojo. V. K. atsistojęs, sugniaužęs savo rankų kumščius ėjo link jo. Suprato, kad jis vėl mėgins suduoti jam smūgius. V. K. priėjus arti jo jis savo dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą V. K. į kairės pusės pasmakrę. Nuo suduoto smūgio V. K. pasisuko ir veidu krito ant žemės. Po šio smūgio jo sugyventinė liepė eiti jam namo. Eidamas į namus, matė, kad V. K. stojosi. Viskas tuo ir baigėsi. Visą šį konfliktą matė ir V. K. darbininkas, tačiau jis į konfliktą ir muštines nesikišo ir nieko nesakė. Dar kartą nori pasakyti, kad jis vieną kartą dešine koja spyrė V. K. į kairę blauzdą ar šiek tiek žemiau blauzdos. Tada V. K. suko kairį rankos riešą norėdamas, kad iš jo rankos iškristu medinis baslys. Taip pat vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė V. K. į kairės pusės pasmakrę. Nuo šio smūgio V. K. krisdamas veidu ant žemės galėjo susižaloti veidą kadangi vėliau pamatė ant žemės kraujo dėmę, panašiai toje vietoje, kurioje jis ir nukrito. Daugiau V. K. smūgių jis nesudavė. Jo gulinčio jis nespardė. Jo tikslas nebuvo sumušti V. K.. Jis tik norėjo su juo pakalbėti apie dingusios daiktus iš jo sandėliuko. Kadangi V. K. atsakė negražiai vartodamas necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu, jie susistumdė. Kas tiksliai pirmas pradėjo stumdytis pasakyti negali, nes nepamena. Supranta, kad savo tokiu elgesiu V. K. sukėlė fizinį skausmą ir dėl to gailisi. Tačiau patį konfliktą pradėjo ne jis pirmas, o tik gynėsi nuo V. K.. Pats šio įvykio metu jis nenukentėjo. <...> (1 t., b.l. 149-153).

Nukentėjusysis V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis kaltinamąjį pažįsta iš matymo, jų santykiai – neutralūs, konfliktų nebūdavo. Jo mamos sandėliukas turi bendrą sieną su A. V. sandėliuku. Ta siena buvo pasvirusi, bet kuriuo metu galėjo užgriūti ant mamos. Kad reikia tą sieną tvarkyti, jis minėjo A. V., bet ji nereagavo. Tad jis su V. V. ir V. B. atvažiavo tvarkyti minėtą sieną. Jie nuardė 20 procentų ar trečdalį tos griūnančios sienos. Pradėjo temti, todėl baigė darbus. Jis su V. atsigėrė, po ko šį jis su V. B. nuvežė pas sūnų iki (duomenys neskelbtini). Grįžus į mamos namų kiemą, V. B. prie malkinės pastatė mašiną, padavė jam raktus ir nuėjo pas jo mamą. Užsidegė šviesa, prasidėjo riksmai. Jis nesuprato, kame reikalas. Išėjo kaltinamasis V., kuris ėjo link jo ir reiškė jam pretenzijas. Jis pats stovėjo prie bagažinės. Jie abu pradėjo ginčytis. V. priėjo ir sudavė vieną smūgį į kairį antakį ir antrą smūgį į galvą. Tie smūgiai buvo tokie stiprūs, kad jis iš karto krito ant žemės. V. jam prakirto antakį. Pirmieji smūgiai buvo iš abiejų rankų. Mano, kad V. sudavė kažkokiu kietu daiktu, kad šis buvo pasiruošęs jį atjungti. Tas smūgis, kuris prakirto antakį, buvo aiškus, net žiežirbos pasipylė. Kitas smūgis galimai buvo ties dešine ausim. Jis krito prie mašinos tiesiai, truputį pasviręs, tiksliai neatsimena. Kai atsikėlė, jis pamatė kraują ant rankos. Mano, kad po tų 2 smūgių buvo trumpam „atjungtas“. Kai atsikėlė, V. stovėjo su V. 10-12 metrų atstumu nuo jo. V. pradėjo jį provokuoti. Tada jis pasiėmė šalia gulėjusią perskeltą šaką, nes išsigando, ir ėjo bandydamas patekti į vidų pas motiną, tikslo atkeršyti nebuvo. Lazdą jis laikė žemai, jos nebuvo iškėlęs. Pradėjo artintis V., provokuodamas kvietė: „Ateik čia, ateik čia“, pasidarė labai agresyvus. V. pagriebė jo striukę, jie abu susikibo, pradėjo stumdytis, V. jį pakirto - su koja pargriovė. Tada jam gulint ant žemės, iš V. pasipylė smūgiai. Jis užsidengė galvą, kad jam nesudaužytų veido. Kai gulėjo, juto smūgius ir į galvą, ir į šonus. Dauguma smūgių buvo iš kumščio, o keli, mano, iš kojos. Mano, kad buvo net daugiau negu 10 smūgių. Gulėdamas jis matė V. ir kvietė, kad šis jam padėtų, bet šis nereagavo. Paskui V. jam paaiškino, kad bijo muštynių. Taip pat ten stovėjo V. sugyventinė V.. Jam gaunant smūgius į galvą, viskas kibirkščiavo, o jie nieko nedarė. Po to jis atsigavo, kai V. jį tempė ant sofos. Jam atsigavus, jie pakilo į viršų, atvažiavo greitoji, policija. Kai jį nuvežė į greitąją, jam labai skaudėjo, buvo labai atmušti organai viduje, net po savaitės skaudėjo. Jam ir dabar kairė pusė patirpusi, su kaire akimi prasčiau mato, ranka iki šiol traška. Visas šonas. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes jis atsiminė geriau. Mano, kad pirmieji smūgiai buvo su abiejų rankų kumščiais. Pirmieji smūgiai buvo suduoti į galvą, vienas – į veidą, kitas - už ausies. Gulint smūgiai buvo suduoti į kairį šoną, į galvos kairę pusę, į kairę ranką. Dėl V. atliktų veiksmų jam skaudėjo ir iki dabar nepraėjo. Visi sužalojimai padaryti įvykio metu, visus juos padarė kaltinamasis. Iki įvykio jis matomų sužalojimų neturėjo. Prieš įvykį jis tik turėjo nusiskundimų dėl dešinės rankos. Tvarkydamas sieną ar kitomis aplinkybėmis jis nepatyrė sužalojimų. Po darbų, 2 val. iki įvykio jis buvo išgėręs keletą taurių vyno. Jo neblaivumo būsena nebuvo tokia, kad nestovėtų ant kojų. Darbai baigėsi, kai pradėjo temti. Jis jautėsi normaliai, buvo koordinuotas, negriuvinėjo. Pareiškimą jis parašė vėliau. Gal ir būtų nerašęs iš viso, bet mama sakė, kad jei jis nerašys pareiškimo, bus ir antras, ir trečias kartas. V. jo neatsiprašė, pagalbos nesiūlė. Visi šie momentai privertė jį parašyti pareiškimą. Jam pačiam nepavyko suduoti smūgių kaltinamajam. Bandymo suduoti smūgio nebuvo. Jis nežino, kur malka pasidėjo, kai jie antrą kartą pradėjo stumdytis, turbūt ji iškrito iš rankų. Tvirtina, kad smūgių skaičius buvo ne mažiau kaip 10 ir ne mažiau kaip 3 kartus spyrė iš kojos. Buvo ir daugiau tų smūgių, bet suskaičiuoti negali. Toje vietoje, kur pirmą kartą jis griuvo, buvo normali žemė, o ten kur antrą kartą buvo susikibę, buvo sniegas. Antram etape jis irgi buvo trumpam praradęs sąmonę. Tik ant sofos pilnai atsigavo. Kitą rytą jis apžiūrėjo įvykio vietą ir jokių daiktų, plytgalių nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. parodė, kad <...>. 2023-02-25 prieš pietus, tikslaus laiko nepamena, jis atvažiavo pas savo mamą. Jam ten būnant, jis su savo pažįstamais tvarkė ūkinį pastatą, <...>. Po atlikto darbo truputį išgėrė alkoholio. 2023-02-25 vakare jis ir jo pažįstamas V. B. išvežė V. V. į namus į (duomenys neskelbtini). Jie visi trys ir dirbo malkinėje. V. juos vežė, nes jis su V. buvo išgėrę alkoholio. Apie 21.30 val., jie su V. sugrįžo pas jo mamą. Važiuojant jis buvo užmigęs ir jiems jau atvažiavus, V. jį pažadino. Jis ir V. išlipo iš jo automobilio, kurį vairavo V.. Kieme, adresu (duomenys neskelbtini), prie laiptinės durų pamatė užsidegančia šviesą ir iš laiptinės išeinantį A. V. sugyventinį. Jis eidamas link jo ir V. pradėjo rėkti, įžeidinėti, sakydamas ,,ką čia pridirbot“. Jis jam pasakė, kad viską išsiaiškins rytoj. Jis suprato, kad jis turėjo omenyje malkinę. Tada jis priėjo prie jo, kuomet jis buvo kieme prie savo automobilio, ir rankos kumščiu ne mažiau kaip du smūgius sudavė jam į veidą, po ko jis pargriuvo ant žemės. Kelioms minutėms buvo praradęs sąmonę. Kai atsipeikėjo, pamatė, kad iš veido jam kraujuoja bei prie namo pamatė stovinčius V. ir A. V. sugyventinį. Jie vienas nuo kito stovėjo atitolę. Tada jis atsikėlė ir ėjo link namo (duomenys neskelbtini), nes norėjo nueiti iki mamos buto. Eidamas pasiėmė medžio šaką, kuri gulėjo kieme ant žemės, kad jei ką, galėtų apsiginti. Jam einant link namo, A. V. sugyventinis vėl agresyviai priėjo prie jo ir jie susikibo, pradėjo stumdytis, po ko jis vėl griuvo ant žemės. Griuvo, nes paslydo. Jam pargriuvus ir gulint ant žemės, A. V. sugyventinis kumščiais ne mažiau kaip dešimt smūgių sudavė į galvą ir į kairį šoną, bei kojomis ne mažiau kaip tris kartus spyrė į kairę ranką ir į kairį šoną. Minėtais veiksmais A. V. sugyventinis jam sukėlė fizinį skausmą. Kol jį mušė prie namo laiptinės durų matė stovintį V. ir A. V.. Kol buvo mušamas prarado sąmonę. Atsipeikėjo ant sofos, kuri stovi lauke prie laiptinės durų. Kaip suprato V. jį ant jos pasodino. Tuo metu A. V. ir jos sugyventinio, kuris jį mušė, jau nebuvo. Iš karto paskambino policijai, taip pat atvyko greitoji medicinos pagalba, kuri atvykusi jį nuvežė į VšĮ (duomenys neskelbtini), kur jam buvo nustatyta galvos sumušimas, krūtinės ląstos sumušimas, antakio žaizda, 1,15 prom. girtumas. Jis su A. V. sugyventiniu nesutaria apie metus laiko, tai yra tiek laiko, kiek jį pažįsta. Tarp jų kildavo konfliktai dėl buitinių dalykų (1 t., b.l. 31-34).

Iš V. K. ir D. V. akistatos protokolo matyti, kad abu patvirtino kiekvienas savo parodymus (1 t., b.l. 99-103).

Liudytoja A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis D. V. yra jos sugyventinis, su juo kartu gyvena 4 metus adresu (duomenys neskelbtini). Jis geras, ramus, nekonfliktiškas, nedažnai vartoja alkoholį. Nukentėjusįjį pažįsta, šis atvažiuoja pas juos į kiemą, su šiuo nebendrauja su juo, pati nėra turėjusi konfliktų su šiuo. Jos sugyventinis neturėjo konfliktų su juo. Žino dėl ko byla nagrinėjama. Tai buvo prieš metus, buvo pašalę. Buvo vakaras, K. parvažiavo iš kažkur, ji ėjo į lauko tualetą, po ko grįžusi pasakė D., kad pas juos sandėliuke šviesa dega. Ji sako: „Kaip gali degi, jei pas sandėliuke nėra elektros“. D. nuėjo pažiūrėti. Grįžęs sako, kad sandėliuke nebėra bendros su K. sienos, jų sandėliuke nebėra jos sūnaus sudėtų mašinos detalių, biuro kėdės. Prieš savaitę iki įvykio K. sakė, kad siena yra pavirtusi, klausė: ką darom. Kad tą dieną jie vers sieną, K. nieko nesakė. Kai K. parvažiavo, D. nutarė nueiti paklausti pas K., kur jų daiktai, nes ji suprato, kad būtent šis ardė sieną. Jie su sugyventiniu K. tą dieną nematė, nes jų nebuvo namuose. Sugyventinis buvo blaivus, ji - taip pat. D. išėjo į kiemą apie 10 val. vakaro, praėjus gal 3 minutėms ji išgirdo, kad kieme garsiai šneka. Ji nematė, kas šūkauja, nes buvo tamsu. Išgirdusi triukšmą ji atsikėlė, apsirengė ir išėjo į lauką. Kieme ant ledo, priešais, ant šono gulėjo K. ir nejudėjo (pas juos ant kiemo didelės balos, buvo pašalę). Vieta buvo šiek tiek apšviesta, kiek šviesa krito nuo laiptinės. Ji kažkiek matė K. veidą, bet neatsimenu, ar ant veido buvo kraujo. Sugyventinis per 1-2 m nuo K. tiesiog stovėjo ir nieko nedarė. Jos sugyventinis nebuvo pasilenkęs. Ji pati nematė smūgių. Dar laiptinėje stovėjo tas žmogus- liudytojas, kuris ką tik pasišalino iš teismo posėdžių salės. Kadangi ji matė, kad K. nelabai blaiviame stovyje, pagalvojo, kad šis paslydo ir pargriuvo. Kai ji su sugyventiniu pavakary apie 17 val. grįžo namo, V. ir K. dirbo ant kiemo. Jai tada susidarė įspūdis, kad K. buvo neblaivus. Šis negriuvinėjo, bet matė, kad neblaivus. Ji D. pasakė neprasidėti su K., pakvietė D. ir jie parėjo namo. Parėjus namo, sugyventinis jai pasakojo, kad paklausė K., kur yra mašinos detalės, o K. atsakė: „Laukuose. Eik ir susirink“. Dar sugyventinis paklausė K., kodėl išardė sieną, kad šis puolė jį su mediniu pagaliu, bet taip iš D. suprato, kad nesudavė. Paskui tas medinis baslys mėtėsi kieme, kai policija išvažiavo. Liudytoja neatsimena, ar sugyventinis pasakojo, kokius veiksmus pats atliko. Ji pro langą nežiūrėjo ir nematė jokio veiksmo. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojos duotus parodymus dalyje dėl to, kokius veiksmus ji matė, A. V. parodė, jog tuomet teisingai nurodė aplinkybes, tada geriau atsiminė negu dabar. Ji sakė D., kad neprasidėtų su K., nes jie yra spaudoje skaitę apie šį asmenį, kad šis vos ne teismų karalius. Šitas žmogus visada ieško konfliktų, pereinant per kiemą be komentarų neapsieina. Sugyventinis jai pasakojo, kad jaunystėje mokėsi muštynių meno. Ji žinojo, kad sugyventinis turi tam tikrus muštynių pradmenis. Įvykio metu ji negalvojo, kad jos sugyventinis sužalojo K.. Jos sugyventinio rankos nebuvo sužalotos, suteptos krauju. Sugyventinis nesiskundė, kad jam padaryti sužalojimai. Kiek jai žinoma, sugyventinis neatsiprašė K.. Įvykio metu netoli K. malkinės buvo baslių lentų, rastų, šakos.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. V. parodė, kad <...> 2023-02-25, kažkur iš ryto atvažiavo K., vardo jo nežino. K. atvažiavo pas savo mamą, kuri gyvena tame daugiabutyje kaip ir ji. Matė, kad atvykęs K. tvarkėsi sandėliuke, kuris priklauso jo mamai. K. tvarkyti sandėliuką dar padėjo du vyrai. Sandėliukas yra šalia daugiabučio namo. Ką K. tvarkė sandėliuke, ji nežino ir nematė. Tą pačią dieną ji ir D. išėjo pas jo mamą, M., kuri gyvena už 3 km nuo jos namų. Nuėję pas jo mamą D. išgėrė 2 ar 3 0,5 l talpos skardines alaus. Kokį alų gėrė D. ji nežino. Į namus grįžo apie 17.00 val. Grįždami į namus matė, kad K. ir du vyrai dar tvarkosi sandėliuke, jai atrodo, kad pjovė malkas. Vėliau apie 21.00 val. ėjo į lauko tualetą. Eidama pamatė, kad jų sandėliuke dega šviesa. Ji nustebo, nes jų sandėliuke nėra įrengtos šviesos ir šviesa ten degti negali. K. sandėliuke jau nebuvo. Tačiau K. sandėliuke degė šviesa. Ji grįžusi į namus pasakė D., kad jų sandėliuke dega šviesa. Tuomet D. nueina pasižiūrėti jų sandėliuko. Grįžęs į namus D. pasakė, kad išgriauta sandėliuko mūrinė siena. Mūrinė siena skyrė jų ir K. sandėliukus. Taip pat D. pasakė, kad nebėra dalies malkų, jos sūnaus M. automobilio detalių. Iš D. pasakojimo suprato, kad visus daiktus paėmė K.. Kodėl K. reikėjo išgriauti sieną ir paimti jų daiktus ji pasakyti negali, nes nežino. Kažkada jai K. yra sakęs, kad sandėliuko mūrinė siena yra pasvirusi į K. sandėliuko pusę ir reikia tvarkyti. D. pasakė, kad ryte eis pakalbėti su K., nes tą vakarą nebuvo K. automobilio kieme ir jos suprato, kad jis yra išvažiavęs. Tačiau apie 21.30 val. ji ir D. išgirdo, kad į kiemą atvažiavo automobilis "Reno", valstybinio numerio nežino. Pro langą pasižiūrėjo ji ir D. ir pamatė kieme stovintį K. ir vyriškį, kurio ji nepažįsta. D. apsirengė iš išėjo į kiemą. Ji pagalvojo, kad D. eina parūkyti. Kažkur po 2 ar 3 min. išgirdo šūkavimus kieme. Pasižiūrėjo pro langą ir pamatė, kad prie K. sandėliuko stumdosi rankomis D. ir K.. Tada ji išėjo į kiemą norėdama D. pasakyti, kad jis neprasidėtu su K.. Išėjusi į kiemą pamatė prie laiptinės, nuo laiptų nutolusi apie 2 metrus, gulinti ant žemės K.. Kaip tiksliai gulėjo K. ji nepamena. D. stovėjo netoli K.. Kitas vyras stovėjo ant laiptų ir į D. ir K. konfliktą nesikišo. Ji pasakė D., kad jis neprasidėtu su K. ir parsivedė į namu. D. pasakė, kad jam nervai nedalaikė, nes K. išsitraukė kažkokį pagalį ir norėjo jam su juo trenkti. Joms einant į laiptinę ji matė, kad K. keliasi nuo žemės. Nori pasakyti, kad nematė, kad D. būtų sudavęs smūgį ar smūgius K.. Pačių muštynių ji nematė. Grįžę į namus po kažkurio tai laiko pamatė, kad į kiemą atvyko greitosios pagalbos automobilis, o vėliau ir policijos ekipažas. Policijos pareigūnai buvo atėję ir pas jas į namus. Pareigūnai pakalbėjo su D., tačiau tik pakalbėjo ir išėjo. Viskas tuo ir baigėsi. <...> Dar nori pasakyti, kad D. jai sakė, kad jis K. sudavė vieną smūgi rankos kumščiu, jam į veidą. Po smūgio K. krito ant žemės. Daugiau K. jis jokių smūgių nesudavė, jo gulinčio kojomis nespardė. Šio konflikto nebūtų įvykę, jei K. savavališkai nebūtų nugriovęs sandėliuko sienos ir iš jų sandėliuko nebūtų pasiėmęs joms priklausančių daiktų. Mano, kad pats K. išprovokavo visą šį konfliktą (1 t., b.l. 55-58).

Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo santykiai su nukentėjusiuoju draugiški, o kaltinamąjį jis žino iš matymo, jie nėra susipykę. Buvo toks įvykis, kad su V. atvažiavo į kaimą, nukentėjusysis ir kaltinamasis susiginčijo, žmogus užpuolė ir susimušė. Tai buvo 2023 m. žiemą. Toks įvykis, kada matė muštynes, yra buvęs vienas. Jis su V. važiavo pas K. mamą į kaimą, kurio pavadinimo nepamena, griauti griūnančios sienos. Su jais buvo dar vienas asmuo, bet jo vardo neatsimena. Alkoholis nebuvo vartojamas. Jis pats buvo blaivus. K. buvo blaivus. Tą trečią asmenį jie nuvežė į kitą kaimą, o kai grįžo, jau buvo tamsu. Jis buvo už vairo, nes paprašė, kad jam duotų pavairuot. Grįžus pas mamą, jie su V. išėjo iš mašinos, atėjo kaltinamasis, kuris gyvena tame pačiame name, pirmame aukšte. Kaltinamasis Jis pats užrakino mašiną ir prieangy rūkė, kai K. su kaltinamuoju lauke susiginčijo. Mašina buvo šone nuo jo, 10-15 metrų atstumu (rodo į dešinę pusę). Lyg tai jie susiginčijo prie mašinos. Ten nebuvo apšviesta. Jis nematė, ar prie mašinos buvo vartojamas smurtas. Jis nebeatsimena, dėl ko jie susiginčijo. Liudytojas matė, kad jie kieme pasiginčijo ir susikibo. Jis pats stovėjo 10 metrų nuo jų, priešais juos, ne šone. Ten buvo apšviesta. Matė, kad V. kaimynas pervertė V. ant žemės ir smūgiavo V. iš rankos, jis nežino, ar iš kumščio, matė tik, kad V. mušė, V. buvo galvą užsiėmęs. Jis matė vieną, kitą smūgį, keik – neskaičiavo. Jis nematė į kurias kūno vietas kaimynas sudavė smūgius V.. Jis nematė, ar kojomis buvo suduota. Jis nematė, ar pats kaltinamasis buvo nugriuvęs, ar kuris nors turėjo pagalį, šaką. Neatsimena, ar kaltinamasis buvo priėjęs prie jo rūkančio. Jis įvykio metu stovėjo, į telefoną žiūrėjo ir nekreipė dėmesio, kad jie mušasi, bei nesikišo, nes bijojo. Jis neatsimena, kuriuo momentu atsirado kaltinamojo draugė V., kuri nusivedė tą kaimyną, po ko jis priėjo prie V. ir pamatė, kad šiam greitąją reikia kviesti. Jis neatsimena, ką darė ar ką sakė V.. Jis neragino jos išskirti asmenis, ji pati nuėjo ir nutraukė. Pagalbos numeriu jis pats neskambino, nes viskas įvyko labai greitai, paskui kvietė greitąją. Liudytojas nesuprato, dėl ko čia viskas vyko. K. šaukėsi pagalbos: „Padėk V.“, bet jis bijo muštynių, nelenda. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, V. B. parodė, jog nebeatsimena, ar tie parodymai teisingi, bet teismas gali remtis šiais parodymais. Jis neatsimena ar abu, ar vienas krito po apsistumdymo. V. bėgo kraujas iš galvos, iš kurios vietos- neatsimena. Draugas skundėsi, kad bloga, todėl jis šį pakėlė, pasodino prie laiptinės, paskui, kai šis atsigavo, padėjo užlipti į antrą aukštą, kur jie iškvietė greitąją. Liudytojas nepastebėjo, kad V. būtų netekęs sąmonės. Kai jis priėjo prie V., šis stojosi ir ėjo, bet svirduliavo. Liudytojas nebeatsimena, kuris pradėjo konfliktuoti. Tą naktį priešais įėjimą žemės paviršius buvo grublėtas, sušalęs. Neatsimena, ar buvo slidu. Malkų ten pilnas kiemas primėtytas. Jam neteko matyti, kad kaltinamasis smurtautų prieš kitus žmones, juos muštų. Liudytojas nedalyvavo, kai buvo atvykę policijos pareigūnai, greitoji pagalba. Liudytojas žinojo, kad pieš darbus sandėliuke V. buvo blogai su ranka, kad šis negali pakelti plytos, su kuria ranka- neatsimena. Atliekant darbus V. nebuvo užkritusi plyta, nelaimingų atsitikimų nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. parodė, kad <...> Atlikę darbus vyriškį, kurio jis nepažinojo parvežė į namus. Grįžo atgal į namus kur gyvena V. mama. Jiems sugrįžus prie V. priėjo vyriškis, kurio jis nepažįsta ir matė tik antrą kartą. Kiek jis suprato, tai buvo kaimynas, kuris gyvena tame pačiame name kaip ir V. mama. Vyriškis iš karto priėjo prie V., kuris stovėjo šalia savo automobilio. Jis visą laiką stovėjo prie namo laiptinės. Tarp V. ir vyriškio kilo žodis konfliktas. Dėl ko jis kilo jis nežino. Į konfliktą jis nesikišo ir negirdėjo dėl ko jie konfliktavo. Tada V. ir vyriškis susistumdė. Kas ką pirmas pastūmė jis nežino, nes nematė. Jis nemėgsta nei konfliktų, nei muštynių, todėl jam tokie dalykai nepatinka ir jis jų vengia. Jei tiksliai pamena po apsistumdymo abu vyriškiai krito ant žemės. Tada V. gulint ant žemės kaimynas sudavė kelis smūgius ranka. Kiek tiksliai smūgių sudavė jis nematė. Į kurias kūno vietas buvo suduoti smūgiai V. jis nematė. Ar smūgiai buvo suduoti rankos kumščiu, jis nematė. Jam atrodo, kad kojomis kaimynas V. nespardė. Nori pasakyti, kad muštynės buvo tamsiu paros metu ir tą kiemo vieta kur vyko muštynės nėra apšviesta. Jis stovėjo vietoje ir padėti V. jis nėjo. Besimušančių vyrų jis neskyrė, nes bijojo pats nenukentėti. Tada atėjo kaimyno žmona ar sugyventinė ir kaimyną parvedė į namus. Tada jis priėjo prie V. ir padėjo jam atsikelti. V. atsikėlus matė, kad jam kažkur iš galvos bėga kraujas. Tada abu nuėjo pas V. mamą į namus. Būdami namuose V. paskambino į pagalbos tarnybą 112 ir išsikvietė greitosios pagalbos automobilį. Atvykusi greitoji pagalbą V. išsivežė į priėmimo skyrių apžiūrai. Ar buvo atvykusi ir policija jis nematė. Nori pasakyti, kad jis nesuprato dėl ko įvyko konfliktas tarp V. ir vyriškio. Kaip vėliau jam V. sakė, kad konfliktas įvykio dėl kažkokio tai metalo, tačiau dėl kokio jis nežino ir V. daugiau apie tai neklausinėjo, nes jam neįdomu. Mano, kad patį konfliktą pradėjo kaimynas. 2023-02-25 nuo ryto dirbo pas draugą V. K. iki vakaro. Padėjo jam tvarkyti sandėliuką. Ant V. K. veido bei kitų kūno vietų sužalojimų tą dieną kaip jie dirbo nebuvo. Pamena, kad po muštynių su D. V., V. K. iš galvos bėgo kraujas, iš kur tiksliai nepamena. 2023-02-25 V. K. veidas ar kitos kūno dalys sužalotos nebuvo, o jei ir buvo jis jų nematė (1 t., b.l. 61-64, 65-67).

Liudytojas V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. - jo draugas, kaltinamasis nėra jo artimas giminaitis, šeimos narys, su juo nėra turėjęs konfliktų. Nukentėjusysis paprašė jo nuardyti plytas. Jie (jis, V. ir dar vienas liudininkas, kuris buvo teisme) nuvažiavo, išardė, sudėjo, po ko jį apie 7 val. vakare nuvežė į (duomenys neskelbtini) pas sūnų ir paliko. Iš sandėliuko jie nieko neėmė ir nieko neišmetė iš jo. Kitą dieną jis atvažiavo, žiūri – V. antakis siūtas, kairė akis buvo ištinusi, mėlyna, galva guzuota, paklausus, kas buvo, šis atsakė, kad jį sumušė kaimynas. Liudytojas suprato, koks kaimynas, nes anksčiau tame name gyveno. Kai liudytojas gyveno tuo adresu, kartais bendraudavo su D. V., šis - tylus žmogus. Dėl ko viskas vyko, nežino, V. jam nesakė. V. sakė, kad pats nesupranta, dėl ko čia taip įvyko. Įvykio dieną V. buvo sveikas, niekuo nesiskundė. Įvykio dieną jis alaus truputį buvo išgėręs. V. prie jų negėrė, buvo blaivus. Kai darbavosi dieną prie sandėliuko, jis kaimyną D. V. matė, šis ėjo iš kambario. Tuo metu tarp V. ir V. K. konflikto nebuvo. Kieme įvykio dieną buvo slidu. Iš jų niekas nebuvo paslydęs ir nugriuvęs.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad V. K. pranešė, jog 2023-02-25 apie 21.3000 val. kieme adresu (duomenys neskelbtini), jį sumušė pažįstamas, tai yra jo mamos A. K. kaimynas, kurio vardo ir pavardės nežino, jis gyvena pas savo sugyventinę A. V. tuo pačiu nurodytu adresu, tikslas buto numerio nežino, tačiau butas pirmame namo aukšte po dešine puse, tai yra jis rankos kumščiu ne mažiau kaip du kartus sudavė jam į veidą, po ko jis pargriuvo ant žemės. Ada jam atsikėlus ir einant link mamos buto, tame pačiame kieme prie minėto namo, jis vėl priėjo prie jo ir jie susikibo, pradėjo stumdytis, po ko jis vėl griuvo ant žemės. Jam pargriuvus, jis kumščiais ne mažiau kaip dešimt smūgių sudavė jam į galvą ir į kairį šoną bei kojomis ne mažiau kaip tris kartus spyrė į kairę ranką ir į kairį šoną. Minėtais veiksmais jis pareiškėjui sukėlė fizinį skausmą. <..> (1 t., b.l. 18-22).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje matomas baltų plytų daugiabutis, 2 aukštų. Įėjimas į daugiabutį iš vakarinės pusės. Įvykio vieta daugiabučio namo kiemas, prie įėjimo į daugiabutį. Vidinis namo kiemas padengtas sniegu. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų pėdsakų ir daiktų bei objektų nerasta (1 t., b.l. 23-28).

Iš bendrojo pagalbos centro (BPC) skambučio garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad 2023-02-25 21:45:29 į BPC paskambinęs asmuo prašėsi policijos pagalbos (duomenys neskelbtini) miestelyje, nes pranešėją V. K., gim. (duomenys neskelbtini), sumušė kaimynas, sudaužė jam galvą; kitas su pranešėju esantis asmuo nurodo, jog pranešėjas kraujuoja, prakirsta prie akies (1 t., b.l. 49-52).

Iš policijos pareigūno L. Č. 2023-03-07 tarnybinio pranešimo matyti, kad nurodė, jog nuvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėta įvykio vieta. Pagal surinktus duomenis byloje buvo nustatytas įtariamasis D. V., kuris nurodė, kad prieš dvi savaites (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme buvo įvykęs su nukentėjusiuoju V. K.. Daugiau įvykio detalių D. V. nenurodė, jam įteiktas šaukimas. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (1 t., b.l. 89-40).

Iš policijos pareigūnės G. S. 2023-04-24 tarnybinio pranešimo matyti, kad nurodė, jog dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini), buvo pabendrauta su minėto namo gyventojais, kurie paaiškino jokių muštynių nematę ir nieko negirdėję. A. I. D. V. apibūdino kaip gerą, padedantį žmogų, o V. K. nepažįsta, tik matydavo atvažiuojantį pas mamą, dažniausiai neblaivų. A. V. D. V. apibūdino kaip draugišką, padedantį, nepiktybinį, o V. K. nepažįsta, tik matydavo atvažiuojantį pas mamą, šis neatrodydavo piktybinis.. <...> (1 t., b.l. 91-92).

Iš nukentėjusiojo V. K. teismui pateiktų 8 vnt. nuotraukų matyti jose užfiksuotas nukentėjusiojo veidas su sužalojimo žymėmis (2 t., b.l. 131-138).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. K. padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose su kraujosruva kairės akies junginėje, apatinio žandikaulio kairėje, muštinė žaizda kairio antakio projekcijoje, poodinės kraujosruvos dešinės ausies srityje, dešinio užausio projekcijoje, krūtinėje, dešinio kelio projekcijoje nuo trauminių poveikių kietu buku, daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2023-02-25). V. K. padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose su kraujosruva kairės akies junginėje, apatinio žandikaulio kairėje, muštinė žaizda kairio antakio projekcijoje, poodinės kraujosruvos dešinės ausies srityje, dešinio užausio projekcijoje, krūtinėje, dešinio kelio projekcijoje nuo trauminių poveikių kietu buku, daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2023-02-25). Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), šešių trauminių poveikių pasekoje. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), bei neatmetama galimybė, kad galėjo būti padaryti griūvant ar griuvinėjant. Po nustatytų kūno sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l.80-82).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. K. padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose su kraujosruva kairės akies junginėje, apatinio žandikaulio kairėje, muštinė žaizda kairio antakio projekcijoje, poodinės kraujosruvos dešinės ausies srityje, dešinio užausio projekcijoje, krūtinėje, dešinio kelio projekcijoje nuo trauminių poveikių kietu buku, daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2023-02-25). Nustatytuose sužalojimuose požymių leidžiančių identifikuoti žalojantį įrankį, neužsifiksavo, bei remiantis sužalojimų lokalizacija bei pobūdžiu kūne, pasisakyti kurie sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius nukentėjusiajam ar nukentėjusiajam nukritus ant žemės, nėra galimybės (b.l.86-88).

Specialistas S. C. teisiamojo posėdžio metu patvirtino byloje esančių specialisto išvadų teisingumą bei paaiškino, kad 2023 m. kovo 8 d. 9.20 val. buvo apžiūrimas nukentėjusysis V. K., atlikta nukentėjusiojo apžiūra ir surašyta specialisto išvada. Nukentėjusysis papildomai nurodė, kad skausmingumas yra pakaušio dešinėje, tačiau jį apžiūrint, spalvinių odos pakitimų šioje projekcijoje nenustatyta. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad negali pakelti kairės rankos, išreikštas skausmingumas, tačiau peties projekcijoje spalvinių odos pakitimų nenustatyta. Taip pat jis nurodė skausmingumą krūtinės ląstos kairėje, tačiau spalvinių odos pakitimų šioje projekcijoje taip pat nebuvo nustatyta. Apžiūros dieną (kovo 8 d.) dalis sužalojimų buvo puikiai matomi, tačiau kategoriškai atmesti galimybės, kad dalis sužalojimų iki nuo vasario 25 d. iki apžiūros dienos galėjo sugyti, negalima. Kadangi užausio ir ausies projekcija yra vienoje plokštumoje, neatmetama galimybė, kad poodinės kraujosrūvos dešinės ausies srityje ir dešinio užausio projekcijoje galėjo būti padarytos vieno trauminio poveikio pasekoje. Minėti sužalojimai ausyje ir užausio projekcijoje galėjo būti padaryti asmeniui griūnant ir kontaktuojant su plokštuma. Sąvokos „sritis“ ir „projekcija“ vartojamos kaip sinonimai. Gydymo įstaigoje siūta žaizda kairio antakio išorinio galo projekcijoje. Tyrimo metu, atlikus apžiūrą, ji buvo pasidengusi atsidalinančiu šašu. Ji galėjo būti padaryta kontaktuojant su kietu, buku daiktu. Tokiu būdu susiformuoja muštinės žaizdos, tuo tarpu kirstinės žaizdos padaromos kirviu. Šią kūno sritį žmogus gali susižaloti ir griūdamas, krisdamas ir atsitrenkdamas į kietą, buką daiktą ar paviršių. Dėl sužalojimo krūtinėje specialistas patikslina: vidurio linijoje, iš priekio, 6 cm žemiau krūtinkaulio viršutinio krašto. Sužalojimas dešinio kelio projekcijoje galėjo būti padarytas griūnant ir kontaktuojant su plokštuma. Dėl antakio sužalojimo kraujas galėjo patekėti į viršutinį ir apatinį akies vokus. Dėl to šie trys komponentai: muštinė žaizda kairio antakio projekcijoje, kraujosrūva akies vokuose su kraujosrūva akies junginėje galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje. Kiekvienas iš sužalojimų ir visi sužalojimai visumoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 6 trauminių poveikių pasekoje, bet galėjo būti ir daugiau negu. Visada yra galimybė, kad kažkoks trauminis poveikis galėjo nepalikti sužalojimų ant kūno. Kairio antakio žaizda galėjo būti padaryta atsitrenkiant į bet kokio paviršiaus kietą, buką ar briauną turintį daiktą. Muštinė žaizda kairiojo antakio projekcijoje galėjo būti padaryta kontaktuojant ir su lygiu paviršiumi, nebūtinai tai turėjo būti sušalusio ledo grumstas ar panašiai. Neatmetama galimybė, kad po sužalojimų nukentėjusysis galėjo prarasti sąmonę. Peties srityje nebuvo sužalojimo pažymių, tačiau nukentėjusiojo nusiskundimai dėl šios srities galėjo atsirasti dėl vidinių organų sužalojimų, patempimų, sumušimų.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas

Kaip matyti, kaltinamasis D. V. neneigia kaltinime nurodytu laiku buvęs nurodytoje vietoje, kur, pasak jo, įvykus ginčui tarp jo ir nukentėjusiojo V. K., jis nukentėjusįjį pastūmė, dėl ko šis nugriuvo ant nugaros, po ko šis atsikėlęs ėjo link jo su pagaliu, todėl jis gindamasis spyrė šiam per kairę blauzdą, čiurną ir šiam nugriuvus, pasuko šio ranką, dėl ko lazda iš pastarojo rankos iškrito, kurią jis nuspyrė, tada nukentėjusiajam vėl atsistojus ir einant link jo su kumščiais, jis šiam sudavė vieną smūgį iš dešinės rankos kumščio į žandikaulį, ir daugiau nukentėjusiajam jokių smūgių nesudavė. Teismas gi tokius kaltinamojo parodymus dėl jo gynybos ir prieš V. K. pavartoto smurto apimties, juos vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, vertina kritiškai, kaip pasirinktą jo gynybinę poziciją siekiant sušvelninti baudžiamąją atsakomybę ar jos išvengti.

Kaip matyti, nukentėjusysis V. K. viso proceso metu iš esmės nuosekliai tvirtino, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, jam kaltinamojo atžvilgiu neatliekant jokių smurtinių veiksmų – D. V. jo atžvilgiu atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus: tyčia, ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė jam į veidą, po ko jam pargriuvus ne mažiau kaip dešimt kartų kumščiais jam sudavė į galvą ir kairį šoną, bei ne mažiau kaip tris kartus spyrė į kairę ranką ir į kairį šoną. Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina ir įvykio vietoje buvusio liudytojo V. B. parodymai, paties kaltinamojo D. V. parodymai, liudytojos A. V. parodymai, be to, minėti nukentėjusiojo parodymai neprieštarauja ir kitiems bylos įrodymams – apžiūros, akistatos protokolų duomenims, specialisto išvadoms ir pastarojo paaiškinimams teisme, nukentėjusiojo pateiktoms foto nuotraukoms.

Nukentėjusysis parodė, kad iki kaltinime nurodyto įvykio ir kaltinamojo prieš jį atliktų smurtinių veiksmų, jis kaltinime nurodytų sužalojimų neturėjo, o po kaltinamojo veiksmų jam buvo padaryti specialisto išvadose nustatyti, kaltinime nurodyti sužalojimai. Tokius V. K. parodymus patvirtina specialisto išvados, liudytojų V. B. ir V. V. parodymai. Netikėti specialisto išvadomis, kurias pats specialistas patvirtino teisme ir davė papildomus paaiškinimus dėl jų, ar išvadas pateikusio specialisto kompetencija teismas neturi pagrindo, tokio pagrindo nenurodė ir kaltinamasis, jo gynėjas. Taipogi teismas neturi pagrindo netikėti ir nukentėjusiojo nuosekliais parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad nukentėjusiajam kaltinime nurodyti, specialisto išvadose nustatyti sužalojimai padaryti ne kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, byloje nėra, todėl teismui nekyla jokių abejonių dėl nukentėjusiojo nurodytų jo sužalojimo aplinkybių.

Tuo tarpu kaltinamojo D. V. parodymai vertintini priešingai ir jų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs įrodymai. Nors kaltinamasis teigė apie jo atžvilgiu nukentėjusiojo V. K. atliktus pavojingus, puolamuosius veiksmus, nuo kurių jis tariamai gynėsi, jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis būtų atlikęs kaltinamojo atžvilgiu kokius veiksmus, leidusius kaltinamajam pagrįstai manyti apie nukentėjusiojo keliamą realų, akivaizdų pavojų kaltinamojo sveikatai bei būtinybę kaltinamajam gintis, byloje nėra. Byloje nėra ir tokius D. V. parodymus patvirtinančių objektyvių įrodymų. Nors liudytoja apklausta kaltinamojo sugyventinė A. V. teigė, kad jai sugyventinis sakęs apie nukentėjusiojo norą suduoti sugyventiniui su lazda, tokia šališko asmens – sugyventinės paties kaltinamojo jai nurodyta aplinkybė, nukentėjusiajam neigiant ketinimą, siekį suduoti kaltinamajam ir teigiant apie lazdos turėjimą rankoje apsisaugojimo tikslu, nėra pakankama realiam pavojui bei būtinosios ginties situacijai konstatuoti. Priešingos išvados dėl būtinosios ginties nebuvimo nesąlygoja ir kaltinamojo bei jo sugyventinės A. V. parodymai apie jų nesutarimus su V. K. dar iki įvykio. Pastebėtina ir tai, kad būtinoji gintis yra ne nuo pavojingo asmens, ne nuo tam tikrų asmeninių jo savybių, ankstesnio jo elgesio ir pan., o būtent nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, tuo tarpu nagrinėjamu atveju toks kėsinimasis nebuvo nustatytas. Priešingai – byloje nustatyti, kaltinime nurodyti kaltinamojo veiksmai liudija apie jo puolamuosius, o ne gynybinius veiksmus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats kaltinamasis teisme parodė, kad iki jo išėjimo pakalbėti su nukentėjusiuoju, jis buvo supykęs dėl sandėliuko sienos išgriovimo ir jo daiktų, ir pačiam nusprendus eiti pasikalbėti su V. K., jam nervai dar nebuvo atslūgę. Šios aplinkybės, jas vertinant visų byloje surinktų įrodymų visumoje, leidžia pagrįstai manyti apie kaltinamojo tyčinį aktyvų smurtinį veikimą nukentėjusiojo atžvilgiu. Taigi, teismo įsitikinimu, būtinosios ginties situacija nagrinėjamu atveju neegzistavo ir visos aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia kaltinamojo teiginius apie būtinąją gintį ir leidžia pagrįstai kaltinamojo parodymus dėl gynybos, jo atliktų smurtinių veiksmų apimties ir tokio jo veikimo motyvų, vertinti kaip nepatikimus.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sutinkamai su teismų praktika – tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo ir asmuo iš baimės ar dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo, ir tokia veika kvalifikuotina kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-212/2009, 2K-279/2010, 2K-602/2011, 2K-9-719/2018 ir kt.). Teismo vertinimu, pagal nustatytas aplinkybes šioje byloje, jų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo susidariusi būtinosios ginties situacija kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes nebuvo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, nuo kurio galima būtinoji gintis.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina, jog kaltinamasis D. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtaudamas V. K. atžvilgiu nežymiai sutrikdė jo sveikatą ir sukėlė pastarajam fizinį skausmą. Pažymėtina, kad byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina kaltinime nurodytomis aplinkybėmis D. V. veikus būtinosios ginties sąlygomis ir minėtus veiksmus atlikus ginantis nuo realaus, besitęsiančio pavojaus jo sveikatai. Teismo vertinimu, kaltinamasis sąmoningai atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Nėra abejonių, kad D. V. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiojo kūnui, nežymiai sutrikdė V. K. sveikatą ir sukėlė šiam fizinį skausmą. Tokie kaltinime nurodyti kaltinamojo D. V. atlikti smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Bausmės skyrimo, civilinio ieškinio ir kitų klausimų išsprendimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvą ir tikslą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis D. V. padarė vieną baigtą, tyčinę, nesunkią nusikalstamą veiką. Jis yra vidutinio amžiaus, našlys, gyvena faktinėje santuokoje su sugyventine, jo paties teigimu – turi vieną nepilnametį vaiką bei vieną studijuojantį vaiką, yra dirbantis, neteistas, administracine tvarka baustas, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, pagal gyvenamąją vietą ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Iš teistumo pažymos matyti, jog D. V. 2017-06-22 nutarimu, kuris patvirtintas 2017-06-27 teismo nutartimi, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo BK 38 straipsnio pagrindu – kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskiriant vieną švelnesnių sankcijoje numatytų bausmių rūšių – laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, jos trukmę nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui, kartu skiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktuose numatytus įpareigojimus.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė šioje byloje pareiškė 235,39 Eur civilinį ieškinį dėl V. K. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (1 t., b.l. 107-113). Civilinį ieškinį pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai, civilinį ieškinį pripažįsta ir pats kaltinamasis, todėl teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant civiliniam ieškovui prašomą 235,39 Eur turtinės žalos atlyginimą iš D. V..

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti < ... > nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, taip pat gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti.

Šiuo atveju bylos duomenys liudija, kad pagal susitarimą nukentėjusįjį V. K. teisme atstovavo advokatas Stasys Lileikis, kuris susipažindinėjo su baudžiamąja byla, dalyvavo dvejuose teismo posėdžiuose. Byloje esantis pinigų priėmimo kvitas patvirtina nukentėjusiojo patirtų išlaidų 1500 Eur sumoje realumą (2 t., b.l. 139). Nors BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas atsižvelgęs į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog nagrinėjamu atveju kaltinamasis, nors ir turi išlaikytinių, pats yra vidutinio amžiaus, dirbantis, turintis pastovias pajamas, duomenų apie blogą jo turtinę padėtį byloje nėra. Teismo vertinimu, prašoma priteisti suma atitinka advokato darbo sąnaudas, yra proporcinga atliktiems advokato veiksmams, atitinka protingumo kriterijus, todėl iš D. V. priteistinos visos nukentėjusiojo V. K. dėl atstovavimo turėtos proceso išlaidos (BPK 106 straipsnis).

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo valstybės naudai išieškotinos ir 48,03 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

D. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. V. Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos 235,39 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus 39 centus) turtinės žalos atlyginimui, šią sumą pervedant į Valstybinių ligonių kasų (įmonės kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą LT217300010002484333, AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Priteisti iš D. V. proceso išlaidas: valstybei 48,03 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 3 centus) proceso išlaidoms už teismo procesinių dokumentų įteikimą atlyginti ir nukentėjusiajam V. K. – 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Rita Dirkė