Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-10-11 · Civilinė byla Nr. 2A-635-198/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-11
Bylos Nr.
2A-635-198/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas, Birutė Jonaitienė (pran.)
Ieškovas
S. T., V. T.
Atsakovas
J. V., V. V.

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-635-198/2012

Vaidas Vasiliauskas Teisminio pr. Nr. 2-11-3-01362-2011-3
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.2; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų S. T. ir V. T. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2012-04-20 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-60-844/2012 pagal ieškovų S. T. ir V. T. ieškinį atsakovams J. V. ir V. V. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai S. T. ir V. T. ieškiniu prašė pripažinti 2010-06-17 sudarytą paskolos sutartį negaliojančia ir priteisti ieškovų S. T. ir V. T. naudai iš atsakovų J. V. ir V. V. visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai paaiškino, kad 2010 metų vasaros pradžioje į juos kreipėsi V. T. brolis V. V. prašydamas paskolinti 25 000 Lt, kurių jam reikėjo autoįvykio žalai atlyginti. Ieškovai tokios sumos nurodė neturėję, todėl kreipėsi į atsakovą J. V., prašydami paskolinti nurodytą sumą. 2010-06-17 S. T., V. T. ir V. V. susitiko su J. V. ir sudarė paskolos sutartį. Šia sutartimi J. V. S. T., V. T. ir V. V. paskolino 40 000 Lt, kuriuos skolininkai įsipareigojo solidariai grąžinti iki 2011-06-18. Ieškovai nurodė, kad iš J. V. gavo tik 25 000 Lt sumą, tačiau pasirašydami paskolos sutartį, sutiko su sutartyje nurodyta 40 000 Lt paskolos suma, nes labai norėjo padėti V. V.. Skolindamas pinigus J. V. sakė, kad 25 000 Lt jie gaus, tačiau 15 000 Lt bus jam kaip uždarbis už suteiktą paskolą. Po poros mėnesių nuo sutarties sudarymo ieškovai sužinojo, jog V. V. šios sumos reikėjo kitiems tikslams nei žalai, padarytai autoįvykio metu, atlyginti. Ieškovai nurodė, kad jei būtų žinoję, kam iš tiesų V. V. buvo reikalinga paskolos suma, sutarties nebūtų pasirašę.

Žemesnės instancijos teismas

Visagino miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 20 d. sprendimu S. T. ir V. T. ieškinį dėl 2010-06-17 paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė, priteisė iš atsakovų S. T. ir V. T. po 760,00 Lt žyminio mokesčio ir 21,87 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą, J. V. naudai priteisė iš atsakovų S. T. ir V. T. po 1,68 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovai S. T., V. T. ir atsakovas V. V. patvirtino, kad jie iš J. V. pasiskolino pinigų, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2011-06-18. Ieškovai teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jų teiginius, jog iš atsakovo J. V. pasiskolino ne 40 000 Lt, o tik 25 000 Lt. Nei ieškovai, nei atsakovas V. V. nepateikė jokių duomenų, jog autoįvykis tikrai buvo padarytas. Teismas pažymėjo, kad ieškovai ieškinyje ir teismo posėdžio metu skirtingai aiškino pinigų skolinimosi aplinkybes, atsakovas V. V. negalėjo tiksliai nurodyti, kam jam buvo reikalinga pasiskolinta suma, nenoromis pasakojo minėtas aplinkybes. Teismas tokius proceso dalyvių veiksmus vertino kritiškai, kaip jų nenorą bylą išnagrinėti teisingai, pažymėjo, jog nurodomos aplinkybės neparemtos įrodymais. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas J. V., skolindamas ieškovams ir atsakovui pinigus, pažeidė įstatymą ar ieškovų teises, ar vertė juos daryti nusikaltimus. Byloje nėra duomenų, jog kuri nors sutarties šalis būtų buvusi neveiksni ar kad sudaryta sutartis prieštarautų viešajai tvarkai ar moralei. Visos sutarties šalys teisme patvirtino, kad paskolos sutarties sąlygos visiems buvo suprantamos ir aiškios, 2010-06-17 paskolos sutarčiai notarinė forma nėra privaloma. Teismas nustatė, kad dalį paskolos S. T. ir V. T. J. V. jau yra grąžinę, t. y. dalį prievolės įvykdę, todėl vadovaujantis LR CK 1.79 str. 2 d. 1 p., ieškovai, savo veiksmais patvirtinę sandorį, netenka teisės jį ginčyti. Teismas, remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, teismo posėdžio metu šalių duotais paaiškinimais, darė išvadą, jog S. T. ir V. T. grąžindami skolą J. V. dalimis, pripažino su juo 2010-06-17 sudarytą paskolos sutartį dėl 40 000 Lt skolos, todėl jie neturi teisės paskolos sutarties ginčyti, ir ieškovų ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Ieškovai S. T. ir V. T. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2012-04-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti 2010-06-17 sudarytą paskolos sutartį negaliojančia, nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Apeliantai nurodė, kad 2010 m. atsakovas V. V. kreipėsi į juos, prašydamas paskolinti pinigų ir nurodė, jog jam ir jo šeimai grėsė pavojus. V. V. pažadėjo, kad J. V. pats grąžins visą paskolos sumą, tam įkeis savo butą, adresu (duomenys neskelbtini), Zarasuose. Apeliantai nurodė, jog atsakovas V. V. juos apgavo, kadangi pasiskolintą sumą panaudojo ne žalai atlyginti, kaip teigė, tačiau neaišku kam. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į atsakovo V. V. prisipažinimą, kad pinigai buvo gauti apgaulės būdu. Ieškovai pabrėžė sudarant sutartį neabejoję, jog V. V. gautus pinigus panaudos žalai atlyginti ir šių pinigų suma bus panaikintas grėsęs jam ir jo šeimai pavojus. Be to, ieškovai nurodė tikėję, jog skolą atsakovas V. V. grąžins pats nustatytu terminu. Atsakovas J. V. nepagrįstai nurodė paskolinęs 40 000 Lt grynais pinigais, kadangi byloje yra rašytinis įrodymas – S. T. banko sąskaitos išrašas, kuris patvirtina, jog J. V. 2010-06-21 pervedė 20 000 Lt S. T., o 5 000 Lt perdavė grynais pinigais. Teismas nevertino šio įrodymo ir be pagrindo patikėjo J. V., nors šis neįrodė ieškovams perdavęs 40 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė, jog ieškovas S. T. yra neįgalus dėl galvos traumos, serga epilepsija, o ieškovė V. T. paskolos sudarymo metu buvo išgąsčio būsenoje, todėl V. V. pasinaudojo savo seserimi. Apeliantai nurodė, jog atsakovas V. V. privalo paskolintus pinigus grąžinti pats, kadangi pinigai iš J. V. buvo išvilioti apgaunant ieškovus.

Atsiliepimas

Atsakovas J. V. atsiliepimu prašė apeliantų S. ir V. T. apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas pažymėjo, jog nagrinėjant bylą solidarūs skolininkai S. ir V. T. bei V. V. keitė savo parodymus. Ginčas kilęs tarp skolininkų, apeliantai dalį prievolės yra įvykdę, todėl nepagrįstai prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo sprendimą. Apeliantai tarp jų ir V. V. kilusius nesutarimus nori išspręsti atsakovo J. V. sąskaita, todėl jų reiškiamas reikalavimas J. V. atžvilgiu yra nepagrįstas.

Atsakovas V. V. atsiliepimu prašė Visagino miesto 2012-04-20 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovų apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovų su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Atsakovas nurodė, kad teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes bei įvertino įrodymus. Paskolos gavimo iniciatoriais buvo veiksnūs ieškovai, kuriems sutarties sąlygos buvo aiškios ir suprantamos, sandoris iš dalies įvykdytas. Ieškovai apeliaciniame skunde nepateikė nei vieno argumento dėl teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad ieškovai S. T., V. T. bei atsakovas V. V. 2010-06-17 Sutartimi pasiskolino iš J. V. 40 000 Lt, kuriuos įsipareigojo solidariai grąžinti iki 2011-06-18, o už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną įsipareigojo mokėti 0,5 proc. delspinigių (b. l. 50). Sutartis yra dvišalis arba daugiašalis sandoris, t. y. dviejų ar daugiau ją sudarančių asmenų suderintos valios, nukreiptos sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ar pareigas, išraiška. Civilinių teisinių santykių dalyviai yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį, gali savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnis). Sutartys gali būti pripažintos negaliojančiomis įstatymuose nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Ieškovai teigia, kad paskolos sutartį pasirašė dėl apgaulės, t. y. dėl to, jog galvojo, kad ieškovės V. T. broliui V. V. ir jo šeimai grėsė pavojus. CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Ieškinyje ieškovai S. ir V. T. nurodė, kad atsakovas V. V. sudarant sutartį teigęs, jog jo šeimai gresia pavojus, jei jis negrąžins 25 000 Lt, tačiau ieškovai vėliau sužinojo, kad pasiskolintus pinigus V. V. panaudojo atlyginti už prarastas gabentas narkotines medžiagas. Teismo posėdžio metu ieškovai nurodė, kad ieškinyje suklydo nurodydami aplinkybes, liečiančias narkotines medžiagas, paaiškino, kad atsakovas V. V. šiuos pinigus panaudojo kitiems tikslams, tačiau nenurodė, kokiems konkrečiai. Atsakovas V. V. nurodydamas sutarties pagrindu gautų pinigų paskirtį taip pat aplinkybes nurodė neaiškiai, iš pradžių teigė, kad 10 000 Lt buvo palikti ieškovams, vėliau, kad ieškovai jokių pinigų negavo. CK 1.91 str. 6 d. numato, kad jei apgaulę panaudojo ne kita sandorio šalis, o trečiasis asmuo, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jei kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti šiuos faktus. Ieškovai nenurodė ir neįrodinėjo kreditoriaus J. V. netinkamo elgesio ar veiksmų, kuriais jis būtų suklaidinęs ieškovus ar kitaip apgaulės būdu įtikinęs juos pasirašyti sudaromą paskolos sutartį. Ieškovai pažymėjo, jog suprato ir sutiko su sutarties sąlygomis. Atsakovas kreditorius J. V. paaiškino, kad jo niekas neinformavo apie tai, kam bus naudojama paskolos suma, ieškovai S. ir V. T., atsakovas V. V. neįrodinėjo priešingai. Sudarytoje paskolos sutartyje skolinamos sumos panaudojimo tikslai taip pat nebuvo nurodyti. Šiuo atveju konstatuotina, jog atsakovas J. V. buvo sąžininga paskolos sutarties šalis. Ieškovai pripažino gavę pinigų sumą pagal šią paskolos sutartį, t. y., jog atsakovas J. V. įvykdė savo prievoles pagal sudarytą sutartį. Kadangi atsakovo J. V. nesąžiningumo nagrinėjamu atveju nėra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė paskolos sutartį pripažinti negaliojančia.

CK 1.79 str. numato, kad šalis, turinti teisę sandorį ginčyti, gali jį patvirtinti. Preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jei sandorį iš dalies ar visiškai įvykdė. Patvirtinusi sandorį, šalis netenka teisės jį ginčyti. Nors ieškovas S. T. nurodė, kad paskolos sutartį pasirašė būdamas prastos sveikatos, po epilepsijos priepuolio, o ieškovė V. T. pažymėjo, kad sudarant sutartį buvo ištikta efekto ir baimės dėl brolio šeimos saugumo, tačiau pažymėtina, kad ieškovai patys nurodė po kelių mėnesių nuo sutarties sudarymo sužinoję apie tikruosius paskolos panaudojimo tikslus, bet vis dėl to, nuo 2010-07-19 iki 2011-05-30 sumokėjo kreditoriui 11 paskolos grąžinimo įmokų (b. l. 10-12), taip patvirtindami, jog sutinka su pasirašyta sutartimi. Ieškovai tik po pusantrų metų kreipėsi į teismą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, taigi per visą šį laikotarpį turėjo suvokti sudarytos sutarties ir jos sąlygų esmę bei tai, kad kartu su V. V. įsipareigojo grąžinti pasiskolintą 40 000 Lt sumą. Be to, nors ieškovai ir teigia, kad pasiskolino tik 25 000 Lt, tačiau tam patvirtinti nėra jokių įrodymų. Pateiktas S. T. banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad J. V. jam 2010-06-21 pervedė 20 000 Lt, tačiau pervesta suma neatitinka ieškovų nurodomos pasiskolintos 25 000 Lt sumos dydžio, iš išrašo nėra aišku, ar ši suma pervesta pagal ginčijamą paskolos sutartį ar pagal kurį kitą susitarimą, o be to, pasirašytoje sutartyje kelis kartus nurodoma, kad skolinama suma yra 40 000 Lt, išdėstytas skolos grąžinimo grafikas, pagal kurį taip pat darytina išvada, jog paskolinta suma yra 40 000 Lt. S. ir V. T., V. V. sutartį pasirašė laisva valia, niekieno neverčiami, todėl turėjo perskaityti ir susipažinti su sutarties sąlygomis bei suprasti, jog ieškovai bei atsakovas V. V. yra solidarūs skolininkai, todėl kreditorius grąžinti paskolą gali pareikalauti bet kurio iš jų, nepaisant to, jog tarpusavyje skolininkai žodžiu susitarė, kad šią paskolą grąžins tik V. V.. Tiek ieškovų, tiek atsakovų veiksnumas nėra apribotas, todėl darytina išvada, kad jie pasirašomą sutartį ir jos sąlygas turėjo suprasti.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Ieškovai nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, nepagrindė jų pakankamais įrodymais, leidžiančiais teismui konstatuoti, jog yra pagrindas sutartį pripažinti negaliojančia kuriuo nors vienu iš CK numatytų sutarčių negaliojimo pagrindu, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškinį.

LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. nurodytas išimtis. Apeliantai prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka tinkamai nemotyvavo, nenurodė pagrįstų argumentų, dėl kurių bylą reiktų nagrinėti žodinio proceso tvarka, turėjo galimybę pateikti visus norimus įrodymus ar atsikirtimus iki bylos nagrinėjimo dienos. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.), todėl apeliantų prašymas netenkinamas.

Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Birutė JonaitienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė