Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei V. F. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalimi, 6.258 straipsnio 1 dalimi bei Sutarties 4.2 punktu, iš atsakovės prašo taip pat priteisti 26,43 Eur delspinigių, kurie paskaičiuoti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą 0,05 proc. maksimalų netesybų dydį už 180 dienų už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. birželio 29 d.).

7. Teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2020 m. rugpjūčio 11 d. 9.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus/paaiškinimus (jeigu tokių būtų), tačiau iki šio sprendimo priėmimo papildomų paaiškinimų ir (ar) įrodymų teisme negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

8. CPK 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma neviršija dviejų tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl skolos priteisimo

9. CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškinį dalyje – dėl pagrindinės skolos priteisimo, iš esmės pripažįsta (jo neginčija), todėl dėl jos surašomi sutrumpinti motyvai.

10. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta (ir atsakovė šios aplinkybės neginčijo), kad 2005 m. gegužės 27 d. atsakovė V. F. su pradiniu kreditoriumi AB banku Snoras sudarė Paskolos sutartį Nr. 3512759200, kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 1 737,72 Eur (6 000 Lt) kreditas, o atsakovė įsipareigojo grąžinti panaudotą kreditą iki 2010 m. gegužės 20 d. Pagal ieškovės pateiktus duomenis, prisiimtų įsipareigojimų atsakovė tinkamai nevykdė ir liko skolinga pradiniam kreditoriui AB bankui Snoras 293,66 Eur pradelsto negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi suteiktą ir panaudotą kreditą pagal minėtą Sutartį (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. atsakovė iki šiol yra skolinga 293,66 Eur (atsakovė tą pripažino ir pateiktame atsiliepime į ieškinį).

11. Nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus AB banko Snoras ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 2015 m. liepos 31 d. buvo sudaryta Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius perleido savo reikalavimo teisę į atsakovę. Taip pat nustatyta, kad 2017 m. gegužės 31 d. Paskolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartimi kreditorė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą perleido Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, kurio veiklą nuo 2017 m. spalio 1 d. perėmė ieškovė UAB „Intrum Lietuva“.

12. Atsakovė nurodo, kad jokio informacinio laiško apie reikalavimo perleidimą negavo; taip pat nebuvo supažindinta su sudaryta cesijos sutartimi kitokiais būdais.

13. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodo ieškovė, apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu, siųstu 2017 m. birželio 26 d. paprastu laišku, paskutiniu žinomu atsakovės gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Iš byloje pateiktos Paskolos sutarties Nr. 3512759200 nustatyta, kad atsakovė būtent šį adresą nurodė kaip kontaktinį. Be to, teismų praktikoje laikomasis pozicijos, kad išsiuntus atsakovei ieškinio su priedais kopijas, tame tarpe ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikytina, jog atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011), todėl laikytina, kad atsakovė buvo/yra tinkamai informuota apie kreditoriaus pasikeitimą.

15. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.

16. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto ir panaudoto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovė ieškovei liko skolinga 293,66 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų prievolę įvykdžiusi, ginčijusi skolos dydį (priešingai, iš byloje pateikto atsakovės atsiliepimo nustatyta, kad atsakovė su skolos dydžiu sutinka) ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovės ieškovei priteistina 293,66 Eur negrąžinto kredito.

Dėl delspinigių priteisimo

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės V. F. 26,43 Eur delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 29 d. Atsakovė su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka, tačiau atsiliepime nesutikimo motyvų nenurodo (dėl atsakovės informavimo apie reikalavimo perleidimą teismas pasisakė nutarties 13-14 punktuose).

18. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

19. Sutarties 4.2 punkte numatyta, kad metinė delspinigių norma (skaičiuojant 365 dienas per metus) yra 0,065 proc. už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovė turi sumokėti 26,43 Eur delspinigius (taikant 0,05 proc. normą per dieną, t. y. mažesnę normą, nei numatyta Sutartyje), apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 29 d. (neviršijant 180 d. laikotarpio). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku negrąžino kredito, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 26,43 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

20. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės V. F. 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Atsakovė su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka, tačiau atsiliepime nesutikimo motyvų nenurodo (dėl atsakovės informavimo apie reikalavimo perleidimą teismas pasisakė nutarties 13-14 punktuose).

21. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (320,09 Eur (293,66 Eur + 26,43 Eur)) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

22. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės V. F. 15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka, tačiau atsiliepime nesutikimo motyvų nenurodo (dėl atsakovės informavimo apie reikalavimo perleidimą teismas pasisakė nutarties 13-14 punktuose).

23. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

24. Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės turėtos išlaidos žyminiam mokesčiui apmokėti buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso dėl skolos priteisimo iš atsakovės. Atsakovė, laiku nevykdydama prievolių ieškovei, pati sukūrė priežastis bylinėjimosi išlaidoms atsirasti. Byloje nesant objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl ieškovės nesąžiningumo byloje, proceso vilkinimo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

25. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis)

26. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės V. F., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, j. a. k. 304615887, 293,66 Eur (du šimtus devyniasdešimt tris eurus 66 ct) skolos, 26,43 Eur (dvidešimt šešis eurus 43 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (320,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.