Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-458-883/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-06
Bylos Nr.: e2A-458-883/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-18-3-00294-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Aleksandras Rusakas
Ieškovas: D. D.
Atsakovas: R. S., G. P.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-458-883/2023Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00294-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 6 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako, Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) D. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovams R. S. ir G. P. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. D. ieškiniu dėl naudojimosi tvarkos nustatymo prašo teismo nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,A.“ parengtą naudojimosi tarp savininkų schemą, kur G. P. tenka naudotis gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpomis, plane schemoje indeksais I-3 (11,38 kv. m.), I-2 (10,20 kv. m.) (ruda spalva) ir mansardoje esančiomis patalpomis, pažymėtomis schemoje indeksais I-8 (0,69 kv. m.) ir I-9 (14,65 kv. m.). G. P. bendrai tenka naudotis patalpomis, pažymėtomis schemoje indeksais I-1 (1,91 kv. m.) ir I-7 (0,95 kv. m.). Iš viso tenka 39,78 kv. m.; 2) R. S. tenka naudotis gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpa, schemoje pažymėta indeksu I-5 (13,87 kv. m.) (žalia spalva). Bendrai tenka naudotis patalpomis, pažymėtomis schemoje indeksais I-1 (0,64 kv. m.) ir I-7 (0,32 kv. m.). Iš viso tenka naudotis – 14,83 kv. m.; 3) D. D. tenka naudotis gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpomis schemoje pažymėtomis indeksais I-4 (19,22 kv. m.) ir I-6 (6,40 kv. m.) (geltona spalva). Bendrai tenka naudotis patalpomis, pažymėtomis schemoje indeksais I-1 (1,27 kv. m.) ir I-7 (0,95 kv. m.). Iš viso tenka naudotis – 27,52 kv. m. Taip pat prašo nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal UAB ,,A.“ parengtą naudojimosi schemą, kur 1) G. P. tenka naudotis žemės sklypo dalimi, schemoje pažymėta indeksu A-1 (ruda spalva) (207 kv. m.); 2) R. S. tenka naudotis žemės sklypo dalimi, schemoje pažymėta A-2 (žalia spalva) (69 kv. m.); 3) D. D. tenka naudotis žemės sklypo dalimi, schemoje pažymėta A-3 (geltona spalva) (138 kv. m.); 4) Bendrai G. P., R. S., D. D. naudojasi žemės sklypo dalimi pažymėta schemoje indeksu A-4 (balta spalva) (269 kv. m.)., ir priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad pagal 2021 m. vasario 19 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis gyvenamojo namo, sandėlio, kitų inžinerinių statytinių ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis atsakovui R. S. priklauso 1/6 dalis, o atsakovei G. P. ½ dalis nurodyto turto. Atsižvelgiant į tai, kad turtą po ieškovės mamos mirties priėmė brolis R. S. ir dukterėčia G. P., ieškovė 2021 m. kovo 12 d. pateikė pretenziją, kuria siūlė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės turtą, atsakovams paliekant turtą natūra, o ieškovei išmokant priklausančios turto dalies dydžio vertės kompensaciją – 6 000 Eur, arba ieškovei paliekant turtą natūra, o atsakovams išmokant priklausančios turto dalies dydžio kompensaciją – 12 000 Eur, tačiau atsakovai su pateiktu pasiūlymu nesutiko. Atsakovams nesutikus atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant bendraturčiams kompensaciją už turtą natūra, teikė siūlymus dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo. Atsakovams atsisakius šalių susitarimu nustatyti naudojimosi turtu tvarką, ieškovė kreipėsi į UAB ,,A.“, kuri parengė naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarkos schemas. Ieškovė 2022 m. vasario 14 d. pateikė pasiūlymą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau atsakovai, ieškodami formalių pagrindų, atsisakė nusistatyti naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarką.

Atsiliepimas

3. Atsakovė G. P. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodo, kad tinkamiausias bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas yra ne naudojimosi turtu tvarkos nustatymas, o turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės vienam iš bendraturčių sumokant kompensaciją. Sutiktų iš ieškovės už 6 000 Eur nupirkti jai priklausančią dalį namų valdos. Atsakovė nesutinka su ieškovės pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, nes pateiktas planas neatitinka įstatymo numatytų reikalavimų, t. y. nepadaryti kadastriniai matavimai nugriovus dalį statinių. Atsakovė nesutiko su advokato pasiūlymu dėl kadastrinių matavimų atlikimo, nes buvo parengti netinkami projektai. Ieškovės schemoje nėra nurodytos nei vienos koordinatės, o tai neleis nustatyti kiekvienam bendraturčiui asmeniniam ir bendram naudojimuisi tenkančio sklypo ribų. Registrų centro duomenimis sklype stovi tik vienas ūkinis pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 38 kv. m. Ieškovės schemoje yra pabraižyta daugiau statinių, iš neinformatyvios schemos nėra galimybės nustatyti, kokio ploto ūkinis pastatas. Pagal ieškovės pasiūlymą atsakovės naudojimuisi tektų patalpos 36,92 kv. m., nors 1/2 dalis namo sudaro 41,06 kv. m. Ieškovė naudojasi atskiru įėjimu į jai priklausantį kambarį. Atsakovė mano, kad antras įėjimas per patalpas I-1 ir I-7 jai nereikalingas. Jei minėtos patalpos atitektų atsakovės ir R. S. bendram naudojimuisi, jai tektų 39,79 kv. m. patalpos, 2 kv. m. mažiau nei turimai idealiai namo daliai. Ieškovė nepasisako dėl naudojimosi ūkiniu pastatu tvarkos. Registrų centre pastatas įvardintas kaip sandėlis. Faktiškai pastatas susideda iš dviejų patalpų – garažo ir ūkinio. Schemoje nubraižytas seniai nugriautas lauko tualetas, jis įskaičiuotas į bendrą pastato – sandėlio plotą.

4. Atsakovas R. S. bylos nagrinėjimo metu buvo pateikęs priešieškinį, kurio vėliau atsisakė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, o kitą ieškinio dalį atmetė.

6. Teismas pagal 1993 m. rugsėjo 21 d. nustatytus kadastro duomenis nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką: atsakovė G. P. atskirai naudojasi gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais I-3 (11,38 kv. m.), I-2 (10,20 kv. m.) ir mansardoje esančiomis patalpomis, pažymėtomis schemoje indeksais I-8 (0,69 kv. m.) ir I-9 (14,65 kv. m.); bendrai su R. S. naudojasi patalpomis, pažymėtomis schemoje indeksais I-1 (3,82 kv. m.) ir I-7 (1,90 kv. m.), iš viso tenka 39,78 kv. m.; atsakovas R. S. atskirai naudojasi gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpa, plane pažymėta indeksu I-5 (13,87 kv. m.), bendrai su G. P. naudojasi patalpomis, pažymėtomis schemoje indeksais I-1 (3,82 kv. m.) ir I-7 (1,90 kv. m.), iš viso tenka naudotis – 14,82 kv. m.; ieškovė D. D. atskirai naudojasi gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpomis plane pažymėtomis indeksais I-4 (19,22 kv. m.) ir I-6 (6,40 kv. m.), iš viso tenka naudotis – 25,62 kv. m.

7. Teismas, atsižvelgdamas į šalių byloje pateiktus paaiškinimus, įrodymus, sprendė, kad ieškovės pateikta naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu yra ydinga, nes ieškovei suteikus teisę bendrai su atsakovais naudotis gyvenamojo namo patalpa I-1 (tambūru) ir patalpa I-7 (sandėliu), kur šiuo metu yra įrengtas tualetas, būtų pažeistas proporcingumo principas, būtų pažeistos atsakovų teisės ir teisėti interesai, be to, tokia tvarka sudarytų prielaidas bendraturčių konfliktams kilti. Nustačius ieškovės prašomą naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, ieškovei nepagrįstai būtų suteikiamas prioritetas, nes tokia tvarka jai būtų suteikta teisė naudotis abiem įėjimais į gyvenamąjį namą, be to, iš pagrindinio įėjimo, kurį ieškovė siūlo šalims naudoti bendrai, būtų patenkama į atsakovams naudotis priskirtas patalpas, tokiu būdu pažeidžiant atsakovų privatumą.

8. Teismas nustatė 6 punkte nurodytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, atsižvelgęs į tarp šalių susiklosčiusius konfliktinius santykius, į tai, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), į tai, kad ieškovė tik retkarčiais lankysis gyvenamajame name, į tai, kad atsakovas R. S. gyvenamajame name gyveno dar tuo metu, kai ieškovės ir atsakovo tėvai buvo gyvi, ir jame gyvena iki šiol, rūpinasi gyvenamojo namo išlaikymu, išsaugojimu, priežiūra ir gerbūviu. Tuo pačiu teismas siekė, kad šalys išvengtų konfliktinių santykių tarp šalių.

9. Teismas pažymėjo, kad gyvenamojo namo struktūra, kambarių ir kitų patalpų išdėstymas, jų plotas neleidžia nustatyti tokios naudojimosi juo tvarkos, kur realioji turto dalis atitiktų idealiąją turto dalį. Teismas vertina, kad tokia naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu labiausiai atitinka faktinę padėtį, mažiausiai pažeidžia šalių teises į nuosavybę ir sudaro mažiausiai prielaidų naujiems konfliktams tarp bendraturčių kilti.

10. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčo žemės sklypo planas yra netikslus ir turi būti tikslinamas, atliekami kadastriniai žemės sklypo matavimai, sprendė, kad teismas neturi teisinio pagrindo tvirtinti ieškovės siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nes šiam momentui naudojimosi tvarka žemės sklypu yra netiksli, nes yra netikslūs žemės sklypo duomenys. Teismas ieškovės ieškinio dalį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) D. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Apeliantė prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką pagal UAB ,,A.“ parengtą naudojimosi schemą. Vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui, atsakovai savo ranka braižė ant ieškovės pateiktos schemos, iš esmės tik teikdami pastabas. Šiuo atveju atsakovai nebuvo byloje pareiškę savarankiško reikalavimo ir neteikė plano ar naudojimosi schemos gyvenamuoju namu. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nesant atsakovų savarankiškų reikalavimų, nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką savo iniciatyva, tuo pažeisdamas procesines ir materialines teisės normas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos.

11.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė, prašydama nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, jai prašė priskirti gyvenamąsias patalpas, kurios yra mažiau vertingos, nei atsakovams tenkančios patalpos. Teismas iš esmės nevertino, kad gyvenamajame name yra tik vienas sanitarinis mazgas. Ieškovei tenkančiose patalpose nėra nei sanitarinio mazgo, nei vandens. Šiuo atveju nenustačius galimybės ieškovei naudoti bendrai su kitais dviem bendraturčiais sanitariniu mazgu, eliminuojama galimybė naudotis gyvenamojo namo naudingomis savybėmis.

11.3. Teismas nevertino, kad konfliktiniai santykiai iš esmės kyla tik dėl vieno iš bendraturčių, kuriam priklauso 1/6 turto. Su kitu bendraturčiu, kuriam priklauso ½ turto nėra jokių konfliktinių santykių.

11.4. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad ieškovė nuolat negyvena šiame gyvenamajame name. Iki nebuvo nustatyta naudojimosi tvarka, ieškovė tokios galimybė neturėjo.

11.5. Nesutinka su teismo išvada, kad teismas neturi teisinio pagrindo tvirtinti ieškovės siūlomos naudojimosi tvarkos žemės sklypu, nes šiam momentui naudojimosi tvarka žemės sklypu yra netiksli, nes yra netikslūs žemės sklypo duomenys.

11.6. Apeliantė prašė nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu pagal schemą, kiekvienam iš bendraturčių priskiriant konkretų plotą, nepriklausomai nuo žemės sklypo išsidėstymo valstybinėje koordinačių sistemoje. Išorinių žemės sklypo ribų išsidėstymas valstybinės koordinačių sistemoje neturi jokios įtakos bendrasavininkų teisei naudotis tenkančiomis žemės sklypo dalimis.

11.7. Apeliantės pateiktoje schemoje bendraturčiams žemės sklypo dalys paskirstytos pagal turimas nuosavybės dalis, konkrečiais kvadratiniais metrais. Šiuo atveju bendraturčiai, įgyvendindami naudojimosi žemės sklypu teises, nusistatytų kiekvienam iš bendraturčių tenkančius kvadratinius metrus pagal sklypo plotą.

11.8. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą pažeidė procesines teisės normas. Atsakovas R. S. bylos nagrinėjimo metu pateikė priešieškinį, kurio teismo posėdžio metu atsisakė. Todėl šiuo atveju, atsakovui R. S. atsisakius priešieškinio, toje dalyje turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu kitos šalies atsakovo R. S. nenaudai ir bylinėjimosi išlaidos, atmetus dalį ieškovės reikalavimų ieškovei nepriteisiamos atsakovo R. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes jo reikalavimas atsisakius priešieškinio turėtų būti vertintinas, kaip atmestas.

11.9. Ieškovei nesutinkant su atsakovo R. S. priešieškinyje nurodyta turto verte, ieškovė pateikė konsultacinę išvadą. Tuomet R. S. pateikė savo parengtą konsultacinę išvadą teismo posėdyje. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas traktuoja, kad konsultacinę išvadą pateikė G. P.. Šiuo atveju G. P. net nebuvo priežasties atlikti turto vertinimo, nes ji nebuvo pareiškusi jokio savarankiško reikalavimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o atsakovas R. S. prašė priteisti ieškovės turto dalį jam išmokant kompensaciją. Nesant tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo išlaidos už specialisto konsultacinės išvados (nuomonės) parengimą priteisiamos iš ieškovės.

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė G. P. prašo ieškovės D. D. apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-72-457/2023 palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

12.1. Apeliantei pateikus ieškinį dėl naudojimosi tvarkos bendru daiktu nustatymo, šalys siekė bendradarbiavimo, interesų derinimo. Šalys sutiko dalyvauti teismo mediacijos procese. Atsakovas R. S. reiškė priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovė G. P. siūlė atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės įvairius variantus (siekė teisingo išpirkimo apeliantės nuosavybės dalies), viso turto pardavimo. Dėl tos priežasties buvo kreiptasi ir dėl konsultacijų nekilnojamojo turto vertės nustatymo. Vėliau atsakovės G. P. iniciatyva buvo teikiami taikos sutarties sudarymo tarp bendraturčių siūlymai, projektai, tačiau ilgainiui apeliantė nustojo bendradarbiauti derybose dėl taikos sutarties sudarymo bei siekė, kad teismas patvirtintų tik jos siūlomą naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką.

Atsiliepimas

12.2. Atsakovė G. P. nesutinka su apeliantės teiginiais, kad teismas priimdamas ginčijamą sprendimą pažeidė proporcingumo principą, teismas savo iniciatyva atlikęs ieškovės pateiktos schemos korekciją, eliminuodamas ieškovei galimybę naudotis gyvenamojo namo patalpa I-1 (tambūru) ir patalpa I-7 (sandėliu), taip pažeidė proporcingumo kriterijų. Teismas apeliantės ieškinį tenkino iš dalies, o tai reiškia, kad teismas argumentuotai tenkino tik dalį apeliantės ieškinio reikalavimų. Taip pat tai nereiškia, kad teismas nustatė naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu savo iniciatyva ar pagal „savo parengtą naudojimosi daiktu tvarkos projektą”. Atsakovė G. P. iš esmės sutinka su teismo sprendime nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu.

12.3. Teismas iš esmės pripažino pagrįstu atsakovės G. P. prieštaravimą dėl ieškovės siūlomos naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, nes pagal siūlomą schemą ieškovei siūloma priskirti žemės sklypo dalis eina palei atsakovei priskirtinų naudotis gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpų langus.

12.4. Ginčo žemės sklypo planas yra netikslus ir turi būti tikslinamas, atliekami kadastriniai žemės sklypo matavimai, todėl visiškai pagrįstai teismas priėjo išvados, kad nėra teisinio pagrindo tvirtinti ieškovės siūlomos naudojimosi tvarkos žemės sklypu.

13. Atsakovas R. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, elektroniniu paštu nurodė, kad nesutinka su ieškovės apeliaciniu skundu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

16. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trims bendraturčiams: 1/3 dalis nekilnojamojo turto priklauso ieškovei D. D., 1/6 dalis nekilnojamojo turto priklauso atsakovui R. S. ir ½ dalis nekilnojamojo turto priklauso atsakovei G. P. pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus. Ieškovės pateiktame nuosavybės įgijimo dokumente nurodytos tik turto dalys, nenurodant konkrečių patalpų. Iš apeliantės atstovo ir atsakovės elektroninio pašto susirašinėjimo laiškų (2021 m. kovo 24 d. ir 2021 m. birželio 4 d.), matyti, kad apeliantės atstovas siūlė atsakovams kartu su ieškove nustatyti naudojimosi turtu tvarką, tačiau atsakovė nesutiko, motyvuodama, kad nėra kadastrinių matavimų. Atsakovė taip pat nesutiko su siūloma 6000 Eur kaina, nurodydama, kad siūloma kaina neatitinka rinkos kainų. UAB ,,A.“ naudojimosi tvarkos schemos duomenimis, daikto – pastato gyvenamojo namo 1A1b priklausanti dalis - R. S. 1/6 dalis lygi 14,83 kv. m. schemoje pažymėta žalia spalva, D. D. 1/3 dalis lygi 27,52 kv. m. schemoje pažymėta geltona spalva, G. P. ½ dalis lygi 39,78 kv. m. schemoje pažymėta ruda spalva. Daikto – žemės sklypo priklausanti dalis - R. S. 1/6 dalis lygi 69 kv. m. schemoje pažymėta žalios spalvos brūkšniais, D. D. 1/3 dalis lygi 138 kv. m. schemoje pažymėta geltonos spalvos brūkšniais, G. P. ½ dalis lygi 207 kv. m. schemoje pažymėta rudos spalvos brūkšniais.

Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai.

18. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nesant atsakovų savarankiškų reikalavimų, nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką savo iniciatyva, tuo pažeisdamas procesines ir materialines teisės normas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos.

19. Pagal CK 4.81 straipsnį, bendraturtis turi teisę reikalauti nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šio bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo – naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, yra konstatavęs, kad ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas.

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės pateikta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka yra ydinga, sudarytų prielaidas bendraturčių konfliktams kilti. Nustačius ieškovės prašomą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, ieškovei nepagrįstai būtų suteikiamas prioritetas, nes tokia tvarka jai būtų suteikta teisė naudotis abiem įėjimais į gyvenamąjį namą, be to, iš pagrindinio įėjimo, kurį ieškovė siūlo šalims naudoti bendrai, būtų patenkama į atsakovams naudotis priskirtas patalpas, tokiu būdu pažeidžiant atsakovų privatumą.

21. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovei suteikus teisę bendrai su atsakovais naudotis gyvenamojo namo patalpa I-1 (tambūru) ir patalpa I-7 (sandėliu), kur šiuo metu yra įrengtas tualetas, būtų pažeistas proporcingumo principas, būtų pažeistos atsakovų teisės ir teisėti interesai. Nurodo, kad teismui nenustačius galimybės ieškovei naudotis bendrai su kitais dviem bendraturčiais sanitariniu mazgu, eliminuojama galimybė naudotis gyvenamojo namo naudingomis savybėmis. Apeliantės įsitikinimu, teismas nevertino, kad konfliktiniai santykiai iš esmės kyla tik dėl vieno iš bendraturčių, kuriam priklauso 1/6 turto. Su kitu bendraturčiu, kuriam priklauso ½ turto nėra jokių konfliktinių santykių.

22. Teismų praktikoje yra išsamiai suformuluoti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo kriterijai, taikytini nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymui: 1) teisėtumo kriterijus. Šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Teisėtumo reikalavimas bus pažeistas ir tada, kai šalys nusistatys tokią naudojimosi bendru daiktu tvarką, kurios įgyvendinimas pažeis trečiųjų asmenų teises; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus. Tai reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai dalių adekvatumo taisyklės objektyviai neįmanoma laikytis ir dėl to bendraturčiams paskiriamos naudotis daikto dalys nevisiškai atitinkančios idealiąsias dalis, gali kilti interesų pusiausvyros problema, kuri sprendžiama, taikant teisingo atlyginimo principą; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Šalių (bendraturčių) teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Tai reiškia, kad nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tarką, būtina atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (2009 m. gruodžio 9 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga).

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės pateikta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos schema nėra pakankamai informatyvi tam, jog būtų galima įvertinti galimybę nustatyti naudojimosi tvarkos realumą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nekilnojamąjį turtą įgijo paveldėjimo būdu 2021 m. Paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, kad ieškovė paveldi vieną trečiają dalį nekilnojamojo turto: žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kiemo statinių – lauko tualeto, tvoros, vartų ir vartelių. Tokiu būdu ieškovei paveldėjimo metu buvo sukurtas teisėtas lūkestis, kad ji galės pilnavertiškai naudotis visa jai tenkančia gyvenamosios namų valdos dalimi. Atsakovė G. P. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad lauko tualetas seniai nugriautas. Atsakovas R. S. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad į gyvenamąjį namą miesto kanalizacija jo lėšomis įvesta dar esant gyvai jo mamai. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad gyvenamajame name vandentiekio ir nuotekų šalinimo nėra. Tai reiškia, kad nors lauko tualetas nugriautas, o gyvenamajame name yra įvestas miesto vandentiekis, kadastriniai duomenys nėra pakeisti.

24. Nagrinėjamu atveju tarp apeliantės ir atsakovų yra kilęs nesutarimas dėl patalpoje I-1 (tambūre) įrengto sanitarinio mazgo. Nesutarimai dėl sanitarinio mazgo šiuo metu yra aktualūs, nes lauko tualetas nugriautas, ieškovei tenkančiose patalpose nėra sanitarinio mazgo, o naudotis sanitariniu mazgu ieškovė gali tik per atsakovams priklausančias patalpas. Bet kokiu atveju, nelikus lauko tualeto, ieškovė turi teisę naudotis į gyvenamąjį namą įvesta miesto kanalizacija, kuri, tikėtina (nes taip nurodo atsakovas), jau buvo įrengta paveldėjimo atsiradimo metu, o jeigu sanitarinis mazgas yra įrengtas atsakovo lėšomis, turi būti svarstomas kompensavimo klausimas.

25. Sutiktina su apeliantės (ieškovės) argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, panaikino ieškovės galimybes naudotis šiuo metu esančiu sanitariniu mazgu. Situacija, kuomet viena šalis iš viso netenka galimybės naudotis nei lauko tualetu, nei sanitariniu mazgu, laikytina kaip akivaizdžiai pažeidžianti vienos iš bendrasavininkių interesus. Tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka neatitinka naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijaus.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės neišsprendė klausimo dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, prioritetą suteikė atsakovams, kurie pagal dabartinę situaciją vieninteliai turi galimybę patekti į sanitarinį mazgą, netyrė ir nevertino, ar buvo galimybė kitu būdu ieškovei suteikti galimybę naudotis į gyvenamąjį namą įvestu miesto vandentiekiu.

Dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo

27. Bendriausio pobūdžio reikalavimai žemės santykių tvarkymui įtvirtinti Lietuvos Respublikos žemės įstatyme. Žemės įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje, įtvirtindamas principines nuostatas, pagal kurias įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 1 straipsnis).

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypo planas gali būti vertinamas kaip bendraturčių tam tikra valios išraiška susitarimu nustatyti naudojimosi sklypu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010).

29. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką bei tuo tikslu teismui pateikė UAB ,,A.“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemą, pagal kurią atsakovei G. P. tektų naudotis žemės sklypo dalimi, schemoje pažymėta indeksu A-3 (207 kv. m.), atsakovui R. S. tektų naudotis žemės sklypo dalimi, schemoje pažymėta A-1 (69 kv. m.), o ieškovei D. D. tektų naudotis žemės sklypo dalimi, schemoje pažymėta A-2 (138 kv. m.), bendrai šalys naudotųsi žemės sklypo dalimi pažymėta schemoje indeksu A-4 (269 kv. m.).

30. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės pareikštas reikalavimas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką nesutampa su ieškovės parengtame ginčo žemės sklypo schemoje nurodyta žemės sklypo priklausančia dalimi kiekvienam bendraturčiui. Teismas, atsižvelgdamas į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodytą pastabą apie žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad žemės sklypo planas turi būti tikslinamas, bei planas yra netikslus, nusprendė ieškovės ieškinio dalį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos atmesti.

31. Apeliantės įsitikinimu, išorinių žemės sklypo ribų išsidėstymas valstybinėje koordinačių sistemoje neturi jokios įtakos bendrasavininkų teisei naudotis tenkančiomis žemės sklypo dalimis. Apeliantė nurodo, kad jos pateiktoje schemoje bendraturčiams žemės sklypo dalys paskirstytos pagal turimas nuosavybės dalis, konkrečiais kvadratiniais metrais. Šiuo atveju bendraturčiai, įgyvendindami naudojimosi žemės sklypu teises, nusistatytų kiekvienam iš bendraturčių tenkančius kvadratinius metrus pagal sklypo plotą.

32. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarka nustatoma daikto bendraturčių tarpusavio susitarimu arba teismo tvarka. Naudojimosi tvarka patvirtinama, kai joje apibrėžiama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, t. y. nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, bendraturčiui paskiriama naudotis nekilnojamojo daikto konkreti dalis. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju tai turi būti tiksliai nustatyta sklypo dalis. Ji nustatoma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Žemės įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalys). Šios įstatymo nuostatos taikomos visiems žemės sandoriams, inter alia (be kita ko), susitarimams dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo. Žemės sklypo planas, atitinkantis vienodus teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, reikalingas žemės santykiams tvarkyti: sklypui ar jo daliai identifikuoti, žemės sklypo naudojimosi tvarkai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-611/2020, 29 punktas).

33. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami, neracionalūs, ydingi ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai teismas turi diskrecijos teisę juos atmesti.

34. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės UAB ,,A.“ parengta naudojimosi žemės sklypu schema, pagal kurią prašoma nustatyti bendraturčių naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką yra netiksli ir turi būti tikslinama. Pažymėtina, kad ieškovė taip pat nesiūlė kitokios galimos naudojimosi tvarkos žemės sklypu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės ieškinys dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, yra teisėtas ir pagrįstas.

35. Pažymėtina, kad teismo atsisakymas tvirtinti naudojimosi tvarkos nustatymo projektą neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).

Dėl procesinės bylos baigties

36. Apeliacinės instancijos teismas gali nustatyti ir įvertinti neištirtas bylos faktines aplinkybes, tačiau tai priklauso nuo neatskleistų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016 28 punktas).

36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo bylos išnagrinėjimo, neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, dėl to nebuvo atskleista bylos esmė, netinkamai taikytos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo objekto naudojimo tvarkos nustatymo sąlygas. Bylos duomenys ir sprendimo motyvuojamosios dalies turinys teikia pagrindą daryti išvadą, kad sprendimas priimtas apsiribojus tik šalių pateiktais įrodymais, nesuteikiant galimybės šalims pateikti papildomų įrodymų esminę reikšmę byloje turinčioms aplinkybėms pagrįsti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, siekiant išsiaiškinti faktinę bendraturčių naudojamo gyvenamojo namo situaciją, svarstytina dėl išvažiuojamojo teismo posėdžio rengimo, kurio metu atlikus vietos apžiūrą būtų galima betarpiškai vertinti ieškovės pasiūlytos naudojimosi tvarkos atitiktį šiuo metu esančiai faktinei padėčiai ir bendraturčių interesams.

37. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalis, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

38. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie, nagrinėjamu atveju, nėra teisiškai reikšmingi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus dalį bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa BartašienėAleksandras RusakasIrena Stasiūnienė