Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant kaltinamojo gynėjui advokatui Daliui Mecelicai, teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. T. S. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-08-29 nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje A. T. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d., 209 str., 222 str. 1 d., su kaltinamuoju aktu perduota prokurorui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teismui perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje A.T. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d., 209 str., 222 str. 1 d., o būtent:

Marijampolės rajono apylinkės teismas tenkino kaltinamojo A. T. S. prašymą ir 2013-08-29 nutartimi baudžiamąją bylą Nr. 1-211-610/2013, kurioje A. T. S. kaltinamas pagal BK 182 str. 2 d., 209 str., 222 str. 1 d., perdavė prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, motyvuojant tuo, kad byloje pareikšti kaltinimai A. T. S. yra nekonkretūs, netikslūs, neaiškūs, nes nedetalizuoti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nenurodytos visos faktinės bylos aplinkybės, taigi, kaltinamasis aktas surašytas, pažeidžiant BPK 219 str. reikalavimus. Teismo nuomone, kaltinimas pagal BK 182 str. 2 d. A. T. S. suformuluotas netinkamai, tai yra jam inkriminuojama, jog jis apgaulės būdu įgijo valstybei priklausančias lėšas, tačiau kokiu būdu ir kada lėšas užvaldė (veikos baigtumo momentą patvirtinanti faktinė aplinkybė - laikas), kuo ir kada pasireiškė apgaulė kaltinime nenurodyta; kaltinime pagal BK 209 str. konkrečiai nenurodytas šios nusikalstamos veikos padarymo laikas ir nėra aišku, ar kaltintojas pagal bylos duomenis mano, kad laiko nustatyti nėra galimybės, be to, nedetalizuotas kiekvienam iš kreditorių padarytos žalos dydis. Nurodytų kaltinamojo akto trūkumų, nagrinėjant bylą teisme, ištaisyti neįmanoma, kadangi kaltinimą palaikantis prokuroras atlikti procesinius veiksmus atsisakė, laikydamasis pozicijos, jog kaltinamasis aktas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus.

Kaltinamasis A. T. S. skundžia apylinkės teismo nutartį dėl baudžiamosios bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo prokurorui ir prašo ją pakeisti: pašalinti skundžiamos nutarties motyvą, kad ikiteisminio tyrimo stadijoje turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės pakankamumo, svarstant kelių kardomųjų priemonių skyrimą; pakeisti tą skundžiamos nutarties motyvą, kad kaltinamojo nurodyti motyvai dėl UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių procesinės padėties nenurodymo bei kiekvienam iš jų žalos padarymo aplinkybių privalomumo nurodyti kaltinamajame akte yra nepagrįsti, nustatant, kad kaltinamajame akte turi būti nurodyti kreditoriai, kiekvienam iš jų padaryta žala, jos atsiradimo aplinkybės, bei duomenys apie tai, kad jie pripažinti civiliniais ieškovais.

Skundo autoriaus nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai 2013-08-29 nutartyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės pakeitimo, nes kaltinamasis neatvyko į 2013-07-16 ir 2013-07-23 teismo posėdžius, o pagal ligos pobūdį jis galėjo dalyvauti posėdžiuose. Jis nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad esama kardomoji priemonė neužtikrina jo dalyvavimo teismo posėdžiuose. Dėl neatvykimo į teismo posėdžius jis pateikė teisės aktų reikalavimus atitinkančią pažymą, nors ir gydėsi ambulatoriškai, tačiau dėl patiriamo skausmo buvo priverstas gulėti lovoje. Šių aplinkybių teismas neįvertino. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-12-07 įsakymu Nr. V-989 patvirtintos formos pažyma yra laikoma teisėtu dokumentu, patvirtinančiu neatvykimą į teismą dėl svarbios priežasties. Be to, nutartyje nurodyta, kad jam nebuvo įteikiama korespondencija iš teismo, nors jam nėra žinoma, kodėl pašto darbuotojas pažymėjo, kad jis yra išvykęs. Kaltinamasis tvirtina, kad jis išvykęs nebuvo. Ligos istorija patvirtina, kad jis nuolat lankėsi gydymo įstaigoje, dėl ko galimai jam ir nebuvo įteikti teismo procesiniai dokumentai. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad policijos darbuotojai jį rado namuose ir nebuvo jokių trukdžių jį apklausti. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad visoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kad jis bent kartą nebūtų atvykęs šaukiamas nurodytu laiku, todėl padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad jis vengia atvykti į teismą.

Be to, apylinkės teismas buvo šališkas skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad būtina spręsti kardomųjų priemonių klausimą ikiteisminio tyrimo metu, grąžinus bylą. Teismui įstatymas nesuteikia tokios teisės - įpareigoti prokurorą spręsti kardomosios priemonės klausimą, todėl toks teismo sprendimas demonstruoja teismo išankstinės nuomonės turėjimą proceso dalyvių atžvilgiu.

Apeliantas skundžiasi dar ir dėl to, kad teismo motyvas, jog kaltinamajame akte neprivaloma nurodyti kiekvieno kreditoriaus patirtos žalos ir jos dydžio, nepagrįstas. BK 209 str. numatytas nusikaltimas, kurio padarymu jis yra kaltinamas, yra baigtas, kai kreditoriams padaroma didelė žala. Tai reiškia, kad šis požymis yra būtinas baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Iš kaltinamojo akto yra neaišku, keliems kreditoriams yra nusikalstamu bankrotu padaryta žala, nes civiliniu ieškovu pripažintas tik vienas asmuo – VŠĮ (duomenys neskelbtini), kaltinamajame akte nenurodyta kitų asmenų procesinė padėtis, kurie dėl nusikalstamo bankroto yra nurodyti UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriais. Tokie kaltinimai A. T. S. neleidžia suvokti, ar bylos nagrinėjimo metu yra daugiau kreditorių, ar kreditoriniai reikalavimai buvo padengti, atliekant bankroto procedūrą, ar jie reiškia jam reikalavimus bei turtines pretenzijas. Be to, nenurodant kreditorių žalos dydžio, negalima teigti, kad žala yra padaryta daugiau nei vienam kreditoriui, kadangi kiti kaltinamajame akte nurodyti asmenys nėra pripažinti civiliniais ieškovais. Tuo kaltinamajam yra apribojama teisė suvokti, kokią konkrečią žalą jis padarė kiekvienam iš kreditorių, apribojama jam teisė gintis. Byloje nėra daugiau kreditorių, išskyrus vieną, kurie jam reikštų pretenzijas.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. T. S. skundas atmetamas.

Nors skunde nenurodyta, vadovaujantis kokio įstatymo straipsniais paduotas šis skundas, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad jis paduotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 439 str., 440 str. nuostatomis. BPK 442 str. 1 d. nurodyta, kad išnagrinėjęs skundą, aukštesniojo teismo teisėjas ar teisėjų kolegija priima vieną iš šių nutarčių: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį; panaikinti teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą; pakeisti teismo nutartį. Nutartis pakeičiama, jei žemesnysis teismas svarstomu klausimu iš esmės priėmė teisingą, tačiau neišsamų ar netikslų sprendimą. Skunde prašoma pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-08-29 nutartį, pašalinant skundžiamos nutarties motyvą, kad ikiteisminio tyrimo stadijoje turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės pakankamumo, svarstant kelių kardomųjų priemonių skyrimą, bei pakeisti tą skundžiamos nutarties motyvą, kad kaltinamojo nurodyti motyvai dėl UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių procesinės padėties nenurodymo bei kiekvienam iš jų žalos padarymo aplinkybių privalomumo nurodyti kaltinamajame akte yra nepagrįsti, nustatant, kad kaltinamajame akte turi būti nurodyti kreditoriai, kiekvienam iš jų padaryta žala, jos atsiradimo aplinkybės, bei duomenys apie tai, kad jie pripažinti civiliniais ieškovais. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Marijampolės rajono teismas priėmė išsamų, tačiau nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą grąžinti bylą prokurorui, kurio aukštesnysis teismas, nesant prokuroro skundo, panaikinti negali, o apelianto skunde nurodyti prašymą yra visiškai nepagrįsti, todėl netenkintini.

Byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas (BPK 234 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltinamasis aktas laikomas neatitinkančiu įstatymo nuostatų, kai jame nurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą. Be to, kaip žinia, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurie trukdo nagrinėti bylą ir kurių negalima ištaisyti teisminio nagrinėjimo metu. Taiga, byla gali būti perduodama prokurorui tik tuomet, kai kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK reikalavimų, kai kaltinamajame akte nenurodyti BPK 219 str. nurodyti pagrindiniai duomenys.

Šioje medžiagoje pateiktame kaltinamajame akte yra išdėstyti visi veiksmai, kuriuos atliko kaltinamasis kiekvienos nusikalstamos veikos metu. Tiriamu atveju A. T. S. pateikti kaltinimai padarius BK 182 str. 2 d., 209 str., 222 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas yra pakankamai aiškūs, konkretūs, juose aprašyti visi būtini nusikalstamų veikų objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, kaip to reikalauja įstatymas, o tai, kad BK 209 str. kaltinime nėra nurodyta konkrečiai ir kokio dydžio žala buvo padaryta kreditoriams, nėra esminis kaltinamojo akto trūkumas. BK 209 str. dispozicijoje reikalaujama nurodyti didelės žalos požymį, taigi, kaltinime pilnai pakanka nurodyti bendrą kreditoriams padarytą žalą (šiuo atveju – 229468,96 Lt), o nei žalos dydis, nei jos išskaidymas kiekvienam kreditoriui atskirai veikos kvalifikavimui įtakos neturi, nes BK 209 str. nustato baudžiamąją atsakomybę už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, kai dėl to padaryta didelės turtinės žalos kreditoriams.

Kreditorių reikalavimų pareiškimo, jų tvirtinimo, eiliškumo, tenkinimo tvarką ir terminus reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Teismų praktikoje konstatuota, kad kol vyksta bankroto byla, turtinių reikalavimų, pareikštų bankrutuojančiai įmonei, išsprendimas turi būti atliekamas tik bankroto byloje teismo nutartimi išsprendžiant dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir jo dydžio, o vėliau, esant pagrindui jį tikslinti, - kol pagal įstatymą toks tikslinimas galimas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2010). Šiuo atveju bankroto byla jau baigta, kreditorių sąrašas nurodytas Kauno apygardos teismo 2005-02-14 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-232-260/2005 ( t. 5, b. l. 12-28, 30-32), todėl kaltinamajame akte jį tikslinti nėra pagrindo, kadangi kreditorių reikalavimai dėl įsiskolinimų jiems padengimo (atlyginimo), kai iškelta bankroto byla, yra tokios bylos nagrinėjimo dalykas. Tuo tarpu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje būtina nustatyti, kad kreditoriams padaryta didelė turtinė žala (įmonės bankroto atveju pripažįstama, kad žala kreditoriams padaryta visais atvejais, nes turimo turto nepakanka patenkinti kreditorinių reikalavimų) būtent dėl įmonės vadovo sąmoningai blogo įmonės valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-504/2009). Kreditorių išvardijimas aprašant inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes nėra būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-223/2012). Taigi, kiekvienam kreditoriui padarytos žalos nedetalizavimas ir kreditorių neišvardijimas kaltinamajame akte šioje byloje nelaikytinas tokiu šio procesinio dokumento trūkumu, kuris trukdytų pirmosios instancijos teismui nagrinėti bylą ar suvaržytų kaltinamojo A. T. S. teisę į gynybą. Todėl visiškai nepagrįstu pripažįstamas apelianto prašymas, kad kaltinamajame akte turi būti nurodyti kreditoriai, kiekvienam iš jų padaryta žala, jos atsiradimo aplinkybės, bei duomenys apie tai, kad jie pripažinti civiliniais ieškovais (beje, kreditoriai tiek kaltinime, tiek kaltinamajame akte nurodyti). Skunde nepagrįstai nurodoma, kad BK 209 str. numatytas nusikaltimas, kurio padarymu jis yra kaltinamas, yra baigtas, kai kreditoriams padaroma didelė žala, nes šios nusikalstamos veikos baigtumo momentas sietinas su blogo įmonės valdymo pabaiga, t. y. su bankroto bylos iškėlimu. Tuo pačiu nepagrįstas ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-08-29 nutarties motyvas, kad kaltinamajame akte nedetalizavus kiekvienam iš kreditorių padarytos žalos dydžio, buvo pažeista kaltinamojo teisė į gynybą.

Sutinkamai su BPK 219 str. 3 d., kaltinamajame akte pakankamai aiškiai nurodytas kiekvienos inkriminuojamos nusikalstamos veikos aprašymas - padarytos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kt. svarbios aplinkybės. Tai, kad kaltinamojo nuomone, netiksliai nurodytas nusikalstamos veikos laikas (būdamas direktoriumi) esminės įtakos nusikalstamos veikos aprašymui kaltinamajame akte neturi, šis netikslumas nesunkiai ištaisytinas apylinkės teisme.

Nepagrįstas ir kitas kaltinamojo argumentas, kad nėra nurodyta, kokiais tiksliai veiksmais jis apgaulės būdu pasisavino lėšas ar kokiu tiksliai būdu sukėlė nusikalstamą bankrotą, kadangi svetimo turto pasisavinimu, t. y. BK 183 str. numatyta nusikalstama veika, jis nėra kaltinamas, o veiksmai, kuriais jis sukėlė nusikalstamą bankrotą, kaltinamajame akte yra įvardinti. Kaltinamojo akto trūkumas, kad kaltinime pagal BK 182 str. 2 d. nėra nurodyta savo ar kitų naudai kaltinamasis įgijo svetimą turtą bei nekonkretizuota, kuo ir kada pasireiškė apgaulė, gali būti ištaisytas teise, taikant BPK 256 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas. Perkvalifikuoti kaltinime nurodytą veiką į lengvesnę, kuomet iš esmės nesikeičia faktinės bylos aplinkybės, turi teisę ir pats teismas (BPK 256 str. 4 d.). Teismas, matydamas, kad nėra įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę, gali priimti išteisinamąjį nuosprendį. Tokiu būdu, baudžiamojo proceso įstatymas numato pakankamai alternatyvų siekiant pagrindinio baudžiamojo proceso uždavinio - greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą. Kita vertus, pareikštą kaltinimą visais atvejais visapusiškai patikrina teismas, ir kaltinamasis turi galimybę nuo jo gintis, atkreipti teismo dėmesį į visus pažeidimus, ir tik teismas galutiniame etape nusprendžia, kiek kaltinamajam pateiktas kaltinimas yra pagrįstas ir pakankamas pripažinimui kaltu. Nenustatyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kurie būtų suvaržę A. T. S. kaip kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis kaltinamas, kartu ir teisę į gynybą (Baudžiamoji byla Nr. 2K-83/2009).

Šiuo atveju peršasi išvada, kad kaltinamasis siekia apsunkinti tyrimą, reikalaudamas itin smulkiai išdėstyti visas nusikalstamų veikų aplinkybes kaltinamajame akte, nors tai nėra esminis kaltinamojo akto trūkumas, tokiu būdu siekia vilkinti procesą. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir nesutinka su skundžiamą nutartį priėmusio teismo pozicija, tačiau naikinti skundžiamą nutartį, nesant prokuroro skundo dėl to, negali. Todėl netenkinami kaltinamojo skundo argumentai pakeisti nutarties motyvuojamąją dalį, kadangi skundžiama apylinkės teismo nutartis iš viso yra priimta nepagrįstai, svarbių priežasčių grąžinti bylą su kaltinamuoju aktu prokurorui šiuo atveju nebuvo. Nesant galimybės panaikinti skundžiamą nutartį, kaltinamojo skunde pateikti argumentai atmetami, nes jie esminės reikšmės skundžiamai nutarčiai nedaro.

Kaltinamasis nepagrįstai abejoja teismo nešališkumu, kadangi BPK 58 str. nušalinimo pagrindų nenustatyta, be to, apylinkės teismas grąžino bylą prokurorui kaltinamojo prašymu, todėl nelogiška būtų apkaltinti teismą išankstinės nuomonės turėjimu. O dėl teismo argumentų kardomosios priemonės klausimu pasakytina tai, kad teismas visiškai pagrįstai suabejojo kaltinamojo pareigingumu siekiant išnagrinėti šią baudžiamąją bylą, kadangi iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės akto Nr. G 699/13(09) yra aišku, kad kaltinamasis teismo posėdžiuose dėl savo susirgimo galėjo dalyvauti. Skunde nepagrįstai teigiama, kad teismo nutartyje nurodyta, jog būtina spręsti kardomųjų priemonių klausimą ikiteisminio tyrimo metu, grąžinus bylą, nes tokio teismo įpareigojimo aukštesnysis teismas pirmosios instancijos teismo nutartyje neįžvelgia.

Dėl aukščiau paminėtų motyvų, kaltinamojo A. T. S. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutarė:

Kaltinamojo A. T. S. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.