- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-24
- Bylos Nr.
- e2A-1578-432/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Loreta Braždienė, Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- S. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijus Kairevičius ir Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-04-18 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinius dėl tikrovės neatitinkančios, asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo ir tokios informacijos pašalinimo iš viešosios erdvės, teisės į atvaizdą ir teisės į privataus gyvenimo gerbimą pažeidimo, pareikštus atsakovui S. M. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą 2020-11-13 ieškiniu, kuris vėliau (2020-11-23) buvo patikslintas, prašydamas:
1) pripažinti, kad „YouTube“ kanale S. M. (toliau – atsakovas) asmeninėje paskyroje 2020-06-20 paskelbtame vaizdo įraše „Š. imperija“ apie A. P. paskelbti teiginiai „Baltarusijoje jis legalizuoja pinigus, kurie yra gauti iš kriminalinės veiklos čia, Lietuvoje“; „jisai tapo Lietuvos verslo stogu tenai, bet koks net ir stambus verslas ateidamas į Baltarusiją turėjo kalbėtis su Š.“; „prarasti rėmėjai, kurie tiesiog nusprendė, kad reklamuotis šalia nusikaltėlio pavardės jiems nebeapsimokės“; „Š. turi pavogęs tiek pinigų per savo gyvenimą“; 2020-08-10 socialiniame tinkle „Facebook“ S. M. asmeninėje paskyroje apie A. P. paskelbtas įrašas „Š., apie baimę, aukas, demonus papasakok tiems žmonėms, kurie banditams namus savo statomus perrašinėjo, nes buvo įtikinami, kad gyvybė svarbiau nei turtas, papasakok sudegusioms moterims, kurios duoklės nemokėjo, papasakok verslininkams, kurie verslus turėjo atiduoti, nes nei jie, nei jų darbuotojai teroro neatlaikydavo, papasakok vairuotojams, iš kurių mašinos buvo atiminėjamos, papasakok visiems daužytiems, kankintiems ir tiems, kurie jau po velėna. Pareigūnams papasakok, kurie tau kardomąsias priemones taikė, o po to su jais buvo susidorota, jie turėjo palikti tarnybą, kad kitiems būtų viskas aišku. Nes apie tai tu nepasakoji“; 2020-08-22 „YouTube“ kanale atsakovo asmeninėje paskyroje paskelbtame vaizdo įraše „D. T.“ apie A. P. paskelbti teiginiai „yra labai konkretūs žmonės, kurie nuo šio žmogaus (turimas omenyje ieškovas) ir jo grupuotės rankos krito“; „įtariamieji išsisuka vien todėl, kad nukentėjusieji paskutiniu metu pakeičia savo parodymus“; „Š. išsitraukia didžiulį (turimas omenyje sąrašas), pereina pirštu per visą tą sąrašą ir sako: „žinai, čia turbūt kažkokie kitokie veikėjai tą automobilį pavogė, nes nerandu sąraše“ neatitinka tikrovės ir žemina A. P. (toliau – ieškovo) garbę ir orumą.
2) Įpareigoti atsakovą per dvi savaites nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos „YouTube“ kanale esančioje atsakovo asmeninėje paskyroje, platformoje „Patreon“ esančioje asmeninėje atsakovo paskyroje ir interneto svetainėje onplay.lt paskelbti vaizdo įrašą, kuriame be komentarų būtų perskaitytas tokio turinio paneigimas: „A. Y. kanale, S. M. asmeninėje paskyroje 2020-06-20 paskelbtame vaizdo įraše „Š. imperija“ apie A. P. paskelbti teiginiai „Baltarusijoje jis legalizuoja pinigus, kurie yra gauti iš kriminalinės veiklos čia, Lietuvoje“; „jisai tapo Lietuvos verslo stogu tenai, bet koks net ir stambus verslas ateidamas į Baltarusiją turėjo kalbėtis su Š.“„prarasti rėmėjai, kurie tiesiog nusprendė, kad reklamuotis šalia nusikaltėlio pavardės jiem nebeapsimokės“; „Š. turi pavogęs tiek pinigų per savo gyvenimą“; 2020-08-22 YouTube kanale, S. M. asmeninėje paskyroje paskelbtame vaizdo įraše „D. T.“ apie A. P. paskelbti teiginiai „yra labai konkretūs žmonės, kurie nuo šio žmogaus (turimas omenyje ieškovas) ir jo grupuotės rankos krito“; „įtariamieji išsisuka vien todėl, kad nukentėjusieji paskutiniu metu pakeičia savo parodymus“; „Š. išsitraukia didžiulį, pereina pirštu per visą tą sąrašą ir sako: „žinai, čia turbūt kažkokie kitokie veikėjai tą automobilį pavogė, nes nerandu sąraše“ neatitinka tikrovės ir žemina A. P. garbę ir orumą“ bei įpareigoti atsakovą šį paneigimą viešai skelbti tiek laiko (ne trumpiau), kiek viešai buvo skelbiamas 2020-06-20 vaizdo įrašas „Š. imperija“.
3) Įpareigoti atsakovą per dvi savaites nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos socialiniame tinkle „Facebook“ atsakovo asmeninėje paskyroje be komentarų paskelbti tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS. 2020-08-10 Facebook socialiniame tinkle, S. M. asmeninėje paskyroje apie A. P. paskelbtas įrašas „Š., apie baimę, aukas, demonus papasakok tiems žmonėms, kurie banditams namus savo statomus perrašinėjo, nes buvo įtikinami, kad gyvybė svarbiau nei turtas, papasakok sudegusioms moterims, kurios duoklės nemokėjo, papasakok verslininkams, kurie verslus turėjo atiduoti, nes nei jie, nei jų darbuotojai teroro neatlaikydavo, papasakok vairuotojams, iš kurių mašinos buvo atiminėjamos, papasakok visiems daužytiems, kankintiems ir tiems, kurie jau po velėna. Pareigūnams papasakok, kurie tau kardomąsias priemones taikė, o po to su jais buvo susidorota, jie turėjo palikti tarnybą, kad kitiems būtų viskas aišku. Nes apie tai tu nepasakoji“ neatitinka tikrovės ir žemina A. P. garbę ir orumą“ ir įpareigoti atsakovą šį paneigimą viešai skelbti tiek laiko (ne trumpiau), kiek viešai buvo skelbiamas 2020-08-10 įrašas socialiniame tinkle „Facebook“ atsakovo asmeninėje paskyroje.
4) Pripažinti, kad atsakovas, panaudodamas ieškovo atvaizdą iliustruoti ir reklamuoti „YouTube“ kanale savo asmeninėje paskyroje 2020-06-20 paskelbtą vaizdo įrašą „Š. imperija“; 2020-07-01 paskelbtą vaizdo įrašą „Š. kerštas – 4 ieškiniai“; 2020-07-12 paskelbtą vaizdo įrašą „Š. imperija (2 dalis); 2020-07-22 paskelbtą vaizdo įrašą „Lietuvos futbolą valdo nusikaltėlis“; 2020-07-26 paskelbtą vaizdo įrašą „Ar mes turime savigarbos nepasiduoti nusikaltėliui?“, 2020-08-22 paskelbtą vaizdo įrašą „D. T.“, pažeidė A. P. teisę į atvaizdą.
5) Konstatuoti, kad atsakovas „YouTube“ kanale savo asmeninėje paskyroje 2020-08-22 paskelbtame vaizdo įraše „D. T.“ paskelbęs: „A. P. gimė (duomenys neskelbtini), jisai gimsta labai paprastoje, neturtingoje, galima sakyti, šeimoje, jo vaikystė yra pakankamai sunki <...>. Tie, kas mokėsi kartu su A. P. – Š., prisimena, tuo metu jis dar nėra Š., tai yra tiesiog vaikas ir, tiesą pasakius, jis nėra išskirtinis savo stotu, savo ūgiu, savo kažkokiu kūno sudėjimu, fizine jėga, daug kas jį prisimena kaip putlų vaiką, kuris, tiesą pasakius, nebuvo ypatingai agresyvus, neturėjo su juo labai daug problemų mokytojai, tačiau vėliau, paauglystės metu, A. P. pradeda aktyviai sportuoti, užsirašo ir pradeda lankyti imtynes, pradeda greitai augti, sparčiai vystytis jo organizmas, jis iš tikrųjų yra apdovanotas labai didele fizine jėga, daug kas prisimena, kaip jis ten sugeba įveikti treniruotėse savo trenerį ir t. t. Bet pats svarbiausias dalykas, kad jis nevengia ir pradeda ta fizine jėga naudotis tiesiog engdamas aplinkinius, tai yra jisai sumuša jam nepatinkančius žmones, prasideda smulkus pinigų reketavimas iš aplinkinių, bendrai daug kas prisimena, kad būtent A. P. buvo žmogus, kuriam visą gyvenimą pinigai buvo pats svarbiausias dalykas. Tai yra nuo pat jaunų dienų jisai stengiasi padaryti viską, kad kažkokiu būdu prasimanytų pinigų. Akivaizdu, kad jam tų pinigų iš tikrųjų trūko ir visas jo gyvenimas iki, na netgi po vestuvių iki pakankamai brandaus amžiaus jisai buvo, na tikrai kalbant apie pinigus ir apie turtą jis nebuvo išskirtinis nuo visų likusių. Mes galime prisiminti – jisai (duomenys neskelbtini) veda ir jisai keliauja gyventi su savo uošviais daugiabučio namo bute, (duomenys neskelbtini), vėliau jisai persikelia į taip pat daugiabutį (duomenys neskelbtini), tas daugiabutis yra, beje... visai šalia jo įvyksta tragedija, turbūt didžiausia tragedija apie kurią mes kalbėsime, na, o vėliau, dabar jau turbūt visi (duomenys neskelbtini) žino, tai yra (duomenys neskelbtini) atsiranda prabangus namas, turbūt galima sakyti prabangi pilis <...> A. P. taip pat pasistato įspūdingos architektūros namą (duomenys neskelbtini) <...> šiame name taip pat gyvena iki šiol A. P. žmona.“, taip pat 2020-09-11 socialiniame tinkle „Facebook“ savo asmeninėje paskyroje paskelbęs įrašą, kuriame viešai paskelbė ieškovo gyvenamosios vietos adresą, pažeidė ieškovo teisę į privataus gyvenimo gerbimą.
6) Įpareigoti atsakovą per tris kalendorines dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pašalinti šiuos vaizdo įrašus: „Š. imperija“, „Š. imperija (2 dalis); „Lietuvos futbolą valdo nusikaltėlis“; „Ar mes turime savigarbos nepasiduoti nusikaltėliui?“, „D. T.“, ir visus šių vaizdo įrašų komentarus iš viešosios erdvės, įskaitant „YouTube“ kanale ir platformoje „Patreon“ esančias S. M. asmenines paskyras ir interneto svetainę onplay.lt; pašalinti iš socialinio tinklo „Facebook“ atsakovo asmeninės paskyros 2020-08-10 ir 2020-09-11 įrašus ir visus šių įrašų komentarus, taip pat pašalinti iš viešosios erdvės, įskaitant „YouTube“ kanale ir platformoje „Patreon“ esančias atsakovo asmenines paskyras ir interneto svetainę onplay.lt, įrašo „Š. kerštas – 4 ieškiniai“ dalį – nuo 4.10 min. iki 13.03 min.
7) Priteisti iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą - 17 520 Eur ir neturtinės žalos atlyginimą - 70 000 Eur bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Kaip ieškinio pagrindą ieškovas nurodė aplinkybes, kad atsakovas nuo 2020-06-20 iki 2020-09-11 viešai, interneto kanale „YouTube“ esančioje savo asmeninėje paskyroje (S. M.) ir socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje savo paskyroje (S. M.) paskleidė įrašus, kuriuose skelbiama informacija neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą, taip pat pažeidžia ieškovo teisę į atvaizdą ir teisę į privataus gyvenimo gerbimą. Visi šeši paminėti vaizdo įrašai taip pat buvo paskelbti bei ieškinio pareiškimo dieną yra skelbiami ir interneto svetainėje onplay.lt, o taip pat interneto platformos „Patreon“ asmeninėje atsakovo paskyroje.
Šalies argumentai
3. Ieškovas nurodė, kad visų su ieškovu susijusių įrašų tekstu (teiginių kontekstu) atsakovas kategoriškais, konstatuojamojo pobūdžio tvirtinimais viešai kaltina ieškovą sunkiais ir labai sunkiais nusikaltimais – pinigų plovimu Baltarusijoje, taip pat pinigų vagyste; viešai teigia, kad ieškovas pats ar per trečiuosius asmenis vertė žmones jų statomus namus perrašyti banditams, pats ar per trečiuosius asmenis žudė, t. y. sudegino moteris, kurios nemokėjo duoklės, terorizavo verslininkus ir jų darbuotojus, atiminėjo iš vairuotojų mašinas, pats ar per trečiuosius asmenis žmones daužė, kankino ir pakišo po velėna, taip pat susidorojo su kardomąsias priemones ieškovui taikiusiais pareigūnais. Atsakovas kaip neginčijamus faktus viešai skelbia melagingus tvirtinimus, jog nuo ieškovo rankos krito konkretūs asmenys, pasakoja ieškovo aukas aplankęs kapuose, taip pat teigia, jog Lietuvos futbolo federacija dėl ieškovo neteko rėmėjų, t. y. prarado rėmėjus, šiems nusprendus, kad jie negali ir (ar) nenori savo veiklos reklamuoti bet kokiame su ieškovu susijusiame kontekste. Atsakovas teiginius ir visą su ieškovu susijusį įrašų tekstą (teiginių kontekstą) pateikia kaip tikrus ir teisingus duomenis, kuriuos tariamai įrodo ir pagrindžia oficialūs procesiniai dokumentai, su kuriais atsakovas susipažino, liudytojų (atsakovo „šaltinių“, įskaitant neįvardijamus „pareigūnus“, t. y. oficialius asmenis) parodymai, atsakovo įrašuose kalbinami asmenys ir t. t. Atsakovo apie ieškovą viešai paskleisti ir tebeskleidžiami duomenys neatitinka tikrovės ir yra žeminančio pobūdžio, todėl turi būti paneigti, o tokių duomenų paskleidimu padaryta turtinė ir neturtinė žala turi būti atlyginta.
4. Ieškovo įsitikinimu, tai, jog atsakovas viešai skelbia žinias, o ne nuomonę apie ieškovą, patvirtina ir teiginių kontekstas (likęs su teiginiais susijęs ir juos plėtojantis įrašų tekstas), teiginių gramatinė struktūra, vartojamos veiksmažodžių formos, teiginiuose vartojamų žodžių leksinės reikšmės ir žodžių junginių sintaksinės ir semantinės struktūros. Kontekstinę teiginių semantiką (tikrąsias informacijos gavėjui perduodamas reikšmes) atskleidžia į bylą ieškovo teikiama Specialisto išvada dėl teksto supratimo. Įrašuose atsakovo pateikta informacija vienareikšmiškai lėmė eilinio informacijos vartotojo supratimą, kad tiek įrašų informacija apskritai, tiek ieškinyje nurodytais teiginiais pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, t. y. informacijos vartotojai teiginius suprato kaip tikras ir teisingas, objektyvias žinias (duomenis) apie ieškovą, kurias atsakovas viešai paskelbė ir pateikė kaip drąsios, profesionalios ir nešališkos tiriamosios žurnalistikos rezultatą, tikrus faktus. Nei ieškovo įrašuose kalbinti pašnekovai, nei bet kokia kita ieškovui žinoma medžiaga nepatvirtina, nepagrindžia ir juo labiau neįrodo (ir negali įrodyti) ieškinyje nurodytų teiginių atitikties tikrovei.
5. Atsakovas ne tik itin ilgą laiką viešai, sąmoningai, sistemingai skelbia tikrovės neatitinkantį bei ieškovo garbę ir orumą žeminantį turinį, bet ir neteisėtai iliustruoja (ir reklamuoja) šį turinį, naudodamasis ieškovo atvaizdu, kurį skelbia (a) žeminančiame kontekste ir (b) komerciniais tikslais – auditorijai sudominti ir pritraukti. Ieškovas niekada nei raštu, nei žodžiu, nei konkliudentiniais veiksmais nedavė atsakovui sutikimo naudoti jo atvaizdą įrašams anonsuoti / reklamuoti, taigi, atsakovas ieškovo atvaizdą paskelbė (ir tebeskelbia) be ieškovo sutikimo. Ieškovo atvaizdo paskelbimas įrašų iliustracijose netenkina visuomenės intereso, t. y. nėra pagrindo konstatuoti, kad visuomenė turėjo teisėtą ir pagrįstą interesą pamatyti tokį ieškovo atvaizdą, kokį (tiek turinio, tiek formos prasme) viešai, be ieškovo sutikimo paskelbė ir iki šiol skelbia atsakovas. Atsakovas ieškovo atvaizdą neteisėtai panaudojo įrašams reklamuoti.
Šalies argumentai
6. Ieškovas paaiškina, kad atsakovas 7-ajame bei 8-ajame įraše viešai paskelbė ieškovo gyvenamosios vietos adresą ir viešai melagingai nurodė, kad šis adresas yra biuro, o ne gyvenamosios vietos adresas. Ieškovas, teisės aktų nustatyta tvarka gindamas savo pažeistus interesus, registruotu paštu išsiuntė atsakovui prašymą paneigti atsakovo viešai paskleistą tikrovės neatitinkančią ir ieškovo garbę ir orumą žeminančią informaciją. Siųsdamas šį prašymą, ieškovas ant voko nurodė savo gyvenamosios vietos adresą: (duomenys neskelbtini). Šiuos duomenis (savo gyvenamosios vietos adresą) atsakovui ieškovas nurodė išimtinai tam, kad atsakovas žinotų, kokiu adresu atsiųsti atsakymą į gautą prašymą paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją. Neabejotina, kad atsakovas galėjo ir turėjo suprasti, kokiu tikslu ieškovas perdavė jam savo asmens duomenis (gyvenamosios vietos adresą), taip pat galėjo ir turėjo suprasti, kad šie duomenys nėra skirti viešai skelbti ir toks skelbimas yra neteisėtas. Ieškovas dėmesį atkreipė į tai, kad po 8-uoju įrašu sulaukęs viešos kritikos (komentarų) dėl ieškovo asmens duomenų viešo skelbimo, atsakovas savo komentaru nurodė, kad adresą (duomenys neskelbtini), viešai paskelbė todėl, kad „tai nėra jo gyvenamoji vieta, tai biuro adresas, kuris viešas“. Priešingai, nei teigė atsakovas, adresas (duomenys neskelbtini), yra ne biuro, o ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos adresas, kuris nėra viešas. Nurodytu adresu nėra ir niekada nebuvo registruota juridinio asmens buveinė. Papildomai pažymėjo, kad vėliau atsakovas dalį adreso „paslėpė“, 8-ąjį įrašą iliustruojančioje fotonuotraukoje palikęs tik ieškovo vardą, pavardę ir miestą, tokiu būdu pripažindamas, kad iki 8-ojo įrašo redagavimo atsakovas neteisėtai viešai skelbė ieškovo gyvenamosios vietos adresą.
7. Ieškinyje teigiama, kad atsakovo gaunamos pajamos yra tiesiogiai susijusios su informacijos apie ieškovą skleidimu, o tai, savo ruožtu, patvirtina, kad atsakovas iš ieškovo teisių pažeidimo pelnosi, t. y. gauna pajamų. Nuo to momento, kai atsakovas susikūrė asmeninę savo paskyrą platformoje „Patreon“, šiam ginčui aktualūs įrašai yra 2,6 karto populiaresni nei atsakovo skelbiamų įrašų vidurkis; 1,44 karto populiaresni nei vidurkis platformoje „Patreon“; 1,86 karto populiaresni už kitus platformoje „Patreon“ vaizdo įrašus. Ieškovas laikosi pozicijos, kad būtent populiariausi vaizdo įrašai pritraukia atsakovui auditoriją ir „uždirba“ pinigus, todėl ieškovas prašo atsakovo iš ieškovo teisių pažeidimo gautas pajamas pripažinti ieškovo patirta turtine žala ir šios žalos atlyginimą iš atsakovo priteisti ieškovui.
8. Dėl atsakovo viešai paskelbtų ir iki šiol (t. y. beveik pusę metų) skelbiamų tikrovės neatitinkančių, ieškovo garbę ir orumą itin grubiai žeminančių teiginių, ieškovo atvaizdo skelbimo žeminančiame kontekste ir ieškovo teisės į privataus gyvenimo gerbimą pažeidimo ieškovui buvo padaryta ir tebedaroma itin didelė neturtinė žala. Atsakovas pažeidžia ieškovo teises tiek teiginiais, tiek neteisėtu atvaizdo ir privačios informacijos skelbimu, tiek visu įrašų turiniu. Atsakovas visą įrašų turinį (įskaitant ieškovo atvaizdą ir su privačiu ieškovo gyvenimu susijusią informaciją) pateikė tokiu loginio sąsajumo būdu, kuris informacijos gavėjui formuotų vienareikšmį įsitikinimą, kad ieškovas nuo vaikystės iki šiandienos veikia teisės bei moralės užribyje. Atsakovo veikimo negalima laikyti naudojimusi saviraiškos laive: atsakovas sąmoningai piktnaudžiauja saviraiškos laisve, ja prisidengdamas („turime teisę kalbėti“) sąmoningai ir itin plačiai skleidžia difamacinę informaciją apie ieškovą, todėl, ieškovo manymu, teismo pareiga yra sprendimu nustatyti tokį neturtinės žalos dydį, kuris atliktų taip pat ir prevencinę funkciją, t. y. atgrasytų atsakovą nuo tokio piktnaudžiavimo ateityje.
Atsiliepimas
9. A. S. M. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
10. Pažymėjo, kad ieškovas yra laikomas viešuoju asmeniu, kurio sutikimo atsakovui nereikia, kuomet atsakovas nori išsakyti savo nuomonę apie ieškovo veiklą ir/ar išsakyti pagrįstą kritiką ieškovui, dėl kurios suinteresuotumą turi visuomenė bei viešasis interesas. Įvedus ieškovo vardą į internetinio portalo „Google“ paiešką apie ieškovą yra gaunama net 33 000 paieškos rezultatų. Atsakovo nuomone, kad jeigu ieškovas nebūtų plačiai žinomas visuomenėje, toks didelis kiekis paieškos rezultatų nebūtų gautas.
11. Atsakovas konstatavo, kad visuomenė domisi ieškovo veikla ir/ar atliekamu darbu, ką patvirtina gausius įrašų skaičius. Juolab, kad ieškovo einamos ir anksčiau užimtos pareigos turi ir visuomeninę reikšmę, todėl visuomenė ne tik turi teisę domėtis jo veikla, tačiau turi teisę ir žinoti. Ieškovas šiuo metu užima tiek (duomenys neskelbtini), tiek yra ir (duomenys neskelbtini). Minėtas LFF komitetas renkasi bent kartą į ketvirtį ir priima sprendimus dėl generalinio sekretoriaus, LFF narių, nuolatinių ar laikinųjų komitetų paskyrimo ar atšaukimo, LFF varžybų dalyvių ir vietų, rinktinių trenerių personalo, taisyklių ir nuostatų, didelės vertės turto sandorių sudarymo, filialų ar juridinių asmenų steigimo, ginčų sprendimo tvarkos, varžybų mokesčių, biudžeto tvirtinimo ir kt.
Atsiliepimas
12. Atsakovas nurodė, kad „Youtube“ nėra visuomenės informavimo priemonė, o atsakovas nėra žurnalistas ir jis keldamas savo videoįrašus į „Youtube“ internetinę platformą neveikia kaip žurnalistas ir nesiekia informuoti visuomenės, kaip tai atlieka visuomenės informavimo priemonės. Tai, kad atsakovas nėra žurnalistas, o ieškinyje nurodyti videoįrašai nebuvo paskleisti visuomenės informavimo priemonėje, patvirtino ir Visuomenės informavimo etikos komisija, kuri nagrinėdama Lietuvos futbolo federacijos skundą dėl S. M. vaizdo įrašų dalijimosi platformoje „Youtube“ paskelbto vaizdo įrašo „Š. imperija“, nusprendė, kad atsakovas S. M. žurnalistu nelaikytinas ir skundžiamam vaizdo įrašui Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatos nėra taikomos.
13. Be to, atsakovo nuomone, jis apie ieškovą ne tik nepaskleidė faktų ar teiginių, o išsakė tik savo nuomonę bei pagrįstą kritiką, kuriai turėjo pagrįstą ir objektyvų pagrindą, kuris susiformavo įsiteisėjusių teismo nuosprendžių ir kitų asmenų atliktų žurnalistinių tyrimų pagrindu. Visų pirma, ieškovo ieškinyje yra nagrinėjami pavieniai atsakovo teiginiai, o ne jo išsakytos nuomonės ir objektyviomis aplinkybėmis pagrįstos kritikos visuma. Jo ieškiniu nėra parodomas atsakovo nuomonės kontekstas, jos pagrįstumas bei tikroji jo nuomonė, o tik pavieniai nuomonėje išsakyti žodžių junginiai. Tokiu būdu atsakovo nuomonė yra pateikiama visiškai be konteksto ir be tikrosios esmės. Akivaizdu, kad tokių būdu vertinama ne tikroji išsakyta atsakovo nuomonė, o tik ieškovo subjektyvus vertinimas, kuris neturi jokio objektyvaus pagrindo, ir sudaro tik jo subjektyvų vertinimą, o tai nėra pagrindas spręsti, kad apie ieškovą buvo paskelbti teiginiai, kurie žemina jo garbę ir orumą. Elgiantis pagal ieškovo formuojamus reikalavimus, bet kokie teiginiai, kurie, nors ir atitinka realią faktinę tiesą ir turi faktinį pagrindimą, galėtų būti vertinama kaip ieškovo įžeidimas.
Atsiliepimas
14. Atsakovo teigimu, ieškovas iš esmės teigia ir mano, jog jo garbę ir orumą pažeidė atsakovo išsakyta nuomonė apie ieškovo vykdomą veiklą Baltarusijoje ir ten gautas pajamas. Visgi, tokios nuomonės susiformavimui atsakovas turėjo pagrįstą pagrindą ir tokią nuomonę jis teisėtai susiformavo pagal viešoje erdvėje paskelbtą informaciją. Pažymėjo ir tai, kad ne atsakovas paskleidė faktus apie ieškovo veiklą, o tik pateikė objektyvią kritiką bei asmeninę nuomonę pagal viešoje erdvėje jau esančius faktus ir objektyvius duomenis. Tokią atsakovo nuomonę suformavo visa eilė visuomenės informavimo priemonių publikacijų ir paties atsakovo atliktas tyrimas, kuomet atsakovas buvo žurnalistas.
15. Atsakovas nurodė, kad ieškovo pavadinimas nusikaltėliu nėra laikomas ieškovo įžeidimu. V. V. lietuvių kalbos enciklopedija nusikaltėlis – tai nusikalstamos veikos subjektas, nusikaltimą padaręs asmuo. Teisine prasme asmuo taip vadinamas tik įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui. Nusikaltėlio sąvoka apibrėžia aiškias baudžiamosios atsakomybės ribas, bet neduoda atsakymo, kodėl asmuo padarė nusikaltimą, koks jis yra, ar kuo nors skiriasi nuo kitų asmenų. Kadangi ieškovas buvo nuteistas mažiausiai šešis kartus, atsakovo nuomone, jis turi teisę vartoti šį apibūdinimą ieškovui įvardinti.
16. Be to, atsakovas tik nurodė teismo nuosprendžiais konstatuotus faktus, o ne kažkaip įžeidžiančiai pavadino ieškovą, kaip pvz. „purvinas nusikaltėlis“ ar kita. Pažymėjo, kad Š. pravardę sugalvojo ne atsakovas. Tai yra naudojama seniai ir yra susiję su paties ieškovo atlikta neteisėta veika, už kurią jis yra nuteistas įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais. Vien jau minėtoje „Google“ paieškos sistemoje suvedus „A. P. – Š.“ yra randami net 2,200 paieškos rezultatų. Visuomenės informavimo priemonėje Lrytas.lt paskelbta publikacija Po Š. ieškinio S. M. skelbia naujus šokiruojančius faktus: „Manau, tuo siekiama užgniaužti viešumą“. Visuomenės informavimo priemonė „Delfi“ paskelbta publikacija „A. P. – Š. slaptu balsavimu išrinktas LFF viceprezidentu – prieš balsavo 11. Visuomenės informavimo priemonės „Kauno dienos“ publikacija „Š. ir E. D. dvikovą nežymia persvara laimėjo prokuroras“.
17. Pažymėjo, kad atsakovas ne pats nufotografavo ar nufilmavo atsakovo atvaizdą, o iš esmės panaudojo viešai prieinamą ieškovo, kaip viešo asmens atvaizdą. Ieškovo nuotraukas galima įsigyti bet kuriame fotoarchyve. pvz., Scanpix. Taigi, jeigu ieškovas turi pretenzijų dėl savo atvaizdo naudojimo, tai jis jas turėtų reikšti asmenims, kurie pagamino ir/ar platino šias nuotraukas, o ne atsakovui. Juolab, kad kaip buvo nurodyta, atsakovas ieškovo atvaizdą naudojo, kuomet išreiškė savo nuomonę apie visuomenei aktualius klausimus ir visuomenei aktualias temas, t. y. tenkinant visuomenės teisę žinoti, todėl tai negali būti laikoma teisės į atsakovo atvaizdą pažeidimu. Atsakovas išreiškė nuomonę apie ieškovo atliktas nusikalstamas veikas, todėl buvo teisėtas ir pagrįstas visuomenės poreikis žinoti pažeidimo aplinkybes ir (ar) kitą susijusią informaciją (asmens duomenis, faktines detales ir pan.), taip pat matyti jo atvaizdą.
18. Kalbant apie ieškovo atvaizdo įžeidžiantį panaudojimą, pažymėjo, kad atsakovas daugumoje atveju niekaip kitaip nenaudojo ieškovo atvaizdo, o tik paimdavo nuotrauką, kurią panaudodavo videomedžiagos pradžioje identifikuodamas ieškovą, netinkamai nepateikdamas ieškovo atvaizdo ar jo nuotraukos. Be to, atsakovas apie ieškovo vaikystę ir/ar jo biografiją neatskleidė duomenų, kurie būtų viešai neprieinami. Juolab, kad išsakydamas savo nuomonę, jis tik ir pateikė tuos duomenis, kuriuos rado viešoje erdvėje, t. y. juos perpasakojo, o ne pateikė kaip žinią ar faktą, kuriuos jis pats nustatė.
19. Atitinkamai teiginiai, kuriais, kaip tvirtina ieškovas, buvo pažeistas ieškovo privatus gyvenimas, buvo paskelbti visuomenės informavimo priemonėje paskelbtoje publikacijoje „Šalia „š.“ – prokurorai, muitininkai, prezidento patarėjas“. Atsakovas nėra šios informacijos skleidėjas ar pateikėjas, o būtent šią informaciją pateikusiai visuomenės informavimo priemonei. Taigi, ir vėlgi konstatuojama, kad ieškovas savo reikalavimus nukreipia ne to subjekto atžvilgiu.
20. Pasisakant apie ieškovo teiginius, jog buvo pažeista jo teisė į privatumą tuo aspektu, kad atsakovas paviešino jo gyvenamosios vietos adresą, yra konstatuojama, jog atsakovas pažeidimo nepadarė. Atsakovo nuomone, ieškovas teikia išvestinius duomenis, taip siekdamas suklaidinti teismą, nes duomenų apie savo gyvenamąją vietą neteikia. Be to, įrašas, kuriame matyti adresas, pašalintas, todėl neliko ginčo objekto.
21. Atsakovas pažymėjo, kad visi Patreon duomenys yra vieši ir juos galima stebėti, bet kuriuo metu. Nėra galimybės matyti padieniui savo pajamų pokyčio, išskyrus tai, kad galima atsisiųsti visus mokėjimus detaliai. Ten yra pateikiama visa asmeninė informacija apie atsakovo patronus. Patreon paskyrą atsakovas sukūrė iki pirmojo epizodo, kuriuo išreiškė savo nuomonę apie ieškovą, pasirodymo ir iki tol joje jau buvo daugiau nei du tūkstančiai atsakovo darbdavių. Dešimtuke populiariausios vaizdo medžiagos apie ieškovą yra mažuma, trejetuke – vienas. Taip pat Patreon paskyroje nėra nė vieno ginčijamo epizodo. Pati atsakovo „Youtube“ socialinė platforma turi apie 75 videoįrašus ir tik keli iš jų yra susiję su nuomone apie ieškovą, todėl teigti, kad atsakovas gavo pajamų iš nuomonės apie ieškovą nėra pagrįsta. Be to, prašydamas priteisti net 90 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, ieškovas A. P. nepateikė objektyvių duomenų nei apie savo patirtus dvasinius, nei kitokio pobūdžio išgyvenimus. Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus ir pagrįsti žalos dydį. Ieškovas visų šių aplinkybių neįrodė. Toks reikalavimas, atsakovo manymu, negali būti patenkintas.
Šalies argumentai
22. Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su 2021-01-04 ieškiniu (civilinės bylos Nr. e2-2714-936/2021), prašydamas :
1) Pripažinti, kad atsakovas „YouTube“ kanale savo asmeninėje paskyroje 2020-12-13 paskelbdamas vaizdo įrašą „Š. žmonės“ pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnį.
2) Pripažinti, kad „YouTube“ kanale atsakovo asmeninėje paskyroje 2020-12-13 paskelbtame vaizdo įraše „Š. žmonės“ apie A. P. paskelbti teiginiai „Tikras monstras. Kuris gali meiliai kalbėti, glėbesčiuotis ir paskui iš karto įsakyti žmogų nužudyti.“; „bent jau man asmeniškai niekas kitas į galvą neateina, juo labiau, kad praėjo nemažai laiko ir pasižiūrėkite, kur yra kitų grupuočių vadovai ir kur yra A. P. – Š.“; „Ar tiesa, kad A. L., bendravęs su kriminalistais, žino, jog užsakovu buvo įvardintas A. P. – Š.? Ar tiesa, kad tas aprašytas mandagus ir aukštus užtarėjus turintis žmogus dar prieš 19 metų buvo A. P. – Š.? Ar tiesa, kad tas žmogus taip padidino savo įtaką, kad šiandien niekam nebeįdomu jo užsakyta keturių žmonių žmogžudystė?“ neatitinka tikrovės ir žemina A. P. garbę ir orumą.
3) Pripažinti, kad atsakovas, panaudodamas A. P. atvaizdą iliustruoti ir reklamuoti „YouTube“ kanale savo asmeninėje paskyroje 2020-12-13 paskelbtą vaizdo įrašą „Š. žmonės“, pažeidė A. P. teisę į atvaizdą.
4) Įpareigoti atsakovą per 24 valandas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pašalinti iš viešai skelbiamo vaizdo įrašo „Š. žmonės“ A. P. atvaizdą ir teiginius „Tikras monstras. Kuris gali meiliai kalbėti, glėbesčiuotis ir paskui iš karto įsakyti žmogų nužudyti.“; „bent jau man asmeniškai niekas kitas į galvą neateina, juo labiau, kad praėjo nemažai laiko ir pasižiūrėkite, kur yra kitų grupuočių vadovai ir kur yra A. P. – Š.“; „Ar tiesa, kad A. L., bendravęs su kriminalistais, žino, jog užsakovu buvo įvardintas A. P. – Š.? Ar tiesa, kad tas aprašytas mandagus ir aukštus užtarėjus turintis žmogus dar prieš 19 metų buvo A. P. – Š.? Ar tiesa, kad tas žmogus taip padidino savo įtaką, kad šiandien niekam nebeįdomu jo užsakyta keturių žmonių žmogžudystė?“.
5) Priteisti iš atsakovo ieškovui turtinės žalos atlyginimą - 4 680 Eur, neturtinės žalos atlyginimą - 20 000 Eur bei visas bylinėjimosi išlaidas.
23. Kaip ieškinio pagrindą nurodė aplinkybes, jog ieškovas yra pagrįstai įsitikinęs, kad atsakovo veikimas turi būti vertinamas pirmiausiai kaip verslo modelis, o ne saviraiškos laisvės realizavimas, šis atsakovo verslas yra vykdomas ieškovo teisių, įskaitant konstitucines teises, pažeidimo sąskaita, tokia situacija yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais imperatyvais ir paneigia pagrindinius teisinės valstybės principus, teismo sprendimas šiame civiliniame ginče ne tik nulems nagrinėjamos bylos šalių tarpusavio teises ir pareigas, tačiau taip pat turės reikšmingos įtakos aiškinant naujosiose medijose veikiančių „informacijos verslininkų“ atsakomybės aspektus, todėl ieškovas ir pateikė teismui šį ieškinio pareiškimą.
24. Atsakovas (2020-12-13) viešai, interneto kanale „YouTube“ esančioje savo asmeninėje paskyroje (S. M.) paskleidė įrašą „Š. žmonės“, kuriame skelbia tokius tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis:
a. Nuo 28.39 iki 28.47 įrašo minutės: „Tikras monstras. Kuris gali meiliai kalbėti, glėbesčiuotis ir paskui iš karto įsakyti žmogų nužudyti.“;
b. Nuo 29.49 iki 30.00 įrašo minutės: „bent jau man asmeniškai niekas kitas į galvą neateina, juo labiau, kad praėjo nemažai laiko ir pasižiūrėkite, kur yra kitų grupuočių vadovai ir kur yra A. P. – Š.“;
c. Nuo 35.38 iki 36.03 įrašo minutės: „Ar tiesa, kad A. L., bendravęs su kriminalistais, žino, jog užsakovu buvo įvardintas A. P. – Š.? Ar tiesa, kad tas aprašytas mandagus ir aukštus užtarėjus turintis žmogus dar prieš 19 metų buvo A. P. – Š.? Ar tiesa, kad tas žmogus taip padidino savo įtaką, kad šiandien niekam nebeįdomu jo užsakyta keturių žmonių žmogžudystė?“.
Šalies argumentai
25. Ieškovas nurodo, kad atsakovas kategoriškais, konstatuojamojo pobūdžio teiginiais viešai kaltina ieškovą jo užsakyta keturių žmonių žmogžudyste, nors ieškovas atsakovo jam priskiriamais nusikaltimais niekada nebuvo nei įtariamas, nei kaltinamas, nei už tokią veiką nuteistas. Šiuo atveju negali kilti abejonių, kad atsakovas ieškovui priskyrė sunkiausių nusikaltimų padarymą – vadovavimą nusikalstamai grupuotei ir keturių asmenų žmogžudysčių užsakymą / organizavimą, o tai yra teisei ir moralei priešingas bei visuomenėje ypač smerktinas elgesys, todėl paskleisti duomenys yra žeminantys. Ieškovas niekada nei raštu, nei žodžiu, nei konkliudentiniais veiksmais nedavė atsakovui sutikimo naudoti jo atvaizdą įrašui iliustruoti / anonsuoti / reklamuoti, taigi, atsakovas ieškovo atvaizdą paskelbė (ir tebeskelbia) be ieškovo sutikimo. Tiek įrašo kontekstas, tiek įraše skelbiami teiginiai yra žeminančio pobūdžio, vadinasi, atsakovas ieškovo atvaizdą įrašui iliustruoti sąmoningai panaudojo žeminančiame kontekste, taigi, neteisėtai.
Atsiliepimas
26. Atsakovas S. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kas su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti.
27. Nurodė, kad sprendžiant klausimus dėl asmens garbės ir orumo pažeidimo, svarbu nustatyti ne atskirų frazių, bet viso straipsnio kontekstą, t. y. ne paskelbto teksto dalis, bet visus sakinius. Ieškovas pateiktu ieškiniu elgiasi visiškai priešingai ir nenurodo visos atsakovo nuomonės, o tik pavienius jam nepatikusius žodžius ar sakinius. Tokiu būdu nėra atskleidžiama atsakovo nuomonės esmė ir yra sukuriamas klaidingas įspūdis. Pateiktu ieškiniu atsakovas siekia vertinti ne visumą, o tik pavienius faktus, taip iškreipdamas atsakovo nuomonės esmę ir ją galimai pateikdamas klaidingai ir priešingai prasmei, kuriai nuomonė buvo vartojama. Tokiu būdu yra neįmanoma įvertinti teiginių ir jų pačių esmės. Turėtų būti vertinamas netgi ne vienas videoįrašas, o visa grupė įrašų, kuriuose atsakovas savo kanale išreiškė nuomonę apie ieškovo veiklą, nes dažnu atveju atsakovo nuomonė yra pateikiama kaip tęstinio pobūdžio mintis, kuri yra suprantama tik vertinant visą pateiktą nuomonės kontekstą. Tik vertinant šių videoįrašų visumą, galima susidaryti tinkamą atsakovo išsakytos nuomonės pobūdį bei realią jo nuomonę.
28. Atsakovas pažymėjo, kad iš daugiau nei 11 videoįrašų atsietai išėmus kelis teiginius ir juos vertinant be konteksto, nėra galimybės įvertinti jų tikrojo turinio ir išsiaiškinti išsakytos nuomonės pobūdžio. Atsakovo manymu, to ir siekia ieškovas pateiktu ieškiniu.
29. Pažymėjo, kad nė vienu iš ieškovo nurodytų sakinių ieškovas neįrodė, kad atsakovas paskleidė žinią, kuri būtų neigiama apie ieškovą. Skirtingai nei klaidingai teigia ieškovas ieškinyje, atsakovo videovlogai negali būti vertinami kaip žurnalisto saviraiškos laisvė. Atsakovui nėra taikomi tie patys reikalavimai kaip visuomenės informavimo priemonei. Atsakovas yra fizinis asmuo, kuris dalijasi savo nuomone bei patirtimi tam skirtoje bendrauti informavimo priemonėje, o ne siekia skleisti žinią ir informuoti visuomenę. Tai atspindi ir pačioje platformoje suformuotas teikiamos paslaugos apibrėžimas, kur yra nurodoma, kad „YouTube“ paslauga leidžia atrasti, žiūrėti ir bendrinti vaizdo įrašus ir kitą turinį, suteikdama žmonėms forumą, kuriame galima bendrauti, informuoti ir įkvėpti kitus žmones iš viso pasaulio, ir kuris veikia kaip originalaus turinio kūrėjų ir reklamuotojų (didelių ir mažų) platinimo platforma.
Šalies argumentai
30. Ieškovas tvirtina, jog atsakovas konstatuojamais teiginiais teigia, kad ieškovas užsakė keturių žmonių žmogžudystę. Atsakovas su tokiais teiginiais nesutinka. Atsakovas ne teigia, o tik klausia. Įvertinęs tai, kad atsakovas apie ieškovą nepaskleidė žinios, faktų ar duomenų, o tik savo nuomonę bei kritinį vertinimą, atsakovas siūlo vertinti, kad ieškovas siekia apriboti atsakovo saviraiškos laisvę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
31 Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-04-18 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo paskelbti vaizdo įrašai „YouTube“ kanale turi būti vertinami tik kaip atsakovo nuomonė, kuri yra skelbiama videobloguose, t. y. juose asmeniui pareiškiant savo nuomonę, pateikiant asmeninį ir subjektyvų vertinimą, o ne siekį informuoti visuomenę ir skleisti konkrečius faktus, todėl šiuo pagrindu atsakovas gali ir sąžiningai klysti, kas nėra laikoma ieškovo teisių pažeidimu ir atsakovo videoįrašai nėra laikomi žurnalistiniu tyrimu ir turi būti vertinami tik kaip atsakovo nuomonė, kurią išsakydamas atsakovas gali ir sąžiningai klysti, o ne teiginiai, kuriems yra taikomas tiesos kriterijus.
32. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad atsakovas tokiu būdu „YouTube“ kanale nepaskleidė apie ieškovą konkrečių žinių, o tik pateikė savo nuomonę nagrinėjamais klausimais. Be to, sutiko ir su šiuo atsakovo argumentu, jog atsakovas žinių apie ieškovą (nei apie ieškovo vaikystę, ieškovo teistumus, ieškovo ryšius ir kt.) nepateikė, o tik atsakovas, iš visuomenės informavimo šaltinių ir kitų dokumentų turėdamas atitinkamą informaciją bei ją susistemindamas, pateikė savo nuomonę kai kuriais nagrinėjamais klausimais. Be to, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė ir tą aplinkybę, jog šią viešą informaciją apie ieškovą jis gavo / susirinko iš žurnalistinius tyrimus atlikusių žurnalistų straipsnių apie ieškovą, iš įsiteisėjusių nuosprendžių ieškovo atžvilgiu, iš kitų asmenų pokalbių / parodymų ir kt., todėl atsakovas šiuo atveju tik susistemino tam tikrus ieškovo svarbius gyvenimo faktus bei įvykius ir pateikė apie juos savo nuomonę, kas nėra laikytina žinia.
33. Sprendimą priėmęs teismas taip pat priėjo išvadą, kad neginčytina aplinkybė, jog ieškovas yra visuomenei žinomas asmuo, todėl ieškovo pakantumui kritikai ir kitų asmenų kritiškų nuomonių reiškimui turi būti taikomas aukštesnis lygis, negu visuomenei nežinomo asmens. Be to, sutiko ir su atsakovo argumentu apie tai, kad vien Google sistemoje suvedus ieškovo vardą ir pavardę tikrai atsidaro itin didelis kiekis įvairios informacijos apie ieškovą, ir tai įrodo, kad ieškovas yra visuomenei žinomas viešasis asmuo, kas suponuoja, jog tokiu būdu ieškovas turėtų būti pakantesnis kritikos bei nuomonių pareiškimu visuomenėje jo atžvilgiu.
34. Pirmosios instancijos teismas taip pat nusprendė, kad ieškovo pavadinimas nusikaltėliu nėra laikomas ieškovo įžeidimu, kadangi vadovaujantis Visuotine lietuvių kalbos enciklopedija nusikaltėlis – tai yra nusikalstamos veikos subjektas, nusikaltimą padaręs asmuo. Teisine prasme asmuo taip vadinamas tik įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui. Nusikaltėlio sąvoka apibrėžia aiškias baudžiamosios atsakomybės ribas, bet neduoda atsakymo, kodėl asmuo padarė nusikaltimą, koks jis yra, ar kuo nors skiriasi nuo kitų asmenų ir kadangi ieškovas buvo nuteistas mažiausiai šešis kartus, tai, atsakovo nuomone, jis turi teisę vartoti šį apibūdinimą ieškovui įvardinti.
35. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad atsakovas apie ieškovą nepaskleidė žinių, faktų ar duomenų, o tik išsakė savo nuomonę bei kritinį vertinimą. Be to, taip pat priėjo išvadą, jog ieškovas šios civilinės bylos nagrinėjimo metu neįrodė visų faktų, kurie reikalingi, kad būtų ginama pažeista ieškovo garbė ir orumas, t. y. konstatavo, kad atsakovas apie ieškovą nepaskleidė faktų / teiginių ar žinių, kurie žemintų jo garbę ir orumą ir atsakovas išsakė tik savo nuomonę bei kritiką, kuriai turėjo pagrįstą ir objektyvų pagrindą, kuris susiformavo įsiteisėjusių teismo nuosprendžių ir kitų asmenų atliktų žurnalistinių tyrimų pagrindu. Be to, nebuvo paskleisti nauji ar visuomenei nežinomi teiginiai / žinios, atsakovas pareiškė vertinamąją kritišką nuomonę apie visuomenei gerai žinomus ieškovo biografijos faktus ir kitą turimą informaciją, todėl tokio pobūdžio atsakovo išreikšta nuomonė negali pažeminti ieškovo garbės ir orumo. Pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti nė vieno iš reikalavimų, t. y. nei fakto, jog buvo paskleista žinia, nei fakto, kad paskleista žinia žemina ieškovą ir neatitinka tiesos, o tikrovę atitinkanti nuomonė negali paniekinti ar pažeminti ieškovą, nes tai nėra žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Ieškovas negali būti pažemintas nuomone, kuri atitinka apie ieškovą žinomus faktus, jo veiksmus ir biografijos detales.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
36. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-04-18 sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
37. Apeliantas nurodo, kad sprendimu teismas nevertino teisiniam bylos išsprendimui reikšmės turinčių, su reiškiamų reikalavimų esme tiesiogiai susijusių apelianto argumentų ir pateiktų įrodymų, įskaitant ir tuos įrodymus ir argumentus, kuriuos imperatyviai nurodė įvertinti Klaipėdos apygardos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti pirmajai instancijai iš naujo. Teismas nepasisakė dėl esminių apelianto argumentų ir įrodymų, susijusių su teisiniu ginčo informacijos kvalifikavimu; apelianto teisės į atvaizdą pažeidimu; teisės į privatumo gerbimą pažeidimu; žalos atlyginimo reikalavimais; nepasisakė dėl apelianto argumentų, jog atsakovo veikla turi būti vertinama kaip ekonominės veiklos modelis. Teismas, ignoruodamas apelianto argumentus ir teiktus įrodymus, sutikdamas su atsakovu, padarė byloje esantiems įrodymams prieštaraujančias išvadas ir neatskleidė bylos esmės. Teigia, kad tuo atveju, jei teismas būtų tyręs ir vertinęs apelianto argumentus ir pateiktus įrodymus, teismo išvados būtų priešingos. Taigi, apelianto argumentų ir teiktų įrodymų neištyrimas ir neįvertinimas lėmė neteisėto, nepagrįsto, byloje esantiems objektyviems duomenims prieštaraujančio sprendimo priėmimą. Be to, sprendimas tendencingas, kadangi jo motyvuose teismas nurodė (pakartojo) tik tai, ką teigė atsakovas ir nenurodė, ką teigė apeliantas.
38. Skunde teigiama, kad sprendimo dalis dėl savarankiškų apelianto reikalavimų dėl vaizdo įrašų (jų dalių) pašalinimo iš viešosios erdvės, o taip pat dalis dėl reikalavimo pripažinti, kad apelianto atvaizdas buvo neteisėtai naudojamas vaizdo įrašams reklamuoti, yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.
Atsiliepimas
39. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliantas bylos nagrinėjimo metu neįrodė faktų viseto, kuris yra reikalingas, kad būtų ginama pažeista ieškovo garbė ir orumas. Pirma, atsakovas apie ieškovą nepaskleidė faktų ar teiginių, kurie žemintų jo garbę ir orumą. Antra, atsakovas išsakė tik savo nuomonę bei objektyvią kritiką, kuriai turėjo objektyvų pagrindą, kuris susiformavo, išanalizavus įsiteisėjusius teismo nuosprendžius ir kitų asmenų atliktus žurnalistinius tyrimus. Nebuvo paskleisti nauji ar visuomenei nežinomi teiginiai, o išsakyta tik vertinamoji kritiška nuomonė apie visuomenei gerai žinomus ieškovo biografijos faktus. Tokio pobūdžio kritika negali pažeminti ieškovo garbės ir orumo, nes atitinka viešąją nuomonę apie ieškovą. Šiuo pagrindu negalima nustatyti nei to fakto, jog buvo paskleista žinia, nei fakto, kad paskleista žinia žemina ieškovą ir neatitinka tiesos. Tikrovę atitinkanti nuomonė negali paniekinti ar pažeminti ieškovo, nes tai nėra žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Ieškovas negali būti pažemintas nuomone, kuri atitinka apie ieškovą žinomus faktus, jo veiksmus ir biografijos detales. Atsakovas, siekdamas pagrįsti savo nuomonę, kuri ir buvo išsakyta, nurodė šios nuomonės šaltinius ir visuomenės informavimo priemonėse paskleistus duomenis, kurių apeliantas nenuginčijo ir jiems neprieštaravo, todėl juos galima laikyti faktine tiesa. Būtent šie šaltiniai ir leido atsakovui susidaryti išsakytą vertinamojo pobūdžio nuomonę.
Žemesnės instancijos teismas
40. Atsakovas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas neįrodė nei turtinės, nei neturtinės žalos padarymo, neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, nesusiejo atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų su žalos kilimu bei jos dydžiu. Pirmosios instancijos teismo išvados yra teisingos ir tinkamai pagrįstos. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka bylos medžiagą ir byloje esančius rašytinius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
41. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
42. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
43. Vienas iš 2021-01-04 ieškinyje ieškovo pareikštų reikalavimų yra reikalavimas pripažinti, kad atsakovas „YouTube“ kanale savo asmeninėje paskyroje 2020-12-13 paskelbdamas vaizdo įrašą „Š. žmonės“ pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnį (Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių). Šis reikalavimas nepadeda ieškovui pasiekti CPK 2 straipsnyje nurodytų tikslų, jo patenkinimas neapgina kokių nors konkrečių ieškovo teisių ar interesų, tačiau gali būti laikomas teisiniu kitų ieškinyje pareikštų reikalavimų pagrindu. Todėl sprendimas dėl šio reikalavimo neturi būti priimtas, jis laikomas 2021-01-04 ieškinio pagrindu.
Dėl garbės ir orumo (ne)pažeidimo.
44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 34 punktas).
45. Kasacinės instancijos teismo konstatuota, kad kai asmuo, įgyvendindamas teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 21 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
46. Pagal CK 2.24 straipsnio nuostatas asmens garbė ir orumas gali būti ginami, nustačius šių faktų visumą: 1) duomenų paskleidimo faktą; 2) faktą, kad duomenys yra apie ieškovą; 3) faktą, kad duomenys žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Teismas, nustatydamas duomenų paskleidimo faktą, turi nustatyti du dalykus: kas buvo paskleista: duomenys ar nuomonė; ar duomenys tikrai buvo paskleisti.
47. Pagrindiniu duomenų ir nuomonės atribojimo veiksniu turi būti laikomas teiginių patikrinimo, įrodomumo kriterijus. Be to, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad atsakovo paskelbti vaizdo įrašai „YouTube“ kanale turi būti vertinami tik kaip atsakovo nuomonė, kuri yra skelbiama videoblogų būdu, t. y. juose asmeniui išsakant savo nuomonę, pateikiant vertinimus, o ne siekį informuoti visuomenę ir skleisti konkrečius faktus, todėl atsakovas gali sąžiningai klysti, kas nėra laikoma ieškovo teisių pažeidimu. Atsakovo vaizdo įrašus pirmosios instancijos teismas laikė žurnalistiniu tyrimu ir nurodė, kad jie turi būti vertinami tik kaip atsakovo nuomonė, kurią išsakydamas atsakovas gali sąžiningai klysti, o ne teiginiai, kuriems yra taikomas tiesos kriterijus. Taip pat nurodė, kad ieškovas neįrodė faktų viseto, kuris yra reikalingas, kad būtų ginama pažeista ieškovo garbė ir orumas.
48. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir spręstina, kad ieškovo 2021-01-04 ieškinio antrame reikalavime „pripažinti, kad YouTube kanale, S. M. asmeninėje paskyroje 2020-12-13 paskelbtame vaizdo įraše „Š. žmonės“ apie A. P. paskelbti duomenys „Tikras monstras. Kuris gali meiliai kalbėti, glėbesčiuotis ir paskui iš karto įsakyti žmogų nužudyti.“; „bent jau man asmeniškai niekas kitas į galvą neateina, juo labiau, kad praėjo nemažai laiko ir pasižiūrėkite, kur yra kitų grupuočių vadovai ir kur yra A. P. – Š.“; „Ar tiesa, kad A. L., bendravęs su kriminalistais, žino, jog užsakovu buvo įvardintas A. P. – Š.? Ar tiesa, kad tas aprašytas mandagus ir aukštus užtarėjus turintis žmogus dar prieš 19 metų buvo A. P. – Š.? Ar tiesa, kad tas žmogus taip padidino savo įtaką, kad šiandien niekam nebeįdomu jo užsakyta 4 žmonių žmogžudystė?“ yra duomenys, o ne nuomonė, šie duomenys neatitinka tikrovės ir žemina A. P. garbę ir orumą. Ieškinio reikalavime nurodyti duomenys pateikti, konstatuojant tam tikras aplinkybes, o ne svarstant jų buvimo ar nebuvimo galimybes. Šie duomenys paskelbti medžiagoje, kurios pagrindinis veikėjas yra ieškovas A. P., todėl duomenys yra apie šį asmenį. Šie duomenys buvo paskleisti, nes atsakovo YouTube kanalo, S. M. asmeninės paskyros 2020-12-13 vaizdo įrašas „Š. žmonės“ yra pasiekiamas visiems norintiems jį pamatyti asmenims. Duomenys yra žeminantys ieškovo garbę ir orumą, nes jis vadinamas įžeidžiančiu žodžiu „monstras“, tvirtinama, kad jis gali įsakyti nužudyti žmogų, ieškovą turi ištikti toks pats likimas, kaip ir kitus grupuočių vadovus, jis yra nusikaltimų užsakovas.
49. Sąvoka ,,duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Duomenimis negali būti laikoma nuomonė, nes nuomonei negali būti taikomi tiesos ir netiesos kriterijai. Asmens nuomonė – individualus konkretaus asmens vertinimas apie vykstančius aplinkos reiškinius, jo suvoktas, nebūtinai atskleistas požiūris.
50. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje pateikta tokia nuomonės sąvoka: nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Tad reikšdamas nuomonę, kuri akivaizdžiai ir nepagrįstai žemina kito asmens garbę ir orumą, asmuo piktnaudžiauja savo teise reikšti nuomonę, todėl privalo atlyginti tokiu būdu kitam asmeniui padarytą turtinę ar neturtinę žalą.
51. Vertinama, jog šio sprendimo 48 pastraipoje minėto antrajame reikalavime nurodyti duomenys yra apie A. P. (turinčio Š. pravardę) padarytas nusikaltimo požymių turinčias veikas („gali <...> nužudyti, grupuočių vadovai <...> ir <...> A. P. – Š.“. Klausimai, nurodyti reikalavime, susiję su nusikaltimų padarymu ir jais yra skelbiami duomenys: tam tikros abejonės, ar tik nebus ieškovas padaręs šiuose sakiniuose įvardintus nusikaltimus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ieškovas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažintas kaltas, padaręs nusikaltimus, nurodytus paminėtuose duomenyse.
52. Taip pat spręstina, kad ir ieškovo 2020-11-19 patikslintame ieškinyje ketvirtajame reikalavime nurodytame 2020-06-20 paskelbtame vaizdo įraše „Š. imperija“ apie A. P. yra paskelbti neatitinkantys tikrovės, žeminantys ieškovo garbę bei orumą duomenys „Baltarusijoje jis legalizuoja pinigus, kurie yra gauti iš kriminalinės veiklos čia, Lietuvoje“; „jisai tapo Lietuvos verslo stogu tenai, bet koks net ir stambus verslas ateidamas į Baltarusiją turėjo kalbėtis su Š.“; „Š. turi pavogęs tiek pinigų per savo gyvenimą“; 2020-08-22 YouTube kanale, S. M. asmeninėje paskyroje paskelbtame vaizdo įraše „D. T.“ apie A. P. taip paskelbti neatitinkantys tikrovės, žeminantys ieškovo garbę bei orumą duomenys „yra labai konkretūs žmonės, kurie nuo šio žmogaus (turimas omenyje ieškovas) ir jo grupuotės rankos krito“. Išvardinti duomenys yra apie ieškovą, nes paskelbti medžiagoje, kurios pagrindinis veikėjas yra ieškovas, duomenys neatitinka tikrovės (atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas padarė duomenyse nurodytas nusikalstamas veikas), žemina ieškovo garbę ir orumą (tvirtinimas, kad ieškovas buvo „verslo stogas“, kas reiškia sąlygų nusikalstamai veiklai sudarymą, padarė nusikalstamas veikas: legalizuoja nusikalstamu būdu gautas lėšas, turi pavogtų pinigų, yra asmenų, žuvusių nuo ieškovo ar jo grupuotės rankos, priskiria ieškovą prie sunkius nusikaltimus padariusių asmenų ir yra asmens garbę žeminanti informacija). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas padarė šioje nutarties pastraipoje išvardintus nusikaltimus. Todėl yra pagrindas pripažinti šiuos duomenis neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais ieškovo garbę ir orumą ir įpareigoti atsakovą juos paneigti taip, kaip reikalauja ieškovas.
53. 2020-06-20 YuoTube kanale S. M. asmeninėje paskyroje paskelbtame vaizdo įraše „Š. imperija“ paskelbtas teiginys „prarasti rėmėjai, kurie tiesiog nusprendė, kad reklamuotis šalia nusikaltėlio pavardės jiems nebeapsimokės“. Ieškovas tvirtina, kad šie duomenys neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo 111 pastraipoje konstatuota, kad ieškovas praeityje buvo teistas už nusikaltimų padarymą. Ieškovas neginčija šios aplinkybės. Lietuvių kalbos žodyne taip paaiškinta žodžio „nusikaltėlis“ prasmė: „nusikaltėlis – kas padaro nusikaltimą“ (https://www.lietuviuzodynas.lt/zodynas/Nusikaltelis). Duomenys, kad ieškovas – nusikaltėlis yra teisingi. Todėl nėra pagrindo pripažinti teiginį „prarasti rėmėjai, kurie tiesiog nusprendė, kad reklamuotis šalia nusikaltėlio pavardės jiems nebeapsimokės“ neatitinkančiu tikrovės. Šią ieškovo reikalavimo dalį pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė.
54. 2020-08-10 socialiniame tinkle „Facebook“ S. M. asmeninėje paskyroje apie A. P. paskelbtame įraše esantys teiginiai „Š., apie baimę, aukas, demonus papasakok tiems žmonėms, kurie banditams namus savo statomus perrašinėjo, nes buvo įtikinami, kad gyvybė svarbiau nei turtas, papasakok sudegusioms moterims, kurios duoklės nemokėjo, papasakok verslininkams, kurie verslus turėjo atiduoti, nes nei jie, nei jų darbuotojai teroro neatlaikydavo, papasakok vairuotojams, iš kurių mašinos buvo atiminėjamos, papasakok visiems daužytiems, kankintiems ir tiems, kurie jau po velėna. Pareigūnams papasakok, kurie tau kardomąsias priemones taikė, o po to su jais buvo susidorota, jie turėjo palikti tarnybą, kad kitiems būtų viskas aišku. Nes apie tai tu nepasakoji“ nėra nei neatitinkantys tikrovės, nei žeminantys ieškovo garbę bei orumą. Iš pacituotų žodžių neišplaukia išvada, kad aprašytas blogybes (baimę, aukas, demonų veiklą, turto ar verslo atidavimą banditams, moterų deginimą, duoklę, terorą, smurtą, susidorojimą) sukėlė ieškovo veiksmai ar neveikimas. P. Š. iš tikrųjų yra ieškovo pravardė, tai visuotinai žinoma aplinkybė. Šio asmens raginimas papasakoti apie tam tikras abstrakčias blogybes nereiškia, kad išvardintas blogybes sukėlė paminėto asmens veiksmai. Pasakoti galima ir apie kitų asmenų padarytą blogį arba galima kalbėti apie blogį, kaip abstrakčią sąvoką. Reikalaujamuose paneigti duomenyse nėra nurodyta, kad duomenys yra apie realius įvykius (tokiu atveju turėjo būti nurodytas laikas, vieta, konkrečios įvykių aplinkybės, asmenys, susiję su įvykiais). Be duomenų, konkretizuojančių 2020-08-10 socialiniame tinkle „Facebook“ S. M. asmeninėje paskyroje išsakytus žodžius, susieti duomenų apie išvardintas blogybes su ieškovu nėra nei pagrindo, nei galimybės. Todėl ieškovo reikalavimai dėl šioje nutarties pastraipoje nurodytų duomenų yra pagrįstai atmesti.
55. 2020-08-22 „YouTube“ kanale atsakovo asmeninėje paskyroje paskelbtame vaizdo įraše „D. T.“ apie A. P. paskelbti teiginiai „įtariamieji išsisuka vien todėl, kad nukentėjusieji paskutiniu metu pakeičia savo parodymus“; „Š. išsitraukia didžiulį (turimas omenyje sąrašas), pereina pirštu per visą tą sąrašą ir sako: „žinai, čia turbūt kažkokie kitokie veikėjai tą automobilį pavogė, nes nerandu sąraše“. Taip pat negali būti pripažinti neatitinkančiais tikrovės (pirmoji frazė) bei žeminančiais ieškovo garbę bei orumą (abi šioje pastraipoje pacituotos frazės). Frazė „įtariamieji išsisuka vien todėl, kad nukentėjusieji paskutiniu metu pakeičia savo parodymus“ nėra susieta su ieškovu. Ji abstraktaus pobūdžio, nenurodyti konkretūs asmenys, kuriems ji taikoma. Todėl nėra pagrindo šios frazės susieti su ieškovu. Frazė „Š. išsitraukia didžiulį (turimas omenyje sąrašas), pereina pirštu per visą tą sąrašą ir sako: „žinai, čia turbūt kažkokie kitokie veikėjai tą automobilį pavogė, nes nerandu sąraše“ yra apie ieškovą (ankstesnėje pastraipoje pasisakyta, kad ieškovo pravardė yra visuotinai žinoma aplinkybė). Tačiau šia fraze apibūdintų veiksmų (pavogtų automobilių sąrašo skaitymas, duomenų apie konkretų automobilį jame neradimas) nėra pagrindo susieti su kokia nors neigiama ieškovo veikla: nėra duomenų, kad į sąrašą įrašyti paties ieškovo ar jam dalyvaujant pavogti automobiliai. Dėl to šie duomenys nežemina ieškovo garbės ir orumo. Šie duomenys gali neatitikti tikrovės, tačiau nesant garbę ir orumą žeminančių požymių, įpareigoti atsakovą juos paneigti nėra pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus, susijusius ir su šioje pastraipoje nurodytais teiginiais.
Dėl teisės į atvaizdą apsaugos.
56. Teisė į atvaizdą – tai platesnės teisės į žmogaus privatų gyvenimą sudėtinė dalis. Šios teisės apsaugos esmė įtvirtinta CK 2.22 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra pateikęs išaiškinimus, kad asmens sutikimas CK 2.22 straipsnio prasme gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau sutikimas fotografuotis savaime nereiškia ir sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti, nes tai, kad asmuo galėjo sutikti būti fotografuojamas, dar nereiškia, jog jis davė ir sutikimą rodyti nuotrauką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
57. Teisės į atvaizdą apsaugos esmė yra ta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2004). CK 2.22 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Šios taisyklės išimtis įtvirtinta CK 2.22 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešojoje vietoje. Tačiau nurodyta išimtis nėra absoliuti, nes asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Konstatuotina, kad asmens nuotraukos išspausdinimas visuomenės informavimo priemonėje kartu su asmens garbę ir orumą žeminančiais duomenimis taip pat žemina asmens garbę ir orumą. Atsakovas ne pats nufotografavo / nufilmavo atsakovą, o panaudojo viešai visiems prieinamą ieškovo A. P. ,kaip viešojo asmens atvaizdą.
58. Ieškovas yra garsus verslininkas, buvęs (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Vadinasi, ieškovas yra viešasis asmuo ir jo atvaizdai gali būti skelbiami ir naudojami be jo sutikimo. Tačiau pagal CK 2.22 straipsnio 2 dalies nuostatas asmens nuotraukos (jos dalies) negalima demonstruoti, atgaminti ar panaudoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Tokius požymius atitinka 2020-11-19 ieškinio 8 puslapyje esanti nuotrauka ant laidos „Š. imperija“ užsklandos (ieškovo nuotrauka su užrašu „Mafija“). Lietuvių kalbos žodyne pateiktas toks žodžio „mafija“ prasmės išaiškinimas: mafija – (it. maf(f)ia): 1, įtakinga, nusikalstama tarptautinė organizacija, užsiimanti prievartavimu, šantažu, bauginimu, paprastai turinti ryšį su valdžia ir policija, pvz., Sicilijoje (Italija) tokia organizacija gyvuoja iš seno; JAV – susikūrė vėliau; verčiasi plėšikavimu, narkotikų kontrabanda, kontroliuoja lošimo namus, statybas; 2. grupė asmenų, naudojančiųsi bet kokiomis priemonėmis, siekdama įgyvendinti savo planus; klika, gauja (https://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Mafija). Žodžio „mafija“ patalpinimas greta ieškovo atvaizdo susieja ieškovą su šiuo žodžiu, priskiria jį šiuo žodžiu apibūdinamai nusikalstamai grupuotei. Atsakovas nėra pateikęs įrodymų, kad ieškovas yra mafijos narys (ieškovas nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas dalyvavęs nusikalstamoje tarptautinėje organizacijoje), nėra gavęs ieškovo sutikimo paminėtu būdu panaudoti ieškovo atvaizdą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas konstatuoti, kad paskelbęs šią užsklandą, atsakovas pažeidė ieškovo teisę į atvaizdą. Kiti ieškinyje nurodyti ieškovo atvaizdo panaudojimo atvejai (2020-07-01 vaizdo įrašo „Š. kerštas – 4 ieškiniai“ užsklanda; 2020-07-12 vaizdo įrašo „Š. imperija (2 dalis) užsklanda; 2020-07-22 vaizdo įrašo „Lietuvos futbolą valdo nusikaltėlis“ užsklanda; 2020-07-26 vaizdo įrašo „Ar mes turime savigarbos nepasiduoti nusikaltėliui?“ užsklanda, 2020-08-22 vaizdo įrašo „D. T.“ užsklanda ir 2020-12-13 vaizdo įrašo „Š. žmonės“ užsklanda) šios teisės nepažeidė, nes ieškovas – viešasis asmuo ir jo atvaizdas gali būti naudojamas, aptariant jo veiklą ir jo biografiją (turima omenyje aplinkybė, kad ieškovas yra praeityje teistas už nusikalstamas veikas).
Dėl duomenų paneigimo.
59. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę bei neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo reikalavimai dėl garbės ir orumo įžeidimo bei dėl atvaizdo naudojimo patenkinti iš dalies, atsakovas įpareigotinas pašalinti iš YouTube kanalo tas laidų dalis, kuriose buvo paskelbti duomenys: 2020-12-13 paskelbtame vaizdo įraše „Š. žmonės“ apie A. P. paskelbtus duomenis „Tikras monstras. Kuris gali meiliai kalbėti, glėbesčiuotis ir paskui iš karto įsakyti žmogų nužudyti.“; „bent jau man asmeniškai niekas kitas į galvą neateina, juo labiau, kad praėjo nemažai laiko ir pasižiūrėkite, kur yra kitų grupuočių vadovai ir kur yra A. P. – Š.“; „Ar tiesa, kad A. L., bendravęs su kriminalistais, žino, jog užsakovu buvo įvardintas A. P. – Š.? Ar tiesa, kad tas aprašytas mandagus ir aukštus užtarėjus turintis žmogus dar prieš 19 metų buvo A. P. – Š.? Ar tiesa, kad tas žmogus taip padidino savo įtaką, kad šiandien niekam nebeįdomu jo užsakyta 4 žmonių žmogžudystė?“; 2020-06-20 paskelbtame vaizdo įraše „Š. imperija“ apie A. P. paskelbtus duomenis: „Baltarusijoje jis legalizuoja pinigus, kurie yra gauti iš kriminalinės veiklos čia, Lietuvoje“; „jisai tapo Lietuvos verslo stogu tenai, bet koks net ir stambus verslas ateidamas į Baltarusiją turėjo kalbėtis su Š.“; „Š. turi pavogęs tiek pinigų per savo gyvenimą“; 2020-08-22 YouTube kanale, S. M. asmeninėje paskyroje paskelbtame vaizdo įraše „D. T.“ apie A. P. paskelbtus duomenis „yra labai konkretūs žmonės, kurie nuo šio žmogaus ir jo grupuotės rankos krito“.
60. Taip pat pripažinus, kad atsakovas, panaudodamas ieškovo atvaizdą, pristatydamas „YouTube“ kanale 2020-06-20 paskelbtą vaizdo įrašą „Š. imperija“ (ieškovo nuotrauka su užrašu apačioje „Mafija“) pažeidė A. P. teisę į atvaizdą, pašalinti tą „YouTube“ kanalo laidos dalį, kurioje buvo paskelbta ieškovo nuotrauka. Atsakovas taip pat įpareigotinas pašalinti iš viešai skelbiamo vaizdo įrašo „Š. žmonės“ teiginius „Tikras monstras. Kuris gali meiliai kalbėti, glėbesčiuotis ir paskui iš karto įsakyti žmogų nužudyti.“; „bent jau man asmeniškai niekas kitas į galvą neateina, juo labiau, kad praėjo nemažai laiko ir pasižiūrėkite, kur yra kitų grupuočių vadovai ir kur yra A. P. – Š.“.
61. Sutiktina su ieškovo pozicija, kad atsakovas viešai paskelbė ieškovo gyvenamosios vietos adresą (2020-11-13 pareikšto ieškinio Nr.: CBP-32395 priedas Nr. 21). Ieškovas, nurodė, kad registruotu paštu išsiuntė atsakovui prašymą paneigti atsakovo viešai paskleistą tikrovės neatitinkančią ir ieškovo garbę ir orumą žeminančią informaciją. Siųsdamas šį prašymą, ieškovas ant voko nurodė savo gyvenamosios vietos adresą: (duomenys neskelbtini). Šiuos duomenis (gyvenamosios vietos adresą) atsakovui ieškovas nurodė tam, kad atsakovas žinotų, kokiu adresu atsiųsti atsakymą į gautą prašymą paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją. Asmens adreso be jo sutikimo skelbti negalima. Kiti ieškovo duomenys, kuriuos nurodė atsakovas (apie ieškovo vaikystę, ieškovo teistumus ir kt. biografijos faktai) yra susiję su viešojo asmens biografijos duomenimis, nėra draudžiama apie juos rašyti ir juos skelbti.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
62. Ieškovas teigė, kad atsakovo gaunamos pajamos yra tiesiogiai susijusios su informacijos apie ieškovą skleidimu. Paaiškino, kad nuo to momento, kai atsakovas susikūrė asmeninę paskyrą platformoje „Patreon“, šiam ginčui aktualūs įrašai yra 2,6 karto populiaresni nei atsakovo skelbiamų įrašų vidurkis; 1,44 karto populiaresni nei vidurkis platformoje „Patreon“; 1,86 karto populiaresni už kitus platformoje „Patreon“ vaizdo įrašus. Ieškovas prašė atsakovo iš ieškovo teisių pažeidimo gautas pajamas pripažinti ieškovo patirta turtine žala ir šios žalos atlyginimą iš atsakovo priteisti ieškovui. Ieškovo argumentai atmestini, kadangi ieškovas turtinės žalos dėl duomenų ir nuotraukos paskelbimo nepatyrė. Atsakovo veiklos pajamos ieškovui turtinės žalos nedaro. Kadangi ieškovas neprarado konkretaus turto dėl atsakovo veiksmų, nėra pagrindo ieškovui iš atsakovo priteisti turtinės žalos atlyginimą, nes nėra atsakovo civilinės atsakomybės už turtinę žalą sąlygų (realios turtinės žalos, nuostolių).
63. Ieškovas taip pat laikėsi pozicijos, kad dėl atsakovo viešai paskelbtų ir iki šiol skelbiamų tikrovės neatitinkančių, ieškovo garbę ir orumą žeminančių duomenų, ieškovo atvaizdo skelbimo žeminančiame kontekste ir ieškovo teisės į privataus gyvenimo gerbimą pažeidimo ieškovui buvo padaryta ir tebedaroma neturtinė žala.
64. Fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą ir garbė bei orumas pažeisti, turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.22 straipsnio 3 dalis, 2.24 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 2.22, 2.24, 6.250 straipsniuose nenustatytos atlygintinos neturtinės žalos minimali ir (ar) maksimali ribos. Priteistiną neturtinės žalos atlyginimą nustato teismas. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi teismo funkcija – remiantis įstatyme nustatytais kriterijais kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį skausmą, kitus neigiamus išgyvenimu. Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos atlyginimo priteisimas priklauso nuo paskleistų žinių pobūdžio, paplitimo, paskleidusiojo tikslų, kaltės laipsnio ir kitų aplinkybių, taip pat turi būti atsižvelgta, ar paskleisti duomenys yra apie privatų ar viešąjį asmenį. EŽTT praktikoje akcentuojama, kad nepakankamos kompensacijos, kaip ir pernelyg didelės, priteisimas gali sukelti pagarbos materialinėms Konvencijos teisėms (privatumo, nuosavybės, saviraiškos laisvės) problemų.
65. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
66. Nagrinėjamoje byloje ieškovas neturtinę žalą įrodinėjo, tvirtindamas, kad patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, gėdos jausmą ir juos išgyvena iki šiol. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visetą bei ginčo šalių tarpusavio santykius ir į tai, kad ieškovas yra viešasis asmuo, spręstina, kad vien tik pripažinimas, jog atsakovo paskleisti duomenys apie ieškovą neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę bei orumą, nėra pakankama satisfakcija. „YouTube“ kanalas yra plačios sklaidos duomenų šaltinis bei šią informaciją turi galimybę žiūrėti nemaža auditorija, tad ieškovui pakankama kompensacija laikytina priteisimas iš atsakovo po 1 000 Eur už kiekvieną paskelbtų neatitinkančių tikrovės ir žeminančių garbę ir orumą duomenų epizodą (grupę) (2020-06-20; 2020-08-10; 2020-08-22 ir 2020-12-13). Pažymėtina, kad neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais ieškovo garbę ir orumą pripažinti ne visi, o ¾ dalys (0,75) ieškinyje nurodytų duomenų, paskelbtų 2020-06-20 YouTube kanale, S. M. asmeninėje paskyroje vaizdo įraše „Š. imperija“ ir ½ (0,5) dalis ieškinyje nurodytų duomenų, paskelbtų 2020-08-10 Facebook socialiniame tinkle, S. M. asmeninėje paskyroje. Tokia pati suma (1 000 Eur) priteistina ieškovui iš atsakovo už neteisėtą ieškovo atvaizdo panaudojimą, kadangi atvaizdo panaudojimas be jo savininko sutikimo kartu su nepagrįstai ieškovą diskredituojančiu žodžiu „Mafija“ žemina ieškovo garbę ir orumą taip pat, kaip atitinkami duomenys. Žalos atlyginimas – 100 Eur priteistinas ieškovui iš atsakovo už asmens duomenų (adreso) paskelbimą be ieškovo sutikimo. Adresas buvo paskelbtas trumpą laiką, atsakovas paskelbimo dieną pats jį padarė neprieinamą tinklalaidžių žiūrovams (žr. 2020-11-13 pareikšto ieškinio Nr.: CBP-32395 priedus Nr. 21 ir 22). Tad bendra ieškovui atlygintinos neturtinės žalos suma yra (0,75 X 1 000 +0,5 X 1 000 + 1 000+ 1 000 už nuotrauką ir 100 Eur už adreso paskelbimą) – 3 350 Eur.
Dėl bylos procesinės baigties.
67. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas: CK 2.22 - 2.24 straipsnių nuostatas, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atmestų reikalavimų keistina. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl reikalavimų, kurie šia nutartimi nebuvo patenkinti, paliktina nepakeista, sprendimo rezoliucinė dalis išdėstytina nauja redakcija.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
68. Ieškovas pateikė įrodymus, kad turėjo 6 566 Eur išlaidas (pirmosios instancijos teisme) ir 4 652 Eur išlaidas (pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, Žr. CBP-32395, DOK-227447, DOK-86982, DOK-115776, DOK-81417), iš viso 11 218 Eur. Atsakovas pateikė įrodymus, kad turėjo 8 443 Eur išlaidas, susijusias su šios bylos nagrinėjimu (žr. DOK-71983, DOK-15987 ir DOK-116381). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš keturių ieškovo reikalavimų dėl duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais ieškovo garbę ir orumą ir jų paneigimo (laikytini pagrindiniais bylos reikalavimais) vienas reikalavimas atmestas (2020-08-10), vienas reikalavimas patenkintas visiškai (2020-12-13), o kitų dviejų reikalavimų (2020-06-20, 2020-08-22) patenkinimo proporcijos yra atitinkamai: 3/4 ir 1/2. Patenkinta ½ dalis ieškovo reikalavimų, susijusių su duomenų apie privatų gyvenimą paskelbimu (atmestas reikalavimas dėl biografijos duomenų paskelbimo ir patenkintas reikalavimas dėl adreso paskelbimo. Atmestas ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą. Iš 7 reikalavimo dėl teisės į atvaizdą pažeidimo dalių patenkintas tik reikalavimas dėl vienos dalies (1/7 arba 0,14). Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad ieškiniuose pareikštų reikalavimų (jų grupių) patenkinimo proporcija yra (2,25 iš 4, arba 0,56 reikalavimų grupė dėl duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę bei orumą, 0,5 reikalavimų grupė dėl duomenų apie privatų gyvenimą pažeidimo, 0,14 reikalavimų grupė dėl teisės į atvaizdą pažeidimo ir 0 reikalavimų grupė dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo): (0,56 + 0,5 + 0,14 + 0) / (4 + 1 +1 +1) = 1,2 / 7 arba 0,17.
69. Atsižvelgiant į tai, keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos 1 907,06 Eur (11 218 x 0,17), o atsakovui iš ieškovo –7 007,69 Eur (8 443 x 0,83). Pritaikius priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, galutinai atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 5 100,63 Eur.
70. Taip pat bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 5,58 Eur. Atsižvelgus į ieškovo reikalavimų patenkinimo proporciją, iš kiekvienos iš šalių priteistina šių išlaidų dalis neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 11 07 įsakymu Nr. 1R-261/ 1K-355 (2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 redakcija) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos. Todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos. (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
71. Ieškovas turėjo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme – 2 326 Eur. Esant 0,17 patenkintų ieškovo reikalavimų dalims, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme – 395,42 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-04-18 sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškinius dėl tikrovės neatitinkančios, asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo bei tokios informacijos pašalinimo iš viešosios erdvės, teisės į atvaizdą ir teisės į privataus gyvenimo gerbimą pažeidimo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnio, Civilinio kodekso 2.22 straipsnio ir 2.24 straipsnio bei Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 ir 3 dalių pažeidimo, pareikštus atsakovui S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad YouTube kanale, S. M. asmeninėje paskyroje 2020-06-20 paskelbtame vaizdo įraše „Š. imperija“ apie A. P. paskelbti duomenys: „Baltarusijoje jis legalizuoja pinigus, kurie yra gauti iš kriminalinės veiklos čia, Lietuvoje“; „jisai tapo Lietuvos verslo stogu tenai, bet koks net ir stambus verslas ateidamas į Baltarusiją turėjo kalbėtis su Š.“; „Š. turi pavogęs tiek pinigų per savo gyvenimą“; 2020-08-22 YouTube kanale, S. M. asmeninėje paskyroje paskelbtame vaizdo įraše „D. T.“ apie A. P. paskelbti duomenys „yra labai konkretūs žmonės, kurie nuo šio žmogaus ir jo grupuotės rankos krito“; YouTube kanale, S. M. asmeninėje paskyroje 2020-12-13 paskelbtame vaizdo įraše „Š. žmonės“ apie A. P. paskelbti duomenys: „Tikras monstras. Kuris gali meiliai kalbėti, glėbesčiuotis ir paskui iš karto įsakyti žmogų nužudyti“; „bent jau man asmeniškai niekas kitas į galvą neateina, juo labiau, kad praėjo nemažai laiko ir pasižiūrėkite, kur yra kitų grupuočių vadovai ir kur yra A. P. – Š.“; „Ar tiesa, kad A. L., bendravęs su kriminalistais, žino, jog užsakovu buvo įvardintas A. P. – Š.? Ar tiesa, kad tas aprašytas mandagus ir aukštus užtarėjus turintis žmogus dar prieš 19 metų buvo A. P. – Š.? Ar tiesa, kad tas žmogus taip padidino savo įtaką, kad šiandien niekam nebeįdomu jo užsakyta 4 žmonių žmogžudystė?“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), garbę ir orumą.
Įpareigoti atsakovą S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), pašalinti: iš YouTube kanalo 2020-06-20 paskelbto vaizdo įrašo „Š. imperija“ duomenis apie A. P., a. k. (duomenys neskelbtini): „Baltarusijoje jis legalizuoja pinigus, kurie yra gauti iš kriminalinės veiklos čia, Lietuvoje“; „jisai tapo Lietuvos verslo stogu tenai, bet koks net ir stambus verslas ateidamas į Baltarusiją turėjo kalbėtis su Š.“„prarasti rėmėjai, kurie tiesiog nusprendė, kad reklamuotis šalia nusikaltėlio pavardės jiems nebeapsimokės“; „Š. turi pavogęs tiek pinigų per savo gyvenimą“; iš 2020-08-22 YouTube kanalo S. M. , a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės paskyros vaizdo įrašo „D. T.“ apie A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), paskelbtus duomenis „yra labai konkretūs žmonės, kurie nuo šio žmogaus ir jo grupuotės rankos krito“; iš YouTube kanalo 2020-12-13 S. M. , a. k. (duomenys neskelbtini), paskelbto vaizdo įrašo „Š. žmonės“ duomenis apie A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), „Tikras monstras. Kuris gali meiliai kalbėti, glėbesčiuotis ir paskui iš karto įsakyti žmogų nužudyti.“; „bent jau man asmeniškai niekas kitas į galvą neateina, juo labiau, kad praėjo nemažai laiko ir pasižiūrėkite, kur yra kitų grupuočių vadovai ir kur yra A. P. – Š.“; „Ar tiesa, kad A. L., bendravęs su kriminalistais, žino, jog užsakovu buvo įvardintas A. P. – Š.? Ar tiesa, kad tas aprašytas mandagus ir aukštus užtarėjus turintis žmogus dar prieš 19 metų buvo A. P. – Š.? Ar tiesa, kad tas žmogus taip padidino savo įtaką, kad šiandien niekam nebeįdomu jo užsakyta 4 žmonių žmogžudystė?“
Įpareigoti atsakovą S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), pašalinti iš YouTube kanalo 2020-06-20 paskelbto vaizdo įrašo „Š. imperija“ (ieškovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nuotrauka su užrašu „Mafija“) ieškovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nuotrauką.
Priteisti ieškovui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), neturtinės žalos atlyginimą – 3 350 Eur (tris tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt eurų).
Atmesti kitus ieškovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškiniuose dėl tikrovės neatitinkančios, asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo bei tokios informacijos pašalinimo iš viešosios erdvės, teisės į atvaizdą ir teisės į privataus gyvenimo gerbimą pažeidimo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnio, Civilinio kodekso 2.22 straipsnio ir 2.24 straipsnio bei Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 ir 3 dalių pažeidimo pareikštus reikalavimus.
Priteisti atsakovui S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 5 100,63 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą eurų ir šešiasdešimt tris euro centus).
Priteisti ieškovui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme – 395,42 Eur (tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir keturiasdešimt du euro centus).
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.