Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-09-01 · Civilinė byla Nr. 2A-1504-553/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-01
Bylos Nr.
2A-1504-553/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16363-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dainius Rinkevičius, Loreta Bujokaitė, Aldona Tilindienė (pran.)
Ieškovas
BTA Insurance Company SE, Lietuvos Respublikoje, ERGO Insurance SE
Atsakovas
BTA Insurance Company SE
Trečiasis asmuo
D. N., V. B.
Kategorijos
  • 44.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1504-553/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16363-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.3.; 44.5.2.4.; 114.11.; 121.14.; 121.18.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BTA Insurance Company SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per BTA Insurance Company SE filialą Lietuvoje (toliau – BTA Insurance Company SE), apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-09 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-23758-534/2014 pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau - ERGO Insurance SE) ieškinį atsakovui BTA Insurance Company SE dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys: D. N., V. B..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 20 206 Lt (5 852,06 Eur), 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 606 Lt (175,51 Eur) žyminį mokestį.

Ieškinyje bei dublike nurodė, kad 2013-01-25 18:20 val. Pievų ir Rėklių gatvių sankryžoje, Panevėžyje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės: Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama D. N., ir Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama V. B.. Išvažiavus iš šalutinio kelio į pagrindinį, sankryžoje užgeso automobilio variklis. Pagrindiniu keliu važiavęs D. N. vairuojamas automobilis atsitrenkė į pagrindiniame kelyje užgesusį automobilį. Objektyvių duomenų, susijusių su eismo įvykiu nėra, kadangi eismo įvykio dalyviai kelių policijos pareigūnų nekvietė, o užpildė Eismo įvykio deklaraciją. Joje V. B. parašu patvirtino, jog eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės. Draudimo priežiūros komisija yra nurodžiusi, kad asmens atsakomybės pripažinimas eismo įvykio deklaracijoje laikytinas neteisminiu fakto pripažinimu. Ieškovo teigimu, byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad V. B. savo atsakomybę už eismo įvykio metu padarytą žalą pripažino nepagrįstai. Abiejų transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta. Audi A6 Avant buvo apdrausta ERGO Insurance SE laikotarpiui nuo 2012-07-26 iki 2013-07-25, o Audi 80 - BTA Insurance Company SE. Ieškovas transporto priemonės Audi A6 Avant draudėjui išmokėjo 20 206 Lt (5 852,06 Eur) išmoką ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudiką - BTA Insurance Company SE. Dėl žalos atlyginimo ieškovas kreipėsi į atsakovą, tačiau šis žalą atlyginti atsisakė, remdamasis specialisto išvada, kad automobilio Audi A6 Avant vairuotoja eismo įvykio galėjo išvengti, jeigu susidūrimas įvyko po to, kai automobilis Audi 80 įvažiavęs į sankryžą užgeso, ir šio automobilio vairuotojas bandė jį užvesti. Ieškovas su šia išvada nesutinka. Jo manymu, specialistas netinkamai interpretavo eismo įvykio dalyvių veiksmus, neįvertino ir nepasisakė dėl kitų eismo įvykio aplinkybių, nes automobilio Audi A6 Avant vairuotoja paaiškinime nurodė, kad, važiuodama pagrindiniu keliu tamsiu paros metu, esant rūkui, neapšviestoje gatvės atkarpoje atsitrenkė į neišvengiamą kliūtį: iš šalutinio kelio staiga ir netikėtai išvažiavusią Audi 80. Be to, ieškovas pažymėjo, jog automobilis Audi A6 Avant važiavo mažesniu greičiu už leistiną važiavimo greitį mieste – apie 50 km/h. Pagrindiniame kelyje V. B. sudaryta kliūtis nebuvo pažymėta avarinio sustojimo ženklu ar kokiu nors kitu būdu, taigi pagrindiniu keliu važiuojantys vairuotojai nebuvo niekaip įspėjami. Specialistas savo išvadą rengė, remdamasis eismo įvykio vietos nuotraukomis, kurios nėra darytos iš karto po eismo įvykio ir kurios neatspindi eismo įvykio metu buvusių eismo sąlygų. Todėl specialisto išvada nepagrįsta ir ji nėra tinkamas įrodymas, šalinantis transporto priemonės Audi 80 valdytojo civilinę atsakomybę. Atsakovas neįrodė, kad vairuotoja D. N. pažeidė Kelių eismo taisykles. Taigi atsakovas draudimo išmoką išmokėti atsisakė neteisėtai.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu bei tripliku su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad nesutinka su ieškovo nurodyta prezumpcija, jog atsakomybės pripažinimas deklaracijoje reiškia, kad yra nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos ir prievolė išmokėti draudimo išmoką pagal TPVCAPD sutartį. Teisės aktai tokios prezumpcijos nenumato, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-01-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2011, yra išaiškinęs, kad specialieji teisės aktai, reglamentuojantys transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą, nustato papildomas draudiko pareigas, detalizuojant ir patį draudžiamojo įvykio aplinkybių tyrimo bei žalos nustatymo procesą. Vilniaus apygardos teismas 2012-07-19 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1264-653/2012 bei 2014-02-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-115-450/2014, pažymėjo, kad draudikas, spręsdamas dėl draudimo išmokos, neturi besąlygiškai vadovautis asmens atsakomybės už padarytą žalą pripažinimu deklaracijoje. Transporto priemonių valdytojų užpildyta deklaracija neturi didesnės įrodomosios galios ir turi būti vertinama sistemiškai su kitais byloje esančiais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. B. nurodė, jog kaltės pripažinimas deklaracijoje yra neteisingas, nes buvo išprovokuotas situacijos ir patirto šoko. Dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju atsakovas kreipėsi į teismo ekspertą V. M., turintį teisę atlikti Eismo įvykių bei Transporto trasologijos ekspertizes. 2013-03-21 specialistas pateikė išvadą Nr. MV 2013-18, kurioje nurodė, kad automobilio Audi A6 Avant vairuotoja eismo įvykio galėjo išvengti, jei automobilių susidūrimas įvyko po to, kai automobilis Audi 80 įvažiavo į sankryžą, ir jo variklis užgeso, ir vairuotojas bandė jį užvesti. Taigi eismo įvykio priežastimi buvo ne Audi 80 vairuotojo, o Audi A6 Avant vairuotojos veiksmai. D. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p., pagal kurį vairuotojas turi pasirinkti tokį greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, bei 134 p., kuriame eismo įvykio metu buvo numatyta, jog, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Todėl yra nustatytos sąlygos, atleidžiančios atsakovą nuo draudimo išmokos mokėjimo.

Trečiasis asmuo D. N. atsiliepimu su ieškiniu sutiko ir prašė jį visiškai patenkinti bei priteisti ieškovui iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo V. B. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad dėl neįgalumo ir eismo įvykio metu patirto šoko neįvertino Kelių eismo taisyklių 133 p., pagal kurį vairuotojas privalo pasirinkti tokį greitį, jog galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Įvykus eismo įvykiui, dėl savo kaltės V. B. abejojo, nes kliūtį D. N. sudarė todėl, kad jo automobilis, įvažiavęs į sankryžą, staiga užgeso. Dėl tos priežasties paskambino į policiją, bet, kadangi jam buvo nurodyta, kad yra daugiau įvykusių eismo įvykių ir nėra policijos ekipažų, galinčių atvažiuoti, sutiko su D. N. reikalavimu užpildyti Eismo įvykio deklaraciją. V. B. įvažiavus į sankryžą, pagrindine gatve nevažiavo joks automobilis. D. N. vairuojamą automobilį V. B. pamatė tuomet, kai jo automobilio variklis buvo užgesęs, ir jis automobilį bandė užvesti. D. N. vairuojamas automobilis į V. B. vairuojamą automobilį atsitrenkė, pastarajam stovint. D. N., artėdama prie sankryžos, V. B. automobilį turėjo gerai matyti, kadangi jis stovėjo su įjungtomis šviesomis. Trečiojo asmens V. B. nuomone, D. N. neįvertino meteorologinių ir kelio sąlygų ir nepasirinko saugaus greičio, todėl, nesuvaldžiusi automobilio, atsitrenkė į jo automobilį, nors turėjo realią galimybę jį apvažiuoti, kadangi gatvė yra pakankamai plati, automobilių iš dešinės nebuvo, V. B. automobilis stovėjo pirmoje juostoje. Tai, kad dėl eismo įvykio kalta D. N., patvirtina UAB „Impulsana“ parengta specialisto išvada MV 2013-18. Draudimo priežiūros komisijos pozicija, kuria remiasi ieškovas, negali būti vertinama, kaip oficialus teisės aktų aiškinimas. Be to, tai nereiškia, jog draudikas, spręsdamas dėl draudimo išmokos, visais atvejais privalo besąlygiškai vadovautis asmens atsakomybės už padarytą žalą pripažinimu. Draudimo priežiūros komisija taip pat yra nurodžiusi, kad draudikas turėtų įsitikinti, ar atsakomybės pripažinimas atitinka įvykio aplinkybes ir nėra pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo, ar siekiant nuslėpti tiesą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-09 sprendimu ieškinį patenkino visiškai: priteisė ieškovui iš atsakovo 20 206 Lt (5 852,06 Eur), 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-05-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 606 Lt (175,51 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatavo, kad vairuotojas V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 155.8, 156, 158 punktus, dėl ko padarė žalą D. N.. Teismas, nustatęs, jog eismo įvykio metu buvo tamsu, tvyrojo rūkas, kelias buvo neapšviestas bei apledėjęs, atmetė atsakovo paaiškinimą, kad D. N. nepasirinko saugaus greičio, ir prielaida laikytiną specialisto išvadą, kad D. N., važiuodama 40km/val. greičiu, galėjo sustabdyti, kliūtį apvažiuoti. Motyvavo tuo, kad D. N. bandymas apledėjusia kelio danga, esant blogam matomumui, kliūtį apvažiuoti galėjo turėti sunkias pasekmes jos bei kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, sugadinti kitus automobilius. D. N. greitis nurodytomis važiavimo sąlygomis buvo saugus. Be to, nukentėjusioji V. B. automobilį pamatė staiga, t. y. nesitikėjo sankryžoje kelią užtvėrusio automobilio. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad tokiomis sąlygomis nėra pagrindo reikalauti, kad asmuo susiorientuotų ir įvertintų saugių manevrų galimybes. Teismas specialisto išvadą kaip įrodymą atmetė, nurodydamas, jog prie joje išdėstytų išvadų prieita remiantis šviesiu paros metu darytomis nuotraukomis, kai eismo įvykio metu buvo tamsu. Taigi išvados padarytos, neatsižvelgiant į eismo įvykio metu buvusias vairavimo sąlygas, jos yra tendencingos, nepasisakyta dėl V. B. veiksmų.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas BTA Insurance Company SE apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-09 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Šalies argumentai

Nurodė, kad:

1. Teismas nepagrįstai nesirėmė į bylą pateikta specialisto išvada. Pažymėjo, jog išvada parengta technikos mokslų daktaro. Remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2014-09-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-735-781/2014, apeliantas nurodė, kad tai, jog specialisto išvada neturi teismo ekspertizės akto statuso, nepaneigia ją parengusio asmens, kaip specialių žinių turinčio subjekto, kvalifikacijos bei nesumažina specialisto išvados reikšmės. Išvada parengta, vadovaujantis objektyviais duomenimis ir mokslo žiniomis. Teismas, neturėdamas techninių žinių bei kvalifikacijos atsakyti į specifinius klausimus, specialisto išvadas neteisingomis pripažino nepagrįstai.

2. Teismas, atsisakydamas vertinti V. B. argumentus dėl įvykio aplinkybių bei pripažindamas, kad eismo įvykio deklaracija yra neabejotinas įrodymas, ir perrašydamas ieškovo poziciją, kad atsakomybės pripažinimas deklaracijoje yra pagrindas preziumuoti, jog yra nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos ir prievolė išmokėti draudimo išmoką pagal TPVCAPD sutartį, buvo šališkas. Teisės aktai tokios prezumpcijos nenumato. Transporto priemonių valdytojų užpildyta deklaracija neturi didesnės įrodomosios galios ir turi būti vertinama sistemiškai su kitais byloje esančiais įrodymais.

Ieškovas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-09 sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas

Papildomai nurodė bei akcentavo, kad:

1. Specialisto ar eksperto išvada yra paprastas rašytinis įrodymas, kuris iš anksto teismui neprivalomas ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (CPK 218 str.). Į bylą pateikta specialisto išvada yra tik tikėtina (Išvados 2 p.), atlikta kompiuterinio modeliavimo (dirbtinio tikrovės atkūrimo) pagrindu. Tačiau kiekvieno eismo įvykio atveju būtina įvertinti ir atsižvelgti į žmogiškąjį faktorių - vairuotojo elgsena nevertintina vien tik pagal idealų/teorinį elgesio modelį. Be to, teismų praktikoje nurodoma, jog sprendžiant dėl vieno ar kito įrodymo patikimumo, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Nagrinėjamu atveju specialisto išvada neatitinka faktinių eismo įvykio aplinkybių bei eismo įvykio dalyvių paaiškinimų.

2. Draudimo priežiūros komisijos nuomone, kad asmens atsakomybės pripažinimas eismo įvykio deklaracijoje laikytinas neteisminiu fakto pripažinimu, šiuo atveju turi būti vadovaujamasi, kadangi: 1) sunku objektyviai nustatyti eismo įvykio aplinkybes; 2) nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad V. B. savo atsakomybę už eismo įvykio metu padarytą žalą pripažino nepagrįstai (specialisto išvada šiuo atveju nėra pakankamas įrodymas, šalinantis transporto priemonės Audi 80 valdytojo civilinę atsakomybę); 3) pats atsakomybės už padarytą žalą pripažinimo eismo įvykio deklaracijoje faktas paprastai implikuoja tai, kad būtent ją pripažinusio asmens elgesys neatitiko tokio eismo dalyvio elgesio modelio, koks tomis aplinkybėmis buvo privalomas.

Tretieji asmenys D. N. bei V. B. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2013-01-25 18:20 val. Pievų ir Rėklių gatvių sankryžoje, Panevėžyje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės: Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama D. N., ir Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama V. B.. Eismo įvykio dalyviai kelių policijos pareigūnų į eismo įvykio vietą nekvietė, užpildė Eismo įvykio deklaraciją, kurioje V. B. pripažino savo kaltę (b. l. 8). Abiejų transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta: Audi A6 Avant - ERGO Insurance SE laikotarpiui nuo 2012-07-26 iki 2013-07-25 (b. l. 7), Audi 80 - BTA Insurance Company SE. Ieškovas transporto priemonės Audi A6 Avant draudėjui išmokėjo 20 206 Lt (5 852,06 Eur) išmoką (b. l. 25, 65) ir 2013-03-21 raštu „Dėl žalos Nr. 404847-0851_1-001 atlyginimo regreso tvarka“ Nr. 05-1059 (dėl 14 728,88 Lt (4 265,78 Eur) draudimo išmokos) (b. l. 23) bei 2013-05-17 raštu „Dėl žalos Nr. 404847-0851_1-001 atlyginimo regreso tvarka“ Nr. 05-1719 (dėl papildomos 5 477,12 Lt (1 586,28 Eur) draudimo išmokos) (b. l. 22) kreipėsi į žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudiką BTA Insurance Company SE. Pastarasis 2013-06-07 raštu „Dėl žalos atlyginimo“ Nr. TD0415662 žalą atlyginti atsisakė (b. l. 12), remdamasis UAB „Impulsana“ 2013-03-21 Specialisto išvada MV 2013-18, kurioje nurodyta, jog automobilio Audi A6 Avant vairuotoja eismo įvykio galėjo išvengti, jeigu susidūrimas įvyko po to, kai automobilis Audi 80 įvažiavęs į sankryžą užgeso, ir šio automobilio vairuotojas bandė jį užvesti (b. l. 13-21).

Byloje keliami klausimai, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė į bylą pateikta specialisto išvada, ir ar atsakomybės pripažinimas deklaracijoje yra pagrindas preziumuoti atsakomybę pripažinusio asmens kaltę.

Apeliantas skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai nesirėmė į bylą pateikta specialisto išvada. Tai, kad ji neturi teismo ekspertizės akto statuso, nepaneigia ją parengusio asmens, kaip specialių žinių turinčio subjekto, kvalifikacijos bei nesumažina specialisto išvados reikšmės. Išvada parengta, vadovaujantis objektyviais duomenimis ir mokslo žiniomis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija. CPK 177 str. 2 d. numatyta, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Specialias žinias turinčio asmens tyrimas, atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, nepaisant jo išvados tiriamojo mokslinio pobūdžio, laikytinas rašytiniu įrodymu, jeigu jame yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovo į bylą pateikta UAB „Impulsana“ 2013-03-21 Specialisto išvada MV 2013-18 priskirtina rašytiniams įrodymams.

Kadangi specialisto išvada Civilinio proceso kodekse nėra atskirai reglamentuota, ją vertinant, atsižvelgtina į eksperto išvadą reglamentuojančias teisės normas. CPK 218 str. įtvirtinta, kad eksperto, taigi ir specialisto, išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto/specialisto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Eksperto/specialisto išvadą atmetant, turi būti įvertinta, ar jos išvados iš esmės nepagrįstos, ar yra nedideli netikslumai, kurie nesudaro pagrindo visiškai ja nesivadovauti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovo į bylą pateiktą specialisto išvadą atmetė ne tokiais motyvais, kaip atsakovas nurodė apeliaciniame skunde, t. y. kad pateikta specialisto išvada neturi teismo ekspertizės statuso, ar kad ją parengęs specialistas yra nekvalifikuotas. Teismas nesutikimą su specialisto išvada motyvavo tuo, kad specialistas išvadas padarė, neatsižvelgdamas į eismo įvykio metu buvusias vairavimo sąlygas, išvados yra tendencingos, specialistas nepasisakė dėl V. B. veiksmų. Taigi teismas sprendė, kad specialisto padarytos išvados neatitinka faktinių eismo įvykio aplinkybių ir yra nepagrįstos iš esmės. Teisėjų kolegijos nuomone, toks pirmosios instancijos teismo į bylą pateiktos specialisto išvados vertinimas yra pagrįstas.

Kaip matyti iš UAB „Impulsana“ 2013-03-21 Specialisto išvados MV 2013-18, specialistas tyrimą atliko, išimtinai remdamasis tyrimui pateiktomis eismo įvykio vietos nuotraukomis, kurios buvo padarytos šviesiu paros metu (b. l. 20), kai byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu neapšviestoje gatvės atkarpoje, esant rūkui bei apledėjusiai kelio dangai. Aplinkybės, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, esant apledėjusiai kelio dangai, buvo nurodytos ir specialistui (b. l. 14). Iš to, kas išdėstyta, darytina pagrįsta prielaida, jog, rengiant išvadą, nebuvo įvertintos būtent eismo įvykio metu buvusios eismo sąlygos. Šią prielaidą patvirtina ir specialisto padaryta išvada, kad automobilio Audi A6 vairuotoja iki sankryžos galėjo automobilį visiškai sustabdyti arba kliūtį apvažiuoti, kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokie automobilio Audi A6 vairuotojos veiksmai, jeigu ji būtų juos atlikusi eismo įvykio metu buvusiomis eismo sąlygomis - tamsiu paros metu neapšviestoje gatvės atkarpoje, esant rūkui bei apledėjusiai kelio dangai - galėjo turėti sunkias pasekmes jos bei kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, sugadinti kitus automobilius.

Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Impulsana“ 2013-03-21 Specialisto išvadoje MV 2013-18 antroji išvada yra sąlyginė: „Automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja galėjo išvengti eismo įvykio, jei automobilių susidūrimas įvyko po to, kai automobiliui Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavus į sankryžą užgeso jo variklis, ir šio automobilio vairuotojas bandė jį užvesti.“, o įrodymų, patvirtinančių, jog automobilių susidūrimas įvyko būtent po to, kai V. B. įvažiavus į sankryžą užgeso jo automobilio variklis, ir jis bandė jį užvesti, byloje nėra. Taigi, net jeigu pirmosios instancijos teismas specialisto išvados ir nebūtų atmetęs, ji automobilio Audi A6 vairuotojos kaltės dėl įvykusio eismo įvykio nepatvirtina.

Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka, kad dėl eismo įvykio metu atsiradusios žalos yra kaltas V. B., nors pastarasis ir yra pripažinęs savo kaltę Eismo įvykio deklaracijoje, ir laikosi pozicijos, kad atsakomybės pripažinimas deklaracijoje nėra pagrindas preziumuoti, jog yra nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos ir prievolė išmokėti draudimo išmoką pagal TPVCAPD sutartį. Apeliacinės instancijos teismas tokią apelianto poziciją vertina kaip subjektyvią. Pažymėtina, jog kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011-10-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Nagrinėjamu atveju šalių nuomonės dėl eismo įvykio kaltininko priešingos, ir kitų objektyvių įrodymų dėl eismo įvykio aplinkybių bei dėl už atsiradusią žalą atsakingo asmens, išskyrus Eismo įvykio deklaraciją, byloje nėra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi eismo įvykio dalyvių užpildyta Eismo įvykio deklaracija, kurioje V. B. pripažino savo kaltę. Pastarojo argumentas, kad, nors jis savo kalte ir abejojo, tačiau kelių policijos pareigūnų nelaukė todėl, kad nebuvo laisvų ekipažų, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dėl 2013-01-25 18:20 val. Pievų ir Rėklių gatvių sankryžoje, Panevėžyje, įvykusio eismo įvykio jis nėra kaltas. Taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog Eismo įvykio deklaracijoje savo kaltę dėl eismo įvykio V. B. pripažino, D. N. grasinant ar darant kokią nors kitokią, teisei priešingą, įtaką.

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-09 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aldona TilindienėLoreta BujokaitėDainius Rinkevičius