- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-03
- Bylos Nr.
- e2-40-918/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12301-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Ieškovas
- Kauno apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- G. M.
- Trečiasis asmuo
- Viešvilės vaikų
- Advokatai
- Giedrė Kazakevičienė, Rūtiliui Algirdui Slavėnui
Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Vaidai Stanekvičiūtei, dalyvaujant ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokurorei A. A.-Kakoškinai, atsakovei G. M., jos atstovams advokatei Giedrei Kazakevičienei ir advokato padėjėjui Rūtiliui Algirdui Slavėnui, trečiojo asmens Viešvilės vaikų globos namų atstovui vadovui A. L., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Gražinai Didžbalienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovei G. M. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaikų nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo Viešvilės vaikų globos namai, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią sūnų N. M., A. M. ir A. M. atžvilgiu, vaikams nustatyti nuolatinę globą, nuolatiniu globėju ir išlaikymo lėšų tvarkytoju paskirti Viešvilės vaikų globos namus, priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikams po 250 Lt kiekvienam sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12554-192/2010 atsakovei buvo neterminuotai apribota motinos valdžia visų trijų sūnų atžvilgiu. Kauno miesto apylinkės teismo 2013-06-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5455-451/2013 neterminuotas atsakovės motinos valdžios apribojimas panaikintas ir berniukai grąžinti motinai. Atsakovė vaikais ir toliau tinkamai nesirūpino, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiavo, slėpė savo gyvenamąją vietą, vaikus ilgam laikui palikdavo močiutei – savo motinai J. M., pati buvo išvykusi į Airiją. 2013-09-11 nustatyta, kad vaikai nuo 2013 m. rugpjūčio pabaigos gyvena pas J. M., kuri socialiniams darbuotojams patvirtino, kad anūkai iki tol dažnai ateidavo pas ją pavalgyti, būdavo nešvariai aprengti, neprižiūrėti. Atsakovė ilgą laiką yra visiškai nusišalinusi nuo vaikų auklėjimo, jais nesirūpina, neremia materialiai. Atsakovė nedirba, darbo biržoje neregistruota, socialinių išmokų negauna, yra registruota dėl priklausomybės alkoholiui, įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl girtavimo ir socialinių įgūdžių stokos. Nepilnamečiai N., A. ir A. vėl buvo paimti iš atsakovės, nuo 2014-01-04 apgyvendinti vaikų gerovės centre „Pastogė“, nuo 2014-03-12 – Viešvilės vaikų globos namuose, jiems nustatyta laikinoji globa. Atsakovė vaikų nelanko, motyvacijos juos susigrąžinti neturi. Ieškovo atstovė ieškinį prašo tenkinti. Atsakovė savo elgesiu darė didelę psichologinę žalą savo vaikams. Nuvykusi jų aplankyti į globos namus, vaikų akivaizdoje naudojo alkoholį, vartojo necenzūrinius žodžius, priešinosi iškviestiems policijos pareigūnams ir juos įžeidinėjo. Vaikai nenori socializuotis, mokytis, tvarkytis, neturi reikiamų įgūdžių, vaikams labai sunku, nes jie nuolat blaškomi netinkamo motinos elgesio. Gydytis nuo priklausomybės alkoholiui pradėjo tik 2014 metų spalio mėnesį. Vaikai iš jos buvo paimti 2014 metų sausį. Jei atsakovė būtų jau nuo sausio pradėjusi gydymo kursą, dabar jis būtų baigtas ir būtų galima svarstyti dėl atsakovės padarytos pažangos bei galbūt dėl terminuoto valdžios ribojimo. Šiuo metu taikyti terminuoto valdžios ribojimo nėra pagrindo, atsakovė neįrodė, kad dėjo tinkamas pastangas susigrąžinti vaikus.
Atsiliepimas
Atsakovė G. M. atsiliepimu (36-37 b. l. 2 tomas), rašytiniais paaiškinimais (104-106 b. l. 2 tomas) ir teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad prieštarauja motinos valdžios apribojimui. Pripažino, kad turi priklausomybę alkoholiui, bet ji yra pilnavertis žmogus, o su šia liga ji galinti dirbti ir rūpintis vaikais. Patvirtino, kad kai paskutinį kartą lankė vaikus globos namuose, ji buvo išgėrusi, nes tada jai buvo labai sunkus metas, ji buvo ką tik praradusi kūdikį, o artimųjų supratimo nesulaukė. Gydosi nuo priklausomybės reabilitacijos centre, jame daro labai didelę pažangą, mokosi gyventi blaiviai, metė rūkyti. Šį reabilitacijos centrą susirado pati ir nuvyko pati į jį savanoriškai. Centre labai griežtos taisyklės – pirmus tris mėnesius negalėjo skambinti telefonu, niekus viena išvykti, todėl su vaikais nebendravo. Vaikais rūpinosi atsakovės motina. Kai atsakovei prasidės antra gydymo fazė, ji du kartus per savaitę galės paskambinti telefonu, tada bendraus su globos namų darbuotojais ir savo vaikais. Atsakovė yra labai jautri, be galo sutrikusi, ji turi pažinti save ir su psichologo pagalba eiti pirmyn. Alkoholio ji daugiau niekada negalės vartoti. Į darbo biržą atsakovei dabar nereikia kreiptis, nes ji dėl reabilitacijos negali nei dirbti, nei mokytis. Kai baigs gydymą, registruosis dėl darbo ir mokysis psichologijos. Atsakovė yra labai nuliūdusi ir nepatenkinta, nes vaikai visada norėjo augti su ja, o dabar jai norima motinos valdžią apriboti. Savo gyvenamąją vietą slėpė, nes gyveno pas tetą ir nenorėjo, kad socialiniai darbuotojai eitų ten ir visko klausinėtų. Be to, nenori, kad socialiniai darbuotojai eitų į vaikų mokyklą, nes dėl to jos vaikai yra išskiriami bendraklasių ir blogai jaučiasi. Šiandien ji vaikų negali paimti, nes gydosi reabilitacijos centre. Kai baigs reabilitaciją ir išspręs gyvenamosios vietos klausimą, vaikus pasiims, nes jie globos namuose labai traumuojami. Atsakovė nėra apsisprendusi, kur ieškos gyvenamosios vietos, galbūt grįš gyventi pas motiną, o gal ieškos Kėdainiuose. Tiek „Pastogėje“, tiek Viešvilės globos namuose yra patyrę smurtą iš kitų auklėtinių. Apie patirtą smurtą ji žinanti iš savo vaikų pasakojimų ir jais pasitikinti. Pas atsakovę vaikai niekada nepatyrė smurto, buvo pavalgę, aprengti, jokių problemų, išskyrus alkoholio vartojimą, atsakovės šeimoje nebuvo. Atsakovė vaikus lankė retai, nes iki Jurbarko tolimas kelias, o ji turi įsiskolinimų, kurie išieškomi antstolės priverstine tvarka. Atsakovė pripažino, kad Viešvilės vaikų globos namuose jai siūlė atvažiavus pas vaikus, pasinaudoti galimybe likti nakvoti ir pabūti su vaikais kelias dienas. Ieškotis būsto ir darbo Jurbarke ji labai nesistengė, nors Viešvilės vaikų globos namų darbuotojai jai taip patarė. Nesistengė, nes vyras, su kuriuo ji tuo metu gyveno, darė jai labai blogą įtaką. Po vaikų grąžinimo atsakovei, vaikai buvo susidėję su bloga kompanija, pabėjo iš namų. Atsakovė dėl to kreipėsi į policiją, padėjo vaikų ieškoti. Kai vaikus surado, ji negalėjo jų iš karto pasiimti, nes buvo išvykusi (išgėrusi), o jos motina atsisakė vaikais pasirūpinti, todėl vaikus vėl nuvežė į globos namus. Atsakovei vaiko teisių skyriaus specialistai niekada nepadėjo ir net nepatarė, kur kreiptis dėl psichologinės pagalbos. Pati atsakovė į psichologą dėl santykių su vaikais, vaikų netinkamo elgesio nesikreipė. Į peržiūras dėl vaikų globos į Kauno miesto vaiko teisių skyrių kiek buvo kviečiama, tiek ir vyko. Su socialiniais darbuotojais atsakovė bendradarbiavo tinkamai. Šiuo metu atsakovė vaikams jokio išlaikymo teikti negalinti, nes gydosi reabilitacijos centre, todėl nedirba. Atsakovė prieš ketverius metus susituokė su J. I. - Bangladešo piliečiu, tačiau jis Lietuvoje negyvena, nes jis lietuvių kalbos nemoka ir nebūtų čia radęs darbo, sutuoktinis jai nuolat siunčia ppinigus, tačiau paskutinius mėnesius pinigų negauna. Atsakovė planavo vykti į jo šalį su vaikais. Atsakovė vaikučius labai myli ir ieškinį prašo atmesti. Kiek atsakovei reikės laiko pasveikti ir atstatyti ryšį su vaikais, atsakovė nežino ir dabar to vertinti negali. Atsakovės atstovas advokato padėjėjas Rūtilis Algirdas Slavėnas teismo posėdžio metu atsakovės poziciją palaikė, ieškinį prašė atmesti arba klausimo svarstymą sustabdyti, nepriimti sprendimo dėl motinos valdžios apribojimo, nurodė, kad atsakovė deda dideles pastangas atsikratyti priklausomybės ir į tai turi būti atsižvelgta. Negalima riboti motinos valdžios, nes šiuo metu ji vaikais nesirūpina ne dėl savo kaltės, o dėl griežtų gydymosi įstaigos vidaus taisyklių. Iš motinos prašomo išlaikymo suma per didelė, iš vaikų tėvo priteista mažiau, o abu tėvai turi vaikus išlaikyti lygiomis dalimis. Į vaikų nuomonę privalo būti atsižvelgiama, o vaikai aiškiai pasakė, kad nori gyventi su motina. Teismas turėtų išsiaiškinti, ar vaikai nori gyventi Viešvilės vaikų globos namuose. Atsakovės atstovė advokatė Giedrė Kazakevičienė teismo posėdžio metu atsakovės poziciją palaikė, ieškinį prašė atmesti, nurodė, kad vaikai nori gyventi tik su motina. Kiekvienas berniukas sako tą patį. Tarp motinos ir vaikų yra ryšys ir abipusė meilė. Atsakovė visada rūpinosi vaikais ir juos mylėjo, ji turi stiprią motyvaciją pasveikti.
Trečiojo asmens Viešvilės vaikų globos namų atstovas atsiliepimu ir teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, sutiko, kad Viešvilės vaikų namai būtų paskirti nuolatiniu atsakovės vaikų globėju. Atsakovės vaikai įstaigoje gyvena nuo 2014-03-13. Atvykusi aplankyti, atsakovė elgiasi netinkamai, manipuliuoja vaikais. Kai atsakovė juos aplankė 2014 m. birželio mėnesį, jai išvykstant, vaikai atsakovei paskolino savo sutaupytus 50 litų. Išsiaiškinus tai, vaikai teisinosi, kad mama neturės ką valgyti ir kad vėliau ji tuos pinigus atiduos. Atsakovė vaikus nuteikinėja prieš globėją – vaikų namus, su globėju nebendradarbiauja, daro vaikams žalą, aiškindama, kad tuoj juos susigrąžins, o kadangi taip neatsitinka, vaikai yra psichologiškai palūžę, labai blogai mokosi. Globos namuose su vaikais dirba psichologai. Vaikų namai neturi jokio intereso pasilikti sau vaikus, priešingai - yra suinteresuoti, kad vaikai galėtų augti su savo tėvais. Globos namai buvo sudarę sąlygas atsakovei pasilikti atskirose patalpose kartu su vaikais ir pabūti kelias dienas, bet ji tuo nesinaudojo. Vaikai į globos namus atvyko socialiai apleisti, neturėdami esminių buitinių įgūdžių. Atsakovė vaikų poreikių nesupranta ir jų neužtikrina.
Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė skyriaus 2014-07-29 išvadą (13-15 b. l. 2 tomas), ieškinį prašė tenkinti. Paaiškino, kad atsakovė priklausomybę alkoholiui pripažįsta, bet jos tinkamai nesprendžia. Atsakovės vaikams patekus į globą, ji bando keisti gyvenimo būdą, nevartoti alkoholio, dirbti, išlaikyti vaikus, tačiau, vos tik vaikai būdavo grąžinami motinai, ji vėl imdavo piktnaudžiauti alkoholiu. Atsakovė turi daug planų ir pažadų, žada vaikams to, ko negali ištesėti ir taip juos labai traumuoja. Atsakovė nepajėgi užtikrinti tinkamos nepilnamečių vaikų priežiūros bei buities sąlygų. Atsakovės vaikai turi elgesio problemų, jiems būtinas pastovumas ir saugumas, motina to suteikti negali. Atsakovei stinga motinystės ir socialinių įgūdžių, kad tinkamai suvoktų vaikų poreikius ir juos patenkintų. Vaikams esant Viešvilės vaikų globos namuose, atsakovė su jais bendrauja telefonu, porą kartų yra aplankiusi, viena kartą buvo atvykusi neblaivi, pasinaudojo sutaupytais vaikų kišenpinigiais. Vaikai Viešvilės vaikų globos namuose adaptavosi, globa šioje institucijoje geriausiai atitiktų vaikų interesus, globėjas parinktas siekiant apsaugoti vaikus nuo valkatavimo ir blogos aplinkinių įtakos. Artimų giminaičių, galinčių globoti vaikus, nėra. Iš atsakovės turi būti priteistas ieškinyje prašomas išlaikymas, kadangi atsakovė neturi pajamų tik dėl savo kaltės, o vaikus išlaikyti ji privalo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. M., gim. (duomenys neskelbtini) motina yra atsakovė G. M., tėvas – O. Š. (20-23 b. l.). A. M., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė G. M., vaiko kilmė iš tėvo nenustatyta (24-25 b. l.). Kauno miesto apylinkės teismo 2007-11-23 sprendimu O. Š. neterminuotai apribota tėvo valdžia vaikų A. M. ir N. M. atžvilgiu (89-90 b. l. 1 tomas).
Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją - tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Būtent šių pareigų atsakovai tinkamai nevykdė.
CK 3.180 str. 1 d. numato, kad kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaiku, teismas gali priimti sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo. To paties straipsnio antra dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t.y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 str. 1 d., tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p.
Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12554-192/2010 2010-09-21 sprendimu atsakovei buvo neterminuotai apribota motinos valdžia visų trijų sūnų atžvilgiu (9194 b. l. 1 tomas). Kauno miesto apylinkės teismo 2013-06-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5455-451/2013 neterminuotas atsakovės motinos valdžios apribojimas panaikintas, vaikai grąžinti motinai (95-98 b. l. 1 tomas). Vaikus grąžinus motinai, jai siūlytos socialinės paslaugos, tačiau jų teikimas buvo apsunkintas, kadangi atsakovė nuolat keitė savo gyvenamąją vietą ir slėpė tai nuo socialinių darbuotojų. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-03-14 išvada (9-11 b. l. 1 tomas), Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2014-04-28 išvada ir Buities sąlygų patikrinimo aktai (12-18, 26-35 b. l. 1 tomas), pažymos iš Kauno (duomenys neskelbtini) mokyklos, Jurbarko r. (duomenys neskelbtini) mokyklos apie atsakovės vaikų ugdymo procesą, vaikų charakteristikos (99-107 b. l. 1 tomas) patvirtina, kad atsakovė girtavo, susirasdavo tik trumpalaikius darbus, bendravo su įtartinos reputacijos asmenimis, kurie darė neigiamą įtaką nepilnamečiams vaikams. Atsakovė vaikų neprižiūrėjo, jų neišlaikė, palikdavo juos savo motinai J. M.. J. M. išvykus į darbą, vaikai būdavo paliekami namuose ar kieme be priežiūros. Apsilankymų šeimoje metu atsakovė su savo motina konfliktuodavo tarpusavyje, vartodavo keiksmažodžius, vaikai patirdavo psichologinę įtampą. Berniukai nebuvo laiku išleisti į mokyklą, mokslo metus pradėjo tik 2013 m. lapkritį, kai buvo nuvežti į sanatoriją. Atsakovė nebuvo motyvuota keisti gyvenimo būdą, ją tenkino esama padėtis. Su socialiniais darbuotojais atsakovė bendradarbiaudavo tik kai norėdavo susitvarkyti socialinių išmokų gavimą. Socialinių darbuotojų pastebėjimu, atsakovė rodo iniciatyvą spręsti savo problemas tik žodžiais, tačiau realių veiksmų nesiima. Eigulių PN 2014-04-28 pranešime nurodyta, kad atsakovės vaikai per metus 9 kartus buvo pristatyti į policijos įstaigas, kadangi bėgo iš namų, elgetavo, vogė, tuometinis atsakovės sugyventinis A. K. buvo teistas 6 kartus už vagystes, atsakovės gyvenamoji aplinka asociali ir netinkama vaikams (76-79 b. l. 1 tomas). Atsakovės šeima nuo 2007 metų įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl girtavimo ir socialinių įgūdžių stokos (12 b. l., 36 b. l. 1 tomas). Nepilnamečiai N., A. ir A. nuo 2014-01-04 gyveno vaikų gerovės centre „Pastogė“, nuo 2014-03-12 – Viešvilės vaikų globos namuose, jiems nustatyta laikinoji globa, atsakovė vaikus lanko labai retai, 2014-10-12 apsilankymo metu dėl atsakovės girtavimo ir neadekvataus bei agresyvaus elgesio į globos namus iškviesta policija (37-39, 48-50, 62-64, 68-75, 116-165, 179-183 b. l. 1 tomas, 16-19, 23, 63-76 b. l. 2 tomas). Atsakovė deklaruoja, kad nori rūpintis vaikais, bet neturi pastovios gyvenamosios vietos, ją dažnai keičia, negauna pastovių pajamų, susiranda tik trumpalaikius darbus, ribotai suvokia ir neprisiima atsakomybės už vaikų poreikių tenkinimą ir saugumo užtikrinimą, yra bausta administracine tvarka už vaikų nepriežiūrą, melagingą policijos iškvietimą, pasipriešinimą policijos pareigūnams (41, 43-47, 52, 54-61, 66, 80-82, 83-86, 89 b., 111-115 l. 1 tomas, 20, 22, 24-25 b. l. 2 tomas). Atsakovė nuo 2005 metų registruota Priklausomybės ligų centre dėl alkoholio vartojimo, tačiau konsultacijoms nesilanko (87 b. l. 1 tomas, 21 b. l. 2 tomas). Atsakovė į bylą pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad ji nuo priklausomybės alkoholiui gydosi VšĮ „Vilties švyturys“, esančiame Kėdainių r., dėl gydymo atsakovė kreipėsi savo noru, stebimi pozityvūs pokyčiai, tačiau jie nėra pakankami, nurodyta, kad atsakovė gydymo kursą turėtų baigti 2015 metų spalio-lapkričio mėnesiais (60-61, 85-88, 107 b. l. 2 tomas).
Iš vaikų apklausos ir psichologinių tyrimo rezultatų matyti, kad A. jaučiasi emociškai artimas motinai, norėtų su ja gyventi, tačiau jaučiais nesaugus, įsitempęs, jam trūksta namų ir šeimos (40, 42 b. l. 1 tomas), N. artimesnis ryšys su močiute, santykis su motina įtemptas, vaiko labai aukštas nerimo lygis, didelė agresija ir pyktis aplinkos atžvilgiu (5, 53 b. l. 1 tomas), A. motiną apibūdina kaip gerą, negatyvių jausmų jai neišsako, vaikas jaučia stiprų nerimą ir priešiškumą aplinkai, jam trūksta emocinės šilumos (65, 67 b. l.). Vaikai išreiškė norą gyventi savo namuose su motina, tačiau supranta, kad tai apsunkinta dėl motinos netinkamo gyvenimo būdo, ypatingai dėl girtavimo. Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-07-29 išvadoje (13-15 b. l. 2 tomas) nurodoma, kad ieškinio tenkinimas geriausiai atitiktų vaikų interesus. Išvadą teikiančios institucijos Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-07-15 išvadoje (178 b. l. 1 tomas) nurodyta, kad Viešvilės vaikų globos namuose aplankyti vaikai gyvenimu šiuose globos namuose buvo patenkinti, teigė turintys daug draugų, paaiškino, kad motina jų nelankanti, kartais su ja bendraujantys telefonu. 2014-10-16 išvadoje nurodyta, kad vaikų nuomonė yra pasikeitusi, t.y. vaikai tvirtina, kad nori gyventi tik su motina, ją myli, jos ilgisi, sapnuoja, paskutinį kartą motina juos aplankė 2014-10-11, vaikai globos namuose gyventi nebenori, ten jiems nepatinka (48, 50-53 b. l. 2 tomas).
Kai sprendžiamas su vaiku susijęs klausimas, vaiko nuomonė turi būti išklausyta ir priimant sprendimą turi būti į ją atsižvelgiama (CPK 380, CK 3.177 str.). Teismo posėdžio metu atsakovė ne kartą akcentavo savo meilę vaikams, nuolat vadino juos mažybiniu žodžiu - „vaikučiais“, tvirtino, kad galės pati jais rūpintis ir kad būtina išskirtinai atsižvelgti į vaikų norą gyventi su motina. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į paskutinio atsakovės apsilankymo Viešvilės vaikų globos namuose datą (2014-10-11) ir vaiko teisių specialistų pokalbio su vaikais datą (2014-10-15), galima daryti prielaidą, kad tokį vaikų nuomonės pasikeitimą ir kategorišką norą gyventi tik su motina galimai paskatino pati atsakovė nepagrįstais pažadais ir natūralus vaikų noras gyventi savo šeimoje. Vertinant vaikų norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaikų amžių, bet ir į jų brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaikų išreikštam norui, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jie gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. Pažymėtina, kad į vaikų norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaikų noras prieštarauja jų interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovės šeima į socialinės rizikos šeimų sąrašą įrašyta nuo 2007 metų dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros. Nuo 2007 iki 2015 metų atsakovė savo pažadų vaikams neįgyvendino, savo gyvenimo būdo iš esmės nepakeitė, toliau girtavo, nedirbo, nesusirado pastovios gyvenamosios vietos, su socialiniais darbuotojais ir vaikų globėjais tinkamai nebendradarbiavo. Vien deklaratyvūs atsakovės žodžiai apie meilę vaikams be realių veiksmų nepakankami užtikrinti vaikams tinkamas ir saugias buities sąlygas. Savo elgesiu atsakovė manipuliuoja vaikais, sukelia jiems nepagrįstus lūkesčius, kuriems neišsipildant, vaikai pastoviai psichologiškai traumuojami. Atsakovės teigimu, dabar ji negalinti nei dirbti, nei registruotis darbo biržoje, nei lankyti vaikų dėl gydymosi reabilitacijos centre. Kodėl visų išvardintų veiksmų negalėjo tinkamai padaryti anksčiau, t. y. iki pradėto gydymo – motyvuotai paaiškinti negalėjo. Iš atsakovės pasisakymų teismo posėdžio metu matyti, kad ji dėl savo bėdų linkusi kaltinti kitus – vaiko teisių tarnybos specialistus, globos namų darbuotojus, savo motiną, sugyventinius – ir neprisiima atsakomybės dėl savo veiksmų ir pasekmių. Atsakovė savo interesus iškelia aukščiau vaikų interesų ir kokių nors veiksmų imasi tik tada, kai vaikai iš jos paimami ir iš jos priteisiamas išlaikymas vaikams. Šiuo atveju – ji gydymosi nuo alkoholizmo kursą pradėjo tik 2014 metų spalio mėnesį, kai 2014-07-02 buvo pareikštas ieškinys teismui dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, atsakovei ieškinys įteiktas 2014-07-25 (194 b. l. 1 tomas). Vaikai iš atsakovės paskutinį kartą buvo paimti 2014 metų sausį, todėl, vaikų gerove besirūpinančiai motinai nuo 2014 metų sausio iki spalio mėnesio buvo daugiau nei pakankamai laiko pradėti gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Dėl šios aplinkybės nesutiktina su atsakovės ir jos atstovų nuomone, kad atsakovės kaltės dėl vaikų nepriežiūros nėra, nes ji negalinti jais rūpintis dėl intensyvaus gydymosi kurso – laiku pradėjus gydytis, šiuo metu jis jau būtų baigtas ir būtų galima įvertinti atsakovės sveikimo procesą.
Teismas sutinka su atsakovės išsakyta nuomone, kad ir turėdama priklausomybę, ji yra pilnavertis žmogus, gali dirbti ir rūpintis vaikais. Tačiau, kadangi ji šių savo pareigų tinkamai neatlieka nuo 2007 metų, šiuo metu nėra pagrindo tikėtis, kad jos požiūris ir elgesys vaikų atžvilgiu gali pasikeisti. Šioje byloje vaikų nuomonė, nors ir vertinama visų įrodymų kontekste, lemiamos reikšmės sprendžiant motinos valdžios ribojimo klausimą neturi, kadangi vaikų noras prieštarauja jų interesams augti saugioje socialinėje aplinkoje, būti tinkamai prižiūrimiems ir ugdomiems. Vaikų noras gyventi savo šeimoje yra natūralus, tai prigimtinė vaiko teisė, kurios atsakovė dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir socialinių įgūdžių stokos nėra pajėgi užtikrinti. Taip pat pažymėtina, kad dėl prognozuojamos preliminarios gydymosi trukmės reabilitacijos centre VšĮ „Vilties švyturys“ iki 2015 metų spalio-lapkričio mėnesių atsakovė vaikais rūpintis negalės (60-61, 85-88, 107 b. l. 2 tomas) ir tik baigus gydymą bus galima vertinti atsakovės pažangą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovė vaikų emocinių, socialinių poreikių nesupranta, ji gyvena atskirai nuo sūnų, jais nesidomi, nedirba ir neteikia išlaikymo, jos elgesys vaikų atžvilgiu nesikeičia. Atsakovės elgesys vaikų atžvilgiu įrodo atsakovės abejingumą savo kaip motinos pareigoms. Nors atsakovė ir teigia norinti sūnumis rūpintis, tačiau jokių aktyvių, realių veiksmų nesiima ir nėra pagrindo tikėtis, kad atsakovės elgesys ateityje pasikeistų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovė nevykdo motinos valdžios, kurios turinys apibrėžtas Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje. Atsakovė sūnumis nesirūpina, neteikia jiems išlaikymo. Teismo sprendimu atsakovei grąžinus vaikus, atsakovė vaikais nesirūpino: neužrašė laiku į mokyklą, vaikai buvo socialiai apleisti. Teismo vertinimu, atsakovė būtent dėl savo kaltės, o ne dėl objektyvių aplinkybių, neatlieka motinos pareigų - neaugina sūnų. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas atsakovei apriboti motinos valdžią. Pažymėtina, kad motinos valdžios ribojimo pagrindas yra ne atsakovės priklausomybė alkoholiui, tačiau pats atsakovės elgesys vaikų atžvilgiu – nesirūpinimas vaikų emociniais poreikiais, neužtikrinimas saugios gyvenamosios aplinkos, išlaikymo neteikimas, psichologinis traumavimas vaikams žadant tai, ko negalės ištesėti.
Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai - nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus. Nors atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka, jog jai būtų apribota motinos valdžia, tačiau jokių įrodymų, kad ji gali ir realiai siekia rūpintis savo sūnumis nepateikė. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė nesidomi sūnų auklėjimu, ugdymu, sveikatos priežiūra, neteikia jokio išlaikymo. Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo auginimo ir auklėjimo, tokiu savo elgesiu daro ypatingą žalą sūnums. Duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti, nėra. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad teismui panaikinus motinos valdžios ribojimą ir nepilnamečius vaikus grąžinus motinai, ji ilgalaikių išvadų nepadarė, vaikai augo neprižiūrimi, neugdomi, nebuvo rūpinamasi jų emociniais, fiziologiniais, socialiniais poreikiais, vaikai didžiąją dalį laiko gyveno ne su atsakove, o su jos motina. Nepilnamečiai A., A. ir N. nesutinka, kad atsakovei būtų ribota motinos valdžia, jie norėtų grįžti gyventi pas motiną. Teismo pareiga, vadovaujantis įstatymu, ginti vaikų interesus, o šiuo atveju nepilnamečių vaikų interesus geriausiai atitiktų neterminuotas motinos valdžios apribojimas, vaikų noras gyventi su motina šiuo konkrečiu atveju prieštarauja jų interesams augti saugioje aplinkoje. Teismas nenustatė duomenų, kad atsakovės elgesys galėtų pasikeisti, atsakovės siekis susigrąžinti sūnus yra deklaratyvus, todėl įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, išvadą teikiančios institucijos nuomonę, konstatuotina, šiuo atveju nepilnamečių interesus geriausiai atitiktų neterminuotas motinos valdžios apribojimas. Dėl nurodytų motyvų ieškinys tenkintinas ir atsakovei G. M. neterminuotai apribotina motinos valdžia jos sūnų N. M., A. M. ir A. M. atžvilgiu (CK 3.180 str., CPK 178, 185, 186, 197 str.).
Apribojus atsakovei neterminuotai motinos valdžią vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimams gali būti panaikintas, jei tėvai pakeičia savo elgesį ir įrodo, kad gali patys auginti vaiką (CK 3.181 str. 2 d.), t. y. atsakovei baigus gydytis ir pakeitus gyvenimo būdą, ji turės galimybę kreiptis dėl motinos valdžios ribojimo panaikinimo, jei vaikai nebus įvaikinti (CK 3.181 str. 6 d.).
Dėl nuolatinės globos ir rūpybos nustatymo, nuolatinio globėjo ir rūpintojo paskyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.
Be tėvų globos likusiam vaikui, kuris esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) (CK 3.256 str.). CK 3.183 str. 4 d. numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą. CK 3.251 str. numato, kad globa yra nustatoma vaikams, kurie neturi 14 metų, o vaikams sulaukusiems 14 metų nustatoma rūpyba (CK 3.251 str. 1 ir 2 dalys). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, N. M., A. M. ir A. M. nustatytina nuolatinė globa.
Ieškovas prašo paskirti N. M., A. M. ir A. M. nuolatiniu globėju Viešvilės vaikų globos namus. Viešvilės vaikų globos namai sutinka būti paskirtas nepilnamečių nuolatiniu globėju. Kitų fizinių ar juridinių asmenų, norinčių tapti nepilnamečių globėju, nėra. Bylos duomenys rodo, kad vaiko globėjas parinktas nepažeidžiant CK 3.268 str. ir 3.260 str. reikalavimų. Nepilnamečiai globos institucijoje gyvena nuo 2014-03-13, vaikais rūpinamasi tinkamai, jų buities ir ugdymo poreikiai užtikrinami. Nors nepilnamečiai yra nurodę, kad jie norėtų gyventi su motina, o ne globos namuose, šis vaikų noras akivaizdžiai prieštarauja jų interesams. Kaip paaiškino Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, Viešvilės vaikų globos namai buvo apsirinkti siekiant izoliuoti nepilnamečius nuo jiems netinkamos ir kenkiančios socialinės aplinkos. Duomenų, kad nepilnamečiai galėtų būti apgyvendinti kitoje globos įstaigoje ar kad gyvenimas Viešvilės globos namuose kenktų vaikų interesams, nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Viešvilės vaikų globos namai skiriami nuolatiniu N. M., A. M. ir A. M. globėju, nepilnamečių gyvenamoji vieta nustatoma globos institucijoje (CPK 407 str., CK 3.251 str. 1 d., 2 d., 3.183 str. 4 d., 3.265 str. 1 d.). Nepilnamečiai turto neturi, turto administratorius nereikalingas (108-110 b. l. 1 tomas).
Globėjui išaiškintina, kad globėjas privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais; bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldos institucijomis; palaikyti ryšius su artimais vaiko giminaičiais, informuoti juos, jei jie to pageidauja, apie vaiko vystimąsi, mokymąsi, sveikatą ir kitą; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius; rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Išaiškintina, kad globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėjas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.271 str., 3.272 str.). Globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275 str., 3.185 str.).
Dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo.
Apribojus atsakovei motinos valdžią, jai išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.195 str.). Tėvų pareiga yra išlaikyti materialiai savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystimuisi sąlygas (CK 3.192 str.). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis.
Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti kiekvieno vaiko išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka, motyvuodama, kad suma per didelė, ji tokių pajamų negaunanti, jos materialinė padėtis sunki.
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Pažymėtina, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu. Ieškovės materialinė padėtis yra jos pasirinkimas, neįtakotas išorinių aplinkybių – atsakovė pati yra pasirinkusi nedirbti, gyventi iš socialinių pašalpų, darbus susiranda retai, dirba tik trumpus laikotarpius, nėra motyvuota iš esmės pakeisti susidariusią situaciją, todėl negalima laikyti, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių negali teikti prašomo dydžio išlaikymo vaikams. Atsakovės priklausomybė alkoholiui ar gydymasis nuo šios priklausomybės negali būti laikomas objektyvia ir pateisinama priežastimi negauti nuolatinių pajamų ir neišlaikyti vaikų. Atsakovės priklausomybė alkoholiui atsirado dėl jos pačios veiksmų. Tai, kad iš N. M. ir A. M. tėvo O. Š. 2010 metais buvo priteista mažesnė išlaikymo suma, negali būti pagrindas priteisti ir iš atsakovės mažesnį išlaikymą. Išlaikymas iš berniukų tėvo priteistas 2010 metais, nuo to laiko vaikų poreikiai yra padidėję dėl jų amžiaus. Be to, nepilnamečių globėjas turi teisę inicijuoti bylą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.
Atsakovei neįrodžius, kad jos materialinė padėtis sunki dėl objektyvių, t. y. dėl nuo jos nepriklausančių, priežasčių, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus gauti materialinį išlaikymą iš motinos, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas, iš atsakovės nepilnamečiams vaikams N. M., A. M. ir A. M. priteistinas išlaikymas po 250 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-07-02 (ieškinio padavimo dienos) iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriamas vaikų globėjas Viešvilės vaikų globos namai (CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., 3.202 str. 1 d., 3.275 str.).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsakovei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2014-07-30 sprendimu teikiama 100 procentų nemokama valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš jos klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 - 270 str., 402 str., 406 str., teismas,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Neterminuotai apriboti atsakovės G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią sūnų N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nustatyti N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.
Paskirti N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatiniu globėju Viešvilės vaikų globos namus, į. k. 190989312.
Nustatyti N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nuolatinės globos vietoje - Viešvilės vaikų globos namuose, į. k. 190989312, Klaipėdos g. 78, Viešvilė, Jurbarko r.
Priteisti iš atsakovės G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 72,40 Eur (septyniasdešimt du eurai 40 eurocentų) (250 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-07-02 (ieškinio padavimo dienos) iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti nuolatinį globėją Viešvilės vaikų globos namus, į. k. 190989312, nepilnamečiams N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.