Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos individualios įmonės „Aujama – credit“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. vasario 28 d.

nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-1018-1051/2022 pagal pareiškėjos individualios įmonės „Aujama – credit“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys R. P., A. P. ir antstolis S. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9. LITEKO duomenimis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020m. balandžio 28d. sprendimu už akių, civilinės bylos Nr. e2-10183-454/2020, ieškinys tenkintas visiškai. Priteista iš atsakovės R. P., ieškovei IĮ „Aujama-credit“, 1 000,00 Eur kredito skola, 677,60 Eur pelno palūkanos iki bylos iškėlimo teisme dienos, po 61,60 Eur pelno palūkanos per mėnesį nuo 2020 m. kovo 26 d. iki kredito pagal 2019 m. balandžio 19 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 6332 visiško grąžino dienos, 132,00 Eur administravimo mokestis iki bylos iškėlimo teisme dienos, po 12,00 Eur administravimo mokestis per mėnesį nuo 2020 m. kovo 26 d. iki kredito pagal 2019 m. balandžio 19 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 6332 visiško grąžino dienos, 90,00 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų metinės palūkanos už priteistą 1 899,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 43,00 Eur žyminis mokestis, 90,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

10. Iš byloje esančios vykdomosios bylos Nr. 0156/20/00711 duomenų nustatyta, kad antstolis S. D. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0156/20/00711 pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 29 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės R. P. išieškotojai IĮ „Aujama – credit“.

11. 2023 m. sausio 9 d. antstolis išsiuntė R. P., A. P. sutikimą dėl turto dalies nustatymo. 2023 m. sausio 9 d. antstolis priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-156-832 iš A. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nurašomų lėšų suma 3 259,59 Eur.

12. 2023 m. vasario 14 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-23-156-3786, kuriuo siūloma išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininkės R. P. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu A. P., nustatymo. Iš minėto patvarkymo nustatyta, kad 2023 m. sausio 9 d. skolininkei buvo įteiktas patvarkymas ir sutikimas dėl skolininko turto dalies nustatymo. Per nustatytą terminą skolininkė ir jos sutuoktinis nepateikė CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo.

13. CPK 666 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Šis straipsnis reglamentuoja, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

14. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. CPK 667 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas įpareigoja antstolį areštuoti visą bendrąjį turtą ir toks areštas turėtų būti taikomas iki tol, kol bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis. Tai reiškia, kad iki tol, kol bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis, bus areštuota ir kito bendraturčio, kuris nėra skolininkas vykdomojoje byloje, turto dalis.

15. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai).

16. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nekeliamas klausimas dėl skolininkės sutuoktinio, kaip bendraskolio solidariosios atsakomybės, išieškojimas vykdytinas ne iš bendro sutuoktinių turto, o iš skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iš skolininkės R. P. išieškojimas vykdomas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vykdomąjį raštą dėl skolos, kuri laikytina asmenine R. P. skola, todėl pirmiausia išieškojimas nukreipiamas į turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, o tik jo nesant į sutuoktinio dalį bendrame turte.

18. Apeliantė teigdama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, jog CPK 689 straipsnis taikytinas tik skolininkės, o ne jos sutuoktinio vardu atidarytų sąskaitų atžvilgiu, nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, jog 2023 m. sausio 9 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, esančias skolininkės sutuoktinio vardu atidarytoje banko sąskaitoje, nelaikytinas piniginių lėšų, esančių skolininkės sutuoktinio sąskaitoje, arešto įrodymu.

19. CPK 689 straipsnyje numatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą šio Kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. 2. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Jei ši suma nenurodyta, apribojamas disponavimas visomis skolininko sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis piniginėmis lėšomis.4. Kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos, elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą gavusios šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus antstolio, kitų institucijų ar pareigūno nurodymus, Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos valdytojo nustatyta tvarka per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikia šiems nurodymams įvykdyti reikalingus duomenis, nurodytus Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatuose ir t.t.

20. Taigi pagal CPK 689 straipsnio 1 dalį disponavimo sąskaitose laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą ( toliau- PLAIS). Antstolis pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis (CPK 689 straipsnio 2 dalis). Neberašomi patvarkymai areštuoti pinigines lėšas ir jie nėra siunčiami bankams ir/ar kredito įstaigoms vykdymui. Jei bendrą turtą sudaro vien tik piniginės lėšos – naudojimasis šiuo turtu gali būti apribojamas antstoliui per antstolių informacinę sistemą į PLAIS pateikiant apribojimo nurodymą. Apribojimo nurodymas laikinai areštuoti pinigines lėšas savo turiniu ir esme atitinka turto arešto aktą. Todėl antstoliui per PLAIS pateikus apribojimo nurodymą, pripažintina, kad CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga aprašyti ir areštuoti turtą yra tinkamai įvykdyta. Konkrečiu atveju iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis 2023 m. sausio 9 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-156-832 iš A. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nurašomų lėšų suma 3 259,59 Eur.( šios nutarties 11 punktas).

21. Iš dalies galima sutikti su apeliante, kad antstolis 2023 m. sausio 9 d. priėmęs nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš A. P. banko sąskaitos apribojo teisę skolininkės sutuoktiniui naudotis turtu (gaunamų piniginių lėšų dalimi), priėmus minėtą patvarkymą iš dalies buvo pasiektas rezultatas, koks būtų buvęs, jei antstolis būtų areštavęs skolininkės sutuoktinio lėšas – apribojęs naudojimąsi gaunamomis pajamomis. Tačiau teismo vertinimu priverstinis lėšų nurašymas ir disponavimo lėšomis apribojimas yra skirtingi veiksmai ir neturėtų būti sutapatinami. Spręstina, kad nagrinėjamu atveju antstolis ne apribojo disponavimą skolininko sutuoktinės piniginėmis lėšomis, esančiomis bankų sąskaitose, tikslu išsaugoti turtą, kad nustačius turto dalį, į jį būtų galima nukreipti išieškojimą, tačiau realiai priėmė patvarkymą dėl piniginių lėšų išieškojimo. Piniginių lėšų nurašymas iš skolininkės sutuoktiniui priklausančios sąskaitos nelaikytinas skolininkės, jos sutuoktinio dalies turto areštu. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į vykdomojoje byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismo motyvų esmę, apeliantės atskirojo skundo argumentai iš esmės nepaneigia teismo padarytų išvadų, kad 2023 m. sausio 9 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, esančias skolininkės sutuoktinio vardu atidarytoje banko sąskaitoje, nelaikytinas piniginių lėšų, esančių skolininkės sutuoktinio sąskaitoje, arešto įrodymu. Be to pažymėtina, kad patikrinus SODRA duomenis dėl A. P. nustatyta, kad 2023-01-01 iki 2023-04-26 duomenų apie jo darbą, gaunamas pajamas nėra. Taip pat kiekvienu konkrečiu atveju reikalinga atsižvelgti ir į apribojimus, taikomus išieškant iš fizinio asmens turto ( CPK 663, 736 straipsniai).

22. Taigi, kai skolininkas neturi asmeninio turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Kaip minėta CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bet kokios išskaitos iš bendrąja jungtine nuosavybe esančių pajamų ar lėšų negali vykti, kol nėra nustatytos bendraturčių į jas įeinančios dalys. Turto areštas ir skolos išieškojimas negali būti vykdomi tais pačiais pagrindais, surašant tokio paties turinio ir formos dokumentus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-684/2018).

23. Apeliantės vertinimu teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nepagrįstai sprendė, jog skolininkei gaunant darbo pajamas ir neturint duomenų, kad skolininkės asmeninio turto nepakanka kreditorės reikalavimams patenkinti, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Be to, pagal CPK 663 straipsnio 1 dalį pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio. Šiuo atveju skolininkė, o ne išieškotojas ar antstolis, turėjo įrodyti, kad darant išskaitas iš jos gaunamo darbo užmokesčio išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius.

24. Iš vykdomosios bylos matyti, kad išieškotoja prašymą antstoliui pateikė 2022 m. gruodžio 16 d. Antstolis patvarkymą priėmė 2023 m. vasario 14d., kuriuo pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininkės R. P. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu A. P., nustatymo. Išieškojimo nukreipimas pirmiausiai į lėšas yra labiausiai veiksminga ir realų išieškotojo interesų įgyvendinimą užtikrinanti priemonė. Jei gautinos sumos yra mažos, be to, taikomi išieškojimo apribojimai, tai gali lemti, kad išieškojimas iš lėšų gali užtrukti ilgą laiką ir būti neveiksmingas. Tačiau pažymėtina, kad byloje, į bylą pateiktoje vykdomojoje byloje, nėra pakankamai duomenų dėl konkrečių aplinkybių lėmusių patvarkymo dėl pasiūlymo priėmimą. Pirmosios instancijos teismas patikrinęs SODRA duomenis, nustatė, kad skolininkė R. P. nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. dirba (duomenys neskelbtini) o nuo 2023 m. sausio 28 d. ir (duomenys neskelbtini). SODRA duomenimis šios aplinkybės nėra pasikeitusios. Bylos duomenys, SODRA duomenys apie skolininkės darbo pajamas, nesuteikia pagrindo išvadai, kad išieškojimas iš skolininkės lėšų negalimas, kad neužtikrins realaus išieškotojos interesų patenkinimo ir kita. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas klausimą iš esmės išsprendė teisingai, teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nėra tikslinga detaliau pasisakyti dėl atskirojo skundo argumentų nes įvertinus tai, kas išdėstyta, nes jie neįtakoja teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl bylos procesinės baigties

25. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.