Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-04-03 · Civilinė byla Nr. 2S-407-440/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-03
Bylos Nr.
2S-407-440/2014
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00891-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Atsakovas
S. G.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
  • 20.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 20.3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-407-440/2014Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00891-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 20.3.6; 20.3.10; 99.5; 99.9; 121.14; 122.4; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. G. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14-496/2014 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei S. G. dėl nuostolių atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė akcinės bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės S. G. 1189,53 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72,00 Lt žyminio mokesčio ir 255,49 Lt išlaidas už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą. Nurodė, kad 2011 m. gruodžio 8 d. Lenkijoje eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė, priklausanti J. P.. Avarija įvyko dėl transporto priemonės MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. BZK 640 valdytojo Ž. G. kaltės. Ieškovė išmokėjusi draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui ir remdamasi aplinkybe, kad draudėjas nevykdė draudimo sutartyje nustatytos pareigos informuoti ieškovę apie draudimo rizikos padidėjimą – transporto priemonės eksploatavimą už Lietuvos Respublikos ribų, draudėjo įpėdinei S. G. pateikė reikalavimą grąžinti 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos (3-5 b.l.).

Atsakovė S. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja grąžinti pusę išmokėtos draudimo išmokos, kadangi transporto priemonė buvo apdrausta ir naudojimui užsienyje. Ieškovė nepateikė jokių paskaičiavimų ir įrodymų kokiu būdu ir kiek padidėjo rizika dėl to, kad draudėjas nepranešė apie išvykimą į užsienio valstybę, be to ieškovė praleido senaties terminą ieškiniui pareikšti (29-32 b.l.).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė teismui pareiškimą, kuriuo atsisakė atsakovės S. G. atžvilgiu reikalavimo dėl 1189,53 Lt, 25 procentų žyminio mokesčio ir procesinių palūkanų priteisimo (38, 44 b.l.). Atsakovė su ieškinio atsisakymu sutiko, pateikė prašymą dėl 1500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos sudaro 1000,00 Lt mokestis advokatui V. B. (100,00 Lt analizė aplinkybių, susijusių su teismo įsakymu ir civiliniu ieškiniu, konsultacijas, 100,00 Lt prieštaravimai dėl teismo įsakymo, 800,00 Lt atsiliepimo į ieškinį surašymas) ir 500,00 Lt advokato padėjėjo Ž. K. išlaidos (civilinio ieškinio analizė, procesinių dokumentų rengimas -100,00 Lt, prašymo atlyginti atstovavimo išlaidas rengimas – 200,00 Lt, atstovavimas Kelmės rajono apylinkės teisme – 200,00 Lt (53-54 b.l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 3 d. nutartimi priėmė ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atsisakymą nuo ieškinio, nutraukė civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei S. G. dėl nuostolių atlyginimo, priteisė atsakovei 1000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, grąžino ieškovei 27,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio imperatyvioms įstatymų normoms ir viešajam interesui neprieštarauja. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 94 straipsnis numato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinamos priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas įvertinęs tai, kad atsakovės S. G. atžvilgiu ieškovė pateikė pareiškimą išduoti teismo įsakymą (civilinė byla Nr. L2-508-446/2013), gavusi atsakovės prieštaravimus, ieškovė vėliau pateikė ieškinį teismui, atsakovė, ruošdamasi bylos nagrinėjimui, kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą V. B., jam sumokėjo 1000,00 Lt, šias advokato išlaidas teismas pripažino pagrįstomis, apimančiomis pagalbą byloje dėl teismo įsakymo išdavimo, atsiliepimo į ieškinį rengimą. Vertindamas atsakovės prašymą priteisti 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų advokato V. B. padėjėjui Ž. K., teismas pažymėjo, kad atsakovės atstovas, net ir žinodamas apie ieškinio atsisakymą, atvyko į parengiamąjį teismo posėdį, paruošė ilgą prašymą. Teismas įvertinęs šias aplinkybes pripažino, kad bylinėjimosi išlaidos buvo padidintos dėl atsakovės atstovo elgesio. Be to, teismas atsižvelgęs į ieškinio reikalavimą, kuris nedaug viršijo 1000,00 Lt, sprendė, kad nagrinėjamu atveju pakako vieno atstovo, todėl nėra tikslinga priteisti išlaidas už dviejų atstovų (advokato ir advokato padėjėjo) susipažinimą su ieškiniu. Išlaidas advokato padėjėjo pagalbai teismas pripažino perteklinėmis ir toje dalyje atsakovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu atsakovė S. G. prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartį pakeisti dalyje, priteisiant atsakovės papildomai patirtas 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliantė nurodo, kad teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartis su advokato padėjėju Ž. K. buvo pasirašyta 2014 m. sausio 14 d., tuo metu kai apeliantė gavo šaukimą į teismo posėdį, kuris buvo numatytas 2014 m. sausio 22 d. Kadangi apeliantė vyko gydytis į Palangos sanatoriją ir negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, todėl advokato padėjėjas surašė prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo. Prašymas Kelmės rajono apylinkės teismui buvo pateiktas 2014 m. sausio 14 d. Teismas prašymą tenkino. Kitas teismo posėdis buvo paskirtas 2014 m. sausio 31 d. Viena diena vėliau, po 2014 m. sausio 14 d. atstovavimo sutarties pasirašymo, 2014 m. sausio 15 d. ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ surašė prašymą Kelmės rajono apylinkės teismui, kad atsisako reikalavimų kurį, kaip nurodoma teismo nutartyje, teismas gavo 2014 m. sausio 20 d. Iš Kelmės apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. buvo skambinta į Šiaulių 2-ą advokatų kontorą ir informuota apie tai, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsisako savo reikalavimo atsakovui, tą pačią dieną buvo atsiųsta faksograma, kuri gauta 2014 m. sausio 22 d. 10.15 val. Šios aplinkybės neginčijamai įrodo, kad teismo nutartyje pateiti duomenys, kad iš atsakovo atstovo pasisakymo parengiamojo teismo posėdžio metu matyti, kad dar prieš 2014 m. sausio 22 d. teismo posėdį atstovui buvo pranešta, kad ieškovas atsisako reikalavimų, yra neteisingi.

Šalies argumentai

2. Apeliantė teigia, kad su advokatu V. B. buvo sudariusi atstovavimo sutartį civilinėje byloje Nr. L2-508-446/2013, kurioje buvo sprendžiamas tas pats ginčas 2013 m. gegužės mėnesį. Nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-14-496/14, kurioje ieškinys pareikštas 2013 m. lapkričio 28 d., apeliantė atstovo neturėjo, pati dalyvauti teismo posėdžiuose negalėjo dėl sveikatos, todėl ir sudarė sutartį su advokato padėjėju Ž. K.

3. LR CPK 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Apeliantės teigimu, teismas negali uždrausti pasinaudoti šia teise ar riboti galimybę ja pasinaudoti nepriklausomai nuo to kiek atstovų buvo viso civilinio proceso metu. Be to teismas neteisingai įžvelgia dviejų dydžių ieškinio reikalavimo ir bylinėjimosi išlaidų tarpusavio priklausomybę.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad su skundu nesutinka, laiko jį nepagrįstu, prašo atmesti. Ieškovė pažymėjo, kad LR CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą atlyginimo tvarka ir sąlygos. Minėtos įstatymo nuostatos nustato, jog išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgus į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato (advokato padėjėjo) sąnaudos yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Lietuvos Aukščiausiais teismas 2009 05 11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009 yra išaiškinęs, kad nustatant priteisino advokatui užmokesčio dydį, turi būti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį ( pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, nes jos buvo perteklinės, nebuvo sprendžiamas sudėtingas teisinis ginčas, ginčo suma nesiekė vieno minimalaus pragyvenimo lygio. Motyvuotą atsiliepimą į ieškinį jau buvo surašęs advokatas V. B., naujų esminių aplinkybių atsiliepime advokato padėjėjas nenurodė. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad telefonu ne kartą skambino ir derėjosi dėl taikos sutarties sąlygų, o dar iki 2014 m. sausio 22 d. telefonu informavo atsakovę, jog atsisako ieškinio. Ši aplinkybė buvo žinoma ir advokato padėjėjui Ž. K., kuris, nepaisant to, paruošė ilgą prašymą, atvyko į parengiamąjį teismo posėdį, t.y. nesielgė kaip sąžininga proceso šalis. Dėl šių aplinkybių teismas pagrįstai vertino advokato padėjėjo atstovavimo išlaidas kaip perteklines, neatitinkančias bylos sudėtingumo, jo darbo sąnaudų būtinumo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (LR CPK 329 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl teismo atsisakymo priteisti papildomai patirtas atsakovės bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal LR CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, kad paskirstydamas šalims bylinėjimosi išlaidas, teismas negali formaliai vadovautis įstatymo normomis, neatsižvelgdamas į ginčo esmę, bylos sudėtingumą, į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, nesivadovauti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. LR CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009. Teismų praktika. 2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Teismų praktikoje pasisakoma, kad pareikalavus nerealaus, nepagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidų, o teismui jas priteisus, gali būti paneigta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-412/2014).

Pažymėtina, kad nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, turi būti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus kurių pagrindas yra Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA), kuri šiuo metu ji sudaro 1000,00 Lt.

Nagrinėjamoje byloje įvertinus bylos faktines aplinkybes, procesinį šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą pažeidė procesines teisės normas, netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir tuo pagrindu nepagrįstai atsisakė priteisti papildomai atsakovės patirtas 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2013 m. birželio 3 d. ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl 1189,53 Lt draudimo išmokos išieškojimo iš skolininkės S. G.. 2013 m. birželio 4 d. Kelmės rajono apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-508-446/2013, kuriuo nutarė išieškoti iš S. G. 1189,53 Lt draudimo išmokos, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2013 m. birželio 4 d. – iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 14,00 bylinėjimosi išlaidų AB „Lietuvos draudimas“ naudai. Atsakovei S. G. pareiškus prieštaravimus, 2013 m. liepos 23 d. nutartimi Kelmės rajono apylinkės teismas panaikino 2013 m. birželio 4 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-508-446/2013. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo pateikė 2013 m. gruodžio 5 d. (3-5 b.l.), atsakovė su ieškiniu nesutiko, pateikė atsiliepimą (29-32 b.l.). Iš atsakovės pateikto 2013 m. birželio 20 d. pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 715752 matyti, kad atsakovė advokatui V. B. už atstovavimą civilinėje byloje Kelmės rajono apylinkės teisme sumokėjo 1000,00 Lt (34 b.l.). Teismas siekdamas geriau ir išsamiau išnagrinėti bylą, bei laikydamas, kad byloje galimas taikos sutarties sudarymas, 2014 m. sausio 3 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2014 m. sausio 22 d. (35 b.l.). 2014 m. sausio 7 d. teismui pateiktame prašyme ieškovė nurodė, kad sutiktų sudaryti taikos sutartį, sumažindama ieškinio reikalavimus iki 25 procentų, t.y. iki 594,50 Lt (38 b.l.). 2014 m. sausio 15 d. ieškovė faksograma informavo teismą, kad atsisako ieškinio reikalavimų (40 b.l.), ieškovės pareiškimo originalas teismui pateiktas 2014 m. sausio 20 d. (44 b.l.). Iš 2014 m. sausio 22 d. pažymos apie parengiamojo teismo posėdžio eigą darant garso įrašą matyti, kad į teismo posėdį šalys neatvyko, bylos nagrinėjimas atidėtas i kitą parengiamąjį teismo posėdį 2014 m. sausio 31 d. (47 b.l.). Iš 2014 m. sausio 31 d. pažymos apie parengiamojo teismo posėdžio eigą darant garso įrašą matyti, kad į teismo posėdį atvyko atsakovė ir jos atstovas advokato padėjėjas Ž. K., teismui buvo pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (55 b.l.). Iš kartu su prašymu pateiktos 2014 m. sausio 14 d. atstovavimo sutarties ir 2014 m. sausio 14 d. pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 692634 matyti, kad atsakovė advokato padėjėjui Ž. K. sumokėjo 500,00 Lt už atstovavimą Kelmės rajono apylinkės teisme (51-52 b.l.). 2014 m. sausio 31 d. teismui pateiktame prašyme atsakovė nurodė, kad 1000,00 Lt advokatui V. B. sumokėjo už su teismo įsakymu, bei civiliniu ieškiniu susijusių aplinkybių analizavimą, konsultacijas (100,00 Lt), prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo surašymą (100,00 Lt), atsiliepimo į ieškinį surašymą (800,00 Lt), o 500,00 Lt atsakovė advokato padėjėjui Ž. K. sumokėjo už civilinio ieškinio analizę, teisines konsultacijas (100,00 Lt), 2014 m. sausio 31 d. prašymo parengimą (200,00 Lt), atstovavimą Kelmės rajono apylinkės teisme (200,00 Lt). Atsakovė atskirajame skunde neneigia aplinkybės, kad jos atstovas advokato padėjėjas Ž. K. informaciją apie ieškinio atsisakymą gavo 2014 m. sausio 22 d. (60 b.l.).

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes, pažymi, kad vadovaujantis minėtu LR CPK 94 straipsniu, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, paprastai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs faktines bylos aplinkybes, atsakovės ir ieškovės išdėstytus argumentus, atsižvelgdamas į tai, kad civilinė byla buvo nedidelės apimties, nelaikytina sudėtinga, byloje nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai santykiai, teismų praktika tokio pobūdžio bylose yra suformuota, ieškovė ieškinio atsisakė iki pirmojo parengiamojo teismo posėdžio, nagrinėjamu klausimu nebuvo reikalingos specialios atstovo žinios rengiant atsiliepimą ar 2014 m. sausio 31 d. prašymą, atsakovės atstovas dalyvavo tik viename teismo posėdyje 2014 m. sausio 31 d., jau turėdamas duomenų, kad ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės prašymą priteisti 1500,00 bylinėjimosi išlaidas tenkino iš dalies ir priteisė 1000,00 Lt atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, įstatymo nuostatomis, kasacinio teismo praktika bei proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais sprendžia, kad viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį atsakovės patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo ir protingumo, ir nepaisant jų realumo, todėl yra pagrindas spręsti, kad tai yra pernelyg didelis šalies išlaidavimas, tenkantis jai pačiai.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie teismo vertinimu, neturi įtakos spendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės S. G. atskirojo skundo netenkinti.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėja Vilija Valantienė