Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas),

trečiojo asmens Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės Dalytės Krikštolaitytės atstovui advokatui L. J.,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. ir atsakovų B. J. ir R. J. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2013m. gegužės 20 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį ir atsakovų B. J. ir R. J. priešieškinį dėl hipoteka įkeistų nekilnojamųjų daiktų realizavimo varžytynėse eilės nustatymo, kiti atsakovai: AB DnB bankas, L. B., Teresė J. V., UAB „Žalias ratas“, tretieji asmenys: Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarė Dalytė Krikštolaitytė, DK „A. G. Corporate and Specialyty AG“ Danijos filialas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas AB DnB bankas (toliau ir Bankas) 2008 m. vasario 20 d. su kredito gavėjais B. J., R. J., L. B. (atsakovai) ir V. B. (ieškovas) sudarė kredito linijos sutartį Nr. K-2500-2008-52 su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais (toliau ir Kredito sutartis) dėl 7 827 849,86 EUR kredito suteikimo, kurį skolininkai turėjo grąžinti iki 2010 m. gruodžio 26 d. Kredito gavėjų įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti, skolininkai įsipareigojo hipotekos sandoriais (lakštais) įkeisti tokį nekilnojamąją ir kilnojamąjį turtą: 1) 0,0961 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 2) statomą daugiabutį gyvenamąjį namą 0,0961 ha žemės sklype, esantį (duomenys neskelbtini); 3) 0,0494 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio savininkas UAB „Žalias ratas“; 4) kavinės pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio savininkas UAB „Žalias ratas“; 5) papildomą nekilnojamąjį turtą Kauno m., kurio rinkos vertė ne mažesnė kaip 4 200 000 Lt; 6) T. V. 1 664 000 Lt vertės pasirašytą vekselį; 7) kredito gavėjų 19 364 000 Lt vertės pasirašytą vekselį (sutarties specialiosios dalies 10.1-10.5 punktai).

Vykdydamos minėtas kredito sutarties sąlygas šalys sudarė tris hipotekos sandorius:

1) 2008 m. vasario 28 d. hipotekos lakštą Nr. 02120080003574 (toliau - Hipotekos lakštas Nr. 1), kuriuo buvo įkeistas B. J. motinai T. J. Valukonienei asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – 0,0994 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini)ir 0,0626 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė 2 275 000 Lt;

2) 2008 m. kovo 13 d. hipotekos lakštą Nr. 02120080004223 (toliau - Hipotekos lakštas Nr. 2), kuriuo buvo įkeistas kredito gavėjams ir UAB „Žalias ratas“ nuosavybės teise priklausantis turtas - 0,0961 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); statomas daugiabutis gyvenamasis namas 0,0961 ha žemės sklype, esantis (duomenys neskelbtini); 0,0494 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 4) kavinės pastatas, esantis (duomenys neskelbtini); ir papildomai 0,0136 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis UAB „Žalias ratas“. Viso Hipotekos lakštu Nr. 2 įkeisto turto rinkos vertė 51 094 000 Lt.

Vadovaujantis Kredito sutarties pakeitimu (Susitarimu), sudarytu 2008 m. rugsėjo 8 d., šalys papildė sutarties specialiąsias sąlygas 10.7 punktu, pagal kurį kredito sutarties užtikrinimui turėjo būti papildomai įkeistas bankui atsakovei L. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, pastatas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Tuo remiantis, šalys sudarė:

3) 2008 m. rugsėjo 8 d. hipotekos lakštą Nr. 02120080013963 (toliau - Hipotekos lakštas Nr. 3), kuriuo buvo įkeistas L. B. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, pastatas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Viso Hipotekos lakštu Nr. 3 įkeisto turto rinkos vertė 6 310 000 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

1. Dėl ginčo hipotekos lakštų teisinio vertinimo (kvalifikacijos). Nagrinėjamu atveju skirtingais hipotekos lakštais buvo įformintas vienas Kredito linijos sutarties užtikrinimo sandoris – kreditoriaus AB DnB banko nurodyto nekilnojamojo turto įkeitimas. Atsižvelgiant į įkeitimo sandorio tikslą ir sandorio sudarymo aplinkybes, darytina išvada, kad Hipotekos lakštu Nr. 2 ir Hipotekos lakštu Nr. 3 įformintas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris teisiškai yra vertintinas kaip vienas jungtinės hipotekos sandoris (CK 4.180 straipsnis). Kredito linijos sutarties pagrindu kylančios visos turtinės kredito gavėjų prievolės yra solidarios. Todėl šiai sutarčiai įforminti šalys privalėjo laikytis bendrosios ir jungtinės hipotekos sutartims taikomų taisyklių.

2. Dėl įkeistų daiktų pardavimo varžytinėse eilės nustatymo privalomumo ir esmės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovų B. J. ir R. J. argumentus, susijusius su CK 4.183 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos imperatyvios nuostatos nesilaikymu. Bendrosios hipotekos sutartyje įkeistų daiktų pardavimo eilė privalo būti nurodyta, šio įstatymų nustatyto reikalavimo negalima ignoruoti ar nutylėti. Tarp AB DnB bankui įkeisto turto savininkų kilo konfliktas tik dėl to, kad atsakovas AB DnB bankas vengė bendrosios hipotekos sutartyje nustatyti įkeistų daiktų pardavimo iš varžytinių eilę. Nenustačius hipoteka įkeisto turto realizavimo eilės yra sudarytos teisiniu požiūriu nepateisinamos prielaidos įkeistų daiktų savininkų teisių pažeidimui.

3. Dėl atsakovų B. J. ir R. J. siūlomos turto realizavimo eilės (dėl Hipotekos lakštu 3 įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo pirmenybės). Hipotekos lakštu Nr. l ir Hipotekos lakštu Nr. 3 buvo įkeistas asmeninis kredito gavėjų nekilnojamasis turtas su tikslu užtikrinti kredito gavėjų asmeninį dalyvavimą vystomame nekilnojamojo turto projekte ir garantuoti asmeninį kredito gavėjų indėlį vykdant Kredito linijos sutartį. Buvo susitarta, kad nesėkmės atveju visų pirma bus realizuojamas asmeninės nuosavybės teise įkeistas šalių nekilnojamasis turtas ir už jį gautos lėšos pirmiausia bus nukreiptos nekilnojamojo turto projektui vystyti ir užbaigti. Taigi pirmiausia iš varžytinių turėjo būti parduodamas Hipotekos lakštu Nr. 1 ir Hipotekos lakštu Nr. 3 įkeistas nekilnojamasis turtas ir tik po to išieškojimas galėjo būti nukreiptas į vystomą nekilnojamojo turto projektą, kurio finansavimui buvos sudaryta Kredito linijos sutartis (Hipotekos lakštu Nr. 2 įkeistą nekilnojamąjį turtą). Vadovaujantis CK 4.183 straipsnio 3 dalimi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju bendrosios hipotekos sutartyje privalėjo būti nustatyta, kad Hipotekos lakštu Nr. 1 ir Hipotekos lakštu Nr. 3 įkeistas nekilnojamasis turtas turėjo būti parduotas iš varžytinių pirmiausia ir tik po to išieškojimas galėjo būti nukreiptas į Hipotekos lakštu Nr. 2 įkeistą nekilnojamąjį turtą. Be to, Hipotekos lakštu Nr. 1 įkeistas nekilnojamasis turtas jau yra realizuotas ir visos lėšos, gautos iš šio turto, buvo nukreiptos Kredito sutarties vykdymui. Nustačius, kad Hipotekos lakštu Nr. 3 įkeistas nekilnojamasis turtas yra realizuojamas pirmiausia, būtų išvengta kredito gavėjų vėlesnių ginčų, susijusių su regreso teisės įgyvendinimu, taip pat būtų tinkamai atsižvelgta į priminę šalių valią dėl asmeninio L. B. indėlio į bendrą komercinį projektą, kuriam plėtoti ir buvo sudaryta Kredito linijos sutartis su kredito davėju AB DNB banku.

Atsiliepimu į atsakovų B. J. ir R. J. apeliacinį skundą ieškovas V. B. prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl atsakovų įrodinėjimo pareigos neįvykdymo. Atsakovų teiginiai, kad „kredito gavėjų sudaryta bendrosios hipotekos sutartis taip pat turėjo ir papildomą tikslą – užtikrinti kredito gavėjų asmeninį suinteresuotumą vystomu komerciniu projektu ir paskolos grąžinimu kreditoriui AB DnB bankui“, „įkeistas šalių asmeninis turtas buvo skirtas <...> garantuoti kitiems kredito gavėjams nustatyto dydžio šalių asmeninį indėlį į Kredito linijos sutarties vykdymą ir nekilnojamojo turto projekto vystymą“; „buvo susitarta, kad nesėkmės atveju visų pirma bus realizuojamas asmeninės nuosavybės teise įkeistas šalių nekilnojamasis turtas“; „R. J. ir B. J. asmeninis įnašas vykdant Kredito linijos sutartį buvo ženkliai didesnis nei L. B. ir V. B.“, nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovai, pateikdami savo reikalavimus, turi juos pagrįsti konkrečiais įrodymais, tačiau tokių įrodymų nepateikimas ir savo pozicijos nepagrindimas daro jų reikalavimų patenkinimą savaime negalimu. Tiesioginė įrodinėjimo pareigos neįvykdymo pasekmė – negalėjimas tenkinti pareikšto reikalavimo.

2. Dėl kredito linijos sutarties vykdymo eigos. 2008 m. vasario 20 d. Kredito linijos sutarties Nr. K-2500-2008-52 vykdymo eiga patvirtina visiškai priešingas aplinkybes nei nurodo atsakovai. Pati Kredito sutartis buvo sudaryta 2008 m. vasario 20 d., o Susitarimas Nr. 2500-2008-52/3 „Dėl 2008 m. vasario 20 d. Kredito linijos sutarties Nr. K-2500-2008-52 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais sąlygų pakeitimo“, kuris numatė Hipotekos lakštu Nr. 3 įkeisto turto įkeitimą, buvo sudarytas tik 2008 m. rugsėjo 8 d. Be to, iki minimo Susitarimo dar buvo sudaryti du papildomi Susitarimai: 2008 m. birželio 9 d. Susitarimas Nr. 2500-2008-52/1 „Dėl 2008 m. vasario mėn. 20 d. Kredito linijos sutarties Nr. K-2500-2008-52 sąlygų pakeitimo“ ir 2008 m. rugpjūčio 22 d. Susitarimas Nr. 2500-2008-52/2 „Dėl 2008 m. vasario 20 d. Kredito linijos sutarties Nr. K-2500-2008-52 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais sąlygų pakeitimo“. Taigi šalių valia sudaryti Hipotekos lakštą Nr. 3 atsirado žymiai vėliau, po Kredito sutarties sudarymo, ir tai iš esmės buvo siejama su atsakovo AB DnB banko pozicija, siekiant išsaugoti Kredito sutartį. Būtent tokio susitarimo sudarymo reikalavo Bankas ir jis buvo sudarytas išimtinai siekiant Banko interesų apsaugojimo ir užtikrinimo. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad 2008 m. rugsėjo 8 d. Susitarimo Nr. 2500-2008-52/3 „Dėl 2008 m. vasario mėn. 20 d. Kredito linijos sutarties Nr. K-2500-2008-52 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais sąlygų pakeitimo“ 1.1. punkte kredito linijos suma nuo 7 827 849,86 Eur buvo sumažinta iki 6 327 899 Eur. Taigi faktiniai šalių santykiai lėmė tokią sutartinių teisinių santykių eigą, kuri patvirtina, jog tikroji šalių valia buvo visiškai kita, nei nurodyta atsakovų apeliaciniame skunde.

3. Dėl atsakovų nurodomo kredito gavėjų asmeninio suinteresuotumo vystomu nekilnojamojo turto projektu. Ieškovas nesutinka su atsakovų teiginiu, kad Hipotekos lakštas Nr. l ir Hipotekos lakštas Nr. 3 buvo sudaryti siekiant užtikrinti kredito gavėjų asmeninį interesą vystomu nekilnojamojo turto projektu. Nepaneigiamą kredito gavėjų asmeninį interesą vystomu nekilnojamojo turto projektu lėmė vien tai, kad šie asmenys Kredito sutarties pagrindu prisiėmė itin didelio masto įsipareigojimus Banko atžvilgiu ir Banko naudai įkeitė itin didelės vertės jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą (Hipotekos lakštas Nr. 2). Dėl to, joks papildomas tokio „asmeninio intereso“ užtikrinamas objektyviai nebuvo reikalingas. Be to, atsakovų paminėta aplinkybė, jog Banko naudai jau pačioje pradžioje Hipotekos lakštu Nr. l ir Hipotekos lakštu Nr. 2 buvo įkeista daugiau turto, nei buvo suteikta kredito, jokiu būdu negali patvirtinti atsakovų reikalavimo, nes tokia įkeičiamo turto vertės ir suteikiamo kredito disproporcija tuo metu buvo įprasta finansavimo srityje.

4. Dėl atsakovų nurodomo susitarimo pirma realizuoti Hipotekos lakštu Nr. 3 įkeistą turtą. Atsakovų teiginys, jog buvo susitarta, kad visų pirma bus realizuojamas asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, t. y. Hipotekos lakštu Nr. 2 įkeistas turtas bus realizuotas tik po to, kai bus realizuotas Hipotekos lakštu Nr. 3 įkeistas turtas, nepagrįstas jokiais įrodymais. Tokio susitarimo nebuvo. Jei toks susitarimas būtų sudarytas, tai jis turėtų būti raštiškas. Be to, aplinkybė, jog šiuo metu jau yra realizuotas Hipotekos lakštu Nr. l įkeistas turtas taip pat nepatvirtina tokio susitarimo sudarymo. Hipotekos lakštu Nr. l įkeistas turtas buvo realizuotas ne priverstinio vykdymo tvarka, o atsakovei J. T. V. pasiekus taikų susitarimą su Banku, t. y. taikaus susitarimo su Banku sudarymo faktas niekaip negali patvirtinti, jog buvo nustatyta konkreti daiktų pardavimo eilė. Šiuo atveju teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, jog pirmiausia už Kredito sutarties pagrindu prisiimtų prievolių įvykdymą būtų atsakoma tuo turtu, kurio vystymui ir buvo skirtas gautas kreditas, kadangi tarp tokio turto ir gauto kredito egzistuoja tiesioginis ryšys, t. y. visos piniginės lėšos buvo „konvertuotos“ į šį nekilnojamąjį turtą ir būtent šio turto pardavimas sudarytų sąlygas atgauti lėšas. Atsakovų pozicija paneigia tokį tiesioginį kredito ir jo pagrindu įgyto turto ryšį bei perkelia atsakomybę nuo tų asmenų, kurie paėmė ir naudojo kreditą (šiuo atveju pačių atsakovų). Tuo tarpu ieškovo pareikštas ieškinio reikalavimas yra orientuotas į tai, kad pirmiausia už prisiimtas prievoles atsakytų tie asmenys, kurie jas prisiėmė ir kurie savo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto įkeitimu užtikrino tokių prievolių įvykdymą. Būtent ieškovo nurodomas turto pardavimo būdas ir atitinka protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus.

5. Dėl kredito gavėjų asmeninių įnašų dydžio. Atsakovai neįrodė teiginio, kad jų asmeninis įnašas vykdant Kredito linijos sutartį buvo ženkliai didesnis nei V. B. ir L. B.. Ieškovo nuomone, jo ir L. B. indėlis buvo bent jau ne mažesnis nei atsakovų. Tai patvirtina aplinkybė, jog visas Kredito sutarties pagrindu įgytas turtas ieškovui, L. B. ir atsakovams priklauso dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį. Be to, atsakovė L. B. Hipotekos lakštu 3 įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris buvo įkainotas 6 310 000 Lt. Tuo tarpu atsakovai neįkeitė jokio jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, o jų nurodomo atsakovės J. T. V. Hipotekos lakštu l įkeisto turto vertė sudaro 2 275 000 Lt, t. y. žymiai mažiau nei atsakovės L. B. įkeisto asmeninio turto vertė.

Atsiliepimu į atsakovų B. J. ir R. J. apeliacinį skundą atsakovas AB DnB bankas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą, priteisti iš apeliantų B. J. ir R. J. AB DnB banko patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Bankas nesutinka su apeliantų teiginiais, jog skundžiamas sprendimas įteisino esminį prieštaravimą imperatyvioms teisės normoms, konkrečiai CK 4.183 straipsnio 3 daliai, kadangi priešingai nei įrodinėja apeliantai, iš Kreditavimo sutarties turinio bei Hipotekos lakšto Nr. 1 ir Hipotekos lakšto Nr. 2 turinio yra pagrindas daryti išvadą, jog įkeitimo sandorio šalys susitarė dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytynių eilės (tvarkos) priverstinio skolos pagal Kreditavimo sutartį išieškojimo atveju. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad Hipotekos lakšto Nr. 1 ir Hipotekos lakšto Nr. 2 šalys susitarė, kad šiais lakštais įkeičiami daiktai varžytynėse parduodami visi iš karto, bendroji hipoteka apima ir Hipotekos lakštu Nr. 3 įkeistą turtą, todėl sudarydamos visus šiuos įkeitimo sandorius šalys susitarė, kad priverstinio skolos pagal Kreditavimo sutartį išieškojimo atveju visas Hipotekos lakštais Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 įkeistas nekilnojamasis turtas turi būti parduodamas iš karto. Dėl šių priežasčių ir hipotekos teisėjas, priimdamas 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėse bylose Nr. 2-15580-657/2011 ir Nr. 2-15582-657/2011 dėl Hipotekos lakštu Nr. 2 ir Hipotekos lakštu Nr. 3 įkeisto turto pardavimo iš varžytynių, pagrįstai jose nenustatė kitokio įkeisto turto pardavimo iš varžytynių eiliškumo ir suteikė teisę visą šį turtą priverstine tvarka realizuoti vienu metu. Be to, esant įsiteisėjusioms hipotekos teisėjo nutartimis dėl Hipotekos lakštu Nr. 2 ir Hipotekos lakštu Nr. 3 įkeisto turto pardavimo, suteikiančioms teisę tiek vienos nutarties, tiek kitos nutarties pagrindu vykdymo procese įkeistą turtą realizuoti vienu metu, apeliantai apskritai nebeturi teisės kelti klausimo dėl kitokio šio turto pardavimo eiliškumo nustatymo ir tokiu būdu kvestionuoti įsiteisėjusių Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo nutarčių teisėtumo. Įstatyme nėra nustatyta, jog CK 4.183 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos nesilaikymas įkeitimo sandorį darytų negaliojančiu. Priešingai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog tokiu atveju teismas turi teisę nustatyti turto bendrąja hipoteka įkeisto turto pardavimo eiliškumą įvertinęs konkrečios bylos faktines aplinkybes. Vadinasi teismas gali spręsti, jog nėra pagrindų nustatyti įkeisto turto pardavimo eiliškumą ar nutarti, jog visas įkeistas turtas iš varžytynių turi būti parduodamas vienu metu. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingos yra aplinkybės, jog pradelsta skola pagal Kreditavimo sutartį žymiai viršija Hipotekos lakštu Nr. 2 ir Hipotekos lakštu Nr. 3 įkeisto turto rinkos vertę. Jei nagrinėjamu atveju ir būtų pagrindas kalbėti apie Hipotekos lakštu Nr. 2 ir Hipotekos lakštu Nr. 3 įkeisto turto pardavimo eiliškumo nustatymą, tai turėtų būti nustatyta, kad visas turtas turi būti parduodamas vienu metu, kaip kad buvo susitarta Hipotekos lakšte Nr. 1 ir Hipotekos lakšte Nr. 2.

2. Apeliantų teiginiai, kad atsakovas AB DnB bankas vengė bendrosios hipotekos sutartyje nustatyti daiktų pardavimo iš varžytynių eilę yra niekuo nepagrįsti. Nepagrįstas apeliantų teiginys, kad Bankas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neva pripažino, jog apeliantų asmeninis įnašas vykdant Kredito linijos sutartį buvo ženkliai didesnis nei kitų bendraskolių. Bankas byloje teikė teismo išreikalautus duomenis apie įsipareigojimų Bankui pagal Kreditavimo sutartį vykdymą, tačiau dėl apeliantų nurodomų aplinkybių egzistavimo nepasisakė ir jokiu būdu jų nepatvirtino.

3. Esant duomenims, kad viso įkeisto turto rinkos vertės neužtenka skolos pagal Kreditavimo sutartį išieškojimui, nustačius apeliantų pageidaujamą įkeisto turto pardavimo iš varžytynių eiliškumą, be jokio teisėto pagrindo būtų neproporcingai užtęsiamos ir taip jau ilgai vykstančios išieškojimo iš įkeisto turto procedūros ir hipotekos kreditorius patirtų dar daugiau nuostolių dėl ilgai neatgaunamos 25 mln. skolos pagal Kreditavimo sutartį. Be to, skola Bankui kas dieną didėja priteistų 5 proc. dydžio procesinių palūkanų suma, tokiu būdu didėja ir skirtumas tarp skolos sumos ir įkeisto turto vertės. Likusios skolos dalies, kurios nepavyks atgauti iš įkeisto turto pardavimo, išieškojimą AB DNB bankas įgis teisę nukreipti į kitą skolininkų, tarp jų ir apeliantų, turtą. Dėl šių priežasčių skolininkų interesų neatitinka ilga išieškojimo iš įkeisto turto procedūra, kuri sudaro sąlygas žymiam jų skolinių įsipareigojimų padidėjimui bei sukelia akivaizdžią grėsmę skolos išieškojimo nukreipimui į kitą skolininkų turtą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas AB DnB bankas 2008 m. vasario 20 d. su kredito gavėjais B. J., R. J., L. B. (atsakovais) ir V. B. (ieškovu) sudarė kredito linijos sutartį Nr. K-2500-2008-52 su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais (toliau ir Kredito sutartis) dėl 7 827 849,86 EUR kredito suteikimo, kurį skolininkai įsipareigojo grąžinti iki 2010 m. gruodžio 26 d. Vykdydamos kredito sutarties sąlygas šalys sudarė tris hipotekos sandorius: 1) 2008 m. vasario 28 d. hipotekos lakštą Nr. 02120080003574 (Hipotekos lakštas Nr. 1), kuriuo buvo įkeistas atsakovės B. J. motinai T. J. Valukonienei asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – 0,0994 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). ir 0,0626 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė 2 275 000 Lt; 2) 2008 m. kovo 13 d. hipotekos lakštą Nr. 02120080004223 (Hipotekos lakštas Nr. 2), kuriuo buvo įkeistas kredito gavėjams ir UAB „Žalias ratas“ nuosavybės teise priklausantis turtas - 0,0961 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); statomas daugiabutis gyvenamasis namas 0,0961 ha žemės sklype, esantis (duomenys neskelbtini); 0,0494 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 4) kavinės pastatas, esantis (duomenys neskelbtini); ir papildomai 0,0136 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis UAB „Žalias ratas“. Viso Hipotekos lakštu Nr. 2 įkeisto turto rinkos vertė 51 094 000 Lt; 3) 2008 m. rugsėjo 8 d. hipotekos lakštą Nr. 02120080013963 (Hipotekos lakštas Nr. 3), kuriuo buvo įkeistas atsakovei L. B. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, pastatas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Viso Hipotekos lakštu Nr. 3 įkeisto turto rinkos vertė 6 310 000 Lt. Skolininkams nustatytu terminu kredito negrąžinus, dėl ko susidarė 6 983 389,28 Eur skola, Bankas kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011m. rugpjūčio 2 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. 2-15580-657/2011 ir civilinėje byloje Nr. 2-15582-657/2011 nutarta parduoti iš viešųjų varžytynių Hipotekos lakštu Nr. 2 ir Hipotekos lakštu Nr. 3 bankui įkeistą turtą. Hipotekos lakštu Nr. 1 įkeistas turtas yra realizuotas.

Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis). Įkeitimo teisės reikšmė pasireiškia tuomet, kai skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Hipotekos teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). Hipotekos sutarties aiškinimas turi būti vienodai sąžiningas tiek kreditoriaus, tiek skolininko atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2010; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010; kt.).

Byloje kilo ginčas dėl CK 4.183 straipsnio 3 dalies taikymo bei aiškinimo ir bendrosios hipotekos sutartyje įkeistų daiktų pardavimo varžytinėse eilės. Kredito sutarties skolininkai priešpriešiniais reikalavimais prašė nustatyti skirtingą įkeisto turto pardavimo varžytinėse eilę, t. y. skolininkas (ieškovas) V. B. prašė pirmąja eile pardavinėti Hipotekos lakštu Nr. 2 įkeistą turtą, o skolininkai (atsakovai) B. J. ir R. J. priešieškiniu prašė nustatyti kitą įkeisto turto pardavimo varžytinėse tvarką ir pirmiausiai pardavinėti Hipotekos lakštu Nr. 3 įkeistą ir L. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą. Kreditorius (Bankas, atsakovas) prašė skolininkų reikalavimus atmesti ir tokios eilės iš viso nenustatinėti, nurodydamas, kad Hipotekos lakštais Nr. 2 ir Nr. 3 įkeistas turtas turi būti pardavinėjamas vienu metu, nes įkeisto turto vertės nepakanka skolai padengti.

Bendroji hipoteka – tai keleto atskiriems savininkams priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas, norint apsaugoti vieną skolinį įsipareigojimą. Bendrojoje hipotekoje dalyvauja įkaitų davėjų daugetas, sutartis dėl bendrosios hipotekos yra įkaito gavėjo ir įkaitų davėjų suderintos valios išraiška. Bendrosios hipotekos sutartyje turi būti nurodyta ir hipotekos lakšte įregistruota sąlyga dėl įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilės (CK 4.183 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su Banko argumentais, kad šalims nenurodžius įkeistų daiktų pardavimo varžytinėse eilės, hipotekos sandoris nėra savaime negaliojantis, nes tokia sąlyga įsakmiai nenurodyta įstatyme. Nesant hipotekos šalių susitarimo dėl išieškojimo iš daiktų eilės, ją nustato teismas, derindamas kreditoriaus ir daiktų savininkų interesus. Nagrinėjamu atveju faktinė situacija yra tokia, kad Hipotekos lakštais Nr. 1 ir Nr. 2 hipotekos sandorio šalys susitarė, kad įkeičiami daiktai varžytinėse bus parduodami visi iš karto (t. 1, b. l. 27-31, 35-39), tačiau tokia sąlyga nebuvo nustatyta Hipotekos lakšte Nr. 3 (t. 1, b. l. 66-73). Nors Hipotekos lakštu Nr. 3 buvo įkeistas L. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau pažymėtina, kad minėtą sandorį pasirašė visi keturi skolininkai, su kuriais buvo sudaryta pagrindinė Kredito sutartis.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teismams sprendžiant dėl hipotekos dalyko, būtina įvertinti sutartinės hipotekos, kaip sutarties laisvės principo išraiškos civiliniuose santykiuose, ypatumus. Kilus ginčui dėl to, koks tikrasis hipotekos sutarties sąlygos dėl įkeitimo objekto turinys, teismas turi sutartį išaiškinti pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, ir suformuotą kasacinio teismo praktiką sutarčių aiškinimo klausimu. Hipotekos sutarties aiškinimas turi būti vienodai sąžiningas tiek kreditoriaus, tiek skolininko atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2009; 2010 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2010; kt.). Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagrindiniam sandoriui užtikrinti jo šalys išreiškė vieningą valią, jog įkeistas jų asmeninis ir bendras turtas būtų pardavinėjamas varžytinėse visas iš karto (Hipotekos lakštai Nr. 1, Nr. 2). Vertinti Hipotekos lakštą Nr. 3 kitaip, nei iki jo sudarymo buvo susitarta jau paminėtais kitais hipotekos sandoriais, teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi apeliantai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė buvus tarp jų kitokiam susitarimui dėl įkeistų daiktų pardavimo varžytinėse eilės. Be to, kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas 2005 m. vasario 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2005, kai bendrosios hipotekos sutartyje šalys nesusitaria dėl objektų pardavimo eilės tvarkos, preziumuojama, kad objektai turi būti parduodami kartu.

Banko atstovas nurodė, kad 2013 m. kovo 6 dienai skolininkai skolingi bankui 25 424 829,46 Lt (šios aplinkybės apeliantai neginčija). Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Atsižvelgdama į nekilnojamojo turto rinkos pokyčius, teisėjų kolegija pasiūlė apeliantams pateikti įrodymus ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertei pagrįsti (nustatyti), tačiau tokie įrodymai teismui nebuvo pateikti. Kasacinis teismas, aiškindamas įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, ne kartą yra pasisakęs, kad įrodinėjimo procese teismas gali pripažinti faktą įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, t. y. įvertinus ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, susiformuoja jo įsitikinimas to fakto buvimu; įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą; išvadas dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo teismas daro remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinio teismo praktika dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo yra gausi, išsami ir nuosekli (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Tiek Banko pateiktais turto vertinimo aktais, tiek VĮ „Registrų centro“ duomenimis nustatyta, kad Hipotekos lakštais Nr. 2 ir Nr. 3 bankui įkeisto turto vertė yra per pus mažesnė ( 12 587 200 Lt) už apeliantų skolą kreditoriui. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į įkeisto turto vertę bylos nagrinėjimo metu, neturėjo pagrindo tenkinti nei vienos iš šalių priešpriešinių reikalavimų dėl įkeisto turto pardavimo eilės ir pagrįstai sprendė, kad tokios eilės nustatymas neatitiktų protingumo ir teisingumo principų, pažeistų kreditoriaus teises, užvilkintų ir taip ilgai besitęsiančią įkeisto turto realizavimo procedūrą (CK 1.5 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl naikinti teismo sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, sprendimas paliktinas galioti.

Atsakovas AB DNB bakas prašė priteisti iš apeliantų – ieškovo V. B. 1815 Lt, iš B. J. ir R. J. 1452 Lt atstovavimo išlaidų už atsiliepimų į apeliacinius skundus surašymą, valstybė turėjo 78, 46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinius skundus atmetus, šios išlaidos priteistinos iš apeliantų (CPK 96, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti atsakovui AB DNB bankui, į. k. 112029270, iš ieškovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1815 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika litų), iš atsakovų B. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po 726 Lt (septynis šimtus dvidešimt šešis litus) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) B. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po 26,15 Lt (dvidešimt šešis litus 15 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.