Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2014-10-10 · Byla Nr. A2.8.-475-876/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-10-10
Bylos Nr.
A2.8.-475-876/2014
Teisminio proceso Nr.
4-40-3-00371-2014-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Pažeidėjas
R. V.
Advokatai
Mindaugas Skruibis
Kategorijos
  • 41.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.8.-475-876/2014Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00371-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 41.2.; 39.2.(N) (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. spalio 10 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai R. V., jos atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui, išnagrinėjo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neteistos, administracine tvarka nebaustos, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. buvo traukiama atsakomybėn už tai, kad 2014 m. birželio 10 d. 21 val. 29 d. atlikdama kasininkės – pardavėjos pareigas UAB (duomenys neskelbtini), pardavė neblaiviai pirkėjai G. J., kuriai buvo nustatytas 1,93 promilių girtumas, 7,5 procentų stiprumo, vieno litro talpos plastikinį alaus butelį „Bokšto alus“, tuo pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 d. 2 punkto reikalavimus, kuris draudžia parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims ir šiais veiksmais R. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 164 str. 3 d.

Teismo posėdžio metu R. V. nurodė, kad atėjo pirkėja. Pirkėja ėjo tiesiai, nesiblaškė, normaliai elgėsi, nuėjo pasiėmė alų, atėjo prie kasos, padėjo 4 litus, atidavė grąžą ir pirkėja išėjo. Jokio įtarimo, kad ji neblaivi, nestrapaliojo, neatrodė girta, todėl jai nesukėlė įtarimo, kad pirkėja neblaivi. Policijos pareigūnai prisistatė gal po 10-15 min., gal daugiau truputį. Jai nekilo įtarimas, kad moteris išgėrusi. Pirkėja elgėsi normaliai, turėjo 4 Lt, po 2 Lt monetom. Pirkėja buvo matyta, galima sakyti, nuolatinis pirkėjas, nors lankosi kai kada kiekvieną dieną, kai kada kas kelinta diena. Pirkėja pas juos parduotuvėje apsipirkinėja gana dažnokai. Pirkėja visada tokia - laikysena, apsirengusi vyriškai, nekalbanti, neatsako į „laba diena“, neatsako į „prašau“, visada tyli, visada ramiai vaikšto. Visiškai kasdieniška situacija. Kai ateina pirkėjas ir aiškiai matosi, kad jis „strapalioja“, nerišliai kalba, kai pinigus nesuskaičiuoja, šūkalioja, elgesys iššaukiantis, kvapas sklinda, alkoholio neparduoda.

Liudytoja S. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad tą dieną dirbo ir grįždami iš Lukšių pastebėjo einant girtą moterį, kuri nešėsi butelį alaus. Jie privažiavo, prisistatė, paaiškino padėtį, kad moteris girta negali būti viešoje vietoje. Moteris pasakė, kad alų pirko parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Jos kolega nuėjo į parduotuvę, o moterį nusivežė į PK nustatyti girtumui ir nustatyti asmens tapatybę. Nuo to momento, kada moteris pirko alkoholį iki sustabdymo buvo minučių reikalas, nes jie matė moterį išeinančią iš parduotuvės. Pardavėja turėjo galimybę matyti, kad pirkėja neblaivi, nes aiškiai matėsi. Jis dirbo kartu su G.. Ji surašė protokolą tą patį vakarą tai moteriai už pasirodymą girtai viešoje vietoje.

Liudytojas R. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis dirbo kartu su B., 2014 m. birželio mėn. tarnybos pabaigoje apie 23.30 val įvažiavus į Šakių miestą prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) išėjo iš jos moteris, kuri šlitinėjo. Moteriai buvo nustatytas sunkus girtumas. Moteris jiems paaiškino, kad alų įsigijo parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Jis nuėjo į parduotuvę ir pardavėja patvirtino, kad pardavė alų. Tada surinko visus duomenis, paėmė čekį. Moteris buvo pristatyta į policijos komisariatą protokolo surašymui. Pardavėja paaiškino, kad ta moteris jai neatrodė, kad girta. Alkoholio kontrolės įstatymas įpareigoja neparduoti alkoholio girtiems asmenims. Kaip neblaivumą turi nustatyti, jis nežino, gatvėje moteris svirduliavo. Jeigu jie suprato, kad moteris neblaivi, tai turėjo suprasti ir pardavėja. Jie moterį sustabdė todėl, kad ši svirduliavo ir pradėjo šlitinėti gatvėje. Kaip moteris elgėsi parduotuvėje, jis nematė. Neblaivi moteris buvo nubausta už pasirodymą girtai viešoje vietoje. Pardavėja aiškino, kad jai moteris pasirodė, kad nėra apsvaigusi.

Teismo posėdžio liudytoja G. J. nurodė, kad ji buvo išgėrusi ir parduotuvėje nusipirko alaus. Po to ją policija sustabdė. Policija surašė protokolą ir pasakė, kad daugiau mieste nematytų vaikštant išgėrusios. Ji neatsimena, kuri buvo pardavėja, bet ji buvo dar ne visai girta, bet buvo apsvaigus. Pardavėja galėjo suprasti, kad ji buvo neblaivi. Prie kasos, kai prieini mokėti pinigus, tai jaučiasi kvapas. Pirko alų „Bokštas“, visada tokį pirkdavo, kiek mokėjo neatsimena. Su pardavėja ji nekalbėjo, tik sumokėjo pinigus ir išėjo iš parduotuvės. Išjusi ėjo link autobusų stoties pas draugę ir ją sustabdė policija. Alaus nespėjo išgerti. Ją sulaikė tarp autobusų stoties prie veterinarijos vaistinės. Ji alų atsinešė iš prekybos salės ir padavė pardavėjai pinigus. Susimokėjusi išėjo iš parduotuvės. Buvo išgėrusi, bet negriuvinėjo eidama. Parduotuvėje su pardavėja nieko nekalbėjo, susimokėjo pinigus ir išėjo.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje esančiu įrodymus teismas konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (ATPK 287 str.).

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259, 2591, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius LR ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (LR ATPK 284 str. d.). Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik tokiu atveju, jei yra nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, tarp kurių – ir asmens kaltė. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9-990/2006, N63-5437/ 2010).

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 3 p. numatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių 9 p. Atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 164 str. 3 d.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2014 m. birželio 10 d., apie 21.22 val., R. V. dirbdama pardavėja UAB (duomenys neskelbtini), G. J. pardavė 1 litro talpos alaus butelį. Išėjusi iš parduotuvės G. J. buvo sulaikyta policijos pareigūnų ir 2014 m. birželio 10 d. 21.29 val. jai nustatytas 1,93 promilių girtumas (b.l. 5). Teismo posėdžio metu R. V. nurodė, kad tuo metu, kai G. J. buvo parduotuvėje, jai nekilo jokių abejonių dėl jos būsenos – ji nieko nekalbėjo, padavė pinigus, pasiėmė grąžą, atėjo ramiai, negriuvinėjo, nebuvo agresyvi. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai R. G. ir S. B. nurodė, kad apie asmens neblaivumą iš esmės nusprendė iš jos eisenos išeinant į parduotuvę, tačiau liudytojas R. G. nurodė, kad jis nežino, kaip asmuo elgėsi parduotuvėje ir ar galėjo pardavėja suprasti, jog asmuo yra neblaivus. Liudytoja G. J. nurodė, kad pardavėja tikriausiai galėjo suprasti, kad ji neblaivi dėl alkoholio kvapo. Tačiau įvertinus vaizdo medžiagoje matomus atstumus tarp pirkėjos ir pardavėjos, manytina, jog pardavėja nuo G. J. sklindančio alkoholio kvapo galėjo ir nejausti.

Nors teisės aktuose nustatyta, kad draudžiama parduoti alkoholį neblaiviems asmenims, tačiau kokiu būdų turi būti įvertinamas asmenų neblaivumas nėra apibrėžta, nenustatyta kokių papildomų veiksmų, priemonių tikrinant asmens blaivumą/neblaivumą galėtų/turėtų imtis prekybos įmonės darbuotojas, prieš nuspręsdamas parduoti, ar ne alkoholį.

Iš teismui pateiktos vaizdo medžiagos, kuri yra pridėta prie bylos, matyti, kad G. J. parduotuvės aplinkoje orientuojasi, nesvirduliuodama nueina iki vietos, kurioje yra alkoholiniai gėrimai, pasiima jos norimą prekę. Toliau ramiai prieina prie kasos, netgi nesvirduliuodama pasitraukia į šoną, tam kad parduotuvės darbuotojas galėtų išvalyti grindis.

Apygardos teismai yra nurodę, kad pardavėjas neturi nei teisės, nei pareigos tikrinti pirkėją alkotesteriu, o vertina pirkėjo blaivumą pagal pardavėjui matomus požymius, (Panevėžio apygardos teismo 2013-05-30 nutartis byloje Nr. ATP-204-511/2013, 2013-10-04 nutartis byloje Nr. ATP-443-350/2013). Nors pati G. J. pripažino, kad iki atėjimo į parduotuvę buvo vartojusi alkoholinius gėrimus, tačiau byloje esantis įrodymų visetas nesudaro pagrindo išvadai, kad ji buvo taip akivaizdžiai neblaivi, kad tai būtų galėjusi suvokti ir pardavėja R. V.. Šią išvadą patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, taip pat policijos pareigūnų parodymai, jog jie nesiaiškino, ar galėjo R. V. suvokti pirkėjos neblaivumo.

Atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės traktuojamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, nesant objektyvių duomenų, kad R. V. būtų supratusi, kad asmuo, kuriam ji parduoda alkoholinius gėrimus, yra neblaivus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jos atžvilgiu nutrauktina (LR ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną R. V. atžvilgiu pagal ATPK 164 str. 3 d. nutraukti, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėjos parašas.Nuorašas tikras:Teisėja Judita Sungailaitė