- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-20
- Bylos Nr.
- 2-60-844/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-01362-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Vasiliauskas
- Ieškovas
- S. T., V. T.
- Atsakovas
- J. V., Viktor Vaitkevičiui
- Advokatai
- Viktoras Ošurkovas
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Nijolei Karlienei, dalyvaujant vertėjai Kristinai Špūraitei–Pupelienei, ieškovams S. T. ir V. T., ieškovų atstovui advokatui Viktorui Ošurkovui, atsakovams J. V. ir Viktor Vaitkevičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Visagine, ir V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Visagine, ieškinį atsakovams J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Visagine, ir Viktor Vaitkevičiui, a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai S. T. ir V. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. V. ir Viktor Vaitkevičiui dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, kuriuo prašo pripažinti 2010-06-17, sudarytą paskolos sutartį negaliojančia ir priteisti ieškovų S. T. ir V. T. naudai iš atsakovų J. V. ir Viktoro Vaitkevičiaus visas bylinėjimosi išlaidas.
Savo reikalavimus ieškovai S. T. ir V. T. ir jų atstovas advokatas Viktor Ošurkov tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu palaikė. Ieškovas S. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2010 metais, vasaros pradžioje, į juos kreipėsi jo žmonos V. T. brolis Viktor Vaitkevičius prašydamas paskolinti 25000 litų. Viktor Vaitkevičius sakė, kad jis Vilniuje padarė autoavariją ir nukentėjusieji reikalauja jo, kad jis skubiai jiems duotų 25000 litų, nes kitaip nukentėjusieji toje avarijoje susidoros su juo ir jo šeima. Viktor Vaitkevičius apie nukentėjusiuosius nieko konkrečiai neaiškino, nesakė nei kas jie tokie, kokia žala jiems padaryta, kodėl būtent reikalauja 25000 litų. S. T. jam pasakė, kad jis tokių pinigų neturi, tačiau pažadėjo paklausinėti savo pažįstamų, gal jie kartais galėtų paskolinti tokią pinigų sumą. Kadangi S. T. pažinojo J. V., žinojo, kad jis skolina pinigus, turėjo jo mobiliojo ryšio telefono numerį, todėl kreipėsi į J. V. prašydamas paskolinti pinigų. J. V. sutiko paskolinti pinigus, nors iš pradžių ir nelabai norėjo skolinti. Kad J. V. paskolins pinigų, S. T. pranešė Viktorui Vaitkevičiui. 2010-06-17, S. T., V. T. ir Viktor Vaitkevičius susitiko su J. V. ir sudarė paskolos sutartį. Šia sutartimi J. V. S. T., V. T. ir Viktor Vaitkevičiui paskolino 40000 litų, kuriuos skolininkai įsipareigojo solidariai grąžinti iki 2011-06-18. S. T. teigia, kad nors jiems reikėjo tik 25000 litų, tačiau pasirašydami paskolos sutartį, sutiko su sutartyje nurodyta 40000 litų paskolos suma, nes labai norėjo padėti Viktorui Vaitkevičiui. Teigia, kad realiai iš J. V. gavo ne 40000 litų, kaip nurodyta sutartyje, o tik 25000 litų, nes būtent tiek ir reikėjo Viktorui Vaitkevičiui sumokėti už avariją. Gautus 25000 litų S. T. perdavė Viktorui Vaitkevičiui. Perduodamas pinigus Viktorui Vaitkevičiui jokio pinigų perdavimo-priėmimo akto nepasirašė, nes juo pasitikėjo. Taip pat nepasirašė jokio pinigų perdavimo-priėmimo akto ir su J. V., kai iš jo gavo 25000 litų. Skolindamas pinigus J. V. sakė, kad 25000 litų jie gaus, tačiau 15000 litų bus jam kaip uždarbis už suteiktą paskolą. Su visomis J. V. siūlomomis paskolos sąlygomis ieškovai sutiko. Viktoras Vaitkevičius kas mėnesį mokėjo po 1250 litų. Šiuos pinigus jis atveždavo S. T., o šis juos perduodavo J. V., o šis pasirašydavo, kad S. T. grąžino jam dalį paskolos, J. V. ranka surašytuose kvituose. J. V. atvykdavo pasiimti dalies pinigų pas S. T. į namus. S. T. paaiškino, kad jis suprato visas paskolos sutarties, sudarytos 2010-06-17, sąlygas. S. T. paaiškino, kad jis atsisako nuo ieškinyje nurodytų teiginių, kad Viktoras Vaitkevičius, praėjus porai mėnesių po sandorio su atsakovu J. V., sudarymo, prasitarė ieškovams, kad pinigai, kuriuos jis skolino buvo reikalingi ne dėl žmogaus sužalojimų gydymo, o tam, kad atlyginti vyrams už prarastą kažkokį krepšį. Atsisakė nuo teiginių, kad atsakovas Viktor Vaitkevičius jam pasakė, kad jis pervežinėjo traukiniu, šilumvežio kabinoje darbo metu, krepšiuose narkotines medžiagas ir neaiškiom aplinkybėm šis krepšys pradingo, todėl vyrai, kurie turėjo šį krepšį paimti iš jo, kurį atsakovas Viktoras Vaitkevičius prarado, pareikalavo iš jo sumokėti už prarastą krepšį 25 000 litų, arba jis turės problemų ir jeigu S. T. su žmona būtų žinoję, kad pinigai atsakovui Viktorui Vaitkevičiui buvo reikalingi „neaiškiems-nešvariems" darbeliams, tai yra už prarastus narkotikus sumokėti, būtų nė už ką nesutikę pasirašinėti paskolos sutarties, ir tuo labiau priimti įsipareigojimą solidariai su atsakovo V. V. dėl skolos grąžinimo. S. T. teigia, kad taip nebuvo, nes jis tuo metu nelabai suprato ką rašo ieškinyje. Patvirtino, kad S. T. ir V. T. iš J. V. skolindami pinigus tik norėjo padėti Viktorui Vaitkevičiui išvengti nemalonumų dėl padaryto autoįvykio. Vėliau Viktoras Vaitkevičius nebedavė pinigų S. T. už J. V. suteiktą paskolą, sakydamas, kad neturi iš ko daryti įmokas už J. V. suteiktą paskolą. S. T. dėl to pradėjo nerimauti, nes žinojo, kad ir jis su žmona atsakingi už tą paskolą, todėl ir kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami paskolos sutartį pripažinti negaliojančia. Patvirtino, kad tuo metu, kai skolinosi iš J. V. pinigus, Viktor Vaitkevičius dirbo geležinkelininku.
Šalies argumentai
Ieškovė V. T. teismo posėdžio metu davė tokius pačius paaiškinimus, kaip ir ieškovas S. T..
Atsiliepimas
Atsakovas J. V. pateiktame atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Savo atsiliepime į pareikštą ieškinį ir teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad skolininkai S. T., V. T. ir Viktor Vaitkevičius 2010-06-17, pasirašė 40000,00 Lt., paskolos sutartį, kurioje prisiėmė solidarią prievolę, todėl nesutinka su ieškovų reikalavimu pripažinti šią sutartį negaliojančia. Nurodė, kad sandoris yra neteisėtas ir negalioja, kai yra neteisėtas ne tik jo objektas, bet ir tikslas. Niekas negali įpareigoti pažeisti įstatymą kito, kitų asmenų teisės pažeisti, daryti nusikaltimus. Negalioja sandoris, kurio tikslas apeiti įstatymą. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad jis skolindamas skolininkams pinigus, pažeidė įstatymą, jų teises, vertė daryti nusikaltimus. Duomenų, kad skolininkai neveiksnūs nėra, paskolos sutarčiai notarinė forma nėra privaloma. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad 2010-06-17, paskolos sutartis prieštarautų viešai tvarkai ar gerai moralei. Taip pat J. V. teismo posėdyje paaiškino, kad jis paskolino ieškovams S. T., V. T. ir atsakovui Viktor Vaitkevičiui solidariai 40000 litų, kuriuos atsakovai įsipareigojo jam grąžinti iki 2010-06-17, tačiau grąžino minėtos sumos dalį, tai gali būti 13470 litų. Teigia, kad ieškovas S. T. jį pats susirado ir prašė jo paskolinti pinigų. Su visomis pinigų paskolos sąlygomis ieškovai ir atsakovas Viktor Vaitkevičius sutiko. Pinigų paskolinimą ieškovams ir atsakovui Viktor Vaitkevičiui įrodo byloje pateikta paskolos sutartis, kuria atsakovas prašo vadovautis. Teigia, kad už paskolos grąžinimo termino praleidimą ieškovai pagal įstatymą privalo mokėti palūkanas (LR CK 6.874 str.), kadangi be atsakovo J. V. sutikimo naudojosi jo piniginėmis lėšomis. Nurodo, kad tarp trijų skolininkų pagal byloje esančią paskolos sutartį kilo ginčas, kurio, sudarant sutartį nebuvo, todėl mano, kad jo, kaip atsakovo sąskaita, ieškovai nutarė išvengti prievolės jam. Nurodo, kad ieškovai teigdami, kad sutartis buvo sudaryta apgaule, į policiją nesikreipė. Prašo priteisti jo naudai byloje turėtas 3,35 litų kopijavimo išlaidas. Taip pat paaiškino, kad S. T. tuo metu, kai prašė paskolinti pinigų, neaiškino jam, kam jam reikalingi pinigai. Jis, kalbėdamas apie paskolą, elgėsi visiškai ramiai. Trapaškos iš jo ir anksčiau skolinosi pinigų, jie buvo patikimi klientai. Patikslino, kad 2010 metų birželio mėnesį jam paskambino S. T. ir paprašė vakare ateiti pas jį. Kada J. V. atėjo pas Trapaškas į namus, jie jam paaiškino, kad jiems reikia 40000 litų. Kam jiems buvo reikalingi pinigai Trapaškos jam neaiškino. Jiems jis paskolino pinigus, nes Trapaškos minėjo, kad V. T. brolis Viktor Vaitkevičius dirba geležinkelininku ir gerai uždirba, todėl jis gali būti garantu, kad paskola J. V. bus grąžinta. Skolinant pinigus J. V. iš karto tokios pinigų sumos t.y. 40000 litų neturėjo. Juos teko surinkti. Pinigus atnešė į Trapaškų butą, kur tuo metu buvo visi trys skolininkai, ir juos jiems perdavė. Jokių pinigų perdavimo-priėmimo dokumentų nepasirašinėjo. Pasirašant paskolos sutartį visi skolininkai su jos sąlygomis sutiko ir neprieštaravo. Skolininkai sutartį pasirašė laisva valia. Šiai dienai J. V. skolininkai nėra grąžinę apie 26000 litų, minėtos paskolos. Šiuo metu skolininkai jam nebemoka už suteiktą paskolą. J. V. teigia, kad nežinojo, jog skolą už suteiktą paskolą jam grąžina Viktor Vaitkevičius. Teigia, kad Viktoro Vaitkevičiaus jis nepažinojo ir jam tikrai nebūtų skolinęs pinigų. Dėl paskolos su juo bendravo S. T., todėl manė, kad ir skolą dalimis jam moka S. T.. 40000 litų, kurie buvo paskolinti skolininkams yra jo asmeninės lėšos. Paskolos suteikimo pagrindinis iniciatorius buvo S. T..
Atsakovas Viktoras Vaitkevičius teisme atsisakė nuo savo atsiliepime į ieškovų ieškinį nurodytų aplinkybių, kuriame buvo nurodęs, kad su ieškiniu, kad ieškovai prašo pripažinti 2010-06-17, paskolos sutartį 40 tūkstančių litų sudarytos tarp S. T., V. T. ir Viktoro Vaitkevičiaus ir atsakovo J. V. negaliojančia ir priteisti S. T. ir V. T. naudai iš Viktoro Vaitkevičiaus ir J. V. visas bylinėjimosi išlaidas, teigdami, kad sutartis sudaryta apgaulės būdu pasinaudojant ieškovų pasitikėjimu, nesutinka. Tuo metu Viktoras Vaitkevičius nurodė, su J. V. jį supažindino S. T. ir kaip iki sutarties sudarymo, taip ir ateityje, su juo palaikė santykius tik jis t.y. pinigai 20 tūkstančių litų buvo pervesti į S. T. banko sąskaita ir 5 tūkstančiai litų perduoti asmeniškai. Iš gautų 25 tūkstančių litų sumos, pinigai 15 tūkstančių litų buvo perduoti Viktorui Vaitkevičiui, o 10 tūkstančių litų S. T. pasiliko savo poreikiams tenkinti. Vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus, Viktoras Vaitkevičius nuo 2010-07-18, iki 2011-06-18, kas mėnesį atiduodavo S. T. pinigus po 1250 litų atsiskaitymui su J. V., ką patvirtina pateikti teismui kvitai, kad J. V. gaudavo iš S. T. po dalį skolos. Kaip dabar išaiškėjo, prie sutarties vykdymo ieškovai neprisidėjo nei vienu litu. Jeigu įrodoma, kad pinigai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų, nei nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ( LR CK 6. 875 str. 3 d.). Teigė, kad su ieškinyje jam keliamais reikalavimais nesutinka, mano, kad jie nepagrįsti ir dėl nežinomu jam aplinkybių yra ieškovų apšmeižtas. 2010 metais pinigai jam buvo reikalingi šeimos poreikiams tenkinti. Nurodė, kad pagal LR CPK 180 str., teismas turi priimti tirti ir vertinti įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Ieškovai nepateikė nei vieno įrodymo pagrindžiančio jų išdėstyta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Viktor Vaitkevičius jau paaiškino, kad jis pripažįsta ieškovų ieškinį ir parodė, 2010 metai jis Vilniuje padarė autoavariją dėl kurios buvo kaltas. Atvažiavo pas savo sesę V. T. ir jos paklausė ar ji gali jam paskolinti 25000 litų. Kada padarė avariją, dėl kurios buvo kaltas, į policiją nesikreipė. Iš jo nukentėjusieji reikalavo 25000 litų, kaip žalos atlyginimo. Jie jam sakė kad jeigu jis jiems neduos 25000 litų, tai bus susidorota su juo ir jo šeimos nariais. Viktor Vaitkevičius dėl tokių nukentėjusiųjų grasinimų į policiją nesikreipė. Kada savo sesers paprašė paskolinti pinigų, ji su savo vyru S. T. jam pasakė, kad jie patys tokių pinigų neturi, tačiau paprašys J. V., kad jis paskolintų jų. ViktorasVaitkevičius J. V. nepažinojo. Dėl paskolos su J. V. tarėsi S. T.. 2010-06-17, J. V. paskolino 25000 litų, nors sutartyje buvo nurodyta, kad jis skolina 40000 litų. Nepaisant to, su J. V. sutarties sąlygomis visi sutiko ir pasirašė paskolos sutartį, nes labai buvo reikalingi pinigai. Gautus pinigus t.y. 25000 litų, Viktoras Vaitkevičius atidavė avarijoje nukentėjusiems asmenims. Kad jiems perduoda pinigus jokio pinigų pėdavimo-priėmimo akto nepasirašė. Paaiškino, kad negali pateikti jokių įrodymų, kad jis padarė avariją 2010 metais ir, kad dėl jos yra kaltas. Taip pat negali pateikti jokių įrodymų apie nukentėjusiuosius ir kad jiems perdavė 25000 litų, kuriuos pasiskolino iš J. V.. Patikslino, kad asmeniškai neprašė J. V. paskolinti pinigų, tai padarė S. T.. Supranta, kad 2010-06-17, sutartimi prisiėmė įsipareigojimus ir sutinka J. V. grąžinti 25000 litų skolą. 40000 litų iš J. V. nesiskolino. Patikslino, kad kai skolinosi pinigus dirbo geležinkelininku, uždirbdavo pinigų, tačiau vėliau dėl asmeninių problemų nebegalėjo duoti S. T. pinigų skolai padengti, todėl paskola J. V. nebuvo grąžinama. Supranta, kad S. T. ir V. T. buvo pagrindas nerimauti dėl negrąžinamos paskolos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovai teismui pateikė sutarties kopiją, o atsakovas J. V. sutarties originalą, kur nurodyta, kad 2010-06-17 ieškovai S. T., V. T. ir atsakovas Viktor Vaitkevičius solidariai pasiskolino iš J. V. 40000 (keturiasdešimt tūkstančių) litų. Skolą įsipareigojo grąžinti solidariai iki 2011-06-18. Už kiekvieną uždelstą skolos dalies grąžinimo dieną įsipareigojo mokėti 0,5 proc., delspinigių nuo negrąžintos skolos dydžio. Įsipareigojo papildomai negu nurodyta sutartyje 40000 litų, skolą grąžinti solidariai taip: iki 2010-07-18, grąžinti 1250 litų, iki 2010-08-18, grąžinti 1250 litų ir t.t., iki kiekvieno kito mėnesio 18 dienos, iki 2011-06-11, grąžinti 26250 litų (b.l. 7; 50).
Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. yra numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Paskolos gavėjai privalo grąžinti gautą paskolą sutartyje ar įstatymo nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str.). Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (Lietuvos Respublikos CK 6.261, 6.210 str.). Paskolos gavėjų prievolės paskolos teisiniuose santykiuose apima ne tik paskolos sumos grąžinimą paskolos davėjui, bet palūkanų pagal sutartį mokėjimą (Lietuvos Respublikos CK 6.870 str. 1 d., 6.872 str.). Paskolos gavėjų prievolei pagal paskolos sutartį dėl palūkanų už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo taikomi bendrieji prievolių pabaigos pagrindai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.123 str. 1 d., prievolė pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdoma.
LR CK 6.870 str. 1 d., numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.
Minėto straipsnio 2 dalis, numato, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.
LR CK 6.871 str. 1 d., numato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų.
To paties straipsnio 3 d., numato, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.
Teismo posėdžio metu ieškovai S. T., V. T. ir atsakovas Viktoras Vaitkevičius patvirtino, kad jie iš J. V. pasiskolino pinigų, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2011-06-18. Nors ieškovai S. T. ir V. T. bei atsakovas Viktoras Vaitkevičius teigia, kad jie iš J. V. pasiskolino tik 25000 litų, o ne 40000 litų, tačiau jie teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, kurie paneigtų tokius jų teiginius ( LR CPK 178 str., numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti).
Ieškovai patvirtino, kad J. V. susirado patys, nes norėjo atsakovui Viktorui Vaitkevičiui išvengti nemalonumų dėl padaryto autoįvykio. Tačiau, kad iš tikrųjų buvo padarytas autoįvykis, tiek ieškovai tiek atsakovas Viktoras Vaitkevičius teismui nepateikė jokių duomenų, o Viktoras Vaitkevičius apie paties įvykio aplinkybes teismui pasakojo nenuosekliai, netiksliai, nenoromis, vengdamas bet kokio aiškumo.
Ieškovas S. T. ir atsakovas V. V., teismo posėdžio metu jau priešingai, negu savo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, aiškino pinigų skolinimosi aplinkybes. S. T. posėdžio metu teigė, kad suklydo ieškinyje nurodydamas, kad V. V. jį apgavo ir jam melavo, kad pinigai jam yra reikalingi, tam, kad išgelbėti šeimą nuo galimo susidorojimo, o Viktor Vaitkevičius tiksliai negalėjo paaiškinti, kam jam buvo reikalingi pinigai, kuriuos skolinosi iš J. V., nebeteigė, kad dalį pinigų sumos iš bendros paskolos, gavo ir S. T.. Tokie proceso dalyvių veiksmai vertintini kritiškai, kaip jų nenoras bylą išnagrinėti teisingai. Be to jie neparemti jokiais įrodymais.
J. V. sutiko paskolinti S. T., V. T. ir Viktorui Vaitkevičiui pinigų. Sutartis, kaip patvirtino visos minimos paskolos šalys, buvo sudaryta laisva valia, ir dėl sutarties įvykdymo sąlygų nebuvo jokių prieštaravimų. J. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis turėjo grynųjų pinigų ir jeigu žmogus į jį kreipdavosi prašydamas paskolinti, tai jis ir paskolindavo. Taip pat buvo ir su Trapaškomis. Paskolos gavimo iniciatorius buvo S. T., kuris daugiausiai ir bendravo su Juozu vareika dėl paskolos gavimo.
Sandoris yra neteisėtas ir negalioja, kai yra neteisėtas ne tik jo objektas, bet ir tikslas. Niekas negali įsipareigoti ar įpareigoti kito pažeisti įstatymą, kitų asmenų teises, daryti nusikaltimus. Negalioja sandoriai, kuriais siekiama padaryti žalos kitam asmeniui. Negalioja sandoris, kurio tikslas apeiti įstatymą.
Ieškovai nepateikė įrodymų, kad ieškovas J. V., kaip fizinis asmuo, skolindamas pinigus S. T., V. T. pažeidė įstatymą, bei S. T. ir V. T. teises, ar vertė juos daryti nusikaltimus. Duomenų, kad 2010-06-17, sudarant sutartį tarp J. V., S. T., V. T. bei Viktoro Vaitkevičiaus dėl pinigų paskolinimo, tiek J. V., tiek S. T., tiek V. T., tiek Viktoras Vaitkevičius buvo neveiksnūs, teismui nepateikta. Visos sutarties šalys teisme patvirtino, kad paskolos sutarties sąlygos visiems buvo suprantamos ir aiškios. 2010-06-17, minimos paskolos sutarčiai notarinė forma nėra privaloma.
Taip pat teismui nepateikta įrodymų, kad 2010-06-17, tarp J. V., S. T., V. T. ir Viktoro Vaitkevičiaus sudaryta sutartis dėl 40000 litų paskolos, prieštarautų viešajai tvarkai ar moralei.
Teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovai S. T., V. T. ir Viktoras Vaitkevičius grąžino dalį 40000 litų paskolos kreditoriui J. V. (b.l. 10; 11; 12).
LR CK 1.79 str. 2 d. 1 p., numato, jog preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai ji įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti: sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė. Tai reiškia, kad šalis, turinti teisę pareikšti reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu, patvirtinusi sandorį netenka teisės jį ginčyti. Patvirtindama ji dar kartą išreiškia savo valią t.y. sudaro sandorį. Įstatymas nenustato tokio patvirtino formos ir sąlygų. Teismui nepateikta duomenų, kad J. V. sandorio patvirtinimą iš Trapaškų gavo vartojant prievartą, grasinant, apgaule, pasinaudojant nežinojimu. Patvirtintas sandoris tampa neginčijamas.
Valią galima išreikšti ne tik žodžiu ar raštu, bet ir tam tikrais konkliudentiniais veiksmais. Jeigu sandorio šalis sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė, tai preziumuojama, kad ji sandorį patvirtino.
Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta objektyvių duomenų, nėra įrodymų, kad pasirašydami paskolos sutartį su J. V. 40000 litų sumai, ieškovai S. T., V. T., atsakovas Viktoras Vaitkevičius būtų nežinoją visų sutarties aplinkybių, patyrė prievartą, grasinimą, ar buvo apgauti, suklydo.
Atsakovas J. V. teisme paaiškino, kad ieškovai jam net nesakė, kam jiems yra reikalingi pinigai. Tai teisme patvirtino ir patys ieškovai ir paminėjo, kad paskolos sutarties sąlygos ir jos įvykdymo sąlygos jiems buvo suprantamos ir aiškios.
Iš byloje esančių pinigų grąžinimo kvitų, kuriais J. V. buvo dalimis grąžinama 40000 litų paskola, matyti, kad J. V. pinigus mokėjo S. T. (b.l. 10-12). Tą patį teisme patvirtino ir visos paskolos sutarties šalys.
Ieškovų ir atsakovų teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai įrodo aplinkybę, kad atsakovai S. T. ir V. T. grąžindami skolą J. V. dalimis, pripažino su juo 2010-06-17, sudarytą paskolos sutartį dėl 40000 litų skolos, todėl jie neturi teisės jos ginčyti, todėl ieškovų ieškinys atmetamas.
Atmetant ieškinį, vadovaujantis LR CPK 93 str. 1 d., iš ieškovų priteistinas 1520,00 Lt., žyminis mokestis, kurio mokėjimas jiems buvo atidėtas 2012-01-02, Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi, 43,73 Lt., pašto išlaidos į valstybės biudžetą ir 3,35 Lt., bylinėjimosi išlaidų atsakovo J. V. naudai. Kadangi ieškovai yra du, bylinėjimosi išlaidos priteistinos kiekvienam iš jų lygiomis dalimis (LR CK 6.5 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263–265 str., 270 str.,-
nusprendžia:
Ieškovų S. T. ir V. T. ieškinį dėl 2010-06-17, paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti.
Priteisti iš atsakovo S. T. 760,00 Lt (septynis šimtus šešiasdešimt Lt 00 ct) žyminio mokesčio, 21,87 Lt (dvidešimt vieną Lt 87 ct) pašto išlaidų, viso 781,87 Lt (septynis šimtus aštuoniasdešimt vieną Lt 87 ct) sumą į valstybės biudžetą (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovės V. T. 760,00 Lt (septynis šimtus šešiasdešimt Lt 00 ct) žyminio mokesčio, 21,87 Lt (dvidešimt vieną Lt 87 ct) pašto išlaidų, viso 781,87 Lt (septynis šimtus aštuoniasdešimt vieną Lt 87 ct) sumą į valstybės biudžetą (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo S. T. 1,68 Lt (vieną Lt 68 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo J. V. naudai.
Priteisti iš atsakovės V. T. 1,68 Lt (vieną Lt 68 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo J. V. naudai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Visagino miesto apylinkės teismą.