Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.9.9; 1.2.4.6.2.1; 1.2.26.2; 2.3.2.2.13; 2.3.6.4.4.3

2026 m. sausio 26 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2025-10-07 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, skirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui;

kaltinamas pagal BK 284 straipsnį (dėl dviejų veikų).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Byla buvo perduota nagrinėti teisme kaltinant L. R. tuo, kad jis 2025-08-24 apie 04.40 val. viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą pasireiškusį tuo, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, priešais namą (duomenys neskelbtini), savo automobiliu BMW 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užblokavo nukentėjusiosios automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šaukdamas reikalavo atidaryti automobilio duris ir po to kumščiu išdaužė K. R. automobilio „BMW 116“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį keleivio pusės langą, dėl ko stiklo šukėmis buvo padaryta taškinė žaizda K. R. dešiniame žaste, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2. L. R. 2025-08-24 apie 08.15 val. degalinėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pasidaręs kavos iš ten esančio kavos aparato, priėjo prie degalinės kasoje dirbančios (duomenys neskelbtini) darbuotojos sutuoktinės K. R. ir apipylė karšta kava nukentėjusiosios veidą, ranką, drabužius, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

3. Kaltinamasis L. R. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad K. R. yra jo žmona. Gyvena kartu 13 metų, santuoką įregistravo prieš (duomenys neskelbtini), turi vieną nepilnametį vaiką. Su šeima gyvena (duomenys neskelbtini), jų bendrame bute. Išvakarėse tarp jo ir žmonos įvyko konfliktas. Kitą rytą ji turėjo vykti į darbą (duomenys neskelbtini), žmona dirba degalinėje. Žmona nuomojasi butą (duomenys neskelbtini). Ten ji gyvendavo ne nuolat, atvažiuodavo pas jį. Vaikas gyvena su žmona. Tarp jų buvo minimalūs nesutarimai. Įvykio dieną iš savo buto (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pasižiūrėti, ar žmona važiuoja į darbą. Nuvažiavo apie 35-40 km iki (duomenys neskelbtini). Ten gyvena žmonos draugas, jis įtarė, kad ji turėjo kitą vyrą. Prie to namo stovėjo žmonos mašina. Žmonos viduje nebuvo. Privažiavęs užstatė jos mašiną, kad ji negalėtų išvažiuoti, išėjo į kiemą, laukė kol išeis žmona. Stovėjo apie 10-15 minučių. Buvo nuėjęs į kitą laiptinę, o kai grįžo į kiemą, žmona jau buvo mašinoje. Priėjęs prie jos automobilio, bandė atidaryti dureles, bet jos buvo uždarytos, prašė, kad žmona atidarytų dureles, bet ji nesutiko, todėl supykęs kumščiu išdaužė automobilio langą. Norėjo pasikalbėti su ja. Nebandė žmonos ištraukti iš automobilio, iš karto atbėgo policijos pareigūnai. Kai išdaužė stiklą, jokių kitų žmonių toje vietoje nebuvo. Su pareigūnais vietoje pasikalbėjo apie pusvalandį ir išvažiavo namo, į komisariatą vykti nereikėjo. Nematė, ar žmona buvo sužalota, bet galėjo susižaloti. Išdauždamas stiklą nepagalvojo, kad ji gali būti sužalota. Iš aikštelės išleido žmoną, ji turėjo važiuoti į darbą, maždaug 1 km nuo tos vietos, o jis nuvažiavo paskui ją, norėjo pasiimti raktus. Policijos pareigūnai palydėjo jį iki degalinės. Iš ten nuvažiavo namo. Apie 8.00 val. vėl grįžo į degalinę. Ten su žmona apsižodžiavo, pats pasidarė kavos. Neatsimena, ar tuo metu degalinėje buvo žmonių. Kažkiek išgėrė kavos. Kava buvo jau pravėsus, žmona buvo prie kasos, o jis apipylė žmoną kava. Negali pasakyti, ar žmonai dėl to skaudėjo. Ji buvo labai supykusi. Po to pats išvažiavo iš degalinės. Žmonos atsiprašė.

4. Nukentėjusioji K. R. parodė, kad L. R. yra jos vyras. Nuo praeitų metų rudenio tarp jos ir vyro prasidėjo konfliktai. Kovo mėnesį ji su vaikais išsikraustė kitur. Jam buvo išduotas apsaugos nuo smurto orderis. Dirba (duomenys neskelbtini) degalinėje. To namo kieme yra policijos nuovada, todėl pareigūnai viską matė. Nusileido į lauką, įsėdo į savo automobilį, kurį vyras buvo užblokavęs. Reikalavo atidaryti dureles, bet ji neatidarė. Tuomet vyras išdaužė automobilio langą. Pastebėjo, kad jos ranka kraujuota. Tada pribėgo pareigūnai, vyras patraukė automobilį ir ji išvažiavo. Prieš 8.00 val. į degalinę atvyko vyras ir apipylė ją kava. Pakeliui į darbą važiavo tuo adresu pasišnekėti su žmogumi. Išgirdo automobilio garsą, jį atpažino, tuo metu buvo laiptinėje. Įtarė, kad vyras gali atvažiuoti. Buvo tamsu. Aikštelė šiek tiek apšviesta. Atpažino savo vyrą, kai jis išlipo iš automobilio. Iki įvykio nematė, kad ten stovėtų policijos pareigūnai. Norėjo išvažiuoti iš tos vietos, bet automobilis buvo užstatytas, užsirakino automobilyje. Jis liepė atidaryti duris, o jai neatidarius, kumščiu išdaužė keleivio pusės priekinį stiklą. Sužalojimą pamatė darbe. Labai greitai atbėgo pareigūnai. Po to pareigūnai leido jai išvažiuoti. Iš karto jis su policijos pareigūnais atvažiavo į degalinę, paprašė raktus atiduoti ir išvažiavo. Apie 8.00 val. vyras vėl atvažiavo, pasidarė kavos, konfliktavo su ja, buvo išėjęs į lauką. Po to dar pasidarė kavos, toliau konfliktavo. Viduje buvo žmonių, bet jie išėjo. Tuomet, kai nieko viduje nebuvo, vyras apipylė ją kava, pataikė į veidą. Kava buvo pakankamai karšta, pajuto fizinį skausmą. Neatsimena, ar vyras vartojo keiksmažodžius, bet žodinis konfliktas vyko. Apipylęs ją kava, vyras iš karto išėjo. Į gydytojus nesikreipė, tik dėl rankos. Nudegimų neliko. Automobilis buvo įgytas santuokoje. Vyras pats sutvarkė automobilį. Vyras jos atsiprašė, jam atleido. Kartu negyvena. Žalos atlyginimo neprašys.

5. Liudytojas Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono policijos komisariato pareigūnas Tautvydas Šikšnys parodė, kad kaltinamojo nepažinojo, nukentėjusiąją pažįsta kaip degalinės operatorę. Tą naktį dirbo (duomenys neskelbtini). Šiek tiek po 4.00 val., gal 4.30 val. kartu su kolega Igoriu Vasilevskiu grįžo į komisariatą, pamatė, kad lauke vyksta veiksmas, dėl to priėjo. Veiksmas vyko apie 100 m nuo jų buvimo vietos. Jų dėmesį atkreipė dūžtančio stiklo garsas. Iki to jokių riksmų ar triukšmo negirdėjo. Kai išgirdo, kad dužo stiklas, pašvietė su prožektoriumi. Apšvietė prožektoriumi tą mašiną ir prie jos priėjo. Prie jų tuo metu pradėjo eiti L. R. su kruvina ranka, o K. R. bandė išvažiuoti, bet to padaryti ji negalėjo, nes L. R. buvo užstatęs jos mašiną. Neprisimena ką jie aiškino apie įvykį. Neatkreipė dėmesio, ar įvykį matė kiti pašaliniai žmonės. K. R. nenorėjo rašyti pareiškimo, sakė, kad pretenzijų niekam neturi. L. R. sakė, kad jam reikia paimti raktus, todėl jis kartu su juo nuvažiavo į degalinę. Iš degalinės L. R. išvažiavo pirmas, o vėliau ir jie išvažiavo. Dėl kito įvykio į degalinę nevyko, važiavo kitos pamainos pareigūnai. Širvintų policijos komisariatas yra Vilniaus g. 39. Įvykis vyko (duomenys neskelbtini). Kai išgirdo triukšmą buvo kieme. Širvintose retai būna, kad 4.00 val. ryte dūžta langai, todėl nuėjo pasižiūrėti. Kai apšvietė vietą, iš kur girdėjo triukšmą, pamatė sidabrinės spalvos BMW ir L. R.. Jis išdaužė automobilio keleivio pusės priekinį langą. Suprato, kad tarp žmonių vyksta skyrybos ir konfliktai. Kai jie priėjo, konfliktinė situacija nespėjo įvykti. L. R. kažką minėjo apie meilužį, gal dėl to vyko konfliktas. Sureagavo į įvykį kaip pareigūnas.

6. 2025-08-26 atlikta įvykio vietos apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje matome stovinti automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis stovi priekiu į daugiabučio namo kiemą. Apžiūrint automobilį matome įskilusi automobilio priekinį stiklą. Pirminis smūgis į stiklą matomas apatinėje kairėje stiklo pusėje ties viduriu. Automobilio dešinės pusės priekinių durelių stiklas išdaužtas, stiklo rėmas apvyniotas ir uždengtas permatoma plėvele, stiklo šukių nėra. Daugiau apžiūrėjus automobilio išorę ir saloną tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta ir nepaimta. Aplink įvykio vietą vaizdo stebėjimo kamerų nėra (b. l. 17-21).

7. 2025-09-02 apžiūrėtas K. R. pateiktas vaizdo įrašas: vaizdo įrašas apžiūrimas naudojant vaizdo įrašų peržiūros programą "Media player". Vaizdo įrašo trukmė 00 min. 58 sek. Įrašo pavadinimas „Vaizdas“. Vaizdo įrašo viršuje, dešiniajame kampe, matome užrašą „ 2025-08-24 EEST 08:20:04“. Vaizdo įraše apačioje, kairėje pusėje matome užrašą „movavi 902048 AS UC“. Vaizdo įrašo centre matomas vaizdas apskritimo formoje. Jame užfiksuota degalinės prekybos vieta. Prie kasos stovi moteris su šviesios spalvos plaukais. Kitoje pusėje, prekybos vietoje stovi vyras laikantis kavos puodelį rankoje. Vyras bendrauja su moterimi, kuri stovi prie kasos. Vyras vis moteriai sako, kad ji ateitų, bet moteris vis atsako, kad nenori. Tada vyras prieina arčiau moters, kitoje kasos pusėje. Eidamas vyras kažką moteriai sako, bet sunkiai suprantama ką konkrečiai. Vyras moters klausė „kodėl melavai?“, moteris atsako „nemelavau“. Į degalinės prekybos vietą užeina vyras su baltos spalvos marškinėliais prieina prie kasos. Vyras su kava atsitraukia šiek tiek į šoną. Vyras su baltos spalvos marškinėliais pasiima savo prekes ir išeina. Vyras su kava stovi vėl prie moters su šviesiais plaukais, tik kitoje pusėje kasos. Moteris ir vyras kalbasi. Moteris su vyru bendrauja neatsisukus į jį. Vyras moteriai pasako „čia vaidini“, moteris pasako „nevaidinu, aš tau vaidinu“. Šiuos žodžius sakydama moteris atsisuka į vyrą. Vyras paklausia „kodėl tu man melavai?“. Moteris vyrui pasako „ aš tau blet vaidinu“. Vyras tuo metu nuima nuo kavos puodelio dangtelį ir puodelyje esančių skysčių apipila moterį ir numeta puodelį už prekystalio bei pabėga iš degalinės. Kai vyras apipila skysčiu moteris sušaukia. Moteris atsitraukus, ranka pasivalo ties veidu ir nueina į šoną (b. l. 45-47).

8. 2025-09-02 apžiūrėtos kūno kameros: vaizdo įrašas apžiūrimas naudojant vaizdo įrašų peržiūros programą " Media player". Vaizdo įrašo trukmė 30 min. 10 sek. Įrašo pavadinimas „export-g9jvh“. Vaizdo įrašas filmuojamas policijos pareigūno Remigijaus Norinkevičiaus tarnybinę kūno kamera. Vaizdo įraše užfiksuota kaip pareigūnai atvyksta į prie daugiabučio namo, automobilių stovėjimo aikštelę. Prieina prie sidabrinės spalvos „BMW“ automobilio. Vairuotojo vietoje sėdi šviesių plaukų moteris, šalia jos priekyje sėdi mažametis berniukas. Moteris pareigūnui nurodo, kad smurtauja vyras, taip pat nurodo, kad vyksta skyrybų procesas. Moteris nurodo, kad atvykusi į darbą (duomenys neskelbtini), jai vyras išdaužė šoninį automobilio langą. Pareigūnas paklausė ar rašė pareiškimą, moteris nurodo, kad nerašė, nes nėra kamerų, taip pat nurodo, kad bendradarbis užklijavo langą. Vėliau nurodo, kad dabar priekinį sudaužė, metė, taip pat nurodo, kad bijo namo grįžti. Pareigūnui paklausus ar gyvena kartu, nurodo, kad ne. Taip pat moteris nurodo, kad vyras išvažiavo su mašina. Pareigūnui paklausus ar buvo kartu vaikas, moteris nurodo, kad ne, atėjo pasitikti po darbo. Pareigūnas paklausė ką metė iš akmens, moteris nurodo ir parodo kvepalus. Taip pat nurodo, kad šoninį išdaužė su ranka. Moteris taip pat nurodo, kad ji dirba degalinėje ir jai būnant darbe jis ją apipylė kavą, visą puodelį supylė ant jos. Taip pat moteris pareigūnams nurodo, kad vyras galimai į automobilį įdėjęs sekimo įrenginį. Pareigūnai apžiūrinėja mašiną, bet nieko neranda. Vėliau moteris nurodo, kad vyras jai būnant (duomenys neskelbtini), vyras iš vieno rankos smūgio sudaužė priekinį stiklą ir stiklai jai pataikė į ranką. Pareigūnas nurodo, kreiptis į gydymo įstaigą. Daugiau vaizdo įraše su tyrimu reikšmingos informacijos nėra. Apžiūrimas kitas vaizdo įrašas naudojant vaizdo įrašų peržiūros programą "Media player". Vaizdo įrašo trukmė 22 min. 53 sek. Įrašo pavadinimas „export-j5f9n“. Vaizdo įrašas filmuojamas policijos pareigūno Tomo Vaidachavičiaus tarnybinę kūno kamera. Vaizdo įraše viskas užfiksuota kaip ir ankstesniajame vaizdo įraše, tik iš kito pareigūno pusės (b. l. 42-44).

9. 2025-09-04 apžiūrėta K. R. pateikta nuotrauka pavadinimu „IMG_3742“. Nuotraukoje matoma ranka, kuri sulenkta 45 laipsnių kampu. Rankos viršuje, žasto srityje yra raudonos spalvos, netaisyklingos formos, panašios formos į lašą taškas. Per visą ranką, tiksliau ties žastu ir šiek tiek dilbiu matome didelę raudonos spalvos dėmę, kuri yra susiliejus su oda. Matome juodos spalvos marškinėlius, su baltos spalvos užrašu (duomenys neskelbtini) bei raudonos spalvos elementais. Ant marškinėlių pritvirtinta kortelė su užrašu „K. Klientų aptarnavimo specialistė“. Fone matome šviesiai rudos spalvos baldus bei kabančius rūbus: mėlynos spalvos striuke su baltu užrašu „HH“ bei juodos spalvos megztinis. Apžiūrima kita K. R. pateikta nuotrauka pavadinimu „IMG_3740“, kurioje rankos vaizdas iš arčiau nei nuotraukoje pavadinimu „IMG_3742“. Fone matoma tualeto patalpa (b. l. 36-38).

10. 2025-09-23 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 33242025(01) nurodyta, kad K. R. nustatyta taškinė žaizda dešiniame žaste kontaktuojant su aštriu riboto paviršiaus daiktu. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. K. R. sužalojimo padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 72-74).

Dėl epizodo namo kieme

11. L. R. pareikštas kaltinimas 2025-08-24 apie 04.40 val. viešoje vietoje automobilių stovėjimo aikštelėje, priešais namą (duomenys neskelbtini), pažeidus viešąją tvarką, t. y. padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

12. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje nurodoma, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį privalomai turi būti nustatyti ne tik objektyvūs veikos padarymo požymiai, bet ir veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-19-511/2020, 2K-239-697/2022 ir kt.). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-124-719/2022 ir kt.).

14. Sveikatos sutrikdymų padarymas viešoje vietoje savaime nereiškia visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo. Pagrindinė BK 284 straipsnyje saugoma vertybė yra viešoji tvarka, o visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo padariniai turi būti konkrečiai įvardyti teismų sprendimuose (LAT 2018-04-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018).

15. Pažymėtina, kad BK 284 straipsnyje nurodyta veika padaroma tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kaltininko tyčia dėl padarinių kilimo gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas taip pat savaime nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešąją vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-146-511/2016, 2K-234-895/2020, 2K-101-489/2021).

16. Kaltinamasis minėjo, kad jam namo kieme konfliktuojant su žmona, jokių kitų asmenų jis nematė. Analogiškus parodymus davė ir nukentėjusioji. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad į sutuoktinių L. R. ir K. R. konfliktą sureagavo tik policijos pareigūnai, stovėję prie Širvintų rajono policijos komisariato pastato, esančio Vilniaus g. 39, Širvintos. Teisme apklaustas policijos pareigūnas Tautvydas Šikšnys parodė, kad kartu su kolega Igoriumi Vasilevskiu būdamas lauke išgirdo dūžtančio stiklo garsą. Prožektoriumi apšvietęs vietą, iš kurios sklido triukšmas, pamatė sidabrinės spalvos BMW automobilį ir L. R., kuris su kruvina ranka pajudėjo link jų. Pareigūnas nurodė, kad kitų žmonių, apart konflikto dalyvių šalia tos vietos nepastebėjo. Pats į įvykį sureagavo ne kaip eilinis pilietis, o kaip pareigūnas, vykdantis savo tarnybines funkcijas.

17. Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad tarp L. R. ir K. R. vyko privatus konfliktas. Nepaisant to, kad jis vyko viešoje vietoje – daugiabučio namo kieme, niekas iš pašalinių asmenų į jų konfliktą nesureagavo. Paminėtina, kad įvykio metu lauke buvo tamsu, konfliktas vyko paryčiais, apie 4.30 val., kuomet dauguma žmonių miega. Liudytojo T. Šikšnio teigimu, prieš dūžtant stiklui, jis jokio kito triukšmo negirdėjo, nors nuo konflikto vietos buvo pakankamai nedideliu apie 100 metrų atstumu. Byloje nėra duomenų, kad kas nors iš kieme esančių kelių daugiabučių namų gyventojų būtų stebėjęs konfliktą pro langus, kad butuose, reaguojant į lauke vykstančius įvykius įsižiebtų šviesa ar kas nors iš gyventojų išeitų į lauką, iškviestų policiją ir t. t., dėl ko galima daryti išvadą, kad konfliktas neatkreipė pašalinių žmonių dėmesio, nesutrikdė jų poilsio ir rimties. Iš teisme apklausto policijos pareigūno parodymų spręstina, kad įvykis jam jokio išgąsčio nesukėlė, liudytojas nebuvo šokiruotas ar dar kažkaip paveiktas kaltinamojo veiksmų. Liudytojas į dūžtančio stiklo garsą sureagavo kaip policijos pareigūnas, kuriam pagal pareigas priklauso užtikrinti viešąją tvarką ir reaguoti į galimai daromas nusikalstamas veikas, dėl ko pareigūnas į nagrinėjamą įvykį sureagavo taip pat, kaip būtų sureagavęs į bet kokį kitą įvykį, kurio liudytoju jis galėtų tapti. Nurodytas įvykis nepasižymėjo jokiomis ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių būtų pagrindas policijos pareigūnų reagavimą į šį įvykį vertinti kaip nors kitaip nei kaip jų tarnybinių pareigų atlikimą. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad dėl kaltinamojo L. R. veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Atsižvelgdamas į tai teismas priėjo išvados, kad L. R. veiksmuose – viešoje vietoje išdaužant automobilio priekinių keleivio pusės durelių stiklą ir stiklo šukėmis nežymiai sutrikdžius nukentėjusiosios K. R. sveikatą – nėra BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių. Tačiau svarstytinas L. R. veiksmų atitikimas BK 187 straipsnyje (turto sugadinimas) ir BK 140 straipsnyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) įtvirtintoms nusikalstamoms veikoms.

18. BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios nusikalstamos veikos dalykas – bet koks svetimas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilis „BMW 116“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino kaltinamasis, registruotas nukentėjusiosios K. R. vardu, tačiau įgytas nukentėjusiajai būnant santuokoje su kaltinamuoju L. R..

19. Teismų praktikoje pažymėta, kad šiame baudžiamajame įstatyme nurodytos veikos esmę sudaro svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas, t. y. kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2013). Sąvoka „svetimas turtas“ aiškintina kaip turtas, kuris nuosavybės teise priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Klausimas, koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, o koks – asmenine sutuoktinių nuosavybe, reglamentuojamas CK 3.88 ir 3.89 straipsniuose. Pagal bendrąją taisyklę po santuokos sudarymo įgytas turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Šiomis taisyklėmis vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose sprendžiant klausimą, ar turtas vienam iš sutuoktinių (ar buvusiam sutuoktiniui) buvo svetimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2011, 2K-187-895/2017, 2K-274-788/2019).

20. Taigi nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar vieno sutuoktinio vardu registruotas lengvasis automobilis, įgytas santuokos metu kitam sutuoktiniui laikytinas svetimu turtu.

21. Nukentėjusioji K. R. teisme patvirtino, kad automobilis „BMW 116“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio langą išdaužė L. R. įgytas santuokos su pastaruoju metu. Vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis, L. R. ir K. R. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), minėtas automobilis įregistruotas Kelių transporto priemonių registre – 2024-12-17. Nagrinėjamo įvykio metu sutuoktiniai santuokos nutraukę nebuvo, tačiau gyveno atskirai, nurodytu automobiliu naudojosi tik nukentėjusioji.

22. Teismo vertinimu, vien sutuoktinių gyvenimas tam tikrą laiką atskirai neleidžia daryti išvados, kad sutuoktinių turtas yra padalintas ir kad tas turtas, kuris naudojamas vieno iš sutuoktinių (šiuo atveju – automobilis) gali būti laikomas jo asmeninio naudojimo daiktu pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad santuoka tarp L. R. ir K. R. nenutraukta, ginčo automobilis sutuoktinių įgytas santuokos metu, turtas įstatymo nustatyta tvarka nepadalintas, vedybų sutartis, kurioje būtų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas nebuvo sudaryta. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad automobilis „BMW 116“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamajam L. R. nėra svetimas turtas, kadangi priklauso kaltinamajam ir nukentėjusiajai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

23. Minėta, kad pagal BK 187 straipsnį atsakomybė asmeniui kyla už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Nustačius, kad sugadintas automobilis „BMW 116“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamojo atžvilgiu nelaikytinas svetimu, konstatuotina, kad L. R. veiksmuose nėra BK 187 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko, todėl jo veiksmai sugadinus šį automobilį neatitinka BK 187 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos – turto sugadinimo požymių.

24. Vertinant L. R. veiksmus BK 140 straipsnio kontekste, būtina turėti omenyje tai, kad nurodyta veika gali būti padaroma tik tiesiogine arba netiesiogine tyčia (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-648/2025).

25. L. R. teigimu, dauždamas automobilio stiklą automobilio viduje sėdint nukentėjusiajai, jis neturėjo tikslo ją sužaloti. Stiklą daužė ne iš vairuotojo pusės, kur sėdėjo sutuoktinė, o iš keleivio pusės. Stiklą išdaužė, kadangi nesuvaldė savo emocijų (pykčio), įtardamas sutuoktinę neištikimybe. Išdauždamas stiklą nepagalvojo, kad žmona gali būti sužalota. Taigi atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, L. R. veiksmus galima laikyti pykčio protrūkiu, o ne siekiu sužaloti žmoną ar sukelti jai fizinį skausmą. Dėl to aplinkybė, kad stiklo šuke buvo nežymiai sužalota nukentėjusiosios ranka vertintina kaip kaltinamojo neatsargumas. Tokia kaltės forma neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi pagal teismų praktiką šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tyčia.

26. Teismui kaltinamojo veiksmuose nenustačius nei jam inkriminuotos BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, nei kitų nusikalstamų veikų požymių, yra pagrindas išteisinti L. R. pagal BK 284 straipsnį (dėl epizodo namo kieme), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl epizodo degalinėje

27. L. R. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2025-08-24 apie 08.15 val. būdamas viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą, pasireiškusį tuo, kad degalinėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pasidaręs kavos iš ten esančio kavos aparato, priėjo prie degalinės kasoje dirbančios (duomenys neskelbtini) darbuotojos K. R. ir apipylė karšta kava nukentėjusios veidą, ranką, drabužius, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir sutrikdydamas (duomenys neskelbtini) degalinės darbą.

28. Šio nuosprendžio 13-14 punktuose minėta LAT praktika, vadovaujantis kuria, teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą pagal BK 284 straipsnį privalo nustatyti ne tik objektyvius veikos padarymo požymius, bet ir veikos padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą.

29. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilo viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) degalinės patalpoje – prekybos salėje. Kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo L. R. konfliktuojant su sutuoktine (duomenys neskelbtini) darbuotoja K. R. degalinės patalpoje nėra kitų žmonių. Besitęsiant konfliktui į degalinės vidų buvo įėjęs lankytojas. Pastarajam įėjus į patalpą, L. R. atsitraukė, nutilo ir jokių aktyvių veiksmų, kurie galėtų atkreipti pašalinių asmenų dėmesį, neatliko. Lankytojui apsipirkus ir išėjus iš patalpos, L. R. vėl pradėjo konfliktuoti, prisiartino prie kasos, už kurios stovėjo nukentėjusioji ir tada, atidaręs rankoje laikyto kavos puodelio dangtelį, puodelio turinį šliūkštelėjo nukentėjusiajai į veidą. Aprašytu momentu degalinėje nebuvo nei lankytojų, nei kitų degalinės darbuotojų. Į incidentą jokie pašaliniai asmenys nesureagavo, niekas nebuvo įbėgęs į prekybos salę ar išėjęs iš tarnybinių patalpų išsiaiškinti kas nutiko. Konfliktas pasibaigė kaltinamajam iš karto pasišalinus iš degalinės prekybos salės, o nukentėjusiajai nuėjus į tarnybines patalpas.

30. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje BK 284 straipsnyje numatyti padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas nekilo, kadangi kaltinamojo ir nukentėjusiosios konflikto betarpiškai niekas iš pašalinių asmenų nestebėjo, kaltinamasis savo veiksmais neatkreipė kitų asmenų dėmesio, kurie tuo metu galėjo būti lauke ir matyti įvykį pro degalinės langus, niekas iš pašalinių nesureagavo į kaltinamojo akibrokštą apipylus nukentėjusiąją kava, niekas nepuolė jai į pagalbą, dėl aptariamo įvykio degalinės darbas sutrikdytas nebuvo, veikla nebuvo sustabdyta, patalpų nereikėjo uždaryti, lankytojai galėjo būti aptarnaujami toliau, todėl byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad dėl L. R. veiksmų būtų sutrikdytas (duomenys neskelbtini) degalinės darbas. Vien tos aplinkybės, kad būdama apipilta skysčiu, K. R., kaip (duomenys neskelbtini) degalinės darbuotoja, nuėjo į tarnybines patalpas persirengti, negalima vertinti kaip visos degalinės darbo sutrikdymo, kadangi degalinės darbas dėl to nesustojo. Taigi nenustačius visų būtinų BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių, pripažintina, kad L. R. jam inkriminuotos veikos – viešosios tvarkos pažeidimo nepadarė.

31. Teismui pripažinus, kad L. R. veiksmuose nėra BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, pažymėtina tai, kad jo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo požymius. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį sukėlė jam fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

32. Nukentėjusioji teismo posėdyje patvirtino, kad kava, kuria ją apipylė kaltinamasis, buvo pakankamai karšta, todėl skysčiui patekus ant veido jai skaudėjo. Vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji susiėmė už veido, kai kaltinamasis apipylė ją kava, kas leidžia teismui spręsti, kad nukentėjusioji iš tikrųjų pajuto fizinį skausmą. Kaltinamasis taip pat užsiminė, kad kava buvo šiek tiek atvėsusi, reiškia dar pakankamai karšta. Kaltinamasis tyčia šliūkštelėjo kavą į nukentėjusiąją, ką pats pripažino teismo posėdyje ir nors tiesiogiai nesiekė sužaloti sutuoktinės, tačiau galėjo ir turėjo suprasti, kad apipildamas žmoną pakankamai karšta kava, gali ją vienaip ar kitaip sužaloti ir sąmoningai leido tokiems padariniams kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Nukentėjusioji K. R. yra kaltinamojo sutuoktinė – jo šeimos narys, tad L. R. veikoje yra visi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad L. R. veikoje teismas nustatė ne BK 284 straipsnio, bet BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, yra pagrindas jo veiką perkvalifikuoti pagal nurodytą BK straipsnį (BPK 256 straipsnio 2 dalis).

33. Apibendrindamas išdėstyta, teismas pripažįsta esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis L. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. kitaip smurtaudamas, tyčia apipylęs karšta kava veidą, ranką, drabužius, prieš savo šeimos narį – sutuoktinę K. R., sukėlė jai fizinį skausmą.

34. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

35. Kaltinamasis L. R. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), visiškai prisipažino jį padaręs ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis teistas (b. l. 156-160, Liteko duomenys), baustas administracine tvarka (b. l. 162-176), dirba (Liteko duomenys), atsiprašė nukentėjusiosios, pastaroji šią aplinkybę patvirtino ir pareiškė, kad kaltinamajam atleido, kaltinamasis atlygino savo veiksmais padarytą žalą, byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis anksčiau būtų smurtavęs prieš nukentėjusiąją, todėl atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslų galima pasiekti skiriant kaltinamajam jo prašomą švelniausios rūšies bausmę – viešuosius darbus, parenkant bausmės dydį arčiau minimalios ribos.

36. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė iki 2025-10-07 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžio priėmimo, todėl šioje byloje skiriama bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bendrinama iš dalies sudedant su minėtu nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausme pridedant 3 mėnesių bausmės dalį ir skiriama galutinė subendrinta 7 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kaltinamąjį per bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

37. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytina pagal 2025-10-07 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį atlikta bausmė (BK 63 straipsnio 9 dalis).

38. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, smurtą vartojo artimoje aplinkoje prieš savo sutuoktinę, tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys, 72² straipsnis).

39. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais - paliktinas saugoti byloje.

40. Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš kalto asmens priteisti 110,67 Eur žalos, susidariusios dėl nukentėjusiajai K. R. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 84-87). L. R. visiškai atlygino savo kaltais veiksmais padarytą žalą (b. l. 145), todėl yra pagrindas nutraukti baudžiamosios bylos dalį dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinio nagrinėjimo.

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Perkvalifikuoti L. R. inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 284 straipsnio (dėl epizodo degalinėje) į BK 140 straipsnio 2 dalį.

L. R. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir, taikant BK 46 straipsnio 1-3 dalis, skirti jam 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinti paskirtą bausmę iš dalies sudedant su 2025-10-07 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, pridedant 3 mėnesių šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės dalį, ir skirti galutinę subendrintą 7 (septynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant L. R. per bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal 2025-10-07 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį atliktą bausmę.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, skirti L. R. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šiam įpareigojimui įvykdyti 7 (septynių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išteisinti L. R. pagal BK 284 straipsnį (dėl epizodo namo kieme), kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.

Nutraukti baudžiamosios bylos dalį dėl civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinio nagrinėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

1) Darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis (BK 46 straipsnio 4 dalis).

2) Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis (BK 46 straipsnio 5 dalis).

3) Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas (BK 46 straipsnio 5 dalis).

4) Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 46 straipsnio 7 dalis).