Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2015-05-27 · Civilinė byla Nr. 2-375-723/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-27
Bylos Nr.
2-375-723/2015
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01632-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilmantas Ambrulevičius
Atsakovas
A. S.
Ieškovas
„BTA I. C.” SE
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-375-723/2015Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01632-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 35.5.; 44.2.1; 44.5.2.1; 73.2.6.1.; 99.5.; 104.10; 113.1.; 116.4.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 27 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant Danguolei Dubakienei,dalyvaujant ieškovo atstovui adv. M. Stankevičiui,atsakovui A. S., jo atstovui adv. R. A. Kalkiui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo „BTA I. C.” SE filialas Lietuvoje ieškinį atsakovui A. S. dėl draudimo išmokos grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas „BTA I. C.” SE pateikė ieškinį atsakovui A. S. dėl 3 900,56 Lt draudimo išmokos grąžinimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b.l. 3-4). 2015 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio metu patikslino ieškinio reikalavimą dėl draudimo išmokos ir prašė iš atsakovo priteisti 820,73 Lt išmokėtos draudimo išmokos.

Ieškinyje nurodė, kad „BTA I. C.” SE filialas Lietuvoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdrausta automobilio RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, už autoavarijos metu padarytą žalą. 2012‑06‑19 įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė LANCIA DELTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, už padarytą žalą atlygino 3 900,56 Lt dėl automobilio sugadinimų. Automobilio RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas-kaltininkas A. S. pasišalino iš įvykio vietos, todėl vadovaujantis CK 6.280 str., Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p., išmokos mokėjimo taisyklių 59 p., 59.4 p. draudikas įgijo 100 proc. draudimo išmokos dydžio reikalavimo teisę į A. S..

Atsiliepimas

Atsakovas A. S. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (b.l. 54-55). Nurodė, kad 2013-05-22 ieškovui įstatymų nustatyta tvarka išdėstė teisėtas ir pagrįstas pretenzijas bei vartotojo (kliento) reikalavimus. Ne vieną kartą (žodžiu ir raštiškai) kreipėsi į ieškovą su prašymu pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius transporto priemonės L. D., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo pažymos Nr. VE R0446 išvadas bei patvirtinti UAB „VERLITA“ veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Mano, kad 13.900 Lt transporto priemonės rinkos vertės (paginimo metai 1988 daugiau nei 25 metai) yra absurdas arba pašaipa, o 4.720 Lt transporto priemonės atkuriamoji vertė nepagrįsta. Mano, kad ieškovas veiksmai iš esmės yra tyčinė piliečio apgaulė tikslas neteisėtai praturtėti.

Šalies argumentai

Ieškovas dublike (b.l. 54-55) nurodė, kad Ieškovas neturi jokio pagrindo manyti, jog vertinimo ataskaita yra neteisinga. Ieškovo ekspertai įvertino nukentėjusiojo pateiktą ataskaitą ir pripažino, kad šioje ataskaitoje nustatytas žalos dydis yra teisingas. Remonto kaina buvo nustatyta 9093,72 Lt, tačiau įvertinus 70 proc. už dalių pagerinimą, nustatyta, kad žala sudaro 3 900,56 Lt (tiek kiek ir buvo išmokėta). Draudimo išmoka buvo mokama pagal sąmatą, todėl PVM 819,12 Lt nebuvo išmokėtas. Nors atsakovas nurodo, kad jam yra juokinga L. D. nustatyta kaina - 13 900 Lt, tačiau jokių įrodymų pagrindžiančių tokią nuomonę, neteikia. Pastebėjo, kad šio modelio transporto priemonė yra labai reta ir siekiant patikrinti rinkos kainą nurodytą vertinimo ataskaitoje, buvo ieškoma panašių transporto priemonių pardavimo kainos internete. Buvo nustatyta, kad tokio modelio 86-90 m. gamybos automobiliai kainuoja nuo 2 900 eurų iki 6 500 eurų. Rinkos kaina nėra itin svarbi nagrinėjamoje byloje, nes atlyginant žalą, draudimo išmoka buvo sumokėta gerokai mažesnė nei automobilio vertė. Akcentavo, kad 2013-01-04 Vilniaus apygardos teismas byloje ATP-8-195/2013, pripažino atsakovą A. S. kaltu dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir žalos padarymo. Šis teismo sprendimas yra įsitesėjęs ir yra teisėtas pagrindas pripažinti atsakovo atsakomybę TPVCAPD įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. prasme (kai apdraustasis pasišalina iš įvykio vietos, turi sugrąžinti draudimo įmonei išmokėtas sumas).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas adv. M. Stankevičius nurodė, kad ieškovas sumažina ieškinio reikalavimus ir prašo priteisti iš atsakovo 820,73 Lt pagal naujai pateiktą byloje sąmatą, reikalavimų likusioje dalyje ieškinio atsisako. Patvirtino, kad ieškinio dalyje atsisakymo pasekmės žinomas. Nurodė, kad šalis siejo draudiminiai teisiniai santykiai. Buvo apdraustas atsakovo civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu. Atsakovas sukėlė eismo įvykį, buvo išmokėta draudimo išmoka. Atsakovas administracinėje byloje buvo pripažintas pasišalinusiu iš eismo įvykio vietos. Tokiu atveju yra pagrindas regresiniui reikalavimui. Teismo ekspertizėje pasisakyta, kad „manoma“, „numanoma“. Buvo perskaičiuota pagal tai, kad yra neginčijama ir neįmanoma nuginčyti. Išmoką tokiu atveju sudaro 820,73 Lt. Atsakovas pagal ekspertizę nežymiai apgadino Deltos užpakalinio bamperio plastikinę apdailą ir iš dalies pažeidė jos tvirtinimą. Šioje dalyje ir buvo sudaryta sąmata. T.y. galinio bamperio nuėmimas ir uždėjimas, galinio buferio detalių nuėmimas ir uždėjimas, pats galinis bamperis. Tai hipotetinė sąmata, nes nukentėjusiajam nėra privaloma transporto priemonę remontuotis. Jam turi būti atlyginta žala. Už dalių pagerinimą buvo skaičiuota 70 proc. išskaitymas, nes automobilis nenaujas. Sąmata skaičiuoja Audatex sistemoje ir įvedus sugadinimą yra privalomai skaičiuojami visokie kaštai, pvz. smulkios dalys. Ekspertas negali laisvai manipuliuoti. Programa ima vidutiniškai privalomus kaštus tam tikrai daliai pakeisti. Yra nustatytos sugadintos detalės, tų detalių remontas apskaičiuotas vadovaujantis Audatex programa. Kas turėjo būti remontuojama yra išsamiai nurodyta Verlitos ataskaitoje. Ataskaita teisinga ir nepaneigta.

Šalies argumentai

Atsakovas A. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad paskaičiavimai sumos nepagrįsti.Kad ir buvo padaryta žala, tačiau gal ne ta mašina ar aplinkybėmis, kuriomis iš jo reikalauja. Jis ne karta važiavo į BTA draudimą, jam atsisakė parodyti bamperį. Ieškovas jokių paskaičiavimų nebuvo padaręs, jam nieko neparodė. Pridarytos machinacijos. Jo kaltės nėra, jo ten nebuvo. Iš nuotraukų nematyti, kad reikia remontuoti galinį bamperį ar ką nors kita.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas adv. R. A. Kalkys nurodė, kad ieškovas yra nenuoseklus. Jis atmetė savo eksperto išvadą dėl automobilio sugadinimo, rėmėsi nepriklausomo eksperto sąmata. Joje prirašyta tokių dalykų, kad net gėda skaityti. Įrašyta, kad buferio nuėmimas, detalės, žibintas, bagažinė, išilginė atrama, sėdynių apmušalai ir t.t. Tai absurdas. Ieškovas sumažintos sumos taip pat neįrodo. „Verlita“ patys rašo, kad daroma prielaidos pagrindu, t.y. ne faktinėmis išlaidomis. Lyginamojo vertinimo metu, tokio automobilio kaip L. D. Lietuvoje nebuvo, todėl jie ėmė iš interneto kainas ir nustatė, kad transporto priemonės rinkos vertės nustatymas prieštarauja sužalojimams. Transporto priemonės apžiūros defektų 2012-07-04 akte nurodyta, kad automobilio rida 72675 km per 26 metus. Kitame lape rašoma, kad automobilis nuvažiavęs 360 000 km. Jie pasiremia lyginamuoju metodu, pasiimtu iš rusiško interneto. Skelbimuose nurodytos automobilių kainos, kurių kilometražas ženkliai mažesnis nei nagrinėjamu atveju. Žalą reikia pagrįsti ir įrodyti. Kompiuteris nepaskaičiuoja konkrečios žalos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovas teismo posėdžio metu pareiškimu teismui pateikė prašymą priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų dalies, kurią sudaro 891,98 Eur (3 900,56 Lt - 820,73 Lt = 3 079,83 Lt) suma, ir šioje dalyje bylą nutraukti. Patvirtino, kad procesinės ieškinio dalies atsisakymo pasekmės žinomos. Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų dėl 891,98 Eur (3 079,83 Lt) išmokėtos draudimo išmokos priteisimo priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 d). Vadovaujantis LR CPK 87 str. 2 d., ieškovui atsisakius nuo dalies ieškinio, jam grąžinama 13,89 Eur žyminio mokesčio (20 Eur + 13,89 Eur = 33,89 Eur), nes likęs reikalavimas apmokestinamas 20 Eur žyminiu mokesčiu, o ieškovas pareikšdamas ieškinį sumokėjo 33,89 Eur (117 Lt) žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Jeigu ieškovas neįrodo savo reikalavimo arba pasirenka netinkamą savo civilinių teisių gynimo būdą, teismas atmeta ieškinį (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2008). Teiginius turi įrodyti ta šalis, kuri juos teigia.

Ieškovas savo ieškiniams reikalavimas pagrįsti pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad „BTA I. C.” SE filialas Lietuvoje apdraudė automobilio RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2012-06-19 17.35 val. autoįvykio metu Vilniuje, Ukmergės g. 202A buvo apgadintas automobilis L. D., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šio įvykio kaltininkas A. S., vairavęs automobilį RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos pasišalino (t. 1, b.l. 5-6). Dėl šio įvykio atsakovui A. S. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-3895-806/2012 paskirtos nuobaudos už (duomenys neskelbtini) str. 2 d. ir 130 str. 1 d. pažeidimus, nuobaudas subendrinus skirta 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Nutarime konstatuota, kad atsakovas iš eismo įvykio vietos pasišalino (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-3895-806/2012, b.l. 53-56). Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs A. S. apeliacinį skundą 2013-01-04 nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-8-195/2013 apeliacinio skundo netenkino ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nutarimą paliko nepakeistą (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-3895-806/2012, b.l. 86-89).

Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškindamas nurodytas procesinės teisės normas Lietuvos A. T. yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos A. T. 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2004 ir kt.). Įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui.

Todėl teismas neanalizuoja atsakovo argumentų,kad jis nebuvo eismo įvykio vietoje ir jo automobilis nekontaktavo su automobiliu L. D.,kadangi tai jau paneigta teismų sprendimais,ir šis prejudicinis faktas galioje šioje byloje.

Apgadinto automobilio L. D., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas kreipėsi į ieškovą su pranešimu apie eismo įvykį, nurodydamas, kad R. E., v.n. (duomenys neskelbtini) dideliu greičiu įvažiavo į transporto priemonės L. D., v.n. (duomenys neskelbtini) galinę dalį ir iš įvykio vietos pasišalino (t. 1, b.l. 34) bei 2012-07-30 pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką jo nurodytam asmeniui pagal nepriklausomo eksperto ataskaitą Nr. VER0446 (t.1, b.l. 83). Ieškovas išmokėjo 3 900,56 Lt dydžio draudimo išmoką už autoįvykio metu automobiliui L. D., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą (t. 1, b.l. 37, 61).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p., numato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59 p., 59.4 p. taip pat įtvirtina, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako pasišalino iš įvykio vietos.

Byloje kilo ginčas dėl išmokėtos draudimo išmokos dydžio pagrįstumo.

Ieškovas į bylą pateikė UAB „Verlita“ atliktą transporto priemonės L. D. (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo atskaitą Nr. VER0446 (t. 1, b.l. 85-111). Vertinimą atliko vertintojas M. Ž. kvalifikacinio pažymėjimo Nr. A 000386, išd. 2007-02-27).Ieškovas tiek savo ieškinio procesiniuose dokumentuose, tiek teisme akcentavo, kad pateiktos ataskaitos yra teisingos.

Šioje atskaitoje padarytos išvados, kad transporto priemonės L. D., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė prieš sužalojimą, nustatyta lyginamosios vertės metodu, yra 13 900 Lt; atkuriamoji vertė, įvertinus nusidėvėjimą bei prekinės vertės netekimą, skaičiuojant išlaidų metodu – 4 720 Lt (vertės nurodytos su PVM). Pažymėta, kad vertintojas transporto priemonę apžiūrėjo 2012 m. liepos 4 d., vidutinės rinkos vertė nustatyta lyginamosios vertės metodu, kurio pagrindas yra prielaida, kad du adekvatūs objektai turi tą pačią vertę. Vidutinės rinkos vertės nustatymui buvo surinkti ir išanalizuoti duomenys apie įvykusių panašių objektų pirkimo-pardavimo sandorius, duomenys apie siūlomus parduoti panašius objektus, o taip pat duomenys pateikiami kituose „Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje“. Pažymėjo, kad suskaičiuoti atkūrimo kaštai yra orientacinio pobūdžio, dėl užslėptų defektų tikimybės.

Transporto priemonės apžiūros-defektų akte Nr. VER0446 apgadinimų ir numatomo remonto protokole nurodyta keičiamos dalys: G Buferis; G GUMIN JUOS; G BUFERIO D KRONŠT; BUFERIO K I KRONŠT;BUFERIO D I KRONŠT; BUFERIO STRIPTINTUV; G D ŽIBINTAS KPL; D BAGAŽ SK APDAIL; G STABILIZATORIUS; G K IŠILG SVIRT; bei remontuojamos dalys ir papildomi darbai: G DURYS REMONTAS; G GRINDŲ SKERSINIS REMONTAS; G D LONŽERONAS REMONTAS; G K VD RATO ARKA REMONTAS; G D VD RATO ARKA REMONTAS; DUGN REMONTAS; tiesin stendo n/p REMONTUOTI; gal kebul dalies BD1 REMONTUOTI; G SĖDYN EIL APMUŠ N/U; G ATLOŠO APMUŠAL N/U; BAGAŽINĖS KILIM PAPILD DARB; K BAGAŽ SK APDAIL PAPIL DARB.

Atsakovas 2012-11-21 kreipėsi į ieškovą prašydamas leisti susipažinti su automobilio L. D., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukomis ir eksperto išvada (t. 1, b.l. 35).

Atsakovas 2013-05-22 pateikė ieškovui prašymą paskirti ekspertizę bei pateikti įrodymus dėl automobilio L. D., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimų (t.1, b.l. 43-45). Ieškovas 2013-05-27 atsakyme ieškovui Nr. S-13-Ž-0193 nurodė, kad visa bylos medžiaga, patvirtinanti žalos dydį ir faktą bei patvirtinanti ir paaiškinanti išmokos skaičiavimą, jam buvo išsiųsta dar 2012-12-06, bei informavo, kad draudimo bendrovėje priimtas sprendimas laikyti ikiteisminį ginčo sprendimo būdą išnaudotu ir dėl regresinio reikalavimo kreiptis į teismą (t.1, b.l. 46).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-07-10 nutartimi šioje byloje buvo paskirta autotechninė ekspertizė ir ją atlikti pavesta Lietuvos teismo ekspertizės centrui atsakant į šiuos klausimus (t.2, b.l. 35):

1. Koks buvo autoįvykio mechanizmas techniniu požiūriu pagal pateiktus įrodymus byloje, susidūrus a/m R. E. ir L. D.?

2. Kokie sužalojimai buvo padaryti a/m L. D. techniniu požiūriu dėl susidūrimo?

3. Ar byloje nurodytas žalos dydis ir apimtis techniniu požiūriu buvo dėl kilusio autoįvykio, ar a/m L. D. sugadinimai galėjo būti padaryti ir prieš autoįvykį?

Lietuvos teismo ekspertizės centras 2015-01-28 ekspertizės akte Nr. 11-2098(14) nurodė išvadas:

1. Tikėtinas toks eismo įvykio mechanizmas. Automobilis „R. E.“, vairuojamas A. S., priekine dalimi atsitrenkė į priekyje buvusio automobilio „L. D.“, vairuojamo Ž. V., užpakalinę dalį bei sustojo jam iš paskos.

2. Tikėtina, kad automobiliui „R. E.“ atsitrenkus į automobilio „L. D.“ užpakalinę dalį, pastarajam buvo nežymiai apgadinta užpakalinio bamperio plastikinė apdaila bei iš dalies (dešinėje pusėje) pažeistas jos tvirtinimas.

3. Tikėtina, kad automobilio „L. D.“ užpakalinės dalies plieninės dalys buvo sugadintos iki susidūrimo su automobiliu „R. E.“ (t. 2, b.l. 46-50).

Ekspertizės akte nurodyta, kad „automobilio „L. D.“ fotografijose matyti, kad jam sugadinta užpakalinė dalis. Automobilio užpakalinė dalis per visą plotį pastumta į priekį. Dešinėje pusėje, ties žibinto vidiniu kraštu deformuota užpakalinio bamperio plastikinė apdaila (3 pav. raudona spalva pažymėta zona ir jos išdidintas vaizdas). Pažeistas apdailos dešiniojo šoninio paviršiaus tvirtinimas; apdailos dešinioji pusė pastumta į priekį (žr. 4 pav.). Užpakalinė horizontali sija deformuota: sulenkta per visą plotį tarp lonžeronų kryptimi nuo užpakalinės dalies link priekio (žr. 5 pav.). Sumažėjęs tarpelis tarp užpakalinio dešiniojo sparno ir užpakalinių dešinės pusės durelių (žr. 4 pav.). Pažymėtina, kad ties durelių apatiniu užpakaliniu kampu pažeistas dažų sluoksnis, yra korozijos židinys. Deformuotas užpakalinis dešinys lonžeronas (žr. 6 pav.).“ Pažymėjo, kad „automobilio „L. D.“ sugadinimų intensyvumas yra ženkliai didesnis nei automobilio „R. E.“ (žr. anksčiau išdėstytus abiejų automobilių sugadinimų aprašymus). Pirmajam automobiliui be užpakalinio bamperio plastikinės apdailos nežymaus sugadinimo deformuotos standūs nešančiojo kėbulo elementai: užpakalinė horizontali sija, užpakalinis dešinys lonžeronas, bagažinės dugno detalės. Automobilio „L. D.“ kėbulo užpakalinė dalis yra persikreipusi, dėl to tarpas tarp užpakalinių dešinės pusės durelių ir sparno yra netolygus, apatinėje dalyje - ženkliai mažesnis nei viršutinėje (žr. 4 pav.). Netolygus yra ir tarpas tarp bagažinės dangčio ir aplinkinių elementų. Fotografijose matyti užpakalinių dešinės pusės durelių užpakalinė briauna yra pažeista korozijos, t. y. automobilis buvo eksploatuojamas su pažeistu dažų sluoksniu. Ant bagažinės dugno detalės sujungtos (suvirintos) laukiniu suvirinimu (žr. 7, 8 pav. raudona spalva pažymėtas zonas ir jų išdidintą vaizdą, suvirinimo vielos fragmentas išdidintame vaizde parodytas žalios spalvos rodykle). Gamykloje plieninių detalių sujungimui naudojamas kontaktinis taškinis suvilninimo būdas. Ties atsarginio rato nišos priekine dalimi detalės išsiskyrusios (8 pav. žalia spalva pažymėtos zonos išdidintame vaizde parodyta raudonos spalvos rodyklėmis). Būtina atkreipti dėmesį į hermetizuojančios medžiagos sluoksnį ties bagažinės dešiniuoju kraštu. Matyti, kad medžiagos sluoksnis yra nevienodas: arčiau automobilio užpakalinės dalies sluoksnis yra lygus, jo paviršius padengtas dažų sluoksniu (8 pav. mėlyna spalva pažymėtos zonos išdidintame vaizde parodyta žalios spalvos rodyklėmis); arčiau automobilio priekinės dalies hermetizuojančio sluoksnio paviršius yra nelygus, nepadengtas dažų sluoksniu (8 pav. mėlyna spalva pažymėtos zonos išdidintame vaizde parodyta raudonos spalvos rodyklėmis), kas yra nebūdinga automobilių masinei gamybai. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad automobilio „L. D.“ užpakalinė dalis buvo remontuota iki susidūrimo su automobiliu „R. E.“. Tikėtina, kad iki susidūrimo su automobiliu „R. E.“ automobiliui „L. D.“ nebuvo atstatyta taisyklinga (gamintojo numatyta) užpakalinės dalies geometrinė forma. Iš to, kad ant automobilio „R. E.“ priekinės dalies nėra bent kiek žymesnių sugadinimų, galima daryti tikėtiną išvadą, kad automobilio „L. D.“ užpakalinės dalies plieninės dalys buvo sugadintos iki automobilio „R. E.“ atsitrenkimo. Tikėtina, kad automobiliui „R. E.“ atsitrenkus į automobilio „L. D.“ užpakalinę dalį, pastarajam buvo nežymiai apgadinta užpakalinio bamperio plastikinė apdaila bei iš dalies (dešinėje pusėje) pažeistas jos tvirtinimas.“

A. L. Delta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai užfiksuoti spalvotomis fotonuotraukomis (t.1, b.l. 72-78, 107-111).Ant automobilio L. D. užpakalinės dalies akivaizdžių sužalojimų nematyti. Ant automobilio Renault priekinės dalies taip pat sužalojimų nematyti(b.l.159-160).

Buvusio autoįvykio situacija po susidūrimo užfiksuota fotonuotraukoje(b.l.158),kurioje matyti,kad po susidūrimo automobiliai sustojo važiuojamoje dalyje labai arti vienas kito. Vizualiai automobilio L. D. ir Renault sužalojimų nematyti.

Įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl šių aplinkybių egzistavimo ir išvadą dėl tokių aplinkybių egzistavimo teismas gali daryti tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo, negu nebuvo. Tokia taisyklė yra suformuota Lietuvos A. T. praktikoje (Lietuvos A. T. m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-558/2007.)

Analizuojant ekspertizės aktą,o taip pat esamus įrodymus byloje teismas turi pagrindą daryti labiau tikėtiną prielaidą,kad atsakovo automobilis nežymiai kontaktavo su automobilio „L. D.“ užpakaline dalimi, ko pasekoje pastarajam buvo nežymiai apgadinta užpakalinio bamperio plastikinė apdaila bei iš dalies (dešinėje pusėje) pažeistas jos tvirtinimas. Likę sugadinimai, kuriuos nustatė vertintojas M. Ž., buvo padaryti iki eismo įvykio,kadangi ekspertizėje objektyviai pagrįsta,kad automobilis L. D. iki įvykio jau buvo remontuotas. Tai reiškia,kad ieškovas-BTA draudimas nepagrįstai sumokėjo Ž. V. daug didesnę dalį draudimo sumos negu buvo padaryta žala. Atsisakydamas ieškinio dalies ieškovas tai iš esmės ir pripažino. Tokios faktinės aplinkybės rodo,kad ieškovas ieškinio padavimo dienai buvo įsitikinęs, kad išmokėjo pagrįstai Ž. V. draudiminę sumą.Todėl byloje liko ginčas dėl žalos dydžio už sužalotą automobilio L. D. užpakalinį bamperį ir jo tvirtinimą.

Ieškovas iki teismo nagrinėjimo paskutiniame posėdyje dienos rėmėsi 2012-07-27 UAB „Verlita“ atlikta transporto priemonės L. D., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo atskaita-sąmata Nr. VER0446.

Šioje ataskaitoje-sąmatoje nurodyta,kad užpakalinio bamperio remonto darbų kaina yra 68,25 Lt(b.l.18).Plastmasinio bamperio dažymo kaina yra 29 litai(b.l.19).Galinio bamperio dešiniojo kronšteino kaina yra 362,98 Lt(b.l.19).Už šios dalies pagerinimą turi būti išskaityta 70 proc.suma dėl automobilio susidėvėjimo(b.l.20).Tokiu būdu kronšteino kaina būtų 108,89 Lt.Bendra suma sudarytų 206,14 Lt.

Ieškovas 2015-05-11 į bylą pateikė 2015-03-27 savo paties paskaičiuotą sąmatą Audatex sistemoje,nurodydamas 820,73 litų žalos(už darbus ir medžiagas) sumą(b.l.62-63).

Teisminio nagrinėjimo dienai ieškovas rėmėsi ir aukščiau minėta (2012-07-27) vertinimo atsakaita-sąmata, kuri taip pat buvo atlikta Audatex sistemos pagalba(b.l.18-22).Teismas mato,kad esamas kainų skirtumas yra dėl kainų skirtumo 2012 ir 2015 metais, ir skirtingų duomenų pateikimo tai pačiai sistemai.Sistemai nebuvo „žinomos“ ekspertizės išvados,kad automobilis buvo remontuojamas iki autoįvykio ir realūs sužalojimai minimalūs,o ne tokie,kuriuos nurodė Ž. V. ir buvo įvesta į sistemą.Ieškovas turėjo objektyvią galimybę įvertinti buvusią automobilio remonto pagrįstumo situaciją, nes turi ekspertus arba turi galimybę gauti kvalifikuotą konsultaciją(tokio pobūdžio vertinimai yra ieškovo darbo dalis),kas leistų padaryti išvadą,kad praktiškai vizualiai nematant ir neesant akivaizdžių automobilių bamperių sužalojimų po susidūrimo,negalimas automobilio kėbulo deformavimas tokia apimtimi,kokią nurodinėjo ir įrodinėjo tas pats Ž. V..Todėl visą nepagrįsto reikalavimo dydžio nustatymo riziką turi prisiimti ieškovas, kuris buvo neatidus,šiuo konkrečiu atveju, neapdairus, kad realiai, objektyviai ir neformaliai įvertinti buvusią situaciją dėl automobilio sugadinimų apimties(CK 1.5 str.).

Teismas,neturėdamas kitų įrodymų byloje (atsakovas taip pat neteikė įrodymų dėl remonto kainų),remiasi ieškovo pateikta aukščiau analizuota 2012-07-27 ataskaita-sąmata ir ekspertizės akte nurodytomis išvadomis,kurių pagrindu laiko,kad byloje įrodytas 206,14 litų arba 59,70 eurų žalos dydis, kuris kilo dėl autoįvykio,ir ką nurodomoje apimtyje apmokėjo ieškovas nukentėjusiajam. Todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 59,70 eurų suma. Kitos ieškinio dalies ieškovas neįrodė (CPK 178 str.).

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 1 d., iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (59,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-06-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 3900,56 Lt(1129,68 eur) draudimo išmokos. Ieškinys buvo patenkintas 59,70 Eur (206,14 Lt) sumai, t.y. 5,28 proc. ieškinio reikalavimų. Ieškovas atsisakė ieškinio dalies(237,70 Eur (820,73 Lt)) tik po to,kai atsakovo prašymu ir jam apmokėjus buvo atlikta autotechninė ekspertizė ir ieškovas įvertino ekspertizės išvadas.

Ieškovas už ekspertizės atlikimą į Vilniaus rajono teismo depozitinę sąskaitą pervedė 1 500 Lt avansą ekspertizei atlikti (t.2, b.l. 41). Ekspertizė byloje kainavo 362,44 Eur (t.2, b.l. 44). Nepanaudotas likutis, t.y. 71,99 Eur, išskaičiavus banko komisinį mokestį (jei toks būtų), grąžintinas atsakovui po to, kai jis raštu nurodys teismui banko sąskaitos numerį.

Ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovo atsakovui priteistina 343,30 Eur (362,44 Eur x 94,72 proc.) ekspertizės išlaidų.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d., 93 str., atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį iš atsakovo priteistinas 1,05 Eur žyminis mokestis ieškovo naudai (20 Eur x 5,24 proc.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 8,51 Eur sumą, kurios 8,06 eur dalis priteisiama iš ieškovo valstybės naudai (CPK 92 ,96 str.3d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88,93,96,178,185 str.,259-269, 270 str.,

nusprendė:

priimti ieškovo „BTA I. C.” SE, Lietuvoje veikiančio per „BTA I. C.“ SE Lietuvos filialą, atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų dalies dėl 891,98 Eur (3 079,83 Lt) išmokėtos draudimo išmokos priteisimo iš atsakovo A. S. ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 59,70 Eur (penkiasdešimt devyni eurai 70 ct) išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-06-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5,02 Eur (penki eurai 2 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo „BTA I. C.” SE, Lietuvoje veikiančio per „BTA I. C.“ SE Lietuvos filialą, į.k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovo „BTA I. C.” SE, Lietuvoje veikiančio per „BTA I. C.“ SE Lietuvos filialą, į.k. (duomenys neskelbtini), atsakovo A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 343,30 Eur (tris šimtus keturiasdešimt tris eurus 30 ct) ekspertizės išlaidų atlyginimo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš „BTA I. C.” SE, Lietuvoje veikiančio per „BTA I. C.“ SE Lietuvos filialą, į.k. (duomenys neskelbtini), 8,06Eur (aštuonis eurus 06 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Grąžinti iš Vilniaus rajono apylinkės teismo depozitinės sąskaitos atsakovui A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 71,99 Eur permoką už ekspertizę, išskaičiavus banko komisinį mokestį (jei toks būtų), po to, kai atsakovas nurodys banko sąskaitą, į kurią pervesti pinigus.

Grąžinti BTA I. C.” SE, Lietuvoje veikiančio per „BTA I. C.“ SE Lietuvos filialą, į.k. (duomenys neskelbtini), 13,89 Eur (trylika eurų 89 ct), sumokėto 2013-06-04 AB Swedbank banke mokėjimo nurodymu Nr. MH5049.

Grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismu administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-3895-806/2012.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius