- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-23
- Bylos Nr.
- e2-4090-1089/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32840-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Atsakovas
- A. A.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Sostinė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Sostinė ieškinį atsakovei A. A. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Karolinos turas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Mano Būstas Sostinė pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės A. A. 265,54 Eur skolą, 1,52 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais, išdėstytais ieškinyje ir dublike:
1.1. Ieškovė remdamasi su trečiuoju asmeniu UAB „Karolinos turas“ 2020 m. sausio 31 d. sudaryta Administravimo sutartimi Nr. MBST-SUT-20-048 veikia kaip namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorė. UAB „Karolinos turas“ yra namo statytoja. Administravimo sutartis buvo sudaryta, kad būtų užtikrinta tinkama namo priežiūra. Nurodyta sutartis yra galiojanti, ieškovė paslaugas teikia tenkindama bendraturčių interesą, todėl paslaugų gavėjai turi pareigą atsiskaityti su ieškove už jiems suteiktas paslaugas.
1.2. Laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. atsakovei nuosavybės teise priklausė name esantis butas. Už ieškovės suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas atsakovė nėra atsiskaičiusi – atsakovės skola yra 267,06 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovė A. A. su ieškiniu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Savo poziciją atsakovė grindžia tokiais esminiais atsikirtimais, išdėstytais atsiliepime į ieškinį ir triplike:
2.1. Ieškovė nėra paskirta namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore ir paslaugas teikia veikdama ne pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnį. Ginčo namas nėra baigtas statyti. Pareigą prižiūrėti namą turi statytojas – trečiasis asmuo UAB „Karolinos turtas“. Įmonių sudaryta Administravimo sutartis negali nustatyti ieškovei pareigų, nes ji nėra sutarties šalimi. Dėl to reikalavimus ieškovė turėtų reikšti ne atsakovei, o trečiajam asmeniui UAB „Karolinos turas“. Be to, Administravimo sutartyje įvardintas objektas yra ne pastatas (duomenys neskelbtini), o kitas pastatas (duomenys neskelbtini).
2.2. Kyla abejonių dėl ieškovės taikomų mokesčių tarifų skaičiavimo teisėtumo. Pirma, nėra aišku, ar taikomas administravimo mokesčio dydis atitinka Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patvirtintą metodiką. Antra, abejotinas mokesčio už šaltą vandenį bendram naudojimui pagrįstumas, juolab, kad jis apskaičiuojamas taikant dviprasmišką metodiką (arba proporcingai buto plotui, arba už tam tikrą dalį kubinio metro). Darant šio mokesčio korekcijas, skaičiuojamas nepaaiškinamas 4 procentų dydžio pridėtinės vertės mokesčio tarifas. Trečia, mokestis už gaisrinės saugos įrenginių priežiūrą turėtų būti įskaitytas į namo techninės priežiūros tarifą, kurio dydis beveik dvigubai viršija maksimalų tarifą, nustatytą Vilniaus miesto tarybos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 1-1830 (0,0169 Eur už kv. m / 0,028 Eur už kv. m). Ketvirta, gyventojams skaičiuojamas kaupiamųjų lėšų mokestis, nors namo statyba nėra užbaigta. Penkta, nėra aišku, kaip ir ar pagrįstai apskaičiuojama karšto vandens kaina, nes namui nėra tiekiamas karštas vanduo, taip pat neaišku, koks tarifas už šią paslaugą turėtų būti taikomas. Šešta, ieškovė be pagrindo taiko mokestį už skaitiklių nurašymą ir deklaravimą, nes tokius veiksmus gali atlikti patys butų ir kitų patalpų savininkai.
2.3. Ieškovė paslaugas teikia, kad pasipelnytų. Dėl to Administravimo sutarties 3.3 punkte numatyta, kad prie gaunamų sąskaitų yra pridedamas 20 procentų dydžio sutarties įvykdymo rizikos mokestis. Namo bendraturčiai, nebūdami Administravimo sutarties šalimis, neturi galimybės derėtis dėl akivaizdžiai nenaudingų sutarties sąlygų, kurios jiems yra primetamos. Pagal atsakovės su trečiuoju asmeniu pasirašytą pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė neprisiėmė prievolės apmokėti ieškovės pateiktas sąskaitas.
2.4. Namas stovi ant valstybei priklausančio žemės sklypo. Dėl žemės vyksta teisminiai ginčai, nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Didelė dalis žemės sklypo atitverta išimtinai vaikų darželio reikmėms. Taigi nėra aišku, už kokius plotus ir kaip dalinamas mokestis už teritorijos tvarkymą. Be to, patalpų savininkai nėra valstybinės žemės nuomos sutarties šalys ir neturi pareigos mokėti už jos priežiūrą ir tvarkymą.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Karolinos turas“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškovės reikalavimus tenkinti, priteisti iš atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiasis asmuo teigia, kad palaiko ieškovės argumentus. Atsakovei nuosavybės teise priklauso patalpos (duomenys neskelbtini), ji gauna ieškovės nurodomas paslaugas. Taigi atsakovė turi pareiga mokėti mokesčius pagal nustatytus tarifus. Analogiška savo esme yra Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2-2653-872/2019, kurioje ieškinys buvo patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
4. Byloje nėra ginčo ir tokias faktines aplinkybes patvirtina arba rašytiniai įrodymai, arba Nekilnojamojo turto registro duomenys, kad nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. atsakovei A. A. nuosavybės teise priklausė 59,55 kv. m ploto viešbučio patalpų paskirties patalpa (duomenys neskelbtini). Pastatas, kuriame yra ši patalpa, iki šiol nėra baigtas statyti – baigtumas 88 procentai. Pastato statytojas, iš kurio patalpą įsigijo atsakovė, yra trečiasis asmuo UAB „Karolinos turas“. Atsakovės ir trečiojo asmens 2016 m. balandžio 20 d. sudarytos ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutarties 4.13 punktu trečiasis asmuo buvo įsipareigojęs iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. pakeisti patalpų paskirtį iš „viešbučių“ į „gyvenamąją“. Šio įsipareigojimo pakeisti patalpų paskirtį trečiasis asmuo UAB „Karolinos turas“ iki šiol nėra įvykdęs. Dėl to tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo iškilęs civiline tvarka nagrinėtas ginčas, kuris baigtas taikos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 1 dalis).
5. Atsakovė neneigia, kad faktiškai patalpas, nepriklausomai nuo jų teisinio statuso, įsigijo ir naudojo kaip gyvenamosios paskirties būstą.
6. Nepaisant to, kokia ginčo laikotarpiu buvo atsakovei priklausiusių patalpų teisinė paskirtis, koks buvo pastato, kuriame yra patalpos, statybos teisinis baigtumo lygis, atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė pastato bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis).
7. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių privalo apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Šioje situacijoje aktuali ir CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška teisės norma, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Patalpų savininkų, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų, pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, nepriklauso nuo patalpų teisinės, funkcinės paskirties.
8. Nurodyta reiškia, kad atsakovės prievolė apmokėti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, išlaikymu ir kt., visų pirma atsiranda įstatymo pagrindu (CK 6.2 straipsnis). Išimties, kad teisiškai nebaigto statyti pastato bendraturčiai neturi pareigos vykdyti aptartos prievolės, teisės aktuose nėra nustatyta. Juolab, kad tokia išimtis, įvertinus kilusio ginčo individualias aplinkybes, bet kuriuo atveju negali būti taikoma šioje byloje sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo. Pastebėtina, kad pagal byloje pateiktas ginčo pastato nuotraukas, taip pat atsakovės paaiškinimus, faktiniai pastato statybos darbai yra baigti, o statyba formaliai nėra baigta dėl teisinių priežasčių.
9. Atsakovės prievolė apmokėti jai tenkančią komunalinių paslaugų ir bendro turto eksploatavimo išlaidų dalį kyla ne tik iš įstatymo, bet ir iš 2016 m. balandžio 20 d. ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutarties 5.5 punkto (CK 6.2 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis). Ši faktinė aplinkybė buvo konstatuota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2653-872/2019, kurioje nagrinėtas trečiojo asmens šioje byloje UAB „Karolinos turas“ atsakovei A. A. pareikštas ieškinys dėl skolos priteisimo už pastato (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų išlaikymą, priežiūrą, taip pat suteiktas komunalines paslaugas. Paminėtoje byloje ieškovė UAB Mano Būstas Sostinė nedalyvavo. Tačiau tai nereiškia, kad teismo padarytos išvados, kaip turėtų būti aiškinamos 2016 m. balandžio 20 d. ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutarties nuostatos, kokia yra jų teisinė reikšmė, nustatant atsakovės prievolių, susijusių su bendro turto išlaikymu, atsiskaitymu už komunalines paslaugas, turinį, šioje byloje turėtų būti ignoruojamos.
Žemesnės instancijos teismas
10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendime yra padarytos kelios šioje byloje reikšmingos išvados: 1) atsakovė turi pareigą atsiskaityti už jai faktiškai suteiktas bendro naudojimo objektų priežiūros, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas nepriklausomai nuo to, kad pastato statyba teisiškai nėra baigta; 2) atsakovės pareiga mokėti už nurodytas paslaugas yra siejama ne su pastato baigtumu, o su pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo diena arba nuo tada, kai atsakovė pradėjo paslaugomis naudotis. Nurodytų išvadų pagrįstumas buvo patvirtintas Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-42-357/2020, kuria netenkintas atsakovės apeliacinis skundas.
11. Po to, kai buvo baigtas civilinės bylos Nr. e2-2653-872/2019 nagrinėjimas, faktinė situacija iš dalies pasikeitė. Trečiasis asmuo UAB „Karolinos turtas“ 2020 m. sausio 31 d. su ieškove UAB Mano Būstas Sostinė sudarė Administravimo sutartį Nr. MBST-SUT-20-048. Pagal šią sutartį trečiasis asmuo pasitelkė ieškovę, kad pastaroji teiktų ginčo pastato patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, techninės priežiūros ir kitas komunalines paslaugas (sutarties Bendrosios dalies 1.1 punktas). Iki Administravimo sutarties sudarymo analogiškas paslaugas pastato bendraturčiams teikė kitas trečiojo asmens pasitelktas asmuo – UAB „Pastatų ūkio valdymas“. Pastebėtina, kad Administravimo sutarties 2.1 punkte įrašytas ne pastato, kuriame yra atsakovės patalpa, bet kito tame pačiame sklype stovinčio dvibučio gyvenamojo namo unikalus numeris. Iš kitų ieškovei perduoto administruoti pastato duomenų (butų skaičiaus name, bendro namo ploto), įrašytų tame pačiame Administravimo sutarties 2.1 punkte, taip pat ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimų aišku, kad trečiasis asmuo ieškovei perdavė administruoti pastatą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra atsakovei priklausiusi patalpa (CK 6.193 straipsnio 1, 5 dalys).
12. Gindamasi nuo ieškinio atsakovė neneigia, kad būtent ieškovė UAB Mano Būstas Sostinė nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. faktiškai teikė pastato (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir kitas komunalines paslaugas. Tačiau atsakovė atsikerta, kad pagal ieškinį turėtų atsakyti trečiasis asmuo UAB „Karolinos turtas“, kuri ir sudarė Administravimo sutartį. Išanalizavus proceso dalyvių argumentus, išsakytus dėl paminėto atsakovės atsikirtimo, spręstina, kad ieškinio reikalavimai yra pareikšti tinkamam atsakovui (CPK 45 straipsnio 1, 3 dalys).
13. 2016 m. balandžio 20 d. ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutarties 5.5 punkte nustatyta, kad atsakovė A. A. įsipareigojo mokėti komunalinių paslaugų tiekimo, bendrojo naudojimo patalpų išlaikymo ir eksploatavimo išlaidas, taip pat visus kitus mokesčius, susijusius su naudojimosi turtu, jo valdymo bei disponavimu arba trečiajam asmeniui UAB „Karolinas turas“, arba pastatą eksploatuojančiai įmonei, arba tiesiogiai atitinkamas paslaugas teikiančiai įmonei. Be to, tos pačios sutarties 5.6 punkte išreikštas atsakovės patvirtinimas, kad jai yra žinoma, jog ji privalės proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas pastatams išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos pastatams atnaujinti.
14. Nurodytų sutartinių nuostatų formuluotės yra aiškios, jų akivaizdus turinys, t. y. kad atsakovė prisiėmė pareigą atsiskaityti už paslaugas, būtinas pastatui išlaikyti, prižiūrėti, taip pat komunalines paslaugas arba tiesiogiai su trečiuoju asmeniu UAB „Karolinos turtas“ pagal įmonės pateiktas sąskaitas, arba su tiesiogiai paslaugas teikiančiu subjektu. Ir pastarosios prievolės vykdymas (įskaitant kreditoriaus tinkamumo klausimą), kaip pasisakyta šio sprendimo 10 punkte, nepriklauso nuo pastato statybos teisinio baigtumo aplinkybės. Ieškovė UAB Mano Būstas Sostinė nėra pirkimo–pardavimo sutarties šalimi. Tačiau tai nereiškia, kad ieškovė neturi teisės reikalauti, jog atsakovė apmokėtų jai tenkančią mokesčių dalį remdamasi paslaugų teikimo faktu. Trečiasis asmuo UAB „Karolinos turas“ perdavė ginčo pastato bendrojo naudojimo objektų administravimą ieškovei remiantis įmonių sudaryta sutartimi (CK 4.236 straipsnio 2 dalis). Būdama faktine administravimo ir kitų paslaugų teikėja ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė A. A. sumokėtų jai priskirtą mokesčių dalį. Šioje vietoje išskirtina, kad 2016 m. balandžio 20 d. ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutarties 5.5 ir 5.6 punktais nustatytas toks teisių ir pareigų paskirstymo modelis, pagal kurį atsakovei perkelta pareiga padengti jai priskirtų išlaidų, kurios yra susijusios su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų vykdymu, dalį nepriklausomai nuo to, kad teisiškai ginčo pastato statyba nėra užbaigta.
15. Apibendrinant tai, kas nurodyta, išskirtinos šios pagrindinės išvados, reikšmingos sprendžiant, ar ieškinys yra pagrįstas:
15.1. Ieškovė UAB Mano Būstas Sostinė nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. faktiškai teikė pastato (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir kitas komunalines paslaugas.
15.2. Bendrojo naudojimo administratoriaus funkcijas ieškovė vykdė remdamasi su pastato statytoju sudaryta sutartimi.
15.3. Atsakovė pagal nurodytu laikotarpiu jai nuosavybės teise priklausiusių patalpų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas įsipareigojo apmokėti pastatą eksploatuojančių, komunalines paslaugas teikiančių subjektų jai tiesiogiai išrašytas sąskaitas už suteiktas paslaugas.
15.4. Aplinkybė, kad ginčo pastato statybos procesas nėra užbaigtas, neatleidžia atsakovės nuo prievolės mokėti mokesčius, susijusius su bendru turtu.
16. Nuo ieškinio atsakovė, be kita ko, ginasi tuo, kad ji nėra Administravimo sutarties šalimi, todėl negalėjo derėtis dėl paslaugų kainos, negali kontroliuoti ieškovės veiksmų. Kiek tai susiję su paskutiniu atsikirtimu, pažymėtina, kad atsakovė kaip ieškovės teikiamų paslaugų gavėja turi teisę tiek reikšti pretenzijas ieškovei dėl įmonės teikiamų paslaugų kokybės, tiek reikalauti pateikti informaciją, susijusią su teiktų paslaugų turiniu. Tai, kad atsakovė tiesiogiai nėra Administravimo sutarties šalis, neriboja jos teisės kvestionuoti ieškovės taikomų įkainių pagrįstumą, kelti abejones dėl atskirų reikalavimų realumo ir taip ginti savo interesus. Juolab, kad galimi taikyti paslaugų įkainiai 2016 m. balandžio 20 d. ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutartyje tarp atsakovės ir trečiojo asmens nebuvo aptarti.
17. Įstatymas nustato dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio procesines priemones – priešinį ieškinį ir atsikirtimus į ieškinį (CPK 142, 143 straipsniai). Šiuo atveju ieškovė yra pareiškusi ieškinį dėl piniginės prievolės įvykdymo. Taigi atsakovė turėjo teisę gintis nuo pareikšto ieškinio atsikirtimų į ieškinį forma, įrodinėdama aplinkybes, susijusias su atsisakymu vykdyti prievolę. Tokia savo procesine teise atsakovė pasinaudojo ir jos nurodytos aplinkybės (įskaitant susijusias su ieškovės taikytų įkainių dydžių pagrįstumu) tiesiogiai patenka į ieškinio elementais apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas. Aplinkybė, kad atsakovė nepareiškė priešinių materialiųjų reikalavimų dėl atskirų Administravimo sutarties sąlygų ginčijimo, negali būti traktuojama kaip varžanti teismo pareigą vykdyti teisingumą, užtikrinant bylos šalių interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise.
18. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės skolą, kurią sudaro tokios sumos, apskaičiuotos už atskiras suteiktas paslaugas ar kitokie mokėjimai: 10,80 Eur už administravimą; 10,74 Eur už kaupiamąsias lėšas; 7,74 Eur už lifto techninę priežiūrą; 12,12 Eur už bendro naudojimo objektų techninę priežiūrą; 4,36 Eur priešgaisrinių sistemų techninę priežiūrą; 69,19 Eur už bendrų patalpų valymą; 34,56 Eur už teritorijos priežiūrą; 12,12 Eur už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą; 9,53 Eur už elektrą bendram naudojimui; 5,60 Eur už skaitiklių nurašymą ir deklaravimą; 15,54 Eur už vaizdo stebėjimo sistemos administravimą; 73,21 Eur už šaltą ir karštą vandenį ir 0,02 Eur už šilumos energiją bendram naudojimui.
19. Prieš pereinant prie nurodytų sumų pagrįstumo įvertinimo, pažymėtina, kad CK 4.84 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kitaip tariant, atsakovė neturi objektyvaus teisinio pagrindo atsisakyti apmokėti išlaidų dalį, kuri yra susijusi su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
20. Techninė bendrojo naudojimo objektų (pastato konstrukcijų, inžinerinių sistemų) priežiūra, bendrojo naudojimo patalpų švaros ir higienos palaikymas yra darbai, kurie kvalifikuotini kaip privalomieji (Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971, IV skyrius). Formaliai statinio naudojimas ir priežiūra prasideda užbaigus jo statybą (Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 9 punktas). Tačiau dėl jau aptartų priežasčių atsakovė negali gintis nuo jai pareikšto reikalavimo remdamasi aplinkybe, kad pastato (duomenys neskelbtini), statyba teisiškai nėra baigta. Kartu tai reiškia, kad Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 nuostatos šioje byloje yra reikšmingos kaip teisės analogija (CK 1.8 straipsnis).
21. Išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat bylos šalių argumentus, atsikirtimus, darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai prašo iš atsakovės priteisti skolą už šias paslaugas ar kitus mokėjimus, kuriuos atsakovė turi pareigą apmokėti pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir kurie susidarė už ieškovės atliktus veiksmus, susijusius su privalomaisiais statinių ir naudojimo priežiūros reikalavimais, ar dėl kitų objektyvių priežasčių:
21.1. 10,80 Eur už ieškovės suteiktą bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugą. Paslaugos įkainis (0,025 Eur be PVM per mėnesį) yra nustatytas Administravimo sutartyje. Ieškovė pastato (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore paskirta ne CK 4.84 straipsnio pagrindu. Dėl to Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (toliau – Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, ir CK 4.84 straipsnio 9 punktas ginčo teisiniam santykiui tiesiogiai nėra taikomi. Tačiau tiek į Nuostatų, tiek į CK 4.84 straipsnio normas, kaip reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės administravimo teisinius santykius, atsižvelgtina kaip į reikšmingus teisės šaltinius. Įrodymų, kad ieškovės taikomas mokesčio už bendrojo naudojimo objektų administravimą tarifas akivaizdžiai neatitiktų maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo, apskaičiuoto pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1-1206 patvirtintą Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodiką, atsakovė į bylą nepateikė. Vien tik atsakovės nuomonė, kad taikomas tarifas galimai yra pernelyg didelis, nėra pakankama pripažinti, jog apskaičiuodama mokestį už bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugą ieškovė piktnaudžiauja teise.
21.2. 7,74 Eur už lifto techninę priežiūrą. Lifto techninės priežiūros tarifas (0,018 Eur be PVM per mėnesį) yra nustatytas Administravimo sutartyje. Prieštaravimų dėl šio mokesčio dydžio atsakovė nepateikė. Atsakovė taip pat neneigė, kad ginčo pastate yra liftai, kurie nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. faktiškai veikė ir buvo eksploatuojami. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė pagrįstai atsisakė apmokėti jai tenkančią šių išlaidų dalį.
21.3. 12,12 Eur už bendro naudojimo objektų techninę priežiūrą. Paslaugos už bendro naudojimo objektų techninę priežiūrą tarifas, nustatytas Administravimo sutartyje, yra 0,028 Eur be PVM per mėnesį. Pagrindo abejoti mokesčio tarifo dydžio pagrįstumu nėra. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. 1-1830 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų maksimalių techninės priežiūros tarifų patvirtinimo“ nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, nes juo patvirtinti tarifai taikomi tik tada, kai daugiabučių gyvenamųjų namų techninę priežiūrą vykdo CK Vilniaus miesto savivaldybės paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Laikant, kad sprendimu patvirtinti tarifai galėtų būti taikomi, vertinant ieškovės reikalavimo dėl skolos už bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą pagrįstumą, kaip orientaciniai, tokie duomenys nepaneigtų tarifo pagrįstumo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2653-872/2019 iš atsakovės buvo priteista skola už bendro naudojimo objektų techninę priežiūrą, kuri apskaičiuota taikant didesnį tarifą, nei nustatytas Administravimo sutartyje.
21.4. 4,36 Eur už priešgaisrinių sistemų techninę priežiūrą. Atsakovė pagrįstai teigia, kad pagal Nuostatų 8.2 punktą mokestis už bendro naudojimo objektų techninę priežiūrą turi apimti ir mokestį už priešgaisrinių sistemų techninę priežiūrą. Tačiau, kaip jau pasisakyta, Nuostatai šioje situacijoje nėra tiesiogiai taikomi. Aplinkybė, kad mokestis už priešgaisrinių sistemų techninę priežiūrą pagal Administravimo sutartį yra aprašytas atskirai nuo mokesčio už bendro naudojimo objektų techninę priežiūrą, savaime nereiškia, jog už tą pačią paslaugą yra apmokestinama du kartus. To nepatvirtina nei Administravimo sutarties sąlygos, nei taikomų tarifų dydis.
21.5. 12,12 Eur už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Paslaugos už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą tarifas, nustatytas Administravimo sutartyje, yra 0,028 Eur be PVM per mėnesį. Pagrindo abejoti mokesčio tarifo dydžio pagrįstumu nėra ir šio sprendimo 21.3 punkte išdėstyti argumentai, kurie aktualūs sprendžiant ir dėl skolos už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą priteisimo, nebekartojami.
21.6. 69,19 Eur už bendrų patalpų valymą. Įrodymų, kad bendrų patalpų valymo paslauga nebuvo teikta, atsakovė nepateikė. Atsakovė taip pat nesuformulavo atsikirtimų, kurie sudarytų pagrindą abejoti ieškovės taikomo paslaugos tarifo dydžiu (0,16 Eur be PVM per mėnesį). Taigi ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės skolą už suteiktą bendrų patalpų valymo paslaugą, būtiną, kad bendro naudojimo patalpose būtų užtikrintas minimalių higienos ir sanitarijos reikalavimų laikymasis.
21.7. 34,56 Eur už teritorijos priežiūrą. Pagal bylos medžiagą ieškovė teikė ginčo pastatui eksploatuoti ir naudoti priskirtos valstybinės žemės priežiūros paslaugą. Pagrindo abejoti taikyto paslaugos tarifo dydžiu nėra (0,080 Eur be PVM per mėnesį). Ieškovės į bylą pateikti mokesčio už teritorijos priežiūrą apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad nėra pagrindo abejoti tuo, jog mokestis pastato butų ir kitų patalpų savininkams būtų buvęs paskirstytas pažeidžiant proporcingumo taisyklę. Tai, kad atsakovė turi pareigą mokėti už teritorijos priežiūrą, konstatuota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2653-872/2019.
21.8. 9,53 Eur už elektrą bendram naudojimui, 73,21 Eur už šaltą ir karštą vandenį ir 0,02 Eur už šilumos energiją bendram naudojimui. Gindamasi nuo pastarųjų ieškinio reikalavimų, atsakovė neneigė, kad nėra tiesiogiai sudariusi sutarčių su geriamojo vandens, karšto vandens ir šilumos, elektros energijos tiekėjais. Atsakovė taip pat neįrodinėjo, kad ginčo laikotarpiu nevartojo šalto ir (ar) karšto vandens ar kad ieškovės fiksuoti suvartoto vandens, elektros energijos kiekiai, nurodyti išrašytose sąskaitose, elektros bendram naudojimo apskaitos žiniaraščiuose, būtų netikslūs. O tai reiškia, kad atsakovė be pagrindo atsisako atsiskaityti arba už jos asmeniškai, arba bendroms reikmėms suvartotą vandenį, elektros energiją. Įrodymų, kad ieškovė taikė nepagrįstai didelius elektros, vandens mokesčių tarifus, atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).
21.9. 10,74 Eur už kaupiamąsias lėšas. Pritartina atsakovės atsikirtimui, kad ginčo pastatas nėra baigtas statyti ir dėl to nėra galimybės įvertinti kaupiamųjų lėšų poreikį, atsižvelgiant į namo būklę ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punktas). Vis dėlto prievolę kaupti lėšas, būtinas pastatui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, atsakovė prisiėmė remiantis patalpų pirkimo–pardavimo sutarties 5.5 ir 5.6 punktais. Ieškovės reikalaujama priteisti kaupiamųjų lėšų skola apskaičiuota taikant Aprašo 11.2 punkte nustatytą minimalų kaupiamosios įmokos tarifo dydį. Dėl to nėra pagrindo laikyti, kad kaupiamųjų lėšų, kurios yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, skolos priteisimas iš atsakovės sukurtų nesąžiningą situaciją.
22. Kiti ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės 15,54 Eur skolą už vaizdo stebėjimo sistemos priežiūrą, taip pat 5,60 Eur skolą už skaitiklių nurašymą atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 185 straipsnis).
23. Atsakovė pagrįstai atsisakė apmokėti ieškovės išrašytų sąskaitų dalį, susijusią su vaizdo stebėjimo sistema. Pastaroji sistema nelaikytina ginčo pastato sudėtine konstrukcine dalimi ir kurios funkcionavimo sąnaudas pastato bendraturčiai turi pareigą besąlygiškai apmokėti. Juolab, kad toks mokestis, kaip galima spręsti iš trečiojo asmens UAB „Karolinos turas“ pateiktų atsakovei išrašytų sąskaitų, nebuvo renkamas iki pastato administravimui buvo pasitelkta ieškovė. Taigi dvišaliai ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Karolinos turas“ susitarimai dėl vaizdo stebėjimo negali sukurti prievolių atsakovei, nes ji pagal patalpų pirkimo–pardavimo sutarties 5.5 ir 5.6 punktus neprisiėmė pareigos apmokėti tokių išlaidų, kurios nėra susijusios su privalomaisiais statinių ir naudojimo priežiūros reikalavimais.
24. Reikalavimas priteisti 5,60 Eur skolą už skaitiklių nurašymą atmetamas kaip akivaizdžiai ekonomiškai nepagrįstas. Toks mokestis nebuvo renkamas, kai administravimo paslaugą teikė kitas trečiojo asmens UAB „Karolinos turas“ pasitelktas asmuo (UAB „Pastatų ūkio valdymas“). Be to, pagal savo pobūdį skaitiklio rodmenų nurašymo veiksmas nelaikytinas paslauga, kuri galėtų būti kvalifikuojama kaip susijusi su bendrosios dalinės nuosavybės administravimu. Vien tai, kad atsakovė tiesiogiai nėra sudariusi sutarčių su karšto ir šalto vandens tiekėjais, savaime negali pateisinti mokesčio už skaitiklių rodmenų nurašymą ir perdavimą tiekėjams taikymo, juolab, kad bendro naudojimo skaitiklių rodmenų nurašymas nėra apmokestintas.
25. Apibendrinant tai, kas nurodyta, ieškovei iš atsakovės priteisiama 244,39 Eur skola už šio sprendimo 21.1–21.9 punktuose nurodytas paslaugas. Kitoje dalyje ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo netenkinamas. Atsakovė praleido piniginių prievolių įvykdymo terminą, todėl iš atsakovės ieškovei taip pat priteisiamos 1,28 Eur palūkanos, apskaičiuotos už ginčo laikotarpį taikant 5 procentų dydžio palūkanų normą proporcingai sumažinant atsakovės pradelstų apmokėti sąskaitų sumas šiuo sprendimu nepagrįstais pripažintais ieškovės reikalavimais (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).
26. Ieškovei iš atsakovės taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (245,67 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
27. CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta bendroji taisyklė, kad visos išlaidos yra priteisiamos iš pralaimėjusios šalies. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas paremtas principu, kad „pralaimėjęs moka“; bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys), tačiau proceso įstatyme suteikiama teismui galimybė nukrypti nuo nurodyto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 36 punktas). Patenkinta 92 procentai ieškinio reikalavimų, todėl šalių patirtos išlaidos paskirstytinos taikant CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytas taisykles.
28. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 509,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodytą sumą sudaro 15 Eur žyminis mokestis, 4,45 Eur ieškovės išlaidos už duomenų patikrą viešuose registruose ir 489,80 Eur už advokato ar advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą. Išanalizavus šių išlaidų pagrindą, visų pirma, aiškiai nepagrįstomis laikytinos išlaidos už duomenų patikrą viešuose registruose – ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad įmonė faktiškai patyrė tokias išlaidas. Be to, išlaidos duomenų patikrai registruose, įvertinus tai, kad nėra ginčo dėl nuosavybės ir kitų su tuo susijusių klausimų, bet kuriuo atveju negalėtų būti traktuojamos kaip būtinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Išlaidos žyminiam mokesčiui vertintinos kaip pagrįstos ir neišvengiamos (CPK 79 straipsnio 1 dalis).
29. Likusi ieškovės išlaidų dalis – išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, laikytina pagrįsta ne visoje apimtyje.
30. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
31. Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga, įgalinanti jį veikti savo nuožiūra (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).
32. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
33. Už advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteisti maksimalūs užmokesčio dydžiai nustatyti Rekomendacijų 8 punkte. Pažymėtina, kad pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus dydžio.
34. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimą parengimą advokatų profesinei bendrijai „Triniti LT“ sumokėjo 30 Eur, už tai, kad advokato padėjėjas atstovavo ieškovę dviejuose teismo posėdžiuose, kurie bendrai truko 2 val. 25 min., ieškovė sumokėjo 399,30 Eur, o už lydraščio dėl įrodymų pateikimo parengimą ieškovė sumokėjo 60,50 Eur. Įvertinus ieškovei suteiktos teisinės pagalbos apimtį, turinį, visų pirma, iš dalies nepagrįstomis laikytinos 60,50 Eur išlaidos už šabloniško ir lakoniško lydraščio dėl ieškovės atsakovei išrašytų sąskaitų pateikimo teismui parengimą. Už tokio dokumento parengimą protinga išlaidų suma laikytina 10 Eur. Išlaidos, sudarančios 30 Eur, už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimą laikytinos pagrįstomis ir protingo dydžio. Teismo posėdžiuose ieškovės interesus atstovavo advokato padėjėjas. Byla nebuvo sudėtinga nei teisės taikymo, nei nustatytinų faktinių aplinkybių aspektu, posėdžiai buvo rengti nuotoliniu būdu, o ieškovės interesų atstovavimui kompleksinės teisinės žinios nebuvo būtinos. Be to, ieškovės atstovas atstovauja įmonę ir kitose bylose, t. y. atstovavimo santykiai nėra atsitiktiniai (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Bylos medžiagos pagrindą sudaro ieškovės pateikti dokumentai. Atsižvelgiant į tai, protinga ir atlygintina išlaidų už atstovavimo teismo posėdžiuose, taip pat pasirengimą jiems suma yra ne visa ieškovės sumokėta suma, bet dalis šios sumos – 200 Eur (po 100 Eur už teismo posėdį). Ieškovė negali perkelti objektyviai nepagrįsto savo išlaidavimo teisinei pagalbai apmokėti pasekmių atsakovei.
35. Pritaikius atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų proporcijos taisyklę, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 234,60 Eur (255 Eur × 92 procentai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
36. Trečiasis asmuo UAB „Karolinos turas“ už atsiliepimo į ieškinį parengimą advokatui sumokėjo 150 Eur. Trečiasis asmuo palaikė ieškovės poziciją. Taigi trečiasis asmuo turi teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Įvertinus trečiajam asmeniui suteiktos teisinės pagalbos apimtį, į bylą pateikto atsiliepimo į ieškinį turinį, spręstina, kad pagrįsta suma už įmonei suteiktą teisinę pagalbą, kurią turėtų atlyginti atsakovė, yra 50 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės trečiajam asmeniui priteisiamas 50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
37. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos sudaro 8,58 Eur. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, valstybei iš atsakovės priteisiamas 7,89 Eur (8,58 Eur × 92 procentai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Likusi pašto išlaidų dalis yra mažesnė už 5 Eur, todėl ji nepaskirstoma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB Mano Būstas Sostinė iš atsakovės A. A. 244,39 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt keturių eurų ir 39 ct) skolą, 1,28 Eur (vieno euro ir 28 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (245,67 Eur (du šimtai keturiasdešimt penki eurai ir 67) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 234,60 Eur (dviejų šimtų trisdešimt keturių eurų ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Karolinos turas“ iš atsakovės A. A. 50 Eur (penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybei iš atsakovės A. A. 7,89 Eur (septynių eurų ir 89 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.