- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-870-212/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- S. T., V. T., V. V.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-870-212/2015
2015 m. gruodžio 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo J. V. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-724/2015 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovams S. T., V. T., V. V. dėl skolos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 7‘683,62 Eur skolos, 1‘413,79 Eur delspinigių, 1‘476,40 Eur palūkanų bei 318,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atsakovai 2010-06-17 solidariai pas jį pasiskolino 40‘000 Lt. Dalimis, iki 2011-06-11, grąžino 7‘683,62 Eur (13‘470 Lt). Kadangi atsakovai skolos laiku negrąžino, prašė priteisti iš jų negražintą skolos dalį, palūkanas bei delspinigius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Visagino miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovo naudai solidariai iš atsakovų 3 339,32 Eur skolos, 123,22 Eur delspinigių, 214 Eur palūkanų bei 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (3 676,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2014-02-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 108 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nustatė, kad ieškovas sutarties pasirašymo metu 2010-06-17 atsakovams perdavė 5‘000 Lt grynais, o 2010-06-21 į S. T. sąskaitą pervedė 20‘000 Lt. Byloje yra pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad ieškovas sutarties pasirašymo metu atsakovams perdavė 5‘000 Lt grynais pinigais. Visuose procesiniuose atsakovų pasirašytuose dokumentuose teigiama, kad pinigus gavo. Bylos nagrinėjimo metu tiek V. V., tiek V. T. ir S. T. teismo posėdžiuose apklausiami patvirtino, kad iš J. V. gavo 25‘000 Lt – 20‘000 Lt pervedus į S. T. sąskaitą, o 5‘000 Lt atidavus grynais sutarties pasirašymo dieną. Dėl to teismui nekilo jokių abejonių, kad atsakovams buvo paskolinta 25‘000 Lt t.y. 7‘240,50 Eurų.
Teismas netenkino ieškovo ieškinio visa apimtimi, kadangi ieškovas jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovams perdavė dar 15‘000 Lt, nepateikė ir pripažino, kad ieškovas perdavė atsakovams 25‘000 Lt. Atsakovai dalį skolos ieškovui grąžino, t. y. 2010-07-19, 2010-08-17, 2010-09-21,2010-10-18, 2010-11-18,2010-02-18, grąžino po 1‘250 Lt, o 2011-03-23 grąžino 1‘170 Lt, 2011-04-28 gražino 1‘000 Lt, 2011-05-30 grąžino 1‘300 Lt. Ieškovui grąžinta 13‘470 Lt arba 3‘901,18 Eur. Todėl atsakovai ieškovui yra skolingi 3‘339,32 Eur. Kadangi skolininkai neįvykdė prievolės, ieškovo reikalavimą priteisti delspinigius nuo 2013-08-28 iki 2014-02-27 laikė teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į Kasacinio teismo praktiką, teismas sprendė, kad delspinigių dydis turi būti sumažintas iki 0,02 procento, nes dalį skolos atsakovai grąžino ieškovui, todėl už delsimą grąžinti skolą priteisė 123,22 Eur.
Ieškovas žinodamas, jog atsakovai gera valia jam skolos nedengs, į teismą dėl skolos grąžinimo nesikreipė daugiau nei du metus, taip dirbtinai blogindamas atsakovų padėti ir didindamas palūkanas sau. Teismas nustatęs, kad negrąžinta skola yra 3‘339,32 Eur, ieškovo prašomos palūkanos, už jo nurodytą laikotarpį ir dydį, būtų 641,81 Eur. Tokia palūkanų suma yra aiškiai per didelė įvertinus negrąžintos skolos sumą, nes sudaro daugiau nei penktadalį nuo negrąžintos pinigų sumos. Todėl, teismas darė išvadą, jog ieškovo delsimas kreiptis į teismą daugiau nei du metus vertintinas kaip siekis pasipelnyti atsakovų sąskaitą ir prašymą priteisti tokio dydžio palūkanas vertino ne kaip įstatyminių kompensacinių palūkanų po skolos grąžinimo termino suėjimo, bet pelno palūkanų, todėl, atsižvelgdamas į tai, kad jo patirtus nuostolius kompensuoja priteisti delspinigiai, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, bei siekdamas adekvataus šalių interesų gynimo, mažino priteisiamų palūkanų dydį iki 214 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Visagino mieto apylinkės teismo 2015-07-27 sprendimą panaikinti iš dalies ir iš atsakovų dar solidariai priteisti 4‘344,30 Eur dalį skolos, 1‘290,57 Eur dalį delspinigių, 1‘262,40 Eur dalį palūkanų ir 210,08 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme bei 207,70 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2014-12-27 bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nepagrįstai nepripažino 40‘000 Lt paskolos, nes civilinėje byloje Nr. 2A-635-198/2012 Panevėžio apygardos teismas 2012-10-11 nutartimi atmetė atsakovų prašymą dėl 40‘000 Lt paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė bei nustatė jau priešingas aplinkybes. Be to, atsakovai yra jau dalį skolos gražinę, t. y. savo veiksmais patvirtino sandorį, todėl negali jo ginčyti. Atsakovai pagal paskolos sutartį apeliantui nėra grąžinę 7‘683,62 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog dalį prievolės atsakovai įvykdė, apeliantas sumažino net 5 kartus sutartus delspinigius, t. y. 2 kartus daugiau nei kiti teismai yra nustatę bei pripažinę ne per didelėmis. Nepagrįstai teismas sumažino delspinigių dydį iki 7,3 proc. dydžio metinių palūkanų, t. y. mažiau nei sutarties sudarymo metu palūkanų norma buvo Lietuvos banke. Mano, jog įstatymas neleidžia sutartas netesybas mažinti daugiau negu paskolos sutarties sudarymo dieną palūkanų norma buvusi Lietuvos banke. Nepriteistų delspinigių dydis yra 1‘290,57 Eur. Mano, jog už laikotarpį 2011-06-11 – 2013-08-27 turi būti paskaičiuotos 8,68 proc. dydžio metinės palūkanos, nes sutarties sudarymo metu tokia palūkanų norma buvo Lietuvos banke. Todėl teismas neteisėtai priteisė tik 214 Eur palūkanų, nors buvo reikalauta priteisti 1‘476,40 Eur.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai S. T. ir V. T. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog apeliantas dirbtinai pasididino sau palūkas, nes ilgą laiką nesikreipė į teismą; siekia pasipelnyti. Mano, jog teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, jog jų turtinė padėtis yra sunki, jokio nekilnojamojo turto neturi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2010-06-17 atsakovai V. V., V. T. ir S. T. su ieškovu J. V. sudarė sutartį, pagal kurią pasiskolino iš ieškovo 40‘000 Lt. Šalys skolą įsipareigojo grąžinti solidariai iki 2011-06-18. Atsakovai įsipareigojo už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną mokėti 0,5 proc. delspinigių nuo negrąžintos skolos dydžio (b. l. 4). Atsakovai grąžino dalį skolos, t. y. 13 470 Lt arba 3 901,18 Eur. Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų 7‘683,62 Eur skolos, 1‘413,79 Eur delspinigių, 1‘476,40 Eur palūkanų bei 318,8 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl nesančių įrodymų, kad atsakovams suteikė 40‘000 Lt paskolą bei dėl nepagrįstai sumažintų netesybų.
Iš civilinės bylos Nr. 2-60-844/2012 matyti, jog S. T. ir V. T. kreipėsi į teismą dėl 2010-06-17 sudarytos paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia (b. l. 1-6). Visagino miesto apylinkės teismas 2012-04-20 sprendimu atsisakė pripažinti 2010-06-17 paskolos sutartį sudarytą tarp V. V., V. T., S. T. bei J. V. negaliojančią. Panevėžio apygardos teismas 2012-07-04 nutartimi paliko galioti Visagino miesto apylinkės teismo 2012-04-20 sprendimą bei pripažino, jog V. V., V. T. ir S. T. pasiskolino iš J. V. 40‘000 Lt. Šalių sudarytoje sutartyje net kelis kartus yra nurodoma, jog skolinama suma yra 40‘000 Lt, išdėstytas skolos grąžinimo grafikas yra 40‘000 Lt sumai. Šalys sutartį pasirašė laisva valia, niekieno neverčiami, ją perskaitė bei suprato, kad pasiskolina 40‘000 Lt. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, įsiteisėjusiam Visagino miesto apylinkės teismo 2012-04-20 sprendimui, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovai iš ieškovo pasiskolino tik 25‘000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes daro išvadą, jog atsakovai iš ieškovo pagal sudarytą 2010-06-17 paskolos sutartį pasiskolino 40‘000 Lt (11‘584,80 Eur). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovai ieškovui jau yra sumokėję 13‘470 Lt (3‘901,18 Eur), iš atsakovų priteistina negrąžintos skolos suma yra 7‘683,62 Eur (11‘584,80 – 3‘901,18 =7‘683,62 Eur).
Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Pagal suformuotą teismų praktiką, iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-08 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-283/2012).
Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai sumažino palūkanas, kad skolininkai už naudojimąsi jo pinigais turi mokėti 8,86 proc. dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2011-06-11 iki 2013-08-27, nes sutarties sudarymo dieną tokia palūkanų norma buvo Lietuvos banke. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuomet paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Atsakovai sutartinius įsipareigojimus vykdė iki 2011-05-30. Tuo tarpu ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2014-02-27, t. y. beveik po trijų metų. Apeliantas matydamas, jog atsakovai negrąžina skolos pagal sutartį, turėjo imtis veiksmų skolai išieškoti, nedelsti beveik trejus metus ir skaičiuoti už visą tą laiką nesumokėtas palūkanas. Ieškovas turi teisę pasirinkti, ar jam kreiptis į teismą ir kada kreiptis, tačiau jo pareiga pagrįsti savo reikalavimus ir jis, skaičiuodamas palūkanas tokį ilgą laiką turi įrodyti, kad elgėsi vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 1-2 d.). Apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tokį ilgą delsimo išieškoti skolą laikotarpį esant pagrįstą ir objektyvų. Taigi, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadoms, kurių pagrindu palūkanos buvo sumažintos.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino delspinigius. Atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartis buvo vykdoma, paskola buvo mokama dalimis, į suformuotą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo sumažinti sutartyje numatytus delspinigius iki 0,02 proc. Įvertinus tai, kad atsakovai ieškovui negrąžino 7‘683,62 Eur skolos, tai iš atsakovų priteistina 282,76 Eur delspinigiai (7‘683,62 Eur x 0,02 % x 184 d.=282,76 Eur).
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keičiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose sudaro 525,77 Eur (524,13 Eur žyminis mokestis ir 1,64 Eur kitų išlaidų). Ieškovas pareiškė reikalavimą 10‘805,50 Eur sumai (ieškinyje neteisingai nurodyta ieškinio suma – 10‘573,80 Eur, atitinkamai nesumokėta 7,03 Eur žyminio mokesčio nuo ginčo sumos). Ieškovo reikalavimas patenkintas 75,71 proc. (8‘180,38 Eur), todėl proporcingai patenkintų reikalavimų sumai iš atsakovų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1, 2 d.). Įvertinus tai, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį, nesumokėjo 7,03 Eur, iš atsakovų priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma mažinama 7,03 Eur (525,77 € x 75,71 % - 7,03 € =391,03 €). Kadangi bylinėjimosi išlaidos solidariai negali būti priteistos, iš kiekvieno atsakovo priteistina po 130,34 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 7‘683,62 Eur (septynis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 62 euro centus) skolos, 282,76 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt du eurus 762 euro centus) delspinigių, 214 Eur (du šimtus keturiolika eurų) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2014-02-27 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo J. V., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) po 130,34 eur (vieną šimtą trisdešimt eurų 34 euro centus) bylinėjimosi išlaidų J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Kitą ieškinio dalį atmesti“.