Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-254-606/2021

Teisėja Violeta Olcvikienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54360-2019-3

2021 m. spalio 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eduardo Maškevičiaus, Lino Pauliukėno,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį 3 250 Eur (65 MGL) dydžio bauda.

Nustatyta, kad nurodytą baudą A. K. savanoriškai privalo sumokėti per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke.

Iš A. K. priteista nukentėjusiajam L. A. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, šias lėšas pavedant tvarkyti įstatyminiam atstovui V. A., ir Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 98,13 Eur patirtai žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. K. nuteistas už tai, kad 2019 m. gruodžio 19 d., apie 7.40 val., (duomenys neskelbtini), sudavė kumščiu mažamečiui L. A., gim. (duomenys neskelbtini), į pilvą, tuo padarydamas jam pilvo (pakrūtinio) sumušimą, sukėlusį nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, neneigia, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį neginčija, prašo sumažinti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos baudos dydį ir pratęsti baudos sumokėjimo terminą iki dvejų metų arba skirti arešto bausmę.

7. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

8. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

9. Skirdamas bausmę nuteistajam A. K. už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į tai, kad A. K. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukreiptą į žmogaus sveikatą, nagrinėjamu atveju į mažamečio nukentėjusiojo sveikatą, anksčiau teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą (BK 59, 60 straipsniai), taip pat atsižvelgė į tai, kad dirba, ir paskyrė BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą – bei nustatė jos dydį – 65 MGL (3 250 Eur).

10. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmės rūšimi. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo sumažinti jam paskirtos baudos dydį ir pratęsti baudos sumokėjimo terminą iki dvejų metų, motyvuodamas tuo, kad yra dirbantis, tačiau jo finansinė padėtis bloga, jis vienas augina nepilnametį vaiką, vaiko mama prie vaiko išlaikymo neprisideda, jis gauna 68 Eur vaiko išlaikymo išmoką, gyvena nuomojame bute, sąžiningai moka mokesčius, pats turi sveikatos problemų, prieš metus jam buvo atlikta stuburo operacija, po jos reikalinga reabilitacija, ji valstybės nekompensuojama, taip pat reikalingi vaistai. Nurodo, kad su nukentėjusiuoju susitaikė, jam atlygino padarytą neturtinę žalą, taip pat atlygino padarytą žalą Klaipėdos teritorinės ligonių kasai.

11. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta bauda už nesunkų nusikaltimą – nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio.

12. Kaip jau buvo minėta, skundžiamu nuosprendžiu A. K. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, nuteistas 65 MGL (3 250 Eur) dydžio bauda. Apeliacinės instancijos teismui pateikti medicininių dokumentų išrašai patvirtina, kad nuteistasis A. K. turi sveikatos problemų, jis buvo operuotas – atlikta mikrodiskektomija, jam reikalinga reabilitacija, vaistai. A. K. yra dirbantis, tačiau išrašai apie darbo užmokestį patvirtina, kad jo gaunamos pajamos nėra didelės, jis vienas išlaiko ir savo nepilnametį vaiką. Atkreiptinas dėmesys, kad mažamečio nukentėjusiojo L. A. atstovas pagal įstatymą V. A. buvo pareiškęs kaltinamajam A. K. civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo L. A. atstovo pagal įstatymą V. A. pareikštas ieškinys buvo tenkintas iš dalies – iš nuteistojo A. K. nukentėjusiajam L. A. priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad netrukus po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, nuteistasis A. K. savo noru atlygino nukentėjusiajam L. A. priteistą neturtinę žalą bei Klaipėdos teritorinės ligonių kasos patirtą žalą. Nukentėjusiojo L. A. atstovas pagal įstatymą V. A. raštu patvirtino, kad nuteistajam A. K. jokių pretenzijų neturi. Todėl nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog nuteistasis A. K. savo noru atlygino nusikaltimu padarytas žalas, pripažįstama kaip nuteistojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atitinkamai, nustačius nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, mažintinas ir nustatytos bausmės rūšies – baudos – dydis.

13. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti A. K. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo finansinę padėtį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam A. K. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudos dydį sumažinus iki 55 MGL (2 750 Eur) dydžio bei nustačius nuteistajam vienerių metų terminą sumokėti paskirtą baudą.

14. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 28 d. nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, kolegija

nusprendžia:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 28 d. nuosprendžio dalis, kuriomis A. K. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, nubaustas 65 MGL (3 250 Eur) dydžio bauda ir nustatyta, kad nurodytą baudą A. K. savanoriškai privalo sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, bei A. K. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, paskirtą 65 MGL (3 250 Eur) dydžio baudą sumažinti iki 55 MGL (2 750 Eur) dydžio baudos ir nustatyti, kad 55 MGL (2 750 Eur) dydžio baudą A. K. savanoriškai privalo sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801.

Pripažinti A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.