Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykio dieną vaikščiojo po (duomenys neskelbtini), buvo išgėręs. Išgirdęs rusiškai kalbančius žmones nusprendė su jais pabendrauti. Kadangi šie žmonės buvo išgėrę, iš pradžių pokalbis pavyko, paskui susipažino su nukentėjusiojo drauge. Norėjo su ja pabendrauti. Dėl to ir prasidėjo konfliktas – nukentėjusysis pradėjo apkalbėti, šaukti, stumdyti, todėl jis pasiėmė paspirtuką, kadangi pajuto grėsmę. Pavojaus jutimas matomai buvo nesąmoningas, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Priėjęs prie nepažįstamų žmonių tiesiog norėjo susipažinti, bet įvyko, kas įvyko. Neatsitraukė pajutęs pavojų, nes viskas įvyko labai greitai. Neatsimena, kada tiksliai pajuto pavojų, nes viskas įvyko labai greitai. Griebė paspirtuką ir juo trenkė. Jie visi buvo girti, nukentėjusysis buvo aukštesnis už jį. Trenkė paspirtuku, nes gynėsi nuo pavojaus. Dėl civilinio ieškinio nesutinka, nėra patvirtinančių dokumentų, kad nukentėjusiajam dėl suduoto smūgio paspirtuku buvo išmušti dantys, kad būtent dėl to konflikto kilo tokie padariniai.

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, yra įrodyta teisme ištirtų ir įstatymo nustatyta tvarka patikrintų įrodymų visuma (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnis).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. K. parodė, kad po kaltinamojo suduoto smūgio paspirtuku jam liko pažeisti audiniai, dalis audinių apmirę ir yra likę randai. Taip pat buvo pažeisti dantys, tiltas, o kad viską atstatyti, reikia daug pinigų. Po suduoto smūgio nukrito ant žemės, buvo be sąmonės. Kaltinamasis norėjo ir antrą kartą suduoti, kaip pasakojo jam jo sutuoktinė. Įvykio dieną su šeima išėjo pasivaikščioti. Užėjo į gruzinų kavinę, po to mums pasakė, kad kavinė užsidaro ir paprašė išeiti. Išėjome, atsisėdome ant suolelio esančio priešais kavinę. Atsisėdo nugara į kavinę, man iš dešinės pusės buvo sutuoktinės sūnus su savo paspirtuku, jam iš kairės pusės stovėjo jo dukra su savo paspirtuku, o priešais jį stovėjo sutuoktinė. Tai buvo apie 22.00 –22.15 val.. Ten sėdint iš už aplink išėjo kaltinamasis, kad išgirdo gimtąją kalbą. Tada sutuoktinė iš dešinės pasakė, kad „palikite mus ramybėje“. Po to jis ėmė liesti sutuoktinės sūnaus dviratį, kuris man buvo iš dešinės, pasakiau išeiti, nes mes nepažįstami. Kaltinamasis apėjo jį (nukentėjusįjį), paėmė dukros dviratį, sugriebė jį ir juo sudavė. Po suduoto smūgio pradėjo tekėti kraujas, iškrito dantys, bandė juos prilaikyti, bandė keltis nuo suoliuko. Atvykę į įvykio vietą medikai apžiūrėjo, pasakė, kad reikia vykti į gydymo įstaigą, kad apžiūrėtų, sustabdytų kraujavimą. Medikams sakė, kad problema yra su dantimis. Laikė dantis, kadangi jie iškrito. Su policijos pareigūnais, kurie atvyko į įvykio vietą, jo sveikatos būklės neaptarinėjo, tik dėl kaltinamojo buvo klausinėjama. Po šio įvykio kreipėsi į teismo medicinos ekspertizę, apsilankė pas stomatologą, dantys buvo laikinai pritvirtinti, kad galėtų valgyti. Dėl kaltinamojo suduoto smūgio patyrė turtinė ir neturtinę žalą, kurią reikalauja atlyginti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. K. parodė, kad D. K. paskambino jam į „Whatsapp“ ir pasakė, kad pas jį atvyko policija ir kaltino jį, kad jis sumušė žmogų. D. K. klausė, ar taip buvo, tačiau jam pasakė, kad nelabai atsimena. D. K. paprašė jo taip ir pasakyti apklausoje. Nėra tikras ar buvo su juo įvykio metu. Apie įvykį su paspirtuku nepamena. Jeigu D. K. būtų tai padaręs, gal jie apie tai būtų kalbėję.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta R. K. parodė, kad įvykio dieną gavo kvietimą, kad (duomenys neskelbtini) yra žmogus, kad policija vyksta į vietą. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko žmogus šaukdamas, rėkdamas, kad jam yra Lietuvoje gyventi nesaugu, kad lietuviai baisūs žmonės, kad jam trenkė paspirtuku į galvą, kad jį sužalojo. Pirmas įspūdis vizualiai, kad buvo nedidelė žaizda virš nosies, tarp antakių ir truputi nubėgę kraujo. Nukentėjęs asmuo buvo pasodintas į mašiną, apžiūrėtas. Buvo matyti, kad žaizdelė yra paviršutiniška, nedidelė, detalesnei apžiūrai nukentėjusysis buvo išvežtas į klinikas, kad nebūtų kažkokių tai sutrenkimų. Pirminės apžiūros metu nukentėjusysis buvo piktas, kad jį taip užpuolė, nes teigė, kad jie sėdėjo ant suoliuko taikiai, o pašalinis asmuo su tuo paspirtuku jam trenkė. Iš karto ir policijos pareigūnai prisistatė, liepė jam nusiraminti, kad užpuolikas sulaikytas, kad jis irgi (duomenys neskelbtini), bet jam vis tiek buvo nepasitenkinimas, kad va kas jam padaryta, kad kraujas bėgo, nors ten minimaliai buvo. Kadangi buvo sužalota veido sritis, todėl buvo apžiūrėta nukentėjusiojo nosis, kuri atrodė stabili, nukrypimų, žaizdų, hematomų veide nebuvo matyti, paprašius įtraukti oro, nukentėjusysis įtraukė ir viskas. Buvo paklausta, ar dantys sveiki, bet nelabai atsimena nukentėjusiojo atsakymo, bet lyg nieko dantims nebuvo nutikę, nieko neatžymėjo. Vizualiai nubrozdinimų nebuvo matyti. Vienintelė žaizdelė, paviršutiniška, labai nedidelė. Pristačius jį į klinikas rezultatų nelaukė. Todėl gali būti, kad neatžymėjo dėl dantų, lyg nebuvo jie nuskelti. Klausėme, ar nebuvo sąmonės praradęs, sakė, kad ne, kad viską atsimena, kad tikrai nebuvo atjungtas. Apie dantis niekas nebuvo kalbėta, pagrinde reiškė nepasitenkinimą, kad lietuviai jį sumušė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta A. A. parodė, kad įvykio dieną buvo (duomenys neskelbtini), buvo vakaras, atėjo kaltinamasis, prisistatė ir pasakė, kad nori pabendrauti, pasakė jam, kad jis apsvaigęs, kad eitų toliau. Jis ignoravo jos pastabą, tą patį pasakė A. K. ir tuomet su paspirtuku jis sudavė smūgį A. K.. A. K. nieko neprovokavo nei žodžiu, nei kitaip. Kaltinamasis pagriebė jos sūnaus dviratį, tiesiog agresyviai patempė, staigiu judesiu. Kaltinamasis korektiškai nepasisakė, pasakė, kad „jūs rusai“ ir po to buvo suduotas. Galvoja, kad taip galėjo būti, nes pagalvojo, kad jie rusai. Po smūgio, nukentėjusiajam buvo prakirsta galva, pažeistas dantis. Matė, kad buvo kraujas, jis bėgo iš burnos, buvo ant kaktos. Dėl dantų, nukentėjusysis parodė, po to jis kreipėsi pas stomatologą. Kai atvyko greitoji medicinos pagalba, buvo prie nukentėjusiojo. Jis atvykusiems medikams skundėsi galvos skausmu, kad kraujas bėga. Dėl dantų, sakė medikams, kad žandikaulį skauda.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta U. K. parodė, kad įvykio dieną išėjo vakare iš kavinės, prisėdo ant suoliuko priešais, buvo su vaiku, jos pažįstama taip pat buvo su vaiku. Kaltinamasis išėjo iš už krūmų per kampą, pro nugarą, jis pasakė, kad išgirdo gimtą kalbą ir greičiausiai norėjo prisijungti prie kompanijos. Jos pažįstama jam pasakė, kad mes su vaikais ilsimės ir mums kompanijos nereikia. Prie jo stovėjo dviratis, pradėjo jis jį tampyti į save, o ji (U. K.) dviratį prisitraukė prie savęs. Po to jos vyras pasakė „pradink vaikine, mums kompanijos nereikia“. Po to kaltinamasis apėjo aplink ją, paėmė paspirtuką, kuris stovėjo jai už nugaros, ir tada išgirdo smūgį pirmą kartą. Tada antrą kartą, kai atsisuko, pamatė, kad užsimojo antrą kartą suduoti, bet sulaikė jo ranką. Kaltinamasis išmetė į gėlyną tą paspirtuką ir pradėjo bėgti. Po to pradėjo jį vytis ir šaukė „stok“. Po suduoto smūgio paspirtuku nukentėjusysis sėdėjo ant suoliuko, buvo nulinkęs, kelioms sekundėms gal ir buvo praradęs sąmonę. Nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas stipriai, net odos gabaliukas buvo atšokęs. Nežino, kodėl įvyko konfliktas. Kaltinamasis priėjo, norėjo susipažinti, o jie jam sakė, kad nenori susipažinti. Niekas kaltinamojo neįžeidinėjo ir nieko tokio nesakė, kad jis galėtų taip pasielgi. Nukentėjusiajam buvo tarpunosyje pažeista, prie akies ir labai stipriai į galvą smūgis buvo. Nukentėjusysis rodė medikams žaizdą tarpunosyje, bet tikriausiai ne viską rodė, nes buvo šoke. Buvo dantų sužalojimai, priekinis tiltas atšoko, atsiklijavo. Nukentėjusysis ėjo pas gydytoją ir jam dantys buvo laikinai pritvirtinti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. B. parodė, kad įvykio dieną važiavo per (duomenys neskelbtini) į kitą įvykį. Netoli įvykio vietos pamatė, kad moteris juos stabdo ir rodo į girtą nubėgantį vyrą. Paklausė moters, kas nutiko, ji paaiškino, kad neblaivus nubėgantis vyras trenkė jos vyrui su vaiko paspirtuku per galvą. Kolegai, kuris irgi buvo išlipęs, pasakė vytis kaltinamąjį, o jis (R. B.) pasakė, kad važiuos aplinkui. Kolega nubėgo per kiemą, o jis pats paskui jį nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Ties baru pasuko link (duomenys neskelbtini) ir pamatė vėl tą bėgantį vyrą. Kolegai parodė per langą jį vytis. Sulaikė ir bandė paklausti, kas įvyko, bet kaltinamasis buvo neblaivus ir nesuprato, kur jis randasi ir ką jis veikia. Grįžo su juo į įvykio vietą ir bandė aiškintis. Kaltinamasis nupasakojo, kad moteris su vyru sėdėjo ant suoliuko ir kalbėjo rusų kalba, jis ėjo pro šalį, pašnekino juos rusiškai, tada griebė šalia buvusį vaiko paspirtuką ir trenkė tos moters vyrui per veidą. Kaltinamasis kalbėjo neaiškiai, nes buvo stipriai apsvaigęs, buvo be orientacijos, ką tiksliai kalbėjo neatsimena. Akivaizdžiai pas nukentėjusįjį buvo matomos tik sumušimo žymės, prie antakių lyg prakirsta. Matėsi, kad buvo sumuštas veidas.

Iš 2024 m. gegužės 19 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2024 m. gegužės 19 d. patruliuojant nustatytame maršrute, apie 22.54 val. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vyras užpuolė pranešėjos vyrą, paspirtuku trenkė per veidą. Užpuolikas pasišalino. Jaunuolis buvo vidutinio ūgio, liesas, šviesia maikute. Laukia tarnybų vietoje, prie kavinės. Vykstant nurodytu adresu buvo pastebėtas (duomenys neskelbtini) bėgantis, akivaizdžiai neblaivus vyras ir netoliese moteris, kuri mojuodama rankomis stabdė pro šalį važiuojantį ekipažą. Sustoję bei išlipę iš automobilio, moteris, kuri mojavo rankomis, nurodė kryptį kuria pasišalino jos vyrą sumušęs vyras bei sumušusio vyro požymius. Pradėję paieškos veiksmus nurodyta kryptimi, pastebėjo einantį, požymius atitinkantį vyriškį. Privažiavę prie vyriškio, šis nieko paaiškinti negalėjo, įsodino vyriškį į tarnybinį automobilį laikinojo sulaikymo patalpą, asmuo buvo atvežtas į įvykio vietą. Grįžę į įvykio vietą bei pradėjus aiškintis įvykio aplinkybes buvo nustatyta nukentėjusiojo vyro tapatybė, tai yra A. K.. Patikrinę alkotesteriu ,,Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0423 A. K. neblaivumą buvo nustatytas 2,09 promilių neblaivumas. Į įvykio vietą buvo iškviesti medikai. Viso įvykio metu kartu su A. K. buvo jo žmona U. K. ir jų mergaitė, taip pat šeimos draugė A. A. bei jos sūnus. U. K. paaiškino, kad jiems sėdint bei kalbant ant suoliuko, esančio (duomenys neskelbtini), pro šalį ėjo jiems nepažįstamas vyras ir pradėjo su jais konfliktuoti, vyras išgirdęs, kad šie su jais bendrauja rusiškai, vyras pradėjo šaukti, kad ,,jūs rusai“ ir paėmęs netoliese esantį vaikišką paspirtuką, kuris priklauso U. K. ir A. K. mergaitei, trenkė A. K. į veido sritį ir pradėjo šalintis. Sulaikytas asmuo iš pradžių jiems prisistatė kaip D. S., tačiau patikrinę per ,,POLIS II“ naršyklę, apie tokį asmenį duomenys nebuvo rasti, todėl asmuo buvo pristatytas į Kauno apskr. VPK OVS BD asmenybės nustatymui. Atvykę į Kauno apskr. VPK OVS BD buvo nustatyta, kad tai D. K.. Patikrinus alkotesteriu ,,Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0423, D. K. neblaivumą nustatytas 2,38 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 15–16).

2024 m. gegužės 20 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. gegužės 19 d., apie 23.15 val. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vyras paspirtuku trenkė per veidą. Dabar vyrui kraujuoja iš veido srities, praskelta lūpa ir nosis. Vyrui 39 m., jis sąmoningas. Užpuolikas pasišalino, jaunuolis buvo vidutinio ūgio, liesas, šviesia marškiniais. Atvykę nurodytu adresu juos pasitiko policijos pareigūnai, kurie paaiškino, kad pastariesiems patruliuojant (duomenys neskelbtini) prie jų priėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai (Ukrainos pilietis) A. K., kuris patruliams paaiškino, kad 2024 m. gegužės 19 d. apie 23.00 val. jis sėdėjo ant suoliuko ties adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sutuoktine (Ukrainos piliete) U. K. ir vaiku, kaip prie jų priėjo nepažįstamas asmuo, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai (Ukrainos pilietis) D. K. ir pradėjo su jais žodiškai konfliktuoti, vyras pradėjo šaukti, kad „jūs rusai“ ir paimdamas A. K. vaiko paspirtuką, kuris buvo pastatytas šalia suolo, vieną kartą trenkė A. K. į veido sritį, taip sukeldamas A. K. fizinį skausmą. Po smūgio D. K. pasišalino iš įvykio vietos. Pabendravę su D. K., šis paaiškinti nieko negalėjo, teigė, kad niekam nieko netrenkė. Pabandę susisiekti telefonu su A. K. žmona U. K., ši į telefono skambutį neatsakė, pabendrauti ir nustatyti asmens blaivumą nepavyko, bei kartu su A. K., bei U. K. buvo ir šeimos draugė (Ukrainos pilietė) A. A., su kuria bandė susisiekti telefonu, ši į skambučius neatsiliepė, pabendrauti ir nustatyti asmens blaivumo nepavyko. Įvykio metu aplinkinių žmonių, kurie galėtų turėti pretenzijų dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nenustatyta. Alkotesterio matuokliu ,,Alcotest drager 6810“, Nr. ARFM-0423, patikros sertifikato Nr. 2065396, A. K. nustatytas 2,09 promilių girtumas, D. K. nustatytas 2,38 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 19–25).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio esanti adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 34–38).

Iš apžiūros protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad buvo apžiūrėtas policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašas, kuriame matyti, jog policijos pareigūnai stovi šalia vyriškio ir moteriškės, jie bendrauja. Moteriškė ir vyriškis šneka rusiškai. Stenogramoje moteriškė – M, nukentėjęs vyras – N, pareigūnas Nr. 1 – P1, pareigūnas Nr. 2 – P2, greitosios medicinos pagalbos darbuotoja – G, sulaikytas vyras – S. S, M, ir N kalba rusiškai ir, kaip žinoma, jie yra Ukrainos piliečiai. Greitosios medicinos darbuotojai nukentėjusį išveža į Kauno klinikas (1 t., b. l. 122–128).

Greitosios medicinos pagalbos tarnybos rašte Nr. 20-G-43463 nurodyta, kad 2024 m. gegužės 19 d. 22.51 val. tarnyboje buvo registruotas kvietimas, adresu (duomenys neskelbtini), pacientui A. K.. Į kvietimą nurodytu adresu vyko skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistė R. K.. Atvykimo laikas 22.54 val. Kvietimo rezultatas: pacientas teigė, kad besėdint ant suoliuko, praeinantis vyriškis užpuolė, trenkė su jo dukros vaikišku paspirtuku į galvą. Be sąmonės nebuvo, nosis nedeformuota, prakvėpuoja. Prie akies ir nosies kirstinė žaizda. Preliminari diagnozė: kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas (1 t., b. l. 144–145).

Specialisto išvadoje Nr. G 1044/2024(02) nurodyta, kad A. K. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairiame žaste, muštinė žaizda dešinės akies vidiniame kampe, padarytos kietais bukais daiktais, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje bei tiriamojo nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 182–184).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnį 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino ir tik teisiamojo posėdžio metu, išklausius visų apklaustų liudytojų ir nukentėjusiojo duotus parodymus, kaltę pripažino, vis dėlto, byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina kaltinamojo kaltę ir nekelia jokių abejonių nei dėl to, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, kurio padarymu buvo kaltinamas, nei dėl tokio nusikaltimo padarymo vietos, laiko ir būdo. Nukentėjusiojo A. K., liudytojų A. A., U. K. parodymai patvirtina, kad kaltinamasis, nepažinodamas nukentėjusiojo ir kartu buvusių liudytojų, priėjo, pasakė, kad nori pabendrauti, tačiau nukentėjusiajam, A. A. bei U. K. nedviprasmiškai nurodžius, kad kaltinamasis paliktų juos ramybėje, nes jie nenori su juo bendrauti, ilsisi ir jo kompanijos nereikia, kaltinamasis paėmęs šalia buvusį paspirtuką staiga trenkė juo nukentėjusiajam į galvos sritį. Tai padarė nesant net menkiausios dingsties tokiu būdu smurtauti nukentėjusiojo atžvilgiu, nors pats kaltinamasis ir tvirtino taip bandęs apsiginti. Tačiau tai, kad ne dėl poreikio apsiginti kaltinamasis smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu patvirtina liudytojos U. K. parodymai, taip pat ir paties nukentėjusiojo parodymai, kad po pirmo suduoto smūgio, kaltinamasis matydamas, jog nukentėjusysis kraujuoja, bandė dar kartą suduoti minėtu paspirtuku, tačiau to padaryti jam nepavyko, kadangi liudytoja neleido to padaryti. Tai tik patvirtina kaltinamojo tyčios kryptingumą smurtauti aiškiai suvokiant tokio smurto galimas pasekmes. Liudytojo R. B. parodymai apie tai, kad sulaikius kaltinamąjį jis nurodė, kad moteris su vyru sėdėjo ant suoliuko ir kalbėjo rusų kalba, jis ėjo pro šalį, pašnekino juos rusiškai, tada griebė šalia buvusį vaiko paspirtuką ir trenkė tos moters vyrui per veidą, taip pat tik patvirtina kaltinamajį smurtavus nukentėjusiojo atžvilgiu be jokios aiškios priežasties. Tokie kaltinamojo atlikti veiksmai rodo, kad D. K. suduodamas paspirtuku į galvą A. K. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo suduoto smūgio paspirtuku nukentėjusiajam į galvą, gali pastarajam nežymiai sutrikti sveikata (smūgiuojant paspirtuku į galvos sritį tokie padariniai yra dėsningi), ir tokių padarinių, kuriuos patvirtina byloje esanti specialisto išvada apie nukentėjusiajam konstatuotus sužalojimus ir padarytą sveikatos sutrikdymą, norėjo (po pirmą kartą suduoto smūgio kaltinamasis antrą kartą ruošėsi jam smogti, tačiau nukentėjusiojo žmona jį sulaikė).

Taigi tai, kad D. K. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad prieš nukentėjusįjį smurtavo turėdamas tikslą jam atkeršyti už jo atžvilgiu neva tai pasakytą įžeidimą ir atsisakymą su juo bendrauti. Po suduoto pirmo smūgio, matydamas, kad nukentėjusysis yra be sąmonės, kraujuoja, jis ruošėsi dar kartą trenkti paspirtuku, tačiau to padaryti jam nepavyko dėl nuo jo valios nepriklaususių aplinkybių – jį sulaikė nukentėjusiojo žmona. Kaltinamasis pasirinkęs tokį veikimo būdą – paspirtuko panaudojimą smūgiuojant juo kitam žmogui į galvos sritį, suvokė, kad elgiasi pavojingai, norėjo, kad nukentėjusiajam būtų sutrikdyta sveikata, norėjo netgi pakartotinai trenkti nukentėjusiajam.

BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtino nusikaltimo sudėtis yra materiali, o tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė už šio nusikaltimo padarymą kyla tik tuo atveju, kai atsiranda baudžiamajame įstatyme numatyti nusikalstamos veikos padariniai – dėl mušimo ar kitokio smurtavimo nukentėjusiajam sukeliamas arba fizinis skausmas, arba jis nežymiai sužalojamas, arba trumpam susargdinamas. Iš byloje pateiktos specialisto išvados Nr. G 1044/2024(02) matyti, kad po D. K. suduoto smūgio paspirtuku į galvą nukentėjusiajam A. K. pastarajam buvo konstatuotos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairiame žaste, muštinė žaizda dešinės akies vidiniame kampe, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 182–184). Taigi nagrinėjamu atveju specialisto pateikta išvada patvirtina, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, t. y., dėl suduoto smūgio paspirtuku į galvą, kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, jis, nors ir įrodymų tyrimo pabaigoje prisipažindamas kaltu, kelia gynybinę versiją, jog veikė būtinosios ginties sąlygomis ir gynėsi nuo A. K.. Pasisakant dėl šios kaltinamojo versijos ir analizuojant įrodymus šiuo aspektu būtina pažymėti, kad BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021).

Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021).

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.