- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-10
- Bylos Nr.
- TA-264-1062/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01301-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ramutė Ruškytė (pirm.), Rytis Krasauskas
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
- Pareiškėjas
- J. U.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. U. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jam atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose 2017 m. sausio 22 d., 21 val. kiti nuteistieji G. B. ir N. N. sudavė jam daug smūgių į galvą ir kitas kūno vietas, badė peiliu į kojas, nugarą, rankas, apipylė verdančiu vandeniu, išmušė 4 dantis. Dėl to pareiškėjas patyrė dideles fizines kančias, dvasinius išgyvenimus. Pataisos įstaiga neužtikrino pareiškėjo saugumo ir neužkardė kitų nuteistųjų nusikalstamų veiksmų prieš pareiškėją, o pareiškėjas negalėjo pasišalinti iš kameros ir išvengti susidorojimo. Pareiškėjas patyrė kančių, nerimą, po sužalojimų liko pasekmių, t. y. neturtinę žalą, kurią prašė priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Pravieniškių PN-AK nurodė, jog 2017 m. sausio 23 d. Kriminalinės žvalgybos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-0-00003-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, dėl pareiškėjo sužalojimo. Ikiteisminiame tyrime 2017 m. spalio 26 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorės buvo priimtas kaltinamasis aktas. Neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo) nėra įrodyta, byloje nėra duomenų, jog Pravieniškių PN-AK netinkamai atliko pareigas.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo J. U. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
6. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-107-359/2018, įvertinęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisiamojo posėdžio metu duotus kaltinamųjų G. B. ir N. N. paaiškinimus, nukentėjusiojo J. U. paaiškinimus teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu, teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų R. L., A. R., B. S., T. R. parodymuose nurodytas aplinkybes, išanalizavęs byloje esančias teismo medicinos specialisto išvadas Nr. G272/2017(02), pG1762(02), pG2498/2017(02) apie pas nukentėjusįjį J. U. rastų kūno sužalojimų pobūdį, lokalizaciją, sunkumą, padarymo mechanizmą bei padarymo laiką, įvertinęs byloje esančius asmens apžiūros ir įvykio vietos apžiūros duomenis sprendė, kad nurodytų įrodymų ir duomenų analizė patvirtina, jog kaltinamasis nuteistasis G. B., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už kitą nusikaltimą, Pravieniškių PN-AK 2-me sektoriuje, atlikdamas bausmę už drausmines nuobaudas būdamas patalpintas į kamerų tipo patalpas, 2017 m. sausio mėn. viduryje, kamerų tipo patalpoje Nr. 8, tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių diržu kitam nuteistajam nukentėjusiajam J. U. į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Be to, įrodyta ir tai, kaltinamieji nuteistieji G. B. ir N. N., atlikdami laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už kitus nusikaltimus, Pravieniškių PN-AK 2-me sektoriuje, už drausmines nuobaudas būdami patalpinti į kamerų tipo patalpą Nr. 8, 2017 m. sausio mėn. viduryje, tiksliai nenustatytą dieną, vakare, tiksliai nenustatytą valandą, veikdami bendrai, tyčia užpuolę nukentėjusįjį nuteistąjį J. U. ir užpylę ant nukentėjusiojo kūno verdančio vandens iš virdulių, tuo sukeldami nukentėjusiajam J. U. dideles fizines kančias ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam II-o laipsnio odos nudegimą (duomenys neskelbtini) srityje, II-o laipsnio odos nudegimą (duomenys neskelbtini), nepatikslinto laipsnio odos nudegimą (duomenys neskelbtini), t. y nesunkų sveikatos sutrikdymą. Byloje nustatyta ir įrodyta tai, kad po to, kaltinamieji nuteistieji G. B. ir N. N., Pravieniškių PN-AK 2017 m. sausio 22 d. apie 21 val., kamerų tipo patalpoje Nr. 8, bendrai veikdami, vėl užpuolė nuteistąjį nukentėjusįjį J. U. ir tyčia sudavė jam nenustatytą skaičių smūgių rankų kumščiais į galvą ir kitas kūno vietas, badė peiliu per kojas, taip padarydami nukentėjusiajam J. U. (duomenys neskelbtini), iš viso ne mažiau kaip 23 sužalojimus, taip sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
7. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje konstatavo, kad apylinkės teismas, nuteisdamas G. B. ir N. N., tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, o jo išvados pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kauno apygardos teismas nenustatė pagrindo konstatuoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų nuostatų pažeidimo fakto, o nuosprendžiu tik nusprendė sugriežtinti paskirtas bausmes kaltinamiesiems. Teismo sprendimas įsiteisėjęs.
8. Teismas nurodė, kad duomenų apie tai, jog dėl minėtų įvykių būtų atliktas tarnybinis patikrinimas Pravieniškių PN-AK, nėra.
9. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija). Instrukcijos 7.1 punkte numatytas vienas iš asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, priežiūrą sudarančių elementų – asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose (tarp kurių ir nuteistiesiems neleistinų turėti daiktų patekimą). BVK 112 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, kurių 18 priede „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti masto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše“ peiliai nenurodyti. Taigi nuteistieji neturi teisės turėti peilių, o šio draudimo laikymąsi privalo užtikrinti pataisos namų pareigūnai.
10. Teismas pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) pabrėžė ir savo praktikoje išvystytą principą, kad kaliniai laikytini pažeidžiamais asmenimis, kuriuos valstybė privalo apsaugoti (S. prieš Turkiją, pareiškimo Nr.21986/93). Teismas, įvertinęs EŽTT praktiką ir kitose bylose, konstatavo, kad teisės aktų nuostatos bei EŽTT praktika suponuoja išvadą, jog laikant nuteistąjį pataisos namuose, jam turi būti užtikrinamas saugumas.
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo sumuštas 2017 m. sausio 22 d. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl tarpusavio nesutarimų ar įtampos santykiuose su kitais nuteistaisiais, perkėlimo į kitą kamerą, jo izoliavimo iki 2017 m. sausio 22 d. įvykio būtų kreipęsis į pataisos įstaigos pareigūnus, administraciją. Nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog apie tokius įvykius (2017 m. sausio 22 d. sumušimus) nebuvo galima numanyti pataisos įstaigos administracijai, todėl 2017 m. sausio 22 d. įvykę sumušimai gali būti pripažintini kaip spontaniški. Tačiau baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės (įsiteisėjęs nuosprendis) nurodo, jog jau prieš šį įvykį kameroje kartu gyvenę nuteistieji prieš pareiškėją naudojo smurtinius veiksmus. Pareigūnai, vykdantys priežiūrą kamerų tipo patalpose, turėjo pastebėti pareiškėjo atžvilgiu vykdomus neteisėtus veiksmus. Todėl teismas, atsižvelgęs į baudžiamojoje byloje nustatytus daugybinius pareiškėjo sumušimus, sprendė, jog nėra pagrindo šį 2017 m, sausio 22 d. įvykį pripažinti spontanišku, kadangi tai patvirtina įsiteisėjęs nuosprendis baudžiamojoje byloje. Be to, kameroje buvo ir draudžiamų daiktų (peiliai).
12. Teismas darė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, neužtikrino laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, šiuo atveju pareiškėjo, bausmės atlikimo režimo laikymosi bei tinkamos apsaugos ir tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtą Pravieniškių PN-AK pareigūnų neveikimą.
13. Teismas, nustatęs neteisėtą neveikimą, konstatavo esant ir kitus būtinus viešosios deliktinės atsakomybės elementus: žalą ir priežastinį ryšį. Todėl sprendė, kad yra teisinis pagrindas spręsti dėl pareiškėjo patirtos žalos ir jos dydžio. Pareiškėjo teisių pažeidimai nustatyti dėl to, kad jis neužtikrinus saugumo buvo sužalotas ir jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
14. Teismas sprendė, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala dėl konstatuotų neteisėtų pataisos įstaigos pareigūnų veiksmų vertintina 200 Eur suma, kuri yra pakankama pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.
Atsiliepimas
15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atsiliepimą nurodė, jog neturtinę žalą patyrė dėl to, jog iki šiol jis yra kalinamas kartu tuose pačiuose pataisos namuose su asmenimis, kurie jį sumušė ir kuriems yra skirtos bausmės dėl jo sumušimo. Pareiškėjas atsikirtimą į atsakovo atsiliepimą atsiuntė 2019 m. rugsėjo 6 d. ir nurodė naują skundo pagrindą, t. y. aplinkybes, kad prašomą priteisti žalą kildina ir iš pataisos įstaigos neveikimo, nes iki šiol yra laikomas tuose pačiuose pataisos namuose su asmenimis, kurie jį sumušė. Atsakovo atsiliepimas teisme gautas 2019 m. liepos 15 d. ir išsiųstas pareiškėjui 2019 m. liepos 16 d. Teismas pareiškėjo skundo pagrindo tikslinimą vertino kaip pareikštą pavėluotai, t. y. praėjus daugiau nei keturiolikai kalendorinių dienų nuo atsakovo atsiliepimo gavimo dienos, todėl jo nepriėmė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 str. 3 d.).
III.
16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kurio pareiškėjo skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
17. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nesilaikė imperatyvių įstatymų nuostatų ir teismų praktikos tiriant ir vertinant įrodymus, visapusiškai ir objektyviai nustatant visas reikšmingas aplinkybes. Įsiteisėjusiais Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-107-359/2018 ir Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje G. B. ir N. N. buvo pripažinti kaltais pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl pareiškėjo sumušimo 2017 m. sausio 22 d. ir nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis. Pareiškėjas ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu civilinio ieškinio atsisakė, ir apkaltinamaisiais nuosprendžiais nebuvo konstatuotas nei neturtinės žalos faktas, nei dydis ir neturtinė žala nebuvo priteista. Pareiškėjas 2018 metais Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams pateikė civilinį ieškinį atsakovams nuteistiesiems G. B. ir N. N. dėl 2 000 Eurų neturtinės žalos, padarytos nusikaltimu atlyginimo, tačiau skunde pareiškėjas šį faktą nuslėpė. Tiek pareiškėjo civilinio ieškinio pagrindas, tiek pareiškėjo skundo administraciniam teismui pagrindas yra tas pats, skirtumas tas, kad civilinėje byloje atsakovais buvo pripažinti tiesioginiai nusikaltimo vykdytojai G. B. ir N. N., o administracinėje byloje atsakovu pripažinta Lietuvos valstybė.
18. Atsakovas pažymi, kad Pravieniškių PN-AK 2019 m. spalio 14 d. raštu Nr. S-25211 informavo teismą, kad civilinėje byloje Nr. 2-21483-753/2018 buvo priimtas baigiamasis sprendimas dėl civilinio ieškinio, tačiau sprendimo civilinėje byloje teismui pateikti negalėjo, kadangi jo neturėjo ir neturi iki šio momento, kadangi įstaiga civilinėje byloje nebuvo įtraukta proceso dalyviu, neturi teisės susipažinti su bylos medžiaga ir gauti sprendimo nuorašo. Teismas, galėdamas pasinaudoti Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, neįvertino civilinėje byloje reikšmingų bylos aplinkybių, susijusių su nusikaltimu padarytos neturtinės žalos fakto ir dydžio nustatymu, o teismo sprendimu nustatyti juridiniai faktai turi prejudicinę reikšmę šioje byloje.
Atsiliepimas
19. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas neįtraukė trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nusikalstamais veiksmais jam galbūt neturtinę žalą padariusių nuteistųjų G. B. ir N. N., nors skunde juos tiesiogiai įvardijo kaip jį sumušusius asmenis. Jiems taip pat tenka pareiga atlyginti žalą, ir teismas ex officio privalėjo juos įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotaisiais asmenimis, tačiau to nepadarė, pažeidė ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį ir 33 straipsnio 5 dalį. Dėl šių procesinių pažeidimų skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu bei teisingu. Iš bylos aplinkybių nėra aišku, ar neturtinė žala pareiškėjui buvo atlyginta civilinio proceso tvarka, o jei buvo atlyginta – kokio dydžio kompensaciją pareiškėjas gavo. Teismas taip pat nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti ar valstybė nėra atlyginusi jam padarytos neturtinės žalos Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo nuostatas pareiškėjas turi teisę gauti neturtinės žalos atlyginimo kompensaciją, kurios dydis negali viršyti 60 MGL. Pareiškėjas skunde nutylėjo, o teismas ex officio nesiėmė jokių veiksmų ištirti, ar pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, ir ar jam buvo / nebuvo valstybės atlyginta neturtinė žala Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Byloje kilo ginčas dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas J. U. kildino iš Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų neužtikrinus jam saugumo, dėl ko jis buvo sumuštas kitų dviejų nuteistųjų ir jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK atliko neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), t. y. Pravieniškių PN-AK neužtikrino laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų bausmės atlikimo režimo laikymosi bei tinkamos pareiškėjo apsaugos, dėl ko pareiškėjas buvo sumuštas kitų nuteistųjų, patyrė kūno sužalojimų, jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir priteisė pareiškėjui 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
22. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai neįtraukė į bylos nagrinėjimą žalą pareiškėjui tiesiogiai sukėlusių asmenų – nuteistųjų, kurie pareiškėją sumušė, nevertino aplinkybių, kad pareiškėjas buvo pareiškęs civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kurioje buvo nuteisti jį sumušę kiti nuteistieji, tačiau ieškinio atsisakė. Taip pat, atsakovo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nesurinko duomenų ir nevertino, ar valstybė nėra atlyginusi jam padarytos neturtinės žalos Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nustatyta tvarka.
23. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
24. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.271 straipsnio nuostatas, nustatydamas, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Akcentuotina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).
25. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu.
26. BVK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato ir Instrukcija. Asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, priežiūrą sudaro: asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose; asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, patikrinimai ir skaičiuotės; asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, įstatymų nustatyto suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas; nuteistųjų, kuriems leista išvykti be sargybos arba be palydos, elgesio kontrolė; asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos; laisvės atėmimo vietų inžinerinių ir techninių įrenginių būklės ir požeminių komunikacijų sistemų blokavimo patikrinimai; transporto priemonių laisvės atėmimo vietų teritorijose, pagamintos produkcijos bei krovinių krovimo darbų kontrolė; pašto ir perduodamų siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, priėmimo ir įteikimo bei pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis kontrolė; laisvės atėmimo vietų personalo teisės aktų nustatytų elgesio taisyklių su asmenimis, laikomais šiose įstaigose, laikymosi kontrolė, nustatyta tvarka įeinančių į laisvės atėmimo vietas (išeinančių iš jų), kuriose laikomi asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, taip pat į įmonių teritorijas, kuriose dirba suimtieji ar nuteistieji, asmenų ir jų daiktų patikrinimas; įstatymu nustatyto asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymo, užtikrinimas; budinčioji priežiūros pamaina (Instrukcijos 7 p.).
27. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Pravieniškių PN-AK, užtikrindama laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi vykdyti nuolatinę šių asmenų elgesio kontrolę ir jų patikrinimus.
28. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad kaliniai laikytini pažeidžiamais asmenimis, kuriuos valstybė privalo apsaugoti (žr., pvz., 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Salman prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 21986/93). Be to, EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.).
29. EŽTT 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 29474/09), vertindamas situaciją, kai pataisos namuose įvyko muštynės tarp dviejų kalinių, kurių vienas patyrė sunkų kūno sužalojimą, nurodė, jog siekiant įrodyti Konvencijos 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimą, asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti kelią realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iš jos buvo galima objektyviai tikėtis. EŽTT pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iš kitų kalinių pusės, ir, jeigu taip, kad būtina nustatyti, ar kalėjimo administracija savo įgaliojimų ribose ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigą atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams).
30. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-107-359/2018 kaltais dėl pareiškėjo sumušimo ir sveikatos sutrikdymo, įvykusio 2017 m. sausio 22 d. apie 21 val. pripažinti ir nuteisti kiti kartu su pareiškėju vienoje kameroje kalėję nuteistieji – G. B. ir N. N.. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėti asmenys prieš pareiškėją smurtavo nebe pirmą kartą, kūno sužalojimai jam buvo padaryti dar mažiausiai du kartus apie 2017 m. sausio vidurį. Pareiškėjui kūno sužalojimai padaryti ir peiliu, t. y. daiktu, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas pripažintas nedarbingu nuo (duomenys neskelbtini), jam nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis. Taigi, pareiškėjas ir dėl jo bendros sveikatos būklės pripažintinas ypač pažeidžiamu asmeniu. Pareiškėjas buvo patalpintas į rakinamas kamerų tipo patalpas dėl paskirtos drausminės nuobaudos kartu su jį sumušusiais kitais nuteistaisiais, pats iš kameros pasišalinti negalėjo. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas Instrukcijos nuostatas, pataisos namuose turėjo būti užtikrinta nuolatinė elgesio kontrolė nuteistųjų buvimo vietose. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė netinkamu pareigos užtikrinti pareiškėjo saugumą jam atliekant bausmę laisvės atėmimo įstaigoje vykdymu.
31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.271 straipsnio nuostatas, nustatydamas, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Įvertinus nustatytus atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus pagrįstai buvo nustatytas priežastinis ryšys tarp šių veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo nurodytos patirtos neturtinės žalos.
32. Pažymėtina, kad pareiškėjas neturtinę žalą šioje byloje kildino būtent iš Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų neužtikrinus jam saugumo atliekant laisvės atėmimo bausmę CK 6.271 straipsnio pagrindu. Kaip minėta, būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visuma byloje nustatyta. Nuteistųjų, sumušusių pareiškėją Pravieniškių PN-AK kameroje, atsakomybė šiuo atveju kyla kitais pagrindais – jie nuteisti už nusikaltimo padarymą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir iš jų galėjo būti priteista žala dėl pareiškėjo sveikatos sužalojimo, t. y. kitu baudžiamosios ir civilinės atsakomybės pagrindu. Tai, kad pareiškėjas atsisakė civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dėl žalos atlyginimo iš jam tiesiogiai sveikatos sužalojimą padariusių nuteistųjų, nagrinėjamu atveju nepašalina valstybinės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esant nustatytai būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumai. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose, neturtinės žalos atlyginimas iš valstybės priteisiamas, kai nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, nors iš pataisos namuose nuteistajam sveikatos sužalojimus padariusių kitų nuteistųjų baudžiamojoje byloje patenkintu civiliniu ieškiniu priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2573-624/2020).
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nagrinėjamoje byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti pareiškėją sumušusių nuteistųjų, kadangi jų teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas įtakos neturi (ABTĮ 46 str. 2 d.).
34. Pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 3 straipsnį 1 dalį teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą pagal šį įstatymą turi nukentėjęs asmuo, kuriam teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Pagal šį įstatymą taip pat kompensuojamos nukentėjusio asmens patirtos bylinėjimosi (proceso) išlaidos, kurias priteisė teismas, ir vykdymo išlaidos. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas valstybės civilinės atsakomybės kilimo sąlygas ir byloje nustatytas aplinkybes, asmeniui padarytos žalos atlyginimas minėto įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjamu atveju neturtinės žalos priteisimui pagal CK 6.271 straipsnį įtakos neturi.
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.