Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartis, e2VP-2973-504/2023

Teismas: Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-04-27
Bylos Nr.: e2VP-2973-504/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-37-3-00346-2023-5
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Ledina Šinkūnienė (pirm.)
Skolininkas: D. J.
Suinteresuotas asmuo: V. J.
Pareiškėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

3.2.7.1Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
3.5.18Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės

Civilinė byla Nr. e2VP-2973-504/2023Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00346-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.5.1; 3.5.18 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. balandžio 27 d.Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (išieškotojos) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, skolininkas D. J., suinteresuoti asmenys V. J., antstolė Irena Bakšienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja pateikė prašymą, kuriuo prašo nustatyti D. J. ir V. J. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatant, kad D. J. nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės V. J. gaunamų pajamų.

Nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie LR FM) 2023 m. vasario 14 d. gavo antstolės Irenos Bakšienės kontoros pasiūlymą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnyje nustatyta tvarka dėl skolininko turto dalies nustatymo, kuriuo siūlo kreiptis į teismą dėl skolininko D. J. skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš turto esančio bendra su skolininko sutuoktine V. J.. Antstolių kontoroje VMI prie LR FM naudai yra vykdomos vykdomosios bylos: Nr. 0115/12/00066 dėl 26,85 Eur skolos pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-32/1998, Nr. 0115/12/00426 dėl 1158,48 Eur baudos pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. A2.6-788- 620/2011, Nr. 0115/12/02050 dėl 1303,29 Eur baudos pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. A2.6-314- 504/2012, Nr. 0115/14/00085 dėl 1158,48 Eur baudos pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. A2.6-390- 233/2013. Antstolė nustatė, kad skolininkas nedirba, turto, iš kurio būtų galimas išieškojimas, neturi. Pažymėjo, kad skolininko sutuoktinė dirba, gauna pajamas. Per nurodytą terminą skolininkas nepateikė CPK 667 str. 1 dalyje numatytos formos sutikimo dėl turto padalinimo. Informavo, kad skolininko bendras turtas yra areštuotas. Remiantis įstatymo nustatyta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, skolininkui D. J. priskirtina ½ dalis sutuoktinės V. J. gaunamų pajamų. Išdėstytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo būdas atitinka VMI prie LR FM kaip išieškotojo turtinius interesus ir nepažeidžia skolininko, jo sutuoktinės turtinių interesų bei kitų jų kreditorių turtinių interesų

Skolininkas D. J. ir suinteresuotas asmuo V. J. dėl pateikto prašymo pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad su prašymu nesutinka. Nurodė, kad augina keturis nepilnamečius vaikus. V. J. gaunamas atlygis už darbą nėra didelis, dirba 0,75 etato. D. J. nedirba, jo pajamos yra tik neįgalumo išmoka, kuri nėra didelė ir jos didžioji dalis skiriama jo sveikatai, vaistams, šeimos poreikiams lieka tik nedidelė dalis. Pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis yra V. J. gaunamas darbo užmokestis. D. J. įgytos skolos nėra jų bendrai įgytos, V. J. su jomis nėra niekaip susijusi. Materialinė padėtis šeimoje yra prasta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Iš vykdomųjų bylų Nr. 0115/12/00066; Nr. 0115/12/00426; Nr. 0115/12/02050; Nr. 0115/14/00085 nustatyta, kad antstolė Irena Bakšienė vykdo minėtas vykdomąsias bylas, kuriose skolininkas yra D. J. dėl 26,85 Eur skolos pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-32/1998, dėl 1158,48 Eur baudos pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. A2.6-788-620/2011, dėl 1303,29 Eur baudos pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. A2.6-314-504/2012, dėl 1158,48 Eur baudos pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. A2.6-390- 233/2013, išieškojimo valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai.

Vykdydama išieškojimą antstolė nustatė, kad skolininkas lėšų ir turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, neturi. „Sodros“ duomenimis skolininkas šiuo metu nedirba. Byloje nustatyta, kad skolininkas D. J. nuo (duomenys neskelbtini) sudaręs santuoką su V. J.. Iš byloje esančių antstolės gautų duomenų iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro, bei „Sodros“ duomenų nustatyta, kad V. J. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbines pajamas, todėl 2023 m. sausio 24 d. patvarkymu Nr. S-23-115-2957 antstolė areštavo ½ dalį V. J. priklausančio darbo užmokesčio, esančio (būsiančio) (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir kitų ateityje gausiančių pajamų, bet ne daugiau, kaip lėšų arešto mastas, t. y. 5223,73 Eur, bei nurodė (duomenys neskelbtini) areštuotas pinigines lėšas, t. y. ½ dalį V. J. priklausančio darbo užmokesčio saugoti iki atskiro antstolio patvarkymo.

2023 m. sausio 24 d. priimtas patvarkymas Nr. S-23-115-2971 dėl sutikimo, dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, išsiuntimo skolininkui, informacijos pateikimo. Skolininkui D. J. pasiūlyta per 20 d. nuo turto arešto akto surašymo dienos antstoliui pateikti užpildytą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, formą. Antstolės dokumentai 2023 m. sausio 24 d. registruotomis pašto siuntomis buvo išsiųsti skolininkui D. J. ir jo sutuoktinei V. J. jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir 2023 m. sausio 26 d. įteikti jiems abiem asmeniškai, ką patvirtina byloje pateikti Lietuvos pašto siuntų įteikimo patvirtinimai. Skolininkas D. J. antstolės dokumentus gavo, tačiau nustatytu terminu nepateikė užpildyto sutikimo dėl turto dalies nustatymo, ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. (duomenys neskelbtini) antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-23-115-4017, kuriuo, atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) D. J. ir V. J. sudarė vedybų sutartį, pagal kurią kiekvienas sutuoktinis asmeniškai atsako už savo prievoles, nurodė pagal 2023 sausio 24 d. antstolės patvarkymą Nr. S-23-115-2957 iš V. J. darbo užmokesčio, paskaičiuoto iki (duomenys neskelbtini) ¡skaitytinai, atskaičiuoti ½ dalį ir saugoti (duomenys neskelbtini) sąskaitoje iki atskiro antstolės nurodymo, o nuo (duomenys neskelbtini) gaunamam V. J. darbo užmokesčiui areštą panaikino. 2023 m. vasario 14 d. pasiūlymu Nr. S-23-115-5241 antstolė pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine V. J., nustatymo.

Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinės asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Vadovaujantis CK 3.112 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė ir tokiu atveju santuokos sudarymo momentas nėra kriterijus prašymui dėl turto dalies nustatymo netenkinti. Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad santuoka tarp D. J. ir V. J. nėra nutraukta. Remiantis šios civilinės bei vykdomosios bylos duomenimis, skolininko D. J. vardu registruoto nekilnojamojo turto ir kito turto, kurį būtų galima realizuoti ir į jį nukreipti skolos išieškojimą, nėra. Skolininkas darbinių pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, neturi.

Iš byloje esančios sutuoktinių (duomenys neskelbtini) sudarytos Vedybų sutarties nuorašo ir teismui gavus VĮ Registrų centro Vedybų sutarčių registro išrašą, nustatyta, kad tarp skolininko D. J. ir jo žmonos V. J. (duomenys neskelbtini) yra sudaryta Vedybų (povedybinė) sutartis, patvirtinta Rokiškio rajono 3-io notaro biuro notarės Valdemaros Vaičekonienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sutartis). Šios sutarties 1 punktu sutuoktiniai susitarė, kad: „Visas nekilnojamas turtas, įgytas gyvenant susituokus po šios sutarties sudarymo ir jos įregistravimo Vedybų sutarčių registre, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė“. Sutarties 2 punkte numatyta, kad: „Visas registruotinas kilnojamas turtas, tame tarpe piniginės lėšos, įneštos į visus bankus, kredito unijas, automobiliai, vertybiniai popieriai, turtinės teisės, įmonės, ūkiai ir kitoks verslas, įgyti po šios sutarties sudarymo ir jos įregistravimo Vedybų sutarčių registre tampa asmenine nuosavybe to sutuoktinio, kurio vardu jis įgyjamas ir įregistruojamas“. Sutarties 3 punktu sutuoktiniai susitarė, kad: „Kiekvieno iš sutuoktinių gaunamas uždarbis, pajamos iš įmonės, ūkininko ir kitokio verslo, lieka asmenine nuosavybe“. Sutartyje sutuoktiniai susitarė, kad „Sutuoktiniai pagal asmenines prievoles atsako tik savo asmeniniu turtu. Pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais sutuoktiniai atsako solidariai“ (Sutarties 7. punktas). Iš Vedybų sutarčių registro išrašo matyti, kad tarp sutuoktinių D. J. ir V. J. sudaryta Vedybų sutartis įregistruota registre ir įsigaliojo (duomenys neskelbtini)

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju visas povedybinėje sutartyje numatytas teisinis rėžimas yra taikytinas tik po jos įregistravimo Vedybų sutarčių registre, t. y. po (duomenys neskelbtini) gautoms sutuoktinių lėšoms ar įsigytam turtui (CK 3. 103 straipsnio 3 dalis), dėl ko V. J. gautas darbo užmokestis ar kitas turtas po (duomenys neskelbtini), t. y. po Vedybų (povedybinės) sutarties įregistravimo yra jos asmeninė nuosavybė. Ši Vedybų (povedybinė) sutartis nėra nuginčyta, todėl laikytina, kad V. J. darbo užmokestis po (duomenys neskelbtini) yra jos asmeninė nuosavybė ir Vedybų (povedybinėje) sutartyje numatyti susitarimai taikytini tik po jos įregistravimo gautam darbo užmokesčiui prieš trečiuosius asmenis. Nagrinėjamu atveju skolininko prievolė atsirado dar iki pasirašant šią Sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. vasario 15 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-149/2008) nurodė, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką darytina išvada, kad sutuoktinių turtas bei pajamos, gautos iš darbinės veiklos iki Vedybų sutarties sudarymo priklauso abiem sutuoktiniams ir yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Sudarius Vedybų sutartį, keičiamas turto teisinis režimas pagal Vedybų sutarties sąlygas. Tuo tarpu po sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo, išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gautinas, t. y. hipotetines, vieno iš sutuoktinių pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais, ir lėšas, gautas ir (ar) patenkančias į jo vardu atidarytas sąskaitas bankuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016; Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-382-280/2020).

Įvertinęs tai, jog skolininkas pajamų, kito turto, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, neturi, skolų bendra suma kreditorei yra didelė, vykdomieji dokumentai neįvykdyti ir vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo pareiškėjai yra neužbaigtos, o skolininko sutuoktinė „Sodros“ duomenimis iki Vedybų (povedybinės) sutarties (duomenys neskelbtini) gavo darbo užmokestį iš darbovietės (duomenys neskelbtini) ir jos gaunamos pajamos, kurios buvo areštuotos, iki (duomenys neskelbtini) Vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo ir jos išviešinimo laikytinos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu turtu, teismas sprendžia, kad pareiškėjos pareiškimas yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies. Nustatytina, kad skolininkui D. J. iki Vedybų sutarties ((duomenys neskelbtini)) sudarymo priklauso ½ dalis areštuotų jo sutuoktinės V. J. gautų pajamų (CPK 667 straipsnio 1 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 13,28 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija 5,00 Eur, todėl priteistinos iš skolininko D. J. (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ (viena antroji) dalis jo sutuoktinės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gautų areštuotų pajamų.

Priteisti iš skolininko D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas pervedant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų (pasirinktinai esančių įvairiuose bankuose), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5662).

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0115/12/00066; Nr. 0115/12/00426; Nr. 0115/12/02050; Nr. 0115/14/00085 grąžinti antstolei Irenai Bakšienei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtinto nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėja Ledina Šinkūnienė