Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui R. P. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka tinkamai. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį ((Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliu – CK) 6.576 straipsnis). Nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dėl savo, savo šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (CK 6.578 straipsnio 3 dalis).

Pagal CK 6.611 straipsnį, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701/2017).

Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant ginčus dėl iškeldinimo, turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti), ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014).

Nagrinėjamu atveju atsakovas 2015-10-27 Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutarties Nr. 1.41-G15/1119 (toliau ir – Sutartis) 1 punktu įsipareigojo ieškovui mokėti nuomos mokestį (Sutarties 5.2 p., 10-12 p.) bei kitus Sutartyje nurodytus mokėjimus (Sutarties 14 p.) už buto, esančio į (duomenys neskelbtini). Atsakovas už pirmą mėnesį nuomos mokestį įsipareigojo sumokėti ne vėliau, kaip iki 2015-11-30, vėlesnius mokėjimus atlikti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos (CK 6.583 straipsnio 1 ir 2 dalis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai ir laikų įvykdęs sutartinę prievolę ieškovui, mokėti nuomos mokestį sutartu laiku, todėl susidarė 3541,41 Eur įsiskolinimas už būsto nuomą. Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų ir LITEKO informacinės sistemos duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad 2017-08-31 ieškovas ir atsakovas sudarė taikos sutartį dėl 1122,43 Eur įsiskolinimo, skolos susidarymo laikotarpis 2016-10-01 iki 2017-08-30. Skolos atsakovas nesumokėjo. 2019-02-19 sudarė taikos sutartį dėl 1838,90 Eur įsiskolinimo, skolos laikotarpis 2017-09-01 iki 2019-01-31. Civilinėje byloje Nr. e2-32437-592/2019 ieškovas reikalauja iš atsakovo R. P. priteisti 550,55 Eur skolą ir 9,36 Eur delspinigius už buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomą (nesumokėtą nuomos mokestį), už laikotarpį nuo 2019-03-01 iki 2019-07-31. Ieškovas ir atsakovas Sutarties V dalyje susitarė dėl sutarties pasibaigimo pagrindų, vienas iš pagrindų numatytų 22.2.1 papunktyje yra vienašališkas sutarties nutraukimas tuo atveju, jei nuomininko skola už Savivaldybės būsto nuomą ir kitus mokesčius viršija 3 mėn. nuomos mokesčio sumą, kitas pagrindas numatytas 22.2.2 papunktyje yra siejamas su Sutarties 5 punkte numatytų įsipareigojimų pažeidimu. Sutarties 5.2 punktu atsakovas įsipareigojo už Savivaldybės būsto nuomą Sutartyje nustatyta tvarka nuomotojui (ieškovui) mokėti Sutarties 10 punkte nustatyto dydžio nuomos mokestį bei kitus mokėjimus numatytus Sutartyje. CK 6.611 straipsnyje nustatyti nuomos sutarties nutraukimo pagrindai, vienas iš jų siejamas su nuomininko prievolės laiku sumokėti nuomos mokestį neįvykdymu – jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar komunalinių mokesčių. CK 6.205 str. nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomas bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą vykdymą ir vykdymo termino praleidimą. Atsakovas skola ieškovui sudaro 3541,41 Eur sumą. Dėl dalies skolos ieškovas ir atsakovas sudarė taikos sutartis, byloje duomenų apie tai, kad atsakovas tinkami vykdytų taikos sutartis nėra (CPK 178 str.). Už laikotarpį nuo 2019-03-01 iki 2019-07-31 atsakovo skola ieškovui yra 550,55 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė šalių sudarytą Sutartį, kadangi nevykdė savo prievolės laiku ir reguliariai mokėti nuomos mokestį (už Savivaldybės būsto nuomą) ir kitus mokėjimus numatytus Sutartyje, teismo vertinimu, atsižvelgiant į Sutarties esmę – atsakovas įsipareigojo nustatytais terminais mokėti būsto nuomos ir kitus Sutartyje numatytus mokėjimus, atsakovo nurodytų prievolių pagal Sutartį nevykdymas yra esminis sutarčių pažeidimas, todėl ieškovas turi teisę pasinaudoti įstatymo suteikta teise nutraukti Sutartį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tarp šalių 2015-10-27 sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. 1.41-G15/1119 nutrauktina (CK 6.611 str., 6.217 str. 4 d.).

Kadangi Sutartis dėl atsakovo sutartinių prievolių nevykdymo (konstatavus esminį Sutarties pažeidimą) teismo buvo nutraukta spręstina, kad vienintelis būdas apginti ieškovo pažeistas teises yra, nutraukus nuomos sutartį, iškeldinti atsakovą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Todėl ieškovo reikalavimas, nutraukus 2015-10-27 Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartį Nr. 1.41-G15/1119, iškeldinti atsakovą su jam priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), priteisiamos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistina 50,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 6 p., 7 d., 83 str. 1 d. 16 p., 96 str. 1 d.).

Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 3,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti SĮ „Vilniaus miesto būstas“, j. a. k. 124568293 ir R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 2015-10-27 sudarytą Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartį Nr. 1.41-G15/1119, nuo teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos.

Nuo teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) su jam priklausančiu turtu, iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Priteisti iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 50,00 Eur (penkiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis. Priteista suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB Swedbank, arba į sąskaitą Nr. LT057044060007887175, esančią AB SEB bankas, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3,36 Eur (trijų Eur 36 ct) dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB Swedbank, arba į sąskaitą Nr. LT057044060007887175, esančią AB SEB bankas, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.