- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-24
- Bylos Nr.
- e2YT-2287-359/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01219-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Pareiškėjas
- L. G.
- Suinteresuotas asmuo
- L. K., D. Š., L. D., R. G., V. G.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. G. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. G., V. G., L. K., D. Š., L. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. G. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) kad A. G., gimęs (duomenys neskelbtini) mirus jo motinai A. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), po jos mirties atsiradusį palikimą priėmė jį faktiškai pradėdamas valdyti; 2) kad L. G., gimusi (duomenys neskelbtini) mirus jos tėvui A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini) po jo mirties atsiradusį palikimą priėmė jį faktiškai pradėdama valdyti.
Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodė, (duomenys neskelbtini) mirė A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)). Jos vardu buvo įregistruotas nekilnojamas turtas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Jai mirus name toliau liko gyventi sūnus A. G., kuris dėl savo teisinio neišprusimo, nežinojo, kad reikia kreiptis į notarą. Jis po motinos mirties toliau gyveno name, naudojosi jiems priklausančiais daiktais ir tokiu būdu priėmė palikimą. (Duomenys neskelbtini) A. G. mirė. Pareiškėja ir jos seserys ir broliai nesikreipė į notarą per įstatymo numatytą laiką dėl palikimo priėmimo, kadangi buvo prislėgti dėl nelaimės, sunkiai susitaikė su tėvo netektimi. 2023 m. birželio 2 d. sesuo L. K. kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ąjį notaro biurą dėl tėvo A. G. palikimo priėmimo ir gavo atsakymą, jog notaras neturi jokių duomenų apie tai, kad ji faktiškai valdytų tėvo turtą. 2023 m. birželio 22 d. pareiškėja ir L. K. pateikė notarui pareiškimą, kad nori priimti tėvo palikimą ir dėl valdymo fakto nustatymo kreipsis į teismą. Pareiškėja ir sesuo po tėvo mirties pasiėmė kai kuriuos daiktus, nuotraukas. Pareiškėja ir sesuo manė, kad broliai kreipsis į notarą ir sutvarkys palikimo klausimą, o jie tikėjosi, kad jos tai padarys.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. D. atsiliepime į pareiškėjos patikslintą pareiškimą nurodė, jog atsisako teisių į paveldimą turtą ir teismo posėdyje nedalyvaus.
Suinteresuotas asmuo L. K. atsiliepime į pareiškėjos patikslintą pareiškimą nurodė, jog su juo susipažino ir sutinka.
Suinteresuotas asmuo D. Š. atsiliepime į pareiškėjos patikslintą pareiškimą nurodė, jog atsisako jai pagal įstatymą priklausančios palikimo dalies ir teismo posėdyje nedalyvaus.
Suinteresuotas asmuo R. G. atsiliepime į pareiškėjos patikslintą pareiškimą nurodė, jog prieštarauja pareiškimui, nes jos neprižiūrėjo tėvo ir reikalauja nuosavybės, kuri jiems nepriklauso. Nurodė, jog negali atvykti į posėdį, kadangi gyvena ne Lietuvoje. Savo dalį nori padalinti savo vaikams.
Suinteresuotas asmuo V. G. atsiliepimo į pareiškėjos patikslintą pareiškimą nepateikė, posėdyje nedalyvavo, procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskelbimo būdu.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad mirus jos motinai A. G., A. G. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti, toliau ten gyveno. Mirus pareiškėjos tėvui, pareiškėja nesusitvarkė dokumentų, tačiau pasiėmė dalį daiktų, t. y. gimimo liudijimą, albumą. Išsikėlus broliams, kada namas liko tuščias, pareiškėja atliko remontą, pradėjo valdyti mirusiojo turtą. Prašoma nustatyti šiuos juridinius faktus. A. G. yra močiutė. Po jos mirties liko namukas ir žemės aplinkui, (duomenys neskelbtini) miestelyje. Namuką prižiūri pareiškėja su seserimi, žolę šienavo. Po močiutės mirties liko gyventi jos tėvas. Pati pareiškėja gyveno su mama, nes tėvai buvo išsiskyrę. Iš viso vaikų yra 4. Tėtis mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko tas pats turtas perimtas iš močiutės. Realiai nežinojo, kad tėtis po savo mamos mirties nesikreipė į notarą, tačiau dabar žino. Po mirties ten liko gyventi R. G. ir V. G., dabar jau trys metai nebegyvena. Tėvą laidojo jo sūnūs. Laidotuvėse su seserimi dalyvavo. Įpėdiniai liko keturi – L. K., R. G., V. G. ir pati pareiškėja. Vieno tėvo ir dviejų motinų vaikai. Santykių kaip ir nelabai yra su R. G.. Šiaip sesuo su juo susirašinėja, tačiau jis parašo kažkaip neadekvačiai, kartais sako netrukdyk aš užsiėmęs, kartais parašo tu man netrukdyk man išeiginės. Kadangi to brolio mama išardė jos tėvų šeimą, dėl to nėra to tokio bendravimo. Tėvas niekada neprašė jos pagalbos, kad padėtume, brolis gyveno su tėvu, dėl to jis ten tvarkėsi. Supranta, kad brolis turi tokia pat teisę paveldėti.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo – L. K., nurodė, kad su seserimi yra artimos, ko negali pasakyti apie brolius. Gavusi laišką iš notaro, susižinojo koks likęs turtas, kreipėsi į advokatą. Pareiškime nurodytos visos aplinkybės.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo – D. Š., nurodė, kad yra pareiškėjos pusseserė. Ji yra jos tėvo brolio – A. G. dukra. Nurodė, jog nepretenduoja į šį palikimą. Mirus močiutei, jos tėvas atsisakė palikimo dėdės naudai. Jos tėvas tuose namuose negyveno, bet padėjo atstatyti tuos namus. Diedukams buvo suteiktas sklypas ir buvo atstatinėjamas namas. R. G. yra dėdės sūnus.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo – L. D., nurodė, kad yra pusseserės su pareiškėja. Neprieštarauja, kad būtų suteikta galimybė atstatyti paveldėjimo teisę į turtą. Tėvas nebuvo prižiūrimas sūnų, kitu atveju būtų kitokios aplinkybės. R. G. yra A. G. sūnus. Tie namai jai yra žinomi. Šiuo metu tuos namus prižiūri pusseserės – L. G. ir L. K.. Nuolat ten niekas negyvena.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėja L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. A. G. motina – A. G., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). A. G. dar turėjo sūnų A. G., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini). A. G. turėjo vaikus, suinteresuotus asmenis – L. K., gimusią (duomenys neskelbtini), L. G., gimusią (duomenys neskelbtini), R. G., gimusį (duomenys neskelbtini) ir V. G., gimusį (duomenys neskelbtini).
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, matyti, kad A. G. vardu registruotas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro rašto „Dėl A. G. palikimo“, matyti, kad notaras neturi jokių duomenų, kad palikimą būtų faktiškai valdomas.
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) 1) kad A. G., gimęs (duomenys neskelbtini) mirus jo motinai A. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), po jos mirties atsiradusį palikimą priėmė jį faktiškai pradėdamas valdyti; 2) kad pati pareiškėja, gimusi (duomenys neskelbtini) mirus jos tėvui A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini) po jo mirties atsiradusį palikimą priėmė jį faktiškai pradėdama valdyti.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G. po motinos A. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą. Šis klausimas spręstinas pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) normas, reglamentavusias paveldėjimo teisinius santykius.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimai patvirtina, kad A. G. iš karto po savo motinos A. G., gim. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė mirusiosios palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti, nes jis naudojosi likusiu po mirties gyvenamuoju namu, prižiūrėjo jį, rūpinosi, naudojosi kitais mirusiajai priklausiusiais daiktais. Šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – šešis mėnesius nuo palikėjo mirties ir A. G. elgėsi su A. G. priklausiusiu turtu kaip paveldimo turto savininkas.
Mirusiosios A. G., turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo.
Taip pat, prašoma nustatyti, juridinę reikšmę turintį faktą, kad pati pareiškėja, gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirus jos tėvui A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini) po jo mirties atsiradusį palikimą priėmė jį faktiškai pradėdama valdyti.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Pareiškėja iš karto po tėvo A. G. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes faktiškai pradėjo naudotis jo asmeniniais daiktais, šienavo žolę, tvarkė gyvenamąjį namą ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio tėvo turtą negavo. A. G. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad pareiškėja turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo A. G. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ginčo dėl palikimo nėra. Suinteresuoti asmenys – V. G., D. Š., L. D., L. K. neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas.
Nors suinteresuotas asmuo – R. G. išreiškė prieštaravimus dėl pareiškėjos pareiškimo, nurodymas, jog pareiškėja su seserimi tėvu nesirūpino, tačiau teismas priešingų faktų, kurie paneigtų, jog pareiškėja per tris mėnesius po tėvo mirties, nepriėmė palikimo faktiniu valdymu, nenustatė, o suinteresuotas asmuo, tokių paaiškinimų nepagrindė.
Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja L. G. priėmė mirusio tėvo A. G. palikimą per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdamos faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas ir šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos L. G. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo motinos A. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. G., gimusi (duomenys neskelbtini), po savo tėvo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.