- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-16
- Bylos Nr.
- A2-47764-996/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31626-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- VšĮ Eišiškių
- Atsakovas
- Lietuvos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo O. Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo VšĮ Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centro ieškinį atsakovui Lietuvos slaugos specialistų organizacijai dėl atsisakymo duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo VšĮ Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centro ieškinį atsakovui Lietuvos slaugos specialistų organizacijai dėl atsisakymo duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-27 nutartimi patvirtino ieškovo VšĮ Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centro ir atsakovo Lietuvos slaugos specialistų organizacijos sudarytą taikos sutartį.
Teisme 2015-11-16 gautas O. Z. prašymas atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. II, b. l. 1–8). O. Z. nurodė, kad ji dirbo VšĮ Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centre masažiste, VšĮ Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centro direktorius 2015-07-17 įspėjo ją dėl atleidimo iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 129 str. pagrindu, tačiau kadangi ji buvo atsakovo – profesinės sąjungos Lietuvos slaugos specialistų organizacijos narė, buvo būtinas profesinės sąjungos Lietuvos slaugos specialistų organizacijos sutikimas dėl jos atleidimo iš darbo. Nurodė, kad Lietuvos slaugos specialistų organizacija 2015-07-27 raštu Nr. 41 nesutiko su jos atleidimu iš darbo, todėl VšĮ Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centras kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl atsisakymo duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą panaikinimo. Nurodė, kad 2015-11-03 ji sužinojo apie VšĮ Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centro ir Lietuvos slaugos specialistų organizacijos sudarytą taikos sutartį. Pažymėjo, kad 2015-10-27 nutartyje teismas pasisakė dėl jos teisių ir pareigų, nors ji nebuvo įtraukta į bylą, nes patvirtintos taikos sutarties 3 p. nustatyta, kad ieškovas įsipareigoja per 50 kalendorinių dienų nuo darbo sutarties su darbuotoja nutraukimo išmokėti darbuotojai vieno vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio išmoką papildomai prie DK 140 str. numatytos išeitinės išmokos. Darbuotoja praranda teisę į šią papildomą išmoką, jei užginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teisme. Teigė, kad taikos sutarties 3 p., 5 p., kuriais apribota jos teisė kreiptis į teismą, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl teismas negalėjo tokios taikos sutarties patvirtinti. Nurodė, kad taikos sutarties 5 p., kuriuo Lietuvos slaugos specialistų organizacija įsipareigojo be išankstinio suderinimo su VšĮ Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centru nesikreipti į valstybės institucijas ginant darbuotojos teises ir teisėtus interesus neturėjo būti tvirtinamas, nes jis nesuderinamas su viešuoju interesu dėl silpnesniosios šalies – darbuotojo teisių apsaugos. Teigė, kad teismo patvirtinta taikos sutartis atitiko daugiau VšĮ Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centro interesus. Nurodė, kad VšĮ Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centras su ieškiniu į teismą kreipėsi dėl atsisakymo duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą panaikinimo, todėl taikos sutartis, O. Z. teigimu, turėjo būti sudaryta tik toje apimtyje – negalėjo būti įtvirtintos jokios naujos teisės ir pareigos ir juo labiau į bylą neįtrauktam asmeniui. Mano, kad patvirtintus taikos sutartį taip pat buvo pažeistos darbuotojų atstovų darbo teisių garantijos.
Atsiliepimas
Lietuvos slaugos specialistų organizacija elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašė O. Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti (el. b. t. II, b. l. 28–29). Nurodė, kad pagal Lietuvos slaugos specialistų organizacijos įstatų 4.2.5 p. ir 4.3.1 p. organizacijoje veikia vertikali pavaldumo hierarchija – teritoriniai ir žemesni organizacijos organai yra pavaldūs aukštesniems, o pastarieji turi teisę spręsti klausimus įprastai priskiriamus žemesnių teritorinių organų kompetencijai, todėl Lietuvos slaugos specialistų organizacijos 2015-07-27 raštas Nr. 41, kuriuo buvo atsisakyta duoti sutikimą O. Z. darbo sutarties nutraukimui, nėra įpareigojantis Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentei, kaip aukštesniam pagal hierarchiją organui. Nurodė, kad taikos sutarčiai taikomos sutarčių teisės normos, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.191 str. leidžia susitarti dėl tam tikrų sąlygų trečiojo asmens, ne sutarties šalies, naudai, ką nagrinėjamoje byloje šalys ir padarė. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – PSĮ) 21 str. 1 d. sprendimas leisti ar neleisti nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, atstovaujamųjų organų nariu, priklauso išimtinai nuo profesinės sąjungos valios, darbuotojo pritarimas profesinės sąjungos sprendimui nėra reikšmingas, todėl O. Z. dalyvavimas nagrinėjamojoje byloje bei taikos sutarties pasirašymas iš jos pusės neturi ir negali turėti teisinės reikšmės. Teigė, kad PSĮ 12 str. suteikia profesinėms sąjungoms teisę be konkretaus darbuotojo sutikimo vesti derybas ir sudaryti sutartis (susitarimus) su darbdaviais dėl darbuotojų užimtumo, perkvalifikavimo, darbo organizavimo ir apmokėjimo, darbo ir gyvenimo sąlygų gerinimo bei kitų klausimų, taigi, profesinė sąjunga vienareikšmiškai veikė savo kompetencijos ribose ir sudarė susitarimą, kuriuo tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas tarpusavio nuolaidų būdu, pagerinant O. Z. padėtį palyginus su įstatymų nustatyta tvarka. Nurodė, kad sudaryta taikos sutartis nesukūrė O. Z. jokių pareigų ir neapribojo jos teisės ginčyti atleidimo teisėtumą – jeigu ji mano, kad darbo sutarties nutraukimas buvo neteisėtas ji turi teisę pareikšti ieškinį teismui, kuris išnagrinės visus su darbo sutarties nutraukimu susijusius klausimus. Teigė, jog, O. Z. pagal CK 6.191 str. 2 d. ir be teismo proceso turi teisę vienašališkai atsisakyti savo teisės gauti papildomą finansinę išmoką nepatirdama dėl to jokių neigiamų pasekmių. Lietuvos slaugos specialistų organizacijos teigimu, O. Z. motyvai, kad sudaryta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms normoms, yra nepagrįsti, nėra jokių taikos sutarties negaliojimo pagrindų.
VšĮ Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centras elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašė O. Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą (el. b. t. II, b. l. 30–32). Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išspręstas ginčas kilęs išskirtinai tarp VšĮ Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centro ir Lietuvos slaugos specialistų organizacijos. Teigė, kad VšĮ Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centro ir Lietuvos slaugos specialistų organizacijos sudarytoje taikos sutartyje yra numatyta O. Z. palankesnių atleidimo iš darbo sąlygų galimybė, nei numatyta DK (numatyta galimybė papildomai vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinei išmokai), O. Z. teisė ginčyti atleidimo iš darbo teisėtumą nei taikos sutartimi, nei nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis, niekaip nebuvo apribota. Teigė, kad O. Z. turi teisę pasirinkti: gali skųsti atleidimą iš darbo – tokiu atveju jai būtų išmokamos DK numatytos išmokos, arba gali neskųsti atleidimo – tokiu atveju jai būtų išmokėta papildoma vieno atlyginimo dydžio išmoka. Teigė, kad O. Z. nepagrįstai nurodė, kad negalėtų pasinaudoti taikos sutartyje numatyta teise į papildomą vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, byloje nėra jokių duomenų, kad taikos sutarties sąlygos galėtų būti nevykdomos. Priešingai, taikos sutarties sąlygos yra perkeltos į VšĮ Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centro direktoriaus įsakymą dėl O. Z. atleidimo, tokiu būdu užtikrinant, kad jos tikrai bus įvykdytos. Nurodė, kad O. Z. prašyme dėl proceso atnaujinimo nepagrįstai teigiama, kad taikos sutartis pažeidžia įstatymo saugomus interesus, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir gerai moralei, nepagrįsti teiginiai, kad byloje buvo peržengtos ieškinio ribos, nes taikos sutartimi sulygta dėl palankesnių darbuotojai atleidimo sąlygų ir to negalima laikyti ieškinio ribų peržengimu, O. Z. teisė skųsti atleidimą iš darbo nėra apribota. Pažymėjo, kad O. Z. savo prašyme dėl proceso atnaujinimo nepagrįstai ginčija atleidimo iš darbo aplinkybes, nes teismų praktikoje yra nurodyta, kad teismas pagal darbdavio ieškinį nagrinėdamas atitinkamą darbdavio reikalavimą dėl profesinės sąjungos išankstinio atsisakymo atleisti darbuotojų atstovą, neturi nagrinėti darbuotojo atleidimo iš darbo pagrįstumo ir teisėtumo. Pažymėjo, kad proceso atnaujinimas neturėtų reikšmės O. Z. teisių gynimui, nes O. Z. jau yra atleista iš darbo, turint galiojantį Lietuvos slaugos specialistų organizacijos sutikimą, todėl jeigu O. Z. mano, kad ji buvo atleista nepagrįstai, ji vadovaudamasi DK 299 str. turi teisę teikti ieškinį teismui dėl jos atleidimo iš darbo teisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.
CPK 365 str. 1 d. nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka <...>.
CPK 366 str. 1 d. 7 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
CPK 368 str. 1 d. nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
DK 134 str. 1 d. nustatyta, kad darbuotojai, išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (šio Kodekso 19 straipsnis), laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, negali būti atleisti iš darbo pagal šio Kodekso 129 straipsnį be išankstinio to organo sutikimo <...>.
Pagal DK 134 str. 3 d., darbdavys turi teisę teismo tvarka ginčyti darbuotojams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą. Teismas gali panaikinti tokį sprendimą, jei darbdavys įrodo, kad šis sprendimas iš esmės pažeidžia jo interesus.
Pagal CK 6.191 str. 1 d., jeigu sudaręs sutartį asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis arba nelemia prievolės esmė.
Nustatyta, kad VšĮ Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centras elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti Lietuvos slaugos specialistų organizacijos 2015-07-27 ir 2015-08-27 atsisakymus duoti sutikimą atleisti O. Z. iš darbo bei priteisti iš Lietuvos slaugos specialistų organizacijos bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, b. l. 1–3). Teisme 2015-10-14 gauta VšĮ Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centro ir Lietuvos slaugos specialistų organizacijos sudaryta taikos sutartis (el. b. t. I, b. l. 177–178), kurią Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-27 nutartimi patvirtino (el. b. t. I, b. l. 179–181). VšĮ Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centro direktoriaus 2015-11-13 įsakymu Nr. DĮV-37 „Dėl darbo sutarties su O. Z. nutraukimo darbdavio iniciatyva“ nuo 2015-11-18 nutraukta darbo sutartis su O. Z. DK 129 str. pagrindu (darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės) (el. b. t. II, b. l. 33).
Pažymėtina, kad O. Z. prašė atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu – jei nustatoma, kad teismo buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas pripažinti, jog teismas sprendime pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeisti pareiškėjo teisės ar įstatymo saugomi interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2008). Atnaujinus bylos nagrinėjimą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu ir nagrinėjant bylą, esminė aplinkybė sprendžiant klausimą dėl byloje priimto teismo sprendimo teisėtumo yra tai, ar dėl neįtraukto į bylą asmens nedalyvavimo procese buvo pažeistos jo materialinės teisės ir teisėti interesai, bet ne tai, jog asmuo nebuvo įtrauktas į procesą ir dėl to negalėjo naudotis procesinėmis teisėmis (teikti įrodymų, argumentų, atsikirtimų, reikšti nušalinimų, skųsti teismo procesinius sprendimus ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403-687/2015).
Teismas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju pagal DK 134 str. 3 d. teisę skųsti Lietuvos slaugos specialistų organizacijos atsisakymą duoti sutikimą atleisti O. Z. iš darbo turėjo tik VšĮ Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centras, O. Z. tokios teisės įstatymas nesuteikia, tuo tarpu byloje nustatyta, kad O. Z. VšĮ Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centro direktoriaus 2015-11-13 įsakymu Nr. DĮV-37 „Dėl darbo sutarties su O. Z. nutraukimo darbdavio iniciatyva“ nuo 2015-11-18 yra atleista iš darbo (el. b. t. II, b. l. 33), atleidimą iš darbo ji gali ginčyti kreipdamasi į teismą su ieškiniu, todėl teismas laiko, jog proceso atnaujinimas neturės reikšmės O. Z. teisių gynimui, nes, kaip jau nustatyta aukščiau, ji iš darbo jau yra atleista turint galiojantį Lietuvos slaugos specialistų organizacijos sutikimą, o atleidimą iš darbo turi teisę skųsti, kartu pasisakydama ir dėl Lietuvos slaugos specialistų organizacijos sutikimo atleisti ją iš darbo. Akcentuotina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vertinant proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu galimybę, turi būti nustatyta, kad pareiškėja neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais ir proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012). Taigi, nagrinėjamu atveju, O. Z. turi galimybę ginti savo teises teisme, todėl proceso atnaujinimas nėra tikslingas. Sąlygos, jog jai būtų mokama papildoma vieno vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka tik tuo atveju, jeigu nekyla tolimesnio teisminio ginčo, negalima aiškinti kaip apribojančios O. Z. teisę kreiptis į teismą, kadangi tokia sąlyga nustatyta jos naudai CK 6.191 str. pagrindu, t. y. VšĮ Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centras ir Lietuvos slaugos specialistų organizacija, sudarydami taikos sutartį, susitarė dėl palankesnių O. Z. atleidimo sąlygų, nei įtvirtinta DK. Nesutiktina su O. Z. argumentu, kad teismo patvirtinta taikos sutartis atitiko daugiau VšĮ Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centro interesus, kadangi, kaip jau buvo minėta aukščiau, taikos sutartimi sulygta dėl palankesnių jos atleidimo sąlygų nei numatyta DK. Dėl O. Z. argumento, kad nėra aišku, kaip ji galėtų pasinaudoti taikos sutartyje numatyta teise į papildomą vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, pažymėtina, kad į VšĮ Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centro direktoriaus 2015-11-13 įsakymą Nr. DĮV-37 „Dėl darbo sutarties su O. Z. nutraukimo darbdavio iniciatyva“ įtraukta taikos sutarties sąlyga dėl vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos išmokėjimo, taigi, yra užtikrinta, jog papildoma išmoka O. Z. gali pasinaudoti.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog O. Z. neįrodė, kad neįtraukus jos į bylos nagrinėjimą buvo pažeistos jos materialinės teisės ir pareigos, teismas konstatuoja, kad teismo 2015-10-27 nutartimi patvirtinta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, O. Z. teisė skųsti atleidimą iš darbo neapribota, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo VšĮ Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centro ieškinį atsakovui Lietuvos slaugos specialistų organizacijai dėl atsisakymo duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą panaikinimo.
Teismo patirtos pašto išlaidos, ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, iš O. Z. nepriteisiamos, kadangi ji nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 1 p. yra atleista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
O. Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.