- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-16
- Bylos Nr.
- e2A-1823-657/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00049-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- P. D.
- Trečiasis asmuo
- AB ,,Lietuvos draudimas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-550-652/2017 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui P. D., trečiajam asmeniui AB ,,Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas G. B. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo P. D. 1 028,80 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 663,60 Eur žala, 20,27 Eur žyminis mokestis, 5 procentų metinės palūkanos nuo 663,60 Eur sumos, skaičiuojamos nuo 2011 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 344,92 Eur vykdymo išlaidos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2008 m. spalio 19 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl atsakovo kaltės buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis. Automobilio vairuotojo civilinė atsakomybė buvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl AB „Lietuvos draudimas“ G. B. išmokėjo 2 291,29 Lt (663,60 Eur) draudimo išmoką žalai atlyginti. Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu už akių priteisė AB ,,Lietuvos draudimas“ iš G. B. 2 291,29 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, nes žalą G. B. dėl sugadinto automobilio atlygino pats P. D., todėl žala ieškovui buvo atlyginta du kartus (civilinė byla Nr. 2-4950-470/2011). Ieškovas apie šį teismo sprendimą sužinojo 2014 m. vasario 18 d., kai grįžęs iš užsienio pradėjo dirbti Lietuvoje ir antstolė pradėjo daryti išskaitas iš jo atlyginimo. P. D. ieškovui žalos nėra atlyginęs, todėl teismas nepagrįstai, remdamasis rašteliu, kuris buvo skirtas kitam tikslui, priteisė minėtą sumą. Raštelis buvo skirtas tam, kad atsakovui būtų paskirta švelnesnė administracinė nuobauda.
Atsakovas P. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad netrukus po eismo įvykio, jo tėvas J. D. ir ieškovas G. B. susitarė, kad žalą atsakovas atlygins visiškai suremontuodamas automobilį. J. D. pirko, automobilio detales, mokėjo meistrams už remontą. Atsakovas viso už automobilio remontą sumokėjo apie 2 000,00 Lt. Ieškovas buvo patenkintas atlyginta žala ir parašė raštelį, kuriame nurodė, jog jam žalą atsakovas visiškai atlygino, pretenzijų jam neturi. AB ,,Lietuvos draudimas“ 2008 m. atlygino ieškovui 2 291,29 Lt žalą ir kreipėsi į atsakovą, kad jis grąžintų išmokėtą sumą, nes automobilį vairavo neblaivus. Atsakovas informavo AB ,,Lietuvos draudimas“, kad žalą jau yra atlyginęs G. B.. AB ,,Lietuvos draudimas“ 2009 m. lapkričio 2 d. G. B. pateikė pretenziją, prašydama grąžinti išmokėtą išmoką. Ieškovui nurodytos sumos negrąžinus, ši suma buvo priteista teismo. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą, nes ieškovas visas aplinkybes žinojo 2009 m. lapkričio 2 d., gavęs AB ,,Lietuvos draudimas“ pretenziją. Tikslių duomenų apie automobilio remontą – jį atlikusius asmenis, detalių pirkimą negali nurodyti ir pagrįsti rašytiniais įrodymais, nes praėjo ilgas laiko tarpas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AB ,,Lietuvos Draudimas“ sutiko su atsakovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis apie 2011 metų teismo sprendimo įsiteisėjimą ir senaties termino taikymą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui P. D. iš ieškovo G. B. 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį, ieškovo atstovo ir atsakovo atstovės paaiškinimų teismo posėdyje, liudytojų J. D. ir N. D. paaiškinimų, ieškovo pasirašyto raštelio, kuriame nurodyta, jog atsakovas P. D. yra pilnai atsiskaitęs su ieškovu ir ieškovas pretenzijų atsakovui neturi, matyti, kad žala ieškovui buvo atlyginta, suremontuojant eismo įvykio metu sugadintą automobilį, kurio remonto kaštai maždaug atitiko draudiko išmokėtą sumą. Ieškovo atstovas nepaneigė, kad atsakovo tėvas atlygino automobilio remonto išlaidas, tik akcentavo, kad nebuvo sumokėtas žalos atlyginimas. Ieškovo atstovo argumentus dėl raštelio surašymo tikslų teismas atmetė kaip neįrodytus. Iš raštelio turinio aiškiai matyti, kad kalbama apie žalos, atsiradusios po eismo įvykio, kuris buvo užfiksuotas nurodytu protokolu, atlyginimą. Draudikui AB ,,Lietuvos draudimas“ sužinojus apie dvigubą žalos atlyginimą ieškovui, 2009 m. lapkričio 2 d. pretenzija buvo siūloma sugrąžinti išmokėtą draudimo išmoką, o ieškovui išmokos nesugrąžinus Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu už akių minėta suma iš ieškovo buvo priteista. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Iš teismo sprendimo matyti, kad buvo nustatytas pagrindas išmokėtos žalos grąžinimui, įvertintas buvo ir ieškovo pasirašytas raštelis (pakvitavimas). Įstatymas imperatyviai nedraudžia žalą atlyginti pačiam pažeidėjui, net ir esant draudimo teisiniams santykiams, kai draudikas turi pareigą atlyginti žalą. Ieškovo ginčijama aplinkybė apie atsakovo žalos atlyginimą, yra patvirtinta ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atsakovo atstovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Ieškovo nurodytą aplinkybę, kad jis apie draudiko poziciją sužinojo tik 2014 metais, grįžęs iš užsienio, paneigia 2009 m. lapkričio 2 d. draudiko pretenzija, kuria jam buvo siūloma sugrąžinti išmokėtą draudimo išmoką, ir kuri buvo išsiųsta jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nes tuo metu ieškovas gyveno Lietuvoje. Ieškovas, gavęs 2009 m. lapkričio 2 d. pretenziją iš trečiojo asmens AB ,,Lietuvos draudimas“, iš jos turinio turėjo suprasti apie galimą savo teisių pažeidimą, todėl senaties termino pradžia laikė 2009 m. lapkričio 2 d. Teisme ieškinys gautas 2017 m. sausio 4 d., ieškovas nenurodė ir nepagrindė ieškinio praleidimo priežasčių, manydamas, kad terminas nepraleistas. Teismas iš pateiktų įrodymų nustatė, kad ieškovas į užsienį išvyko 2011 m. lapkričio 7 d. ir žinodamas apie galimą savo teisių pažeidimą, galėjo laiku ir tinkamai realizuoti savo teises. Teismas nenustatė pagrindo terminui atnaujinti, todėl sprendė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, ir tai yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinį atmetus atsakovo bylinėjimosi išlaidos priteisė iš ieškovo.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas G. B. prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio mėn. 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas netinkamai taikė CPK 177 straipsnio 1 dalies, 263 straipsnio nuostatas ir netinkamai vertino įrodymus. Atsakovas nuo ieškinio gynėsi tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių nepatvirtino jokiais rašytiniais įrodymais. Vien tai, kad atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai, kurie yra atsakovo tėvai ir yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, nebuvo pakankamas pagrindas ieškinį atmesti. Teismas privalėjo vertinti įrodymų visetą. Šiuo atveju nebuvo atskleista bylos esmė. Nei šioje byloje, nei civilinėje byloje Nr. 2-4950-470/2011 nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima tvirtinti, kad atsakovas atlygino ieškovui padarytą turtinę žalą. Atsakovo civilinėje byloje Nr. 2-4950-470/2011 pateiktas ieškovo pasirašytas raštelis šių aplinkybių nepatvirtina, tačiau teismas netyrė jo surašymo aplinkybių, turinio esmės.
Teismas netinkamai taikė ieškinio senaties terminą reglamentuojančias teisės normas. Apeliantas apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2014 m. vasario 18 d. grįžęs iš Jungtinės Karalystės ir pradėjęs dirbti Lietuvoje, kai antstolė pradėjo daryti išskaitymus iš jo darbo užmokesčio, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Teismas nepagrįstai jį pradėjo skaičiuoti nuo 2009 m. lapkričio 2 d. pretenzijos apeliantui gavimo.
Atsiliepimas
Atsakovas P. D. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodė, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą. Ieškovas į bylą nepateikė civilinėje byloje Nr. 2-4950-470/2011 esančio pripažinimo, kad P. D. su G. B. yra visiškai atsiskaitęs, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovas įgyvendindamas savo teises nebuvo sąžiningas. Teismas nustatinėdamas faktines aplinkybes vertino kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei įrodymų visetą, CPK 176, 185, 263 straipsnių reikalavimų nepažeidė bei padarė pagrįstas išvadas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padaro kitokias išvadas, nei nurodo ieškovas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Teismas tinkamai taikė 3 metų ieškinio senaties terminą. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, dėl ko yra pagrindas ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo AB ,,Lietuvos draudimas“ atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl įrodymų vertinimo
Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė.
Nagrinėjamoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2008 m. spalio 19 d. dėl atsakovo P. D. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovui G. B. priklausantis automobilis Mercedes Benz 110, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Draudikas AB ,,Lietuvos draudimas“ 2008 m. lapkričio 28 d. priėmė sprendimą išmokėti G. B. 2 291,29 Lt žalos atlyginimą.
Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas kartu vertino prie nagrinėjamos bylos prijungtoje Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4950-470/2011 įsiteisėjusiu 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu už akių nustatytas faktines aplinkybes. Minėtoje byloje nustatyta, kad draudikui AB ,,Lietuvos draudimas“ sužinojus apie dvigubą žalos atlyginimą ieškovui, 2009 m. lapkričio 2 d. pretenzija jam buvo siūlyta sugrąžinti išmokėtą draudimo išmoką, o ieškovui jos negrąžinus, ši suma iš ieškovo buvo priteista (Alytaus rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-4950-470/2011, b.l. 39-40). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo ginčijama aplinkybė apie atsakovo žalos atlyginimą, yra patvirtinta ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo galia – teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Kasacinio teismo jurisprudencijoje suformuota bendro pobūdžio taisyklė, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2012; 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014; 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2014). Tokiu būdu, dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, šios aplinkybės – prejudiciniai faktai – laikytinos įrodytomis, todėl teismui draudžiama pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti kitoje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius.
Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011). Šiuo atveju, be rašytinių įrodymų, teismas kartu vertino šalių bei liudytojų paaiškinimus ir iš įrodymų viseto darė pagrįstą išvadą, kad žala buvo atlyginta, suremontuojant automobilį. Abejoti liudytojų J. D. ir N. D. paaiškinimų objektyvumu teismas neturėjo pagrindo, kadangi jų nurodytos aplinkybės neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.
Esant šioje byloje bei prijungtoje Alytaus rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-4950-470/2011 nustatytoms aplinkybėms atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovo teiginiai, jog jis atlygino ieškovui padarytą turtinę žalą, nepatvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių argumentus, savo išvadas padarė įvertinęs visų surinktų byloje įrodymų visetą pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 str.). Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto nuomone, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles
Dėl senaties termino
Apeliantas skundė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią ir nepagrįstai ją taikė ieškovo reikalavimų atžvilgiu.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis. Įstatymai nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, o atskirų rūšių reikalavimams pareikšti – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus (CK 1.125 str.).
Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovo nurodytą aplinkybę, kad jis apie draudiko poziciją sužinojo tik 2014 metais grįžęs iš užsienio, paneigia 2009 m. lapkričio 2 d. draudiko pretenzija, kuria jam buvo siūloma sugrąžinti išmokėtą draudimo išmoką (Alytaus rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-4950-470/2011 b.l. 6). Tuo metu ieškovas gyveno Lietuvoje, todėl, gavęs trečiojo asmens AB ,,Lietuvos draudimas“ 2009 m. lapkričio 2 d. pretenziją, iš jos turinio galėjo suprasti apie galimą savo teisių pažeidimą (Alytaus rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-4950-470/2011 b.l. 36).
Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 39 Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje 21 p.).
Nagrinėjamu atveju, skaičiuojant senaties termino pradžią nuo 2009 m. lapkričio 2 d. ir įvertinus, kad ieškinys teisme gautas 2017 m. sausio 4 d., sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas yra praleidęs įstatymo numatytą ieškinio senaties terminą, ir nesant priežasčių jį atnaujinti, yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.125 str. 8 d., 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas P. D. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, kad atsakovas turėjo 150,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (2015 m. kovo 20 d. įsigaliojusi redakcija), nurodytos maksimalios sumos, todėl pirmos instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistą, atsakovui iš ieškovo priteistina 150,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150,00 Eur (šimto penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.