Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, užsiima individualia veikla, teistas:

1) 2023-03-06 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį - 96 MGL (4 800 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 64 MGL (3 200 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas;

2) 2023-06-15 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį - 45 MGL (2 250 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 (MGL (1 500 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2023-03-06 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 80 MGL (4 000 Eur) bauda;

3) 2024-11-15 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį - 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 mėnesių laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 mėnesių laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. terorizavo ir sistemingai baugino žmogų, grasindamas padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką bei sistemingai baugino žmogų, naudodamas psichinę prievartą: nuo 2024 m. liepos 22 d. iki 2024 m. lapkričio 11 d., tyčia, siekdamas buvusiai sugyventinei J. P. sukelti baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, naudodamas psichinę prievartą, ją persekiodamas prie jos gyvenamosios ir darbo vietos, gadindamas jos turtą ir taip sudarydamas bauginančią aplinką, bei periodiškai šiuo laikotarpiu siųsdamas J. P. į mobilaus ryšio telefoną nuo dvidešimties iki kelių šimtų grasinančio bei menkaverčio turinio trumpųjų žinučių per dieną, sistemingai baugino nukentėjusiąją J. P., t. y:

- 2024 m. liepos 22 d., apie 11 val., atvykęs automobiliu prie nukentėjusiosios buvusios darbovietės – kirpyklos (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai ir demonstratyviai, matant J. P., siekdamas sukelti baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, stebėjo jos buvimo vietą, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 21 val., atvykęs prie jos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), demonstratyviai stebėjo jos gyvenamąją vietą, o taip pat šlapinosi ant namo laiptinėje esančių gėlių vazonų, tokiu būdu siekdamas sukelti jai nuolatinę baimę, įtampą bei sudarydamas bauginančią aplinką;

- 2024 m. rugpjūčio 6 d., apie 20.53 val., siekdamas sukelti J. P. baimę, nerimą ir įtampą, atsiuntė jai grasinančio pobūdžio žinutes per „Viber“ programėlę su tekstais: „Dabar jau as ateisiu i kirpykla ar namus ne kazkas kitas ateis. At isiu As. (necenzūrinė leksika) tas duris tavo valkatos nesamones tu niekam neradai dar kazka“, „Leks tie lamgai kirpyklos leks tiesiog viskas atvaziuosiu istaudkau viska pasiimu palieku uz langue ka ir is isvaziuoju“;

- 2024 m. spalio 13 d., apie 10.46 val., iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas sukelti nukentėjusiajai J. P.baimę, nerimą ir įtampą, atsiuntė jai grasinančio pobūdžio SMS žinutę su turiniu: „Veši R. rytoj paspirtuku arba taxu supranti tiek“ ir tą pačią dieną, apie 19 val., atvykęs prie jos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), tyčia nulaužė J. P. automobilio BMW, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) veidrodėlius, taip realizuodamas savo išsakytus grasinimus sugadinti jos turtą (dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40196-24 bei 2024 m. lapkričio 15 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymo);

Kitų objektų apžiūros protokole fiksuojama nukentėjusiosios J. P. 2024 m. rugpjūčio 6 d. pateiktų ekrano nuotraukų su žinutėmis, apžiūra. Apžiūrimos J. P. telefono programėlė „Viber“ pateiktos ekrano nuotraukos. Iš viso pateiktos 6 ekrano nuotraukos su žinutėmis (rašytomis 2024 m. rugpjūčio 6 d.). Pateiktuose susirašinėjimuose, užfiksuota, kad R. R. rašo žinutes per mobiliąsias programėles J. P. Žinutes iš vien rašo R. R., į žinutes J. P. nieko neatrašo. Žinučių turinys yra įvairus, kaip galima suprasti – apie buitį, santykių aiškinimąsi ar panašiai bei vartojami necenzūriniai žodžiai, iš ko galima suprasti - J. P. atžvilgiu. Peržiūrėjus žinučių turinį, užfiksuotos šios žinutės: „(necenzūrinė leksika) tas duris tavo valkatos nesamones tu niekam neraidai dar kazka“; „Leks tie lamgai kirpyklos leks tiesiog viskas atvaziuosiu istaudkau viska pasiimu palieku uz langue ka ir is isvaziuoju“; „Rytoj kad butu viskas nes eisiu ir viska sluosiu kas man pasimaisys“; „Nesiterlinsiu tiesiog einu ir visus taskau kas mano (necenzūrinė leksika) tas mano“; „Pasiimsiu flexa isresiu ta spyna uz duris paliksiu pinigus kas be ko“. Toliau peržiūrinėjant žinutes, tiesioginių grasinimų nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, būtų realūs ir konkretūs, turintys pagrindą manyti, kad gali būti realizuoti, neužfiksuota (1 t., b. l. 44-46).

Kitų objektų apžiūros protokole fiksuojama nukentėjusiosios J. P. prie apklausos pateiktų SMS žinučių ekrano nuotraukų apžiūra. Iš viso pateiktos 4 ekrano nuotraukos su žinutėmis. Pateiktuose susirašinėjimuose, užfiksuota, kad R. R. rašo SMS žinutes J. P. Žinutes rašo vien R. R., į žinutes J. P. nieko neatrašo. Žinučių turinys yra įvairus, kaip galima suprasti – apie buitį, santykių aiškinimąsi ar panašiai bei vartojami necenzūriniai žodžiai, iš ko galima suprasti – J. P. atžvilgiu. Peržiūrėjus žinučių turinį, užfiksuotos šios žinutės: 2024 m. spalio 22 d. „Aš nęzaisiu as jus pakarsiu. Toki mano kiti veiksmai bus tu (necenzūrinė leksika) kauksi. kaip uzvyniosiu virve. Manes sustabdyti nęs Iki. (necenzūrinė leksika)“, „Tu esi tiesiog valkata vagis ir ziurke ne zmogus. (necenzūrinė leksika) kaip ir tavo (necenzūrinė leksika) seima (necenzūrinė leksika). (necenzūrinė leksika) viska susirinkus laiko kas tu cia (necenzūrinė leksika) esi karaliene (necenzūrinė leksika)?“, „Kuo tu cia (necenzūrinė leksika) save laikai (necenzūrinė leksika). Kuo (necenzūrinė leksika) Kuo? tu (necenzūrinė leksika) bent siauduko Man nepaduosi as sukisiu tavo snuki i klyna. As tau pazadu (necenzūrinė leksika). Tu (necenzūrinė leksika) ne su tuo zaidi savi zaidimus. as tiesiog susersiu (necenzūrinė leksika)“, 2024 m. sausio 13 d. žinutė „Kuri tau vieta neaiški? Vesi R. rytoj paspirtuku arba taxu supranti tiek? Sumatrolysiu ta masina s tau pazadu“. Išvardintose SMS žinutėse yra tiesioginių grasinimų sutrikdyti sveikatą ar sugadinti turtą (1 t., b. l. 63-65).

Kitų objektų apžiūros protokole fiksuojama nukentėjusiosios J. P. prie apklausos pateiktų ekrano nuotraukų su SMS žinutėmis apžiūra. Iš viso pateiktos 7 ekrano nuotraukos su žinutėmis. Pateiktuose susirašinėjimuose užfiksuota, kad R. R. rašo SMS žinutes J. P. iš įvairių telefono numerių, t. y. (duomenys neskelbtini). Žinutes rašo vien R. R., į žinutes J. P. nieko neatrašo. Žinučių turinys yra įvairus, kaip galima suprasti – apie buitį, santykių aiškinimąsi ar panašiai bei vartojami necenzūriniai žodžiai, iš ko galima suprasti - J. P. atžvilgiu. Peržiūrėjus žinučių turinį, užfiksuotos šios žinutės: 2024 m. lapkričio 11 d. „Pamatysi kiek padariau issimkraustysi is proto pamatysi viska sugrioviau viska ka įmanoma manau, išskyrus G. Ir vaikus“, „Snd nebus mano daiktu kad ir as tau atiduodu tavo pinigus as sugriausiu tavo gyvenima taip, kad tu išsikraustysi is proto, as zodzio laikausi tau pinigus tiems ubagams as neskoloje“, „Ka savivaldybeje nukrecisu. Ka kotitoje Dar nukresiu As tau sakiau“, 2024 m. lapkričio 12 d. „Tie psichuskes vaistai nuo ju igauni proto, o pas tave ten fotosesijas galima daryti kaip panos daro vejeli naudoja kad plaukai kiltu š ora o cia atsistojai pries langa ir vsio elektra naudojasi vaizda“, „Nuostabus masinu eikstele centras (necenzūrinė leksika) viskas (necenzūrinė leksika) net fotografui daug darbo idėti nereikia“ (1 t., b. l. 75-77).

Nukentėjusiosios J. P. įgaliotos atstovės advokato padėjėjos D. J. prašyme nurodoma, kad 2024 m. lapkričio 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sprendimu įtariamajam R. R. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios J. P. arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja. R. R. įpareigotas nesilankyti nukentėjusiosios J. P. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Todėl galimai reikšmingomis ikiteisminio tyrimo metu laikytinos laikotarpiu 2024 m. lapkričio 19-21 d. J. P. bei jos mamos gautos SMS trumposios žinutės. Nurodoma, kad J. P. 2024 m. lapkričio 19 d. buvo rašomos trumposios žinutės, iš kurių turinio matyti, kad R. R. jai perveda 20 Eur. J. P., pasitikrinusi savo banko sąskaitą pastebėjo, kad iš tiesų būtent R. R. jai pervedė 20 Eur. Iš to J. P. suprato, kad šios jos gautos žinutės yra tikrai būtent iš R. R.. Prašo pridėti prie ikiteisminio tyrimo 6 ekrano nuotraukas (1 t., b. l. 102, 103-108).

Kitų objektų apžiūros protokole fiksuojama nukentėjusiosios J. P. įgaliotos atstovės advokato padėjėjos D. J. prie 2024 m. lapkričio 21 d. prašymo pateiktų ekrano nuotraukų su SMS žinutėmis apžiūra. Iš viso pateiktos 6 ekrano nuotraukos su žinutėmis. Pateiktuose susirašinėjimuose užfiksuota, kad R. R. rašo SMS žinutes J. P.. Žinutes rašo vien R. R., į žinutes J. P. nieko neatrašo. Žinučių turinys yra įvairus: buitinis, santykių aiškinimas ir panašiai. Vienoje iš ekrano kopijų matyti bankinis pavedimas, kuris gautas 2024 m. lapkričio 19 d., 19.10 val., iš R. R. Bankinio mokėjimo paskirtyje nurodyta „R.“. Peržiūrėjus visų pateiktų žinučių turinį, tiesioginių grasinimų nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, terorizavimo, kurie pasireikštų aktyviais veiksmais, būtų realūs ir konkretūs, turintys pagrindą manyti, kad gali būti realizuoti, šiose žinutėse neužfiksuota (1 t., b. l. 109-111).

Nukentėjusiosios J. P. įgaliotos atstovės advokato padėjėjos D. J. pateiktame prašyme prašoma prie ikiteisminio tyrimo bylos pridėti įtariamojo R. R. siųstų žinučių J. P. laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 25 d. iki 2024 m. gruodžio 4 d. ekrano nuotraukas vertinimui ir spręsti dėl J. P. kylančios grėsmės (1t ., b. l. 114-126).

Kitų objektų apžiūros protokole fiksuojama nukentėjusiosios J. P. įgaliotos atstovės advokato padėjėjos D. J. prie 2024 m. gruodžio 4 d. prašymo pateiktų ekrano nuotraukų su SMS žinutėmis apžiūra. Iš viso pateikta 12 ekrano nuotraukų su žinutėmis. Pateiktuose susirašinėjimuose, užfiksuota, kad R. R. rašo SMS žinutes J. P. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Žinutes rašo vien R. R., į kelias iš žinučių yra atsakiusi ir J. P.. Žinučių turinys yra įvairus, kaip galima suprasti apie buitį, santykių aiškinimąsi ar panašiai bei vartojami necenzūriniai žodžiai, iš ko galima suprasti – J. P. atžvilgiu. Taip pat viena iš pateiktų ekrano nuotraukų yra nuotrauka, ant kurios yra komentaras – 2024 m. gruodžio 3 d. „Ziurkes Manes niekada nepaimsit“, asmens pasivadinusio „R. R.“. Peržiūrėjus žinučių turinį, užfiksuotos šios žinutės: 2024 m. gruodžio 3 d. „Ka as padarysiu is jusu tu iseisi ir drebesi ir inksi maldauju baik. Nes si karta negailesiu nei vieno Tėvas Mama (necenzūrinė leksika) man jus vienodi“, 2024 m. lapkričio 30 d. ”Viskas labai paprasta ir aisku 6h jau pasakiau jie jau man skambino nebus mano daiktu sudauzysiu ta masina taip, kad isikraustysit is proto, (necenzūrinė leksika) kam tu klausimu?“, 2024 m. gruodžio 1 d. „as dar palauksiu iki 4 kol tu prabusi, neatsiras viskas mano tu net nenumanai koki as baliu nukresiu“, „as ta masina palaidosiu ten. Ka as suriuosiau“, 2024 m. gruodžio 3 d. „Jeigu tu manai kad as viska ėmiau ir pamiršau tai tikrai ne. Tavo motina vagis, tu (necenzūrinė leksika) melo (necenzūrinė leksika), jus dar pamatysit kas bus“, 2024 m. gruodžio 4 d. „Man (necenzūrinė leksika) tas tavo triušis (necenzūrinė leksika), supranti kad uz kiekviena diena praleista sutartyje skaičiuoja 1,2% nuo sumos jau as tau rašyti negaliu (necenzūrinė leksika) tai turi buti sutvarkyta, nes va kaip lėks tėvų namas tada tai bus“, 2024 m. lapkričio 30 d. „Taska, kad ta masina dar isvaziuos kada is kiemo viskas aisku?“, „Ir tu man aiskini apie kazka????“, „(necenzūrinė leksika) tau pasakiau nebus sudėta atvažiuosiu sudauzysiu ta masina jiems nupirksiu kiaule uz neteisybe“. Išvardintose SMS žinutėse yra tiesioginių grasinimų sugadinti turtą (1 t., b. l. 127-129).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodoma, kad priimtas pareiškimas iš J. P.. Pareiškėja, pageidaujanti pareikšti apie įvykį, parodė, kad apie metus laiko R. R. sistemingai ją persekioja, grasina susidorojimu, grasina, kad sugadins jos turtą, ją terorizuoja. Dėl jo grasinimų ir persekiojimo ji yra labai įbauginta, kadangi jis ne kartą yra sugadinęs jos turtą. Dėl R. R. veiksmų ir jos terorizavimo bei persekiojimo negali dirbti, gyventi pilnaverčio gyvenimo, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Moteris parodė, kad 2024 m. gruodžio 5 d., apie 07.25 val., iš namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ji ruošėsi nuvežti dukrą į mokyklą. Su dukra išėjo iš namų, nusileido į namo kiemą, kuriame 2024 m. gruodžio 4 d., apie 17.30 val., buvo pastačius ir palikus stovėti savo automobilį BMW, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis registruotas jos tėčio R. Š. vardu, tačiau faktinė automobilio valdytoja yra ji. Nuėjusi prie minėto automobilio ji pamatė, kad jo kairės pusės galinė padanga yra tuščia. Iš arti pažiūrėjusi į padangą, pastebėjo, kad jos šonas yra pradurtas ar prapjautas. Ji R. R. labai bijo, nes jis ją yra labai įbauginęs. Bijo dėl savo turto, savo ir dukros sveikatos bei gyvybės. Santykių pabaigą inicijavo ji, kadangi jis jiems gyvenant kartu, jis nuolat elgėsi neadekvačiai, neprognozuojamai, t. y. nuolat vartojo alkoholį, stiprius receptinius psichotropinius vaistus. Maždaug prieš pusantrų metų ji kartu su dukra persikraustė gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Persikraustant minėtu adresu, ji su R. nebendravo. Pirmą savaitę gyvenant minėtame bute, į butą atvyko R., kuris tiksliai žinojo, kuriame bute ji gyvena. Ji nežino, kaip jis taip greitai sužinojo jos naują adresą, jai tai pasirodė keista. Nutraukus bendravimą, R. pradėjo jai sistemingai grasinti rašydamas žinutes, jog sugadins jos turtą, t. y., kad jis padarys, jog jos mašina nevažiuotų taip pat, rašydavo, kad ją „nuplos“, kad ji ramiai nevaikščios. Pradėjus gauti minėtas grasinančias žinutes, vieną dieną, nuėjusi prie namo kieme stovėjusio automobilio, pamatė, jog visos keturios automobilio padangos yra tuščios, nes jos supjaustytos. Suprato, kad tai padarė R., nes jis jai pats parašė, kad jas supjaustė. Taip pat R. ne vieną kartą prie jos buto durų yra atnešęs ir palikęs laidotuvių vainiką. Kartais į vainiką būdavo pridėjęs negyvų žuvų. Labai bijodama dėl savo turto, savo ir dukters sveikatos ir gyvybės, prie namų įsirengė vaizdo stebėjimo kamerą, kuri filmavo namo kiemą ir vietą, kurioje stovėjo jos automobilis. Žiūrėdama vaizdo įrašus, matydavo, kad R., nesislapstydamas, labai dažnai atvyksta į jos namo kiemą, vaikšto aplink jos automobilį. <..> Vieną kartą priėjusi prie savo automobilio pamatė, kad jo abu šoniniai veidrodėliai yra nulaužti. Po šio įvykio ir jos pateikto pareiškimo, R. buvo paskirta kardomoji priemonė prie jos nesiartinti 100 m. atstumu ir neieškoti ryšių su ja. Kažkurį vakarą po to (tikslaus laiko ir datos nepamena), nebūnant namuose, R. melagingai iškvietė pareigūnus (tai daro ne pirmą kartą). <...> Jis jai rašo žinutes kiekvieną dieną, žinutėse ją keikia, įžeidinėja grasina. 2024 m. gruodžio 1 d., apie 12 val., R. jai parašė žinutę: „aš dar palauks iki 4 kol tu prabusi, neatsiras viskas kas mano, tu net nenumanai koki as baliu nukresiu“, „as ta masina palaidos ten ka as suruosiau“. Pamačius padangą, ji peržiūrėjo vaizdo kameros vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, jog 2024 m. gruodžio 5 d., apie 04.04 val., ryto prie jos automobilio prieina vyras, kuris apsirengęs tamsiais rūbais, ant galvos užsidėjęs kepurę, kurios snapelį užsukęs į sprando pusę. Žiūrėdama vaizdo įrašą iš karto atpažino, kad tai R.. Taip pat R. prieš kelias dienas jai buvo rašęs, jog sugadins jos automobilį, ir tai daro ne pirmą kartą. Apie du metus ji dirbo vyrų kirpėja, kirpykloje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). R. sistemingai eidavo jos darbo metu į kirpyklą, įėjęs į patalpas rėkdavo ant jos, ją keikdavo įvairiais necenzūriniais žodžiais, melagingai į jos darbovietę kviesdavo policiją. Ne kartą yra skambinęs kirpyklos savininkei, grasindamas, kad kažką padarys kirpyklai, sakydavo, kad sudaužys kirpyklos langą ar sugadins. Dėl R. terorizavimo, grasinimų ir persekiojimo ji turėjo išeiti iš darbo <...> Jis daug kartų jai yra melagingai kvietęs įvairias specialiąsias tarnybas ir teikęs melagingus pranešimus. Dėl sistemingo R. persekiojimo, terorizavimo ir grasinimų ji yra labai įbauginta, jaučiasi nesaugi, taip pat jaučia, kad nesaugi yra ir jos dukra (2 t., b. l. 1-7).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.

Taip pat įrodyta, kad R. R. laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 22 d. iki 2024 m. gruodžio 5 d., siekdamas buvusiai sugyventiniai J. P. sukelti baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, naudodamas psichinę prievartą, sugadindamas jos turtą, ir taip sudarydamas bauginančią aplinką, sistemingai baugino nukentėjusiąją J. P.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį (padaryti du apysunkiai tyčiniai nusikaltimai), veikų padarymo aplinkybes, į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – anksčiau teistas 3 kartus (2 t., b. l. 59-68), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 70-79), dirbantis pagal individualią veiklą. Asmuo įrašytas į psichiatrinio gydymo įskaitą. Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro pažymoje nurodoma, kad R. R. nuo 2019 m. yra psichikos ir priklausomybių ligų registre, diagnozė – F.10.8 (elgesio ir psichikos sutrikimas dėl alkoholio vartojimo, kiti psichikos elgesio sutrikimai) (1 t., b. l. 161). 2024 m. rugsėjo 30 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK/1245/2024 nurodoma, kad kadangi pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, R. R. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 165). VĮ Lietuvos sveikatos mokslo universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos Marių sektoriaus rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodoma, kad R. R. VĮ Lietuvos sveikatos mokslo universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos Marių sektoriaus stacionare gydėsi vieną kartą – 2019 m. vasario 4 d., 00.50 val., iki 2019 m. vasario 4 d., 14.20 val. (1 t., b. l. 158).

Kaip matyti iš nurodytų duomenų, anksčiau asmeniui taikytos bausmių rūšys – bauda ir laisvės apribojimas – kaltinamojo neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Byloje fiksuota, kad kaltinamajam Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios J. P. arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja; nesilankyti nukentėjusiosios J. P. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 183-186). R. R. pažeidė minėtos kardomosios priemonės sąlygas, dėl ko prokuroras su pareiškimu kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėją dėl minėtos kardomosios priemonės pakeitimo į griežtesnę – suėmimą (2 t., b. l. 154-159). Byloje taip pat yra duomenys, kad kaltinamojo atžvilgiu buvo išduoti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai, kuriais asmuo įpareigotas nebendrauti su J. P. bei neieškoti su ja jokių ryšių. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro duomenų, kaltinamasis ne kartą (2024 m. rugpjūčio 28 d., 2024 m. rugpjūčio 2 d., 2024 m. rugpjūčio 1 d., 2024 m. liepos 23 d., 2024 m. liepos 17 d.) pažeidė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių sąlygas, už ką R. R. buvo skirtos administracinės nuobaudos (2 t., b. l. 70-79). Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog kaltinamasis nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, toliau linkęs piktybiškai nesilaikyti teisės normų, nusižengti ir nusikalsti, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės parodo asmens neigiamą požiūrį į valstybėje galiojančius įstatymus, visuomenėje susiformavusias moralės normas, savęs iškėlimą aukščiau kitų asmenų teisėtų interesų, sukeliant realų pavojų aplinkinių turtui bei sveikatai. Akivaizdu, kad kaltinamasis nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais bei priemonėmis. Šių duomenų visuma R. R. neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o yra linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas.

Aptartų nuteistąjį charakterizuojančių ir visų bylos duomenų kontekste, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kalti­na­ma­jam už abi nusikalstamas veikas paskyrus BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijos minimumui. Teismo vertinimu, skiriamos bausmės yra teisingos ir ne per griežtos, leidžiančios pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujančios teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams.

Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Paskirtos bausmės už kiekvieną iš veikų subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu. Taikant dalinį sudėjimą, prie griežtesnės iš bausmių iš dalies pridėtina didesnė nei minimali bausmės dalis, taip siekiant užtikrinti galutinės subendrintos bausmės proporcingumą už padarytų veikų visetą.

Kaip minėta, kaltinamasis teistas 2024-11-15 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 mėnesių laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje. Jis nuteistas už nukentėjusiosios automobilio sugadinimą ir šie jo veiksmai inkriminuoti jam kaip vienas iš asmens terorizavimą sudarančių epizodų. Todėl šuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme subendrintina BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 ir 2 punktų, 9 dalies pagrindais.

Teismas pažymi, kad šiuo atveju kaltinamojo atžvilgiu negali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

Kaip minėta, aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo padarytos ne atsitiktinai, o yra nulemtos jau pakankamai susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų. Kaltinamasis, nepaisant am ankstesniais nuosprendžiais skirtų bausmių, ir toliau nepaiso teisės normų reikalavimų, renkasi teisei priešingą elgesį, nėra linkęs keisti gyvenimo būdo, ilgalaikių išvadų nedaro. Teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo spręsti, kad kaltinamojo resocializacija, bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, įgyvendinimas yra galimas be realaus laisvės atėmimo, paskiriant asmeniui tik baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, ir, atitinkamai taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Šias savo išvadas teismas grindžia bylos faktinėmis aplinkybėmis, jog kaltinamojo nuo įstatymo uždraustų veikų darymo nesulaikė nei smurto artimoje aplinkoje orderis, nei nukentėjusiąją apsaugoti skirta kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu, nei laisvės apribojimo bausmė už nukentėjusiosios turto sugadinimą. Kaltinamojo atžvilgiu probacijos institutas netaikytinas, jis taisytinas atliekant realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Dėl civilinio ieškinio

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. P. pateikė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 2 501 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 46).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas.

Ieškinio dalyje dėl turtinė žalos atlyginimo nurodoma, kad R. R. neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai padaryta 85 Eur turtinė žala, kurią sudaro padangos keitimas, trumpalaikis remontas ir taksi paslauga.

Teismas pažymi, jog nors byloje nėra dokumentų, pagrindžiančių minėtą 85 Eur turtinės žalos sumą, tačiau teismas nurodyta turtinės žalos suma neabejoja ir mano, kad ji turi būti priteista, kadangi byloje įrodyta, jog kaltinamasis 2024 m. gruodžio 5 d., apie 04.04 val., atvykęs prie jos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), tyčia perpjovė J. P. automobilio BMW, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinę padangą.

Ieškinyje nurodyta, kad dėl R. R. veiksmų nukentėjusioji negalėjo dirbti, todėl negavo bent minimalaus darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 1 d. iki R. R. suėmimo dienos – 2024 m gruodžio 5 d., kas sudaro daugiau nei 2 mėnesius. 2024 metais minimali mėnesio alga buvo 708 Eur, todėl negautos pajamos sudaro 1 416 Eur.

Teismas, vertindamas prašomą priteisi negautų pajamų sumą, atsižvelgia į tai, jog nukentėjusioji yra parodžiusi, kad 2024 m. spalio 1 d. dirbo kirpykloje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau nurodytoje kirpykloje dirbti nebegalėjo, nes R. R. nuolat pasirodydavo jos darbo vietoje ir prie klientų ją įvairiai įžeidinėdavo necenzūriniais žodžiais. Dėl tokių R. R. veiksmų jai buvo gėda, jautėsi pažeminta savo klientų akivaizdoje. Taip pat ne kartą jis skambindavo ir jos kirpyklos savininkei G. M., grasindamas, kad išlauš kirpyklos duris bei išdaužys langus. Taip pat R. nuolat prie jos darbo laukdavo bei stebėdavo. Dėl to jausdama nuolatinę įtampą, baimę bei nemalonų jausmą, kad į jos asmeninio gyvenimo problemas yra įvelta ir dėl to gali nukentėti kirpyklos, kurioje ji dirba, savininkė G. M. ir pati kirpykla, ji įvertinusi gresiantį pavojų priėmė sprendimą išeiti iš darbo. Šį jos sprendimą išeiti iš darbo lėmė ir tai, kad ji tikrai galvojo, kad R. gali sugadinti kirpyklos turtą, nes jau ankščiau yra sugadinęs jam svetimą turtą, t. y. automobilį, kuriuo ji naudojosi, bei taip pat nenorėjo, kad ženkliau nukentėtų jos ir kirpyklos reputacija.

Teismas neabejoja nukentėjusiosios parodymais, kad būtent dėl kaltinamojo sistemingų ir intensyvių veiksmų ji išėjo iš darbo. Teismas taip pat neabejoja, kad J. P. dirbdama, būtų gavusi minimalų darbo užmokestį. Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, iš R. R. priteistina 1 416 Eur negautų pajamų suma už 2 mėnesius, t. y., nuo 2024 m. spalio 1 d. iki R. R. suėmimo dienos – 2024 m gruodžio 5 d.

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala, sukeliant ilgalaikius stresą, baimę ir nerimą. Neturtinę žalą ji vertina 5 000 Eur suma.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Byloje įrodyta, jog R. R. laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 22 d. iki 2024 m. lapkričio 11 d. bei laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 22 d. iki 2024 m. gruodžio 5 d., terorizavo ir sistemingai baugino nukentėjusiąją J. P., grasindamas padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką bei sistemingai ją baugino, naudodamas psichinę prievartą.

Kaltinamasis sistemingai, ilga laiką, tyčiniais, sąmoningais veiksmais baugino nukentėjusiąją, sukėlė jai stresą, baimės, nesaugumo jausmą, išgyvenimus. Nukentėjusioji dėl nuolatinių grasinimų, jos terorizavimo, turto gadinimo, šmeižimo – patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, patyrė baimės ir nesaugumo jausmą, dėl ko patyrė dvasinius sukėtimus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo yra pakankamai įvairi, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju patiriami visiškai skirtingi nepatogumai, be to, vienu atveju pasekmės lieka visam gyvenimui, o kitu – pasekmių nelieka iš viso, be to, taip pat yra ir skirtingos aplinkybės, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra papildomas nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis žalą padarė sąmoningais ir tyčiniais nusikalstamais veiksmais, teismas sprendžia, jog nukentėjusiosios prašoma priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti yra teisinga, protinga, sąžininga bei tinkama piniginė satisfakcija moralinei žalai ir skriaudai atlyginti ir ji atitinka teismų praktiką. Be to, svarbu paminėti ir tai, kad kaltinamasis sutinka su iš jo prašoma priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos suma nukentėjusiosios naudai.

Nukentėjusioji ieškiniu taip pat prašo priteisti išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Iš byloje esančių sąskaitų už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvito matyti, kad J. P. įgaliotai atstovei advokato padėjėjai D. J. yra sumokėjusi 1 000 Eur.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad advokatė nukentėjusiąją ne kartą atstovavo ikiteisminio tyrimo metu Marijampolės AVPK, rengė civilinį ieškinį, susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, atstovavo nuketėjusiąją Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose vykusiame teisiamajame posėdyje.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės turėtos atstovavimo išlaidos advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti yra pagrįstos, proporcingos teiktai pagalbai, prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytų dydžių, atitinka darbo ir laiko sąnaudas bei protingumo ir teisingumo kriterijus. Nėra pagrindo abejoti atstovės nukentėjusiajai teiktų paslaugų tinkamumu, todėl nukentėjusiosios ieškinys šioje dalyje taip pat tenkintinas, jos turėtos išlaidos atstovės advokato padėjėjos D. J. paslaugoms apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 273 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje (veika nuo 2024 m. liepos 22 d. iki 2024 m. lapkričio 11 d.), ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems)mėnesiams.

Pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje (veika nuo 2024 m. lapkričio 22 d. iki 2024 m. gruodžio 5 d.), ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1dalies ir 4 dalies pagrindais, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės iš bausmių pridedant dalį švelnesnės, ir subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 9 dalimi, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir 2024-11-15 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį paskirtą laisvės apribojimo bausmę subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025-01-31.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsniu (viena laisvės atėmimo diena prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms), į bausmės laiką įskaityti laisvės apribojimo bausmę, atliktą pagal 2024-11-15 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą nuo 2024-12-03 iki 2024-12-05.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2024-12-05 iki 2025-01-31.

R. R. kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) panaikinti. Kardomąją priemonę (suėmimą) iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Iš kaltinamojo J. P. naudai priteisti: 85 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1 416 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo ir 5 000 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtajam – per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.