Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-632-856/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-09
Bylos Nr.: e2S-632-856/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-01468-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Pareiškėjas: J. J., D. J.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-632-856/2022Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01468-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos 3.5.1; 3.5.18; 3.5.26; 3.3.2.3; 3.3.2.4. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. J. ir D. J. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-3799-1081/2022 pagal pareiškėjų D. J. ir J. J. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė E. M. ir uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai D. J. ir J. J. kreipėsi į antstolę su skundu dėl antstolės E. M. veiksmų, tai yra dėl 2022 m. birželio 22 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įkeisto turto apžiūros ir turto arešto akto pripažinimo niekiniu bei jo panaikinimo. Pareiškėjai skundu taip pat reikalavo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl įvairių teisės aktų ir valstybinių institucijų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Pareiškėjai, be kita ko, skundu prašė likusią bylos dalį dėl diskriminacijos perduoti pagal teismingumą Tarptautiniam teismui.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad iš antstolės nėra gavę jokio paaiškinimo, dėl kokios priežasties butas, esantis (duomenys neskelbtini), turi būti įvertintas ir parduotas. Pareiškėjai nėra gavę paaiškinimo, kodėl per dvejus metus antstolė nesusisiekė su jais dėl to, kad antstolė negalėjo išieškojimo vykdyti iš D. J. SEB banko sąskaitos, nors įmokos buvo įnešamos kiekvieną mėnesį. 2021 metais pirminis kreditorius vykdomojoje byloje uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Būsto paskolų draudimas“ pradėjo reikalauti mokėti didesnes įmokas nei tuo metu leido jų galimybės bei pareiškėjai sulaukė skambučio, kurio metu buvo užsiminta apie buto atėmimą. Pareiškėjai turėjo galimybę pasirašyti sutartį su UAB „Būsto paskolų draudimas“, bet tokios galimybės atsisakė, nes netenkino sąlygos. Po šio įvykio pareiškėjai sulaukė skambučio iš antstolės dėl nesumokėtų dviejų metų įmokų, nors pati antstolė dvejus metus nesusisiekė su pareiškėjais nei telefonu, nei paštu, nei elektroniniu paštu.

3. Antstolė E. M., išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, 2022 m. liepos 1 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė patenkinti pareiškėjų skundą, nustačiusi, jog skundas pateiktas visiškai be jokio įstatyminio ir faktinio pagrindo, ir pareiškėjų skundą bei vykdomąją bylą perdavė teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pareiškėjų D. J. ir J. J. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų atmetė.

5. Teismas iš civilinės bylos ir pateiktos vykdomosios bylos nustatė, jog antstolė E. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą pagal Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro 2021 m. liepos 2 d. išduotą vykdomąjį įrašą, kurio notarinis registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo išieškojimo iš skolininko ir įkaito davėjo D. J. bei subsidiariai iš įkaito davėjos J. J. išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“ (pirminis išieškotojas UAB „Būsto paskolų draudimas“) naudai. Notaro išduotas vykdomasis įrašas yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas civilinio proceso tvarka, todėl antstolė, esant išieškotojos prašymui, pagrįstai užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėjo vykdymo veiksmus.

6. Teismas nurodė, kad pirminė išieškotoja UAB „Būsto paskolų draudimas“ vykdymo procese savo nuomonę dėl įkeisto turto realizavimo būdo yra išsakiusi prašyme priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, nurodydama antstolei įkeistą turtą realizuoti priverstine tvarka, parduodant jį iš varžytynių. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 746 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį įrašą, skolininkui išsiunčia raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą per vieną mėnesį nuo raginimo įteikimo dienos, o raginimo kopiją išsiunčia įkaito davėjui. Raginime turi būti nurodyta skolininko teisė pateikti duomenis apie įvykdytą hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą ar jo dalį. Pareiškėjams procesiniai dokumentai ir raginimai įvykdyti sprendimą buvo išsiųsti 2021 m. liepos 28 d. ir 2021 m. liepos 29 d.

7. Teismas pažymėjo, kad dėl 2021 m. rugsėjo 3 d. turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) teismas jau yra pasisakęs anksčiau, t. y. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi pareiškėjų iš esmės analogiškais argumentais motyvuotas skundas buvo atmestas. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, 2022 m. vasario 2 d. nutartimi skundą atmetė, nustatęs, jog teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra. Kadangi teismo nutartis dėl 2021 m. rugsėjo 3 d. turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) yra įsiteisėjusi, teismas dėl turto arešto akto teisėtumo ir pagrįstumo pakartotinai nepasisako.

8. Teismas iš vykdomosios bylos medžiagos nustatė, kad 2022 m. kovo 31 d. patvarkymu buvo paskirta nekilnojamojo turto ekspertizė, pavedant ją atlikti UAB „Ober Haus“. Skolininkai skundė ir šį antstolės patvarkymą, tačiau 2022 m. gegužės 19 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi skolininkų skundas atmestas, nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 8 d. Minėto patvarkymo pagrindu UAB „Ober Haus“ turto vertintojas negalėjo apžiūrėti skolininkų buto, nes skolininkai nei su turto vertintoju, nei su antstolės kontoros darbuotojais nebendradarbiavo, pareiškėjas D. J. kreipėsi į antstolę su prašymu atsiųsti patvarkymą dėl turto apžiūros. Tada antstolė 2022 m. birželio 22 d. priėmė skundžiamą patvarkymą dėl įkeisto turto apžiūros Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo skolininkus nurodytu laiku sudaryti galimybes turto vertintojui ir antstolės padėjėjui apžiūrėti įkeistą turtą turto vertei nustatyti.

9. Teismas nurodė, kad kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, antstolė minėtą patvarkymą priėmė vadovaudamasi CPK 613 straipsniu, įvertinusi tai, jog skolininkai nebendradarbiauja ir nesudaro galimybės apžiūrėti įkeisto turto, t. y. tyčia vilkina turto vertinimo procedūrą. CPK 694-695 ir 746 straipsniai įpareigoja antstolę vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, jeigu tokį išieškojimo būdą pasirenka išieškotojas. Pradinis išieškotojas UAB „Būsto paskolų draudimas“, teikdamas prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, tiesiogiai nurodė turto realizavimo būdą – parduodant skolininkams priklausantį turtą iš varžytynių, todėl antstolė, priimdama patvarkymą dėl įkeisto turto apžiūros, vykdė įstatyme jai numatytas pareigas. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjai būtų elgęsi sąžiningai ir savo procesinėmis teisėmis naudojęsi tinkamai, minėto antstolės patvarkymo dėl įkeisto turto apžiūros net nebūtų reikėję priimti.

10. Teismas sprendė, kad patvarkyme dėl atsisakymo patenkinti pareiškėjų D. J. ir J. J. skundą, antstolė E. M. išsamiai ir argumentuotai išdėstė motyvus, dėl ko pareiškėjų skundas netenkintas. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo nesutikti su antstolės nurodytais argumentais, nes, kaip nustatyta šio skundo nagrinėjimo metu, antstolė, priimdama patvarkymą dėl įkeisto turto apžiūros, vykdė CPK 746 straipsnio numatytus reikalavimus, taigi, elgėsi teisėtai ir pagrįstai, todėl pagrindo naikinti antstolės patvarkymą dėl įkeisto turto apžiūros pareiškėjų skunde nurodytais argumentais nėra. Dėl kitų pareiškėjų skundo argumentų antstolė taip pat išsamiai, aiškiai ir konkrečiai pasisakė patvarkyme dėl atsisakymo patenkinti skundą. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad su antstolės išdėstytais argumentais visiškai sutinka ir jiems pritaria, todėl plačiau dėl kitų pareiškėjų skundo argumentų nebepasisako.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjų prašymai likusią bylos dalį dėl žmogaus diskriminacijos perduoti pagal teismingumą Tarptautiniam teismui, o taip pat kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl teisės aktų pripažinimo negaliojančiais ir neatitinkančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir žmonių valiai, taip pat atmestini, nes, teismo vertinimu, pareiškėjų skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teismui abejoti skundo nagrinėjimui taikytinų teisės aktų teisėtumu ir jų atitikimu Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei įstatymams ir pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, administracinį teismą ar Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl galimo žmogaus diskriminavimo nėra.

III. Atskirojo skundo argumentai

12. Atskiruoju skundu pareiškėjai D. J. ir J. J. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1. Niujorko konvencijoje ir Vaikų teisių konvencijoje nenumatytas paskutinio būsto atėmimas, tačiau teismas dėl to net nepasisakė. Toks veiksmas prieštarauja ir Lietuvos Konstitucijai, Lietuvos tikslams bei Jungtinių Tautų organizacijos ir Lietuvos tarptautiniams susitarimams. Būtent nurodytų materialinių ir procesinių teisių pažeidimai yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir kreiptis į tarptautinį teismą dėl teisingo, objektyvaus ir sąžiningo procesinio sprendimo priėmimo, tokiu būdu užtikrinti ir apginti Lietuvoje žmogaus teises, teisę į būstą, o ypač nepilnamečių vaikų.

12.2. Lietuvos Respublikos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI-24-756/2021 suformuota teismo praktika atitinka jų teisėtus lūkesčius ir konstitucines teises, todėl antstoliui/teismui reikalavimas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 651 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“, LR Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo, dėl 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, dėl LR vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo 2020 m. gruodžio 14 d. Nr. 1418, dėl 1990 m. kovo 11 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimo Nr. 1-4 „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išrinkimo“, Lietuvos Respublikos 1990 m. kovo 11 d. įstatymo Nr. I-11 „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. 1-13 „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. 1-14 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo“, pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsniu ir 116 straipsnio 1 dalimi, yra privalomas (kaip galima suprasti iš skundo turinio analizės).

Atsiliepimas

13. Atsiliepimų į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

15. Pažymėtina, kad atskirajam skundui yra taikomi skundui keliami specialieji reikalavimai (CPK 306 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 306 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliaciniame (atskirajame) skunde turi būti nurodyta: skundžiamas sprendimas (nutartis) ir teismas, priėmęs tą sprendimą; konkreti skundžiama sprendimo dalis – kai skundžiamas ne visas sprendimas; ginčijama suma – kai ginčas yra turtinis; kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (šio Kodekso 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus; apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas); apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka – kai jis to pageidauja; pridedamos prie skundo rašytinės medžiagos sąrašas. Apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, jog apeliantai nesilaikė atskirajam skundui keliamų specialiųjų reikalavimų, nes visiškai nenurodė, kokios bylos aplinkybės patvirtina skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, taip pat nenurodė, kokiais teisiniais argumentais šios aplinkybės grindžiamos. Iš atskirojo skundo turinio galima spręsti, kad skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą apeliantai sieja išimtinai su jiems nepalankaus procesinio sprendimo priėmimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde iš esmės nėra nurodyta nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentų, taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti skundžiamos nutarties neteisėtumą.

17. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis atskirajame skunde nurodytų aplinkybių (dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo, karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo, Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išrinkimo, valstybės pavadinimo ir herbo, Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo, dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo) yra visiškai nesusijusios su nagrinėjamos bylos objektu – antstolio veiksmų teisėtumo vertinimu. Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjų prašymo likusią bylos dalį dėl žmogaus diskriminacijos perduoti pagal teismingumą Tarptautiniam teismui, o taip pat kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl teisės aktų pripažinimo negaliojančiais ir neatitinkančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir žmonių valiai, skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjų skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teismui abejoti skundo nagrinėjimui taikytinų teisės aktų teisėtumu ir jų atitikimu Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei įstatymams ir pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, administracinį teismą ar Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl galimo žmogaus diskriminavimo nėra.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai atskirajame skunde iš esmės pakartojo tas pačias aplinkybes ir argumentus, kuriuos buvo nurodę skunde dėl antstolio veiksmų, tačiau pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau nenagrinėja ginčo pakartotinai.

19. Išnagrinėjęs vykdomosios bylos ir civilinės bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti tai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Atsižvelgdamas į tai, kad atskirajame skunde nėra nurodoma jokių skundžiamos nutarties neteisėtumą pagrindžiančių argumentų, apeliacinės instancijos teismas, visiškai sutikdamas su išsamiais skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais dėl šioje byloje nustatytų aplinkybių, jų nekartoja.

20. Dėl apeliantų argumentų, jog Niujorko konvencijoje ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje nenumatytas paskutinio būsto atėmimas, toks veiksmas prieštarauja ir Lietuvos Konstitucijai, Lietuvos tikslams bei Jungtinių Tautų organizacijos ir Lietuvos tarptautiniams susitarimams, pažymėtina, kad CPK 663 straipsnio 4 dalyje reglamentuojami apribojimai išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir šių apribojimų taikymo sąlygos. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad šios normos nuostatos skirtos nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų teisei į paskutinį gyvenamąjį būstą apsaugoti; ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra neįgalieji, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Jeigu vykdomojoje byloje yra pirmos trys CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, antstolis, vykdydamas CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, privalo išaiškinti skolininkui teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007).

21. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad antstolė E. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą pagal Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro 2021 m. liepos 2 d. išduotą vykdomąjį įrašą, kurio notarinis registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo išieškojimo iš skolininko ir įkaito davėjo D. J. bei subsidiariai iš įkaito davėjos J. J. išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“ (pirminis išieškotojas UAB „Būsto paskolų draudimas“) naudai. Apeliantai kredito sutarčiai užtikrinti 2006 m. sausio 30 d. hipotekos lakštu įkeitė jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), numatant atitinkamas sąlygas ir reikalavimus, tarp kurių buvo numatyta ir sąlyga-reikalavimas, kad skolininkams uždelsus pagal mokėjimo grafiką grąžinti kreditą ar jo dalį, nesumokėjus palūkanų ar jų dalies, baudų ir/ar delspinigių, kreditorius turi teisę nutraukti kredito sutartį ir pradėti išieškojimo procesą prieš terminą. Taip pat hipotekos lakšte buvo numatyta sąlyga, kad skolininkams neįvykdžius Hipotekos registre įregistruotu įkeitimu užtikrintos prievolės, įkeistas turtas bus parduodamas kreditoriaus nuožiūra. Atsižvelgiant į tai, kad išieškojimas vykdomas dėl hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo, neegzistuoja CPK 663 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos, todėl nėra jokio teisinio pagrindo apriboti ieškojimą iš apeliantų turimo paskutinio būsto.

22. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė