Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „G. S. firma“ ieškinį atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad Sutartis tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta viešojo konkurso būdu. Ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 2.6.2 punktu, nustatančiu atsakovo prievolę mokėti už konfiskuotų transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą, iš atsakovo prašo priteisti skolą už suteiktas paslaugas tik dėl konfiskuotų transporto priemonių. Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajams perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, paskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 5 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai turtas yra perduotas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie LR FM), saugojimo ir kitas išlaidas apmoka VMI prie LR FM, tačiau kai valstybei perduotinas turtas yra valstybės institucijų žinioje, patirtos išlaidos, susijusios su šio turto saugojimu, apmokamos iš joms skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Šiuo atveju sąskaitos išrašytos už konfiskuotų transporto priemonių saugojimą laikotarpiu, kai jos, kaip valstybei perduotinas turtas, buvo atsakovo žinioje. Aplinkybė, kad Sutarties galiojimo laikas yra pasibaigęs, nepašalina atsakovo prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Pasibaigus Sutarties galiojimo terminui, ieškovė atliko inventorizaciją ir išrašė PVM sąskaitas-faktūras už suteiktas paslaugas. Šių sąskaitų išrašymas negali būti naujiena atsakovui, nes ieškovė atsakovo pavedimu teikė transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas. Bet kuriuo atveju vėlesnis sąskaitų išrašymas taip pat nepašalina atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškove. Atsakovo finansinė padėtis nėra kriterijus, lemiantis atsakovo sutartinio įsipareigojimo nevykdymą. Ieškovė nekalta, kad VMI prie LR FM ne laiku perėmė valstybės nuosavybei atitekusias konfiskuotas transporto priemones.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2013 m. rugpjūčio 29 d. buvo sudaryta priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartis Nr. 86-IL-3369, kuria ieškovė įsipareigojo priverstinai nuvežti, pervežti ir saugoti transporto priemones Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, bei esant neatidėliotinam būtinumui, Mažeikių, Kelmės ir Akmenės savivaldybių teritorijose (Sutarties 1.1. ir 1.2 punktai). Sutartyje nustatyta, kad vykdytojas (ieškovė) atlyginimą už priverstinai nuvežtas ir saugotas transporto priemones savarankiškai išsiieško iš trečiųjų asmenų, kai už šias paslaugas turi sumokėti administracine tvarka baudžiami asmenys už pažeidimus. Kai transporto priemonės priverstinai nuvežamos ir saugojamos Lietuvos Respublikos Saugaus eismo keliais įstatymo 33 straipsnyje 2 dalyje numatytais atvejais, kai saugomos ikiteisminio tyrimo metu policijos paimtos transporto priemonės, o taip pat tais atvejais, kai teismo sprendimu transporto priemonės yra konfiskuojamos (nuvežamos, perkeliamos, saugojamos), moka užsakovas (atsakovas) (Sutarties 2.6.1. ir 2.6.2. punktai).

Nagrinėjamu atveju pagal tarp šalių sudarytos Sutarties turinį, ieškovė turi teisę prašyti atlyginimo tiek iš trečiųjų, tai yra administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų, tiek iš policijos įstaigos. Sutarties 2.6.2. punkto nuostatos patvirtina šalių valią nustatyti atlygio, gautino iš atsakovo (užsakovo) už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą, atvejus. Kaip minėta, pagal Sutartį, už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą, kai teismo sprendimu transporto priemonės yra konfiskuojamos, moka užsakovas (atsakovas). Sutartyje nedetalizuota, kokiose bylose – administracinių teisės pažeidimų ar baudžiamosiose – už konfiskuotų transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą moka užsakovas (atsakovas). Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė atsakovo pavedimu nuvežė ir saugojo transporto priemones, kurių atžvilgiu nutarimai dėl jų konfiskavimo buvo priimti tuo metu, kai transporto priemonės jau buvo ieškovės atgabentos ir saugomos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 10 punkte, 4.67 straipsnyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnyje nustatyta, kad konfiskuotas turtas valstybės nuosavybe tampa nuo nuosprendžio ar nutarimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo momento. Valstybei perimant teismo sprendimu konfiskuojamą turtą (LR CK 4.47 straipsnio 10 punktas, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punktas) valstybei atstovauja valstybinė mokesčių inspekcija (LR CPK 638 straipsnio 2 dalis), kuriai antstolis perduoda realizuoti konfiskuotą turtą, jeigu įstatymai nenustato kitaip (LR CPK 691, 692 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 25 d. nutarimu patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau - Taisyklės) nuostatas, valstybei atitekusio turto saugojimo išlaidos apmokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, o Taisyklių 5 punktas detalizuoja, kad valstybei perduoto turto saugojimo, pripažinimo atliekomis, realizavimo ir kitas išlaidas iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų apmoka Mokesčių inspekcija. Įsiteisėjus teismo nutarimui dėl automobilio konfiskavimo, jis tampa valstybės nuosavybe ir valstybė yra atsakinga už prievoles, susijusias su konfiskuoto turto saugojimu (saugojimo išlaidas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016). Tačiau šiuo atveju nagrinėjamas ginčas dėl sutartinių įsipareigojimų atsiskaityti už atsakovo nurodytų ieškovei transporto priemonių gabenimą ir saugojimą. Atsakovo atstovo argumentai, kad egzistuojant įstatyminiam reglamentavimui, kurio pagrindu valstybei, atstovaujamai VMI prie LR FM, įsiteisėjus teismo nutarimui dėl automobilio konfiskavimo, kyla pareiga atlyginti priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo išlaidas, ir kad užsakovo (atsakovo) pareigą mokėti už konfiskuotų transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą nustatančios sutarties 2.6.2. punkto nuostatos neturi būti taikomos, prieštarauja sutarties privalomumo ir vykdytinumo principui. Sutiktina su atsakovu, kad valstybė, kaip konfiskuoto turto savininkė, prisiima pareigą sumokėti visas išlaidas, susijusias su jai perduoto konfiskuoto turto saugojimu ir kitais veiksniais, tvarkant bei realizuojant konfiskuotą turtą, šias išlaidas apmokant mokesčių inspekcijai iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, tačiau šio ginčo šalių santykius reguliuoja ir tarp šalių sudarytos Sutarties nuostatos, pagal kurias užsakovas (atsakovas) įsipareigojo mokėti už transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą jų konfiskavimo atvejais. Ieškovės teisėti interesai gauti atlyginimą pagal Sutartį už šias paslaugas negali būti sąlygojami aplinkybės, kad atsakovas nesutinka sumokėti už ieškovės suteiktas paslaugas, o trečiasis asmuo VMI prie LR FM savo pozicijos šioje byloje nepareiškė. Teismas šioje byloje nesprendžia dėl perėjusio valstybei turto perdavimo procedūrų vykdymo (nevykdymo, netinkamo vykdymo) ir dėl atsakomybės dėl netinkamo vykdymo atsiradusių pasekmių, todėl tai, kad ginčo transporto priemonių saugojimo metu jų atžvilgiu buvo priimti nutarimai dėl jų konfiskavimo ir jų savininku tapo valstybė, teismo nuomone, neatleidžia atsakovo nuo pareigos įvykdyti sutartinę prievolę atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas.

Pažymėtina ir tai, kad nors teismui nebuvo pateikti pirkimo dokumentai, neabejotinai patvirtinantys faktą, kad Sutartis buvo sudaryta surengus viešąjį pirkimą, tačiau tokia išvada darytina, remiantis šalių atstovų paaiškinimais. Pastebėtina, kad būtent atsakovas, kaip sutarties stipresnioji pusė, žinodamas ar turėdamas žinoti, kad saugomos tretiesiems fiziniams asmenims priklausančios transporto priemonės gali būti konfiskuotos, derėdamasis dėl sutarties sąlygų, turėjo pareigą siekti, kad Sutartyje būtų nustatytas detalus atsiskaitymo pagal Sutartį mechanizmas transporto priemones konfiskavus. Atkreiptinas dėmesys, kad Sutartyje nėra nuostatos, kad jos galiojimas pasibaigia tuomet, kai pasikeičia saugomo turto savininkai – turtas pereina valstybės nuosavybėn. Kita vertus, kilusios abejonės dėl Sutarties sąlygų, vadovaujantis LR CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, turi būti aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies (atsakovo) nenaudai ir jas priėmusios šalies (ieškovės) naudai.

Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad ieškovė netinkamai ir nesąžiningai vykdė tarp šalių sudarytos Sutarties Priedo Nr. 2 4.1 punktą, nes kiekvieną mėnesį neišrašydavo atsakovui PVM sąskaitų faktūrų už suteiktas paslaugas, galimai pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą. Sutarties Priedo Nr. 2 4.1 punkte numatyta, kad vykdytojas (ieškovė) kas mėnesį raštu praneša pasaugos objekto savininkui arba teisėtam valdytojui ir užsakovui (atsakovui) apie suteiktas paslaugas bei nurodo įkainius ir įsiskolinimo sumą. Kaip matyti iš ieškovės pateikto priverstinio transporto priemonių nuvežimo aktų registracijos žurnalo, atsakovui PVM sąskaitos-faktūros išrašytos už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2016 m. Pagal nurodyto Sutarties priedo Nr. 2 4.1 punkto turinį, šalys nebuvo nustačiusios termino, per kiek laiko turi būti išrašyta PVM sąskaita-faktūra už suteiktas transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas, tačiau ieškovė Sutartimi buvo įsipareigojusi kas mėnesį raštu informuoti atsakovą apie suteiktas paslaugas ir jų įkainius. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad Sutarties galiojimo metu už nutarimais administracinių teisės pažeidimų bylose konfiskuotų transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą su ieškove neatsiskaitydavo, nes negaudavo PVM sąskaitų-faktūrų. Nors ieškovė neneigia, kad nurodytos Sutartimi prisiimtos pareigos nevykdė, tačiau byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas Sutarties galiojimo laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 29 d. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. reiškė ieškovei pretenzijas dėl netinkamo Sutarties vykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad ir atsakovas, kurio paties užsakymu ieškovė teikdavo paslaugas, visą Sutarties galiojimo laikotarpį buvo pasyvus, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, nesidomėdamas, kodėl ieškovė neinformuoja apie esamus įsiskolinimus ir nepateikia PVM sąskaitų-faktūrų už nutarimais administracinių teisės pažeidimų bylose konfiskuotų transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą, todėl šiuo atveju darytina išvada, kad nors ieškovė nesilaikė Sutartyje numatyto įsipareigojimo, tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos sumokėti už suteiktas paslaugas. Pažymėtina ir tai, kad nors Sutarties galiojimo terminas baigėsi 2016 m. rugpjūčio 29 d., tačiau tai nereiškia, kad dėl to pasibaigė visos atsakovo prievolės ieškovei. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje nėra nagrinėjamas klausimas dėl nuostolių atlyginimo atsakovui, nes tokių reikalavimų atsakovas ieškovei nėra pareiškęs ir šioje byloje nereiškė priešieškinio.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms bei nurodytiems motyvams, konstatuotina, kad ieškovė nuo 2013 m. rugpjūčio 29 d. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. suteikė atsakovui nutarimais administracinių teisės pažeidimų bylose konfiskuotų transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas, kas sukelia atsakovui pareigą sumokėti ieškovei 32055,55 Eur atlyginimą už paslaugas (LR CK 6.38 str. l d., 6.200 str., 6.716 str. 1 d., 6.830 str.). Taip pat iš atsakovo priteistinos ieškovei šešių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

Ieškovė iš viso patyrė 2262,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 721 Eur žyminis mokestis ir 1541,95 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Tenkinus ieškinį, ieškovei patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (LR CPK 93 str. l d.). Ieškovei už vieną teisinių paslaugų valandą taikytas 115,85 Eur (be PVM) įkainis yra didesnis nei rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis, kuris, atsižvelgiant į 2016 m. III ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokesčio dydį, sudaro 79 Eur. Kitos patirtos teisinės pagalbos išlaidos priskaičiuotos pagrįstai, yra protingos, neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių. Ieškovei, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei maksimalius rekomenduojamus priteisti teisinės pagalbos išlaidų dydžius, teisinės pagalbos išlaidos mažintinos iki 1163 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kodas 190547027, priteisti individualiai įmonei „G. S. firma“, kodas 180347284, skolą 32055,55 Eur (trisdešimt du tūkstančius penkiasdešimt penkis Eur 55 ct), šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. gruodžio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 1163 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt tris Eur).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.