- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-05
- Bylos Nr.
- 2S-511-392/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21499-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- R. P.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-29050-905/2014 pagal pareiškėjos R. P. skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolis G. B., R. P.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. P. pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų prašė: 1) panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimą; 2) panaikinti patvarkymą areštuoti lėšas; 3) panaikinti patvarkymą dėl skolos išieškojimo; 4) panaikinti turto arešto aktą. Nurodė, jog nesutinka su vykdymo išlaidų apskaičiavimu, kadangi jame yra nurodytos perteklinės išlaidos, jos yra nekonkrečios. Antstolis nenurodė, kokius 15 patikrinimų atliko, siekdamas nustatyti turtinę padėtį. Pareiškėjos manymu, nėra tiek institucijų, kurias būtų galima užklausti. Neaišku, kokius 14 patvarkymų antstolis priėmė, bei kam pateikė net 11 dokumentų patvirtintas kopijas. Pareiškėja antstolio neprašė kopijuoti dokumentus ir patvirtinti jų kopijas. CPK nustatyta, kokie patvarkymai privalomai siunčiami šalims, ir jų kopijų tretiesiems asmenims daryti nereikia. Siunčiant registruotas siuntas tokių kainų (21 Lt) nėra, nebent tai buvo nemažas siuntinys, o ne procesiniai dokumentai. Nėra nurodytos vykdymo išlaidų datos. Kadangi vykdymo išlaidų apskaičiavimas naikintinas, tai naikintini ir kiti procesiniai dokumentai, kuriuose yra nurodytos netinkamai ir neišsamiai apskaičiuotos vykdymo išlaidos. Turtas buvo areštuotas netinkamu laiku, t. y. dar neišsiuntus raginimo.
Suinteresuotas asmuo antstolis G. B. 2014-06-23 Patvarkymu pareiškėjos R. P. skundą atmetė ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pažymėjo, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-12159-96/2013 dėl 50887,3 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės R. P. išieškotojui R. P. Antstolis nurodė, jog 2014-04-10 buvo surašytas bei skolininkei išsiųstas raginimas Nr. 0040/14/01061-KP1 įvykdyti sprendimą geruoju, kuris skolininkei buvo įteiktas 2014-04-16. Atsižvelgiant į tai, kad išieškojimo suma yra didelė, ir skolininkės mokumas nėra aiškus, vadovaujantis CPK 658 str. 2 d., išsiunčiant raginimą buvo areštuotas R. P. priklausantis nekilnojamasis turtas, t. y. 4/5 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Praėjus raginime nustatytam terminui, skolininkė skolos nesumokėjo bei nepateikė jokių skolos dengimo pasiūlymų, tad šiuo metu yra paskirta nurodyto turto ekspertizė rinkos kainai nustatyti. Įvertinus areštuotą turtą, bus skelbiamos varžytynės. Praėjus raginimo sumokėti skolą geruoju terminui bei prasidėjus priverstiniam skolos išieškojimui, 2014-04-30 buvo priimtas patvarkymas Nr. 0040/14/01061-KP dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. 2, kuriame nurodytos vykdomojoje byloje Nr. 0040/14/01061 apskaičiuotos vykdymo išlaidos. Nurodytoje vykdomojoje byloje yra visos užklausos, siųstos tiek į kredito įstaigas (8 bankus), tiek į kitas registro įstaigas. Vadovaujantis CPK 613 str., antstolio priimto patvarkymo patvirtintos kopijos (nuorašai) siunčiamos proceso šalims. Skolininkė nepateikė jokio prašymo dėl antstolio priimtų patvarkymų kopijų (nuorašų) neišsiuntimo. Pašto siuntimo įkainiai yra 2,5 Lt, siunčiant laišką Vilniaus miesto ribose, bei 5,5 Lt - už Vilniaus miesto ribų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. P. (išieškotojas) atsiliepimu su pareiškėjos (skolininkės) skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti bei pareiškėjai paskirti baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis CPK 95 str. 2 d. sankcijos ribose. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja sistemingai vilkina skolos išieškojimo procesą ir tokiu būdu išieškotojui daro žalą. Teismui atmetus skolininkės prašymą dėl priteistos skolos atidėjimo, kadangi ji yra pajėgi sumokėti skolą, R. P. be pagrindo pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėja pateikė dar vieną skundą dėl antstolio veiksmų, kurio nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka paskirtas 2014-08-25. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, ir, išieškotojo manymu, tai nesibaigs, jeigu teismas neužkirs tam kelio.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiškėjos R. P. skundą atmetė, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrė skolininkei 300 Lt baudą, priteisė valstybei iš pareiškėjos 18,33 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, jog pareiškėja neteigė ir neįrodinėjo, kad šiuo atveju antstolis nepagrįstai konstatavo pavojų, jog skolininkė (pareiškėja) gali turtą paslėpti. CPK 658 str. 2 d. normos nedraudžia skolininko turtą areštuoti tą pačią dieną, kai išsiųstas raginimas. Vėlesni vykdomosios bylos duomenys tik patvirtina pavojų, jog skolininkė gali turtą paslėpti – vykdomojoje byloje iki šiol neužfiksuota jokių skolininkės veiksmų, kurie leistų konstatuoti, kad skolininkė vykdymo procese bendradarbiauja, imasi veiksmų teismo sprendimą įvykdyti geruoju. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendė, kad antstolis turto areštą pritaikė nepažeisdamas CPK 658 str. 2 d. nuostatų. Teismas nurodė, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos patvirtina, kad vykdymo išlaidos apskaičiuojamos (vos tik) atlikus vykdymo veiksmą ir skolininkui siunčiamos kartu su patvarkymais priimti vykdomąjį dokumentą ir raginimu įvykdyti sprendimą. Teismo vertinimu, vykdomosios bylos duomenys pakankamai aiškiai ir konkrečiai atskleidžia antstolio apskaičiuotas vykdymo išlaidas; nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolis nurodė didesnius vykdymo išlaidų dydžius, negu nurodyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Turėdama abejonių dėl antstolio atliktų procesinių veiksmų fakto ir (arba) veiksmų masto, pareiškėja turi teisę susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, tačiau šia savo teise nesinaudoja. Kadangi kitus antstolio procesinius dokumentus pareiškėja ginčijo remdamasi, jos nuomone, neteisingai apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis, tai, nekonstatavus neteisingo vykdymo išlaidų apskaičiavimo, nėra pagrindo naikinti ir kitų formaliais pagrindais ginčijamų antstolio patvarkymų. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja (skolininkė) skundą pareiškė ir grindė deklaratyviais -formaliais, nesąžiningais argumentais, teismas tokį skundą vertino kaip pareikštą nesąžiningai, o pareiškėjos veiksmus – kaip sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą (vilkinant priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), todėl už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrė pareiškėjai baudą. Teismas pažymėjo, kad skundai dėl antstolių veiksmų neapmokestinami žyminiu mokesčiu (CPK 510 str. 2 d.), tačiau tai neatleidžia byloje dalyvaujančių asmenų nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, todėl, atsižvelgdamas į bylos procesinę baigtį, išsprendė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010; 2010-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010).
Šalies argumentai
Pareiškėja R. P. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti, kartu panaikinant ir jai paskirtą baudą, bei išspręsti klausimą iš esmės - skundą patenkinti. Nurodė, kad, pagal CPK 658 str. 2 d., skolininko turtą antstolis gali areštuoti tik įteikęs ar išsiuntęs raginimą. Skolininkė raginimą gavo kartu su turto arešto aktu, todėl padarė išvadą, kad antstolis G. B. iš pradžių turtą areštavo ir tik paskui turto arešto aktą su raginimu ir kitais procesiniais dokumentais išsiuntė skolininkei. Taigi antstolis nesilaikė CPK 658 str. nustatyto procesinių veiksmų atlikimo eiliškumo. Pareiškėjos teigimu, teismo išvada, jog neužfiksuota jokių skolininkės veiksmų, kurie leistų konstatuoti, kad skolininkė vykdymo procese bendradarbiauja ir imasi veiksmų teismo sprendimą įvykdyti geruoju, yra neteisinga ir neatitinka tikrovės, kadangi antstoliui G. B. ir Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas prašymas skolos mokėjimą išdėstyti dalimis bei skolininkės motinos G. V. įsipareigojimas padėti sumokėti skolą. Išieškotojui jau pervesta 3 000 Lt. Apeliantė skunde nurodė, jog teismas nesigilino į jos skunde nurodytas aplinkybes – į tai, kad, siunčiant raginimą, nėra jokio pagrindo užklausti visas įmanomas institucijas, siekiant nustatyti skolininko turtinę padėtį, kai jam suteikta teisė per 10 dienų sumokėti skolą, ir, be to, jau yra areštuotas jo nekilnojamasis turtas ir automobilis. Vietoje 15 užklausų būtų pakakę vos 3-4. Jeigu antstolis atlieka perteklinius, t. y. tai proceso stadijai nebūtinus, veiksmus ir už juos paskaičiuoja vykdymo išlaidas, iš skolininko reikalaujamos sumokėti tokios vykdymo išlaidos yra nepagrįstos. Iš antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimo neaišku, kokioms institucijoms ir kiek užklausų buvo išsiųsta, kai antstolio priimami procesiniai dokumentai turi būti išsamūs ir aiškūs. Vilniaus miesto apylinkės teismo motyvas, kad skolininkė nesinaudoja savo teise susipažinti su vykdomąja byla, apeliantės nuomone, yra abejotinas. Priešingai, vykdomąja byla ji domisi, todėl, nesutikdama su antstolio atliekamais veiksmais, ir naudojasi teise reikšti skundus. Domėjimasis vykdomąja byla nėra tik sėdėjimas antstolio kontoroje ir neišsamių dokumentų aiškinimasis. Teikiant skundą, antstolio žodžiais pasiremti nebūtų galimybės. Nei antstolis, nei teismas nenagrinėjo, ar nebuvo atlikti pertekliniai vykdymo veiksmai, todėl apeliantei iškilo klausimas, kas tai turėtų padaryti, kad nebūtų pažeistos jos, kaip skolininkės, teisės. Pareiškėja mano, kad bylinėjimosi išlaidos iš jos nepriteistinos, kadangi jos skundas išnagrinėtas neišsamiai ir ginčijama teismo nutartis naikintina. Tai, kad skolininkė pateikė skundą, patvirtina jos aktyvumą, domintis procesu, o ne formalų bylos vilkinimą. Pareiškėja nurodė, jog teismui pateikė mokėjimo nurodymų kopijas, kurios įrodo, kad ji nesistengia vilkinti skolos išieškojimo, o pati savanoriškai bando, kaip įmanoma greičiau, pasitelkdama trečiuosius asmenis, įsiskolinimą sumokėti.
Suinteresuotas asmuo antstolis G. B. atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. P. (išieškotojas) atsiliepimu su pareiškėjos (skolininkės) atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti, pareiškėjai paskirti baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis CPK 95 str. 2 d. sankcijos ribose bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas 300 Lt bylinėjimosi išlaidas. Išieškotojo nuomone, atskirasis skundas, kaip ir skundas dėl antstolio veiksmų, pateiktas siekiant ir toliau vilkinti išieškojimo procesą. Taigi pareiškėja nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir tokiu būdu daro žalą išieškotojui. Iš skolininkės veiksmų matyti, kad ji linkusi skolą mokėti dalimis, todėl reikalingas garantas - žemės sklypo areštas. Pareiškėja į procesą bando įtraukti savo mamą, tačiau pastaroji pagal teismo sprendimus nėra niekaip įsipareigojusi. Jeigu tam tikri antstolio priimti procesiniai dokumentai skolininkei neaiškūs, ji gali atvykti pas antstolį ir išsiaiškinti. Tačiau vietoje to, R. P. pateikė skundą, kas jai yra naudinga.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Iš vykdomosios bylos Nr. 0040/14/01061 duomenų matyti, kad antstolis G. B. 2014-04-10 patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojo R. P. pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-04 išduotą vykdomąjį raštą dėl 50 887,3 Lt išieškojimo iš R. P. (vykd. b. l. 1, 2, 14). 2014-04-10 raginimu įvykdyti sprendimą skolininkė buvo paraginta per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo sumokėti skolą ir 970,02 Lt vykdymo išlaidas, nurodytas 2014-04-10 vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. 1 (vykd. b. l. 15, 16). 2014-04-10 turto arešto aktu buvo areštuotas skolininkės nekilnojamasis turtas bei automobilis; arešto mastas - 51 857,32 Lt (vykd. b. l. 17-18). Antstolio 2014-04-10 patvarkyme dėl skolininko turto arešto, išsiunčiant raginimą įvykdyti sprendimą, nurodyta, kad išieškojimo suma didelė, ir skolininko mokumas nėra aiškus, todėl antstolis sprendė, jog, skolininko turto neareštavus, vykdomojo dokumento įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas; siekiant užtikrinti teisėtus išieškotojo interesus, skolininko turtas areštuotinas, išsiunčiant skolininkui raginimą (vykd. b. l. 19). Antstolio 2014-04-30 vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. 2 nurodyta, jog likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma sudaro 5 140,5 Lt (vykd. b. l. 20-21).
Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Vienas iš apeliantės atskirojo skundo argumentų yra tas, kad antstolis nesilaikė CPK 658 str. 2 d. nustatyto procesinių veiksmų atlikimo eiliškumo - iš pradžių turtą areštavo ir tik paskui turto arešto aktą su raginimu ir kitais procesiniais dokumentais išsiuntė skolininkei, kai turtą antstolis galėjo areštuoti tik raginimą skolininkei įteikęs ar išsiuntęs. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliantės argumentu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 658 str. 2 d. antstoliui suteikta savarankiško veikimo teisė atitinkamai nuspręsti dėl skolininko turto arešto momento, antstolio sprendimas dėl skolininko turto arešto priėmimo nevaržomas informacijos apie raginimo įvykdyti sprendimą skolininkui įteikimą gavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012). Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad antstolis vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą skolininkei išsiuntė ir skolininkės turtą areštavo tą pačią dieną, t. y. 2014-04-10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstoliui, priėmus patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir sprendimą dėl raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo, jo veiksmas – tą pačią dieną areštuoti skolininkės R. P. turtą – negali būti traktuojamas kaip CPK 658 str. 2 d. pažeidimas. Be to, nustatyta, kad areštuoti skolininkės turtą buvo poreikis dėl didelės išieškojimo sumos ir neaiškaus skolininkės mokumo. Todėl aptariamas atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliantė, ginčydama antstolio apskaičiuotas vykdymo išlaidas, atskirajame skunde nurodė, kad nei antstolis, nei teismas nenagrinėjo, ar nebuvo atlikti pertekliniai vykdymo veiksmai. Pareiškėjos nuomone, siunčiant raginimą, nėra jokio pagrindo užklausti visas įmanomas institucijas, siekiant nustatyti skolininko turtinę padėtį, kai jam suteikta teisė per 10 dienų sumokėti skolą, ir, be to, jau yra areštuotas jo nekilnojamasis turtas ir automobilis. Taigi antstolis atliko per daug užklausų - vietoje penkiolikos būtų pakakę vos trijų – keturių. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantės pozicija. Pažymėtina, jog CPK 645 str. 1 d. yra numatyta skolininko pareiga antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Antstolis šį reikalavimą įgyvendino 2014-04-10 patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2014-04-10 raginime įvykdyti sprendimą, nurodydamas, kad skolininkė privalo pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, skolininkė šio antstolio reikalavimo neįvykdė, tai antstolis privalėjo pats pateikti užklausas atitinkamoms institucijoms/įstaigoms, siekdamas surinkti duomenis apie skolininkės turtinę padėtį. Todėl nurodyti antstolio atlikti veiksmai yra ne pertekliniai, o būtini. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog, jeigu apeliantė, būdama skolininke, būtų įvykdžiusi CPK 645 str. 1 d. įtvirtintą skolininko pareigą, 2014-04-30 vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. 2 2.1. punkte nurodytos vykdymo išlaidos apskritai nebūtų buvusios patirtos ir jos susidarė būtent dėl skolininkės kaltės. Pažymėtina tai, kad, kol nenustatyta skolininko turtinė padėtis, jo turtas yra areštuojamas, dar nežinant šio turto vertės, o ji vėliau privalo būti nustatyta.
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti ir apeliantei pirmosios instancijos teismo paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Aplinkybė, kad skolininkė antstolio reikalavimu nevykdė savo pareigos raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose (CPK 645 str. 1 d.), patvirtina pareiškėjos (skolininkės) vengimą bendradarbiauti vykdymo procese. Be to, nors pareiškėja nurodė, kad, siekdama įrodyti, jog skolos išieškojimo nevilkina, o bando, kaip įmanoma greičiau, įsiskolinimą sumokėti, teikia teismui mokėjimo nurodymų kopijas, tačiau šių dokumentų byloje nėra.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog apeliantė pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo nepaneigė, todėl atskirasis skundas atmetamas, nenagrinėjant kitų jame nurodytų argumentų, nes jie negali būti pagrindu kitokio sprendimo priėmimui, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą, iš apeliantės išieškotojui priteistinos jo patirtos 300 Lt atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymo išlaidos (b. l. 38), kurios neviršija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais bei Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas
nutarė:
Pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjos R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 300 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.