- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-16
- Bylos Nr.
- 2A-251-302/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38219-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Eglė Surgailienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo 7 178,08 Lt skolos už šilumos energiją, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 218 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas tiekia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuriame 42/100 buto Nr. 55, nuosavybės teise palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu priklauso Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos. Atsakovei buto 42/100 dalys nuosavybės teise perėjo vadovaujantis LR CK 5.2 str. 3 d. pagrindu. Palikimas atsirado 2007-07-06 mirus ankstesniems savininkams Z. K. ir 2007-08-07 mirus I. K.. Mirus Z. K. ir I. K. niekas iš įpėdinių įstatymų nustatyta tvarka ir terminais dėl palikimo priėmimo ir/ar paveldėjimo liudijimo išdavimo nesikreipė, todėl buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė- tiekė šilumos energiją pastatui (duomenys neskelbtini), įskaitant ir atsakovei priklausančią negyvenamąją patalpą. Atsakovė savo įsipareigojimų laiku atsiskaityti už pateiktas paslaugas nevykdo, tuo pažeisdami savo prievolinius įsipareigojimus. Už laikotarpį nuo 1999-10-01 iki 2010-09-29 susidarė 7 178,08 Lt įsiskolinimas.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos atsiliepime į ieškinį prašė ieškovo reikalavimą dalyje dėl priteisimo įsiskolinimo už šilumos energiją atsiradusio nuo paskutinio turto savininko mirties (2007-08-07), 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 218 Lt bylinėjimosi išlaidų, atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas sutinka padengti įsiskolinimą už komunalines paslaugas teiktas nuo 1999-10-01 iki paskutinio turto savininko mirties 2007-08-07, kai bus realizuotas palikėjų nekilnojamasis turtas. Pažymi, jog ieškovas neteikė atsakovui jokių dokumentų ir neinformavo VMI prie FM apie suteiktas paslaugas, tuo pažeisdamas reikalavimą veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Todėl, atsakovas prašo šioje dalyje reikalavimą atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, UAB „Vilniaus energija“ naudai 7 178, 08 Lt skolą, 218 Lt bylinėjimosi išlaidas. Priimdamas sprendimą, teismas nustatė, jog ieškovas suteikė centralizuotos šilumos ir karšto vandens tiekimo paslaugas butui, esančiam adresu Savanorių pr. 224-55, Vilniuje, o Vilniaus apygardos teismo 2009-05-26 nutartis patvirtina aplinkybę, kad ieškovas kreipėsi su kreditoriniais reikalavimais į Z. K. ir I. K. turto paveldėtojus. Todėl sprendė, jog pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl susidariusios skolos egzistuoja. Tačiau teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 5 proc. procesines palūkanas, nes atsakovas nėra skolininkas, o specifinio statuso skolininko turto paveldėtojas, kuris atsako už skolą paveldėto turto ribose.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas UAB „Vilniaus energija“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. sprendimo ir prašo skundžiamoje dalyje priimti naują sprendimą- ieškovo ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad pagrindas priteisti iš skolininko palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateiktas tarp šalių vykęs susirašinėjimas, raginant-siekiant, kad atsakovas geranoriškai be teismo sprendimo pilnai sumokėtų skolą ieškovui. Atsakovui nesutikus, dėl neatlyginto įsiskolinimo ieškovas 2013 m. kreipėsi dėl savo pažeistų teisių gynimo į teismą ir prašė priteisti skolą. Taigi, kadangi atsakovas yra praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę, iš atsakovo ieškovas pagrįstai reikalauja įstatymų nustatytų 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad šiuo atveju šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių: apelianto ir VMI prie FM nebuvo sudaryta, vadinasi apelianto ir VMI prie FM nesieja sutartiniai prievoliniai santykiai, todėl VMI prie FM nėra pagrindo mokėti procesines palūkanas. Be to, palikimui perėjus valstybei, įstatymas nereglamentuoja palūkanų priskaičiavimo, juo labiau kai palikimas pereina tik praėjus 18 mėnesių terminui nuo palikimo atsiradimo momento. Taigi, galima teigti, jog apeliantui iš atsakovo nepriteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, nes VMI prie FM nėra skolininkas, o specifinio statuso skolininko turto paveldėtojas, kuris atsako už skolą paveldėto turto ribose, todėl procesinių palūkanų, numatytų CK 6.37 str. 2 d. priteisimas iš atsakovo prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
Nustatyta, jog nekilnojamojo turto – buto, kuriam ieškovas tiekė šilumos energiją, savininkai Z. K. (2007-07-06) ir I. K. (2007-08-07) mirė. Mirusieji neturėjo įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, todėl 2010 m. spalio 15 d. notaras išdavė Lietuvos Respublikai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriuo valstybė perėmė palikėjų butą. Kadangi šilumos energija paveldėtam butui buvo tiekiama šildymo sezono metu nepertraukiamai, už laikotarpį nuo 1999-10-01 iki 2010-09-29 susidarė 7 178,08 Lt skola už patiektą šilumos energiją. Ieškovas 2012 m. spalio 15 d. raštu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, pranešdamas apie skolą už butui patiektą šilumos energiją. Lietuvos Respubliką atstovaujanti Valstybinė mokesčių inspekcija ieškovui skolos už šilumos energiją nesumokėjo.
Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį, atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, dėl to, jog atsakovas nėra skolininkas, o specifinio statuso skolininko turto paveldėtojas, kuris atsako už skolą paveldėto turto ribose. Atsižvelgiant į tai, byloje tarp šalių kilo ginčas dėl valstybės, perėmusios mirusiųjų asmenų turtą, pareigos mokėti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Apeliantas pateikęs skundą nurodo, jog atsakovo nesąžiningas elgesys, kuomet neatsiskaitoma su ieškovu, pažeidžia bendrovės teises ir teisėtus interesus. Atsakovas atsikirsdamas į skundą nurodo, jog apelianto ir VMI prie FM nesieja sutartiniai prievoliniai santykiai, taip pat, jog VMI prie FM nėra skolininkas, o specifinio statuso skolininko turto paveldėtojas, todėl VMI prie FM nėra pagrindo mokėti procesines palūkanas. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą, šalių argumentus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog šiuo atveju nėra pagrindo iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VMI prie FM priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Ieškovas reikalauja priteisti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Tokiu atveju procesinės palūkanos turi būti priteisiamos kreditoriaus naudai tik nuo civilinės bylos pagal tokį ieškinį iškėlimo momento (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), nes tik joje buvo pareikštas prašymas jas priteisti. Priteisiant procesines palūkanas būtina nustatyti: kada iškelta civilinė byla (CPK 137 straipsnio 1 dalis), kokio dydžio procesinės palūkanos turi būti priteistos konkrečiu atveju (šalių sutartas ar įstatyme nustatytas dydžio tarifas) (CK 6.210 straipsnis) bei nuo kokios sumos jos turi būti priteisiamos. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas, civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija, t. y. civilinė byla laikoma iškelta teisme tik nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieškinys priimtas, nurodytos datos. Taip pat pažymėtina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“, bylos Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju, vadovaudamasi CK nuostatomis, susiformavusia kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui yra teisinis pagrindas priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-11-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, jog palikimas yra priimamas nuo jo atsiradimo momento ir nuo tada įpėdinis įgyja savarankiškas prievoles, susijusias su paveldėto turto išlaikymu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašo priteisti palūkanas už priteistą sumą tik nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas turėjo galimybę šių išlaidų išvengti arba jas minimaliai sumažinti, laiku įvykdydamas susidariusį įsiskolinimą, to nepadaręs, jam kyla pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas.
Kaip jau minėta atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI prie FM atsikirsdama į skundą nurodo, jog šiuo atveju apelianto UAB „Vilniaus energija“ ir VMI prie FM nesieja sutartiniai prievoliniai santykiai, todėl VMI prie FM nėra pagrindo mokėti procesines palūkanas. Su tokiais argumentais, teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, jog kasacinis teismas, aiškindamas šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, yra konstatavęs, kad šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas arba pastato butų, kitų patalpų savininkas; nepaisant to, kas realiai naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energiją, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų (buto) savininkas. Tuo atveju, kai nėra sudarytos rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas tarp tiekėjo ir pastato (buto) savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2009; 2012-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2012).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą sprendimą iš esmės palieka nepakeistą, jį papildant taip: „Priteisti ieškovui UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos- 2013-11-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliantas pateikė prašymą priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas- 20,85 Eur (72 Lt) žyminį mokestį, sumokėtą už pateiktą apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas pareiškė skundą tik dėl procesinių metinių palūkanų priteisimo, apeliantui jo sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas, nurodant, jog už tokį reikalavimą, žyminis mokestis nėra mokamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, jį papildant taip:
„Priteisti ieškovui UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos- 2013-11-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.
Grąžinti ieškovui UAB „Vilniaus energija“, j.a.k. 111760831 jo sumokėtą 20,85 Eur ( 72 Lt) dydžio žyminį mokestį, už apeliacinį skundą.