- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- e2S-659-603/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-68-3-06477-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- T. O., D. O.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) T. O. ir D. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų T. O. ir D. O. ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl kompensacijos už grąžintą žemės sklypo dalį priteisimo ir žemės sklypo dalies išlaikymo bei pagerinimo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai T. O. ir D. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo ieškovų naudai 7 391,21 Eur kompensaciją už atsakovui grąžintą 215 kv. m. žemės sklypo dalį bei priteisti iš atsakovo ieškovų naudai 6 000 Eur išlaidų 215 kv. m grąžintos žemės sklypo dalies išlaikymui ir pagerinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinio dalį dėl 7 391,21 Eur kompensacijos priteisimo. Taip pat nustatė ieškovams T. O. ir D. O. 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutarties motyvuojamojoje dalyje nustatytiems ieškinio trūkumams, susijusiems su reikalavimu dėl 6 000 Eur išlaidų priteisimo, pašalinti.
3. Teismas nurodė, kad ieškovai prašo priteisti iš atsakovo ieškovų naudai 7 391,21 Eur kompensaciją už atsakovui grąžintą 215 kv. m žemės sklypo dalį, ieškinyje nurodydami, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 6 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-631-160/2015, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimą panaikino ir A. P., N. R. ir A. D. ieškinį tenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas pripažino Valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos Vilniaus apskrities viršininko administracijos įgalioto ją atstovauti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo S. Ž. ir T. O. 1999 m. kovo 23 d. Nr. P01/99-20570 dalį, kuria T. O. parduota 215 kv. m žemės (duomenys neskelbtini), negaliojančia ir priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos T. O. naudai 719,14 Eur už žemės sklypo dalį, kuri buvo grąžinta valstybei.
4. Atsižvelgiant į tai, kaip yra formuluojamas ieškinio reikalavimas, taip pat į tai, kad kompensacijos klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, ieškinio dalį dėl kompensacijos priteisimo atsisakyta priimti. Atkreiptas ieškovų dėmesys į tai, kad jeigu jie mano, jog išmokėta kompensacija nėra teisinga (nors procesinio sprendimo neskundė), tai jie turėtų reikšti kitokio pobūdžio reikalavimą, o ne pakartotinį reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo.
Šalies argumentai
5. Ieškovai taip pat prašė priteisti iš atsakovo ieškovų naudai 6 000 Eur išlaidų, susijusių su 215 kv. m grąžintos žemės sklypo dalies pagerinimu ir išlaikymui. Ieškinyje ieškovai nurodė, kad kol naudojosi žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), tol mokėjo mokesčius ir atliko įvairius sklypo pagerinimo darbus. Ieškovai kompensacijos sumą apskaičiavo 6 000 Eur, tačiau jos nedetalizavo ir tiksliai nenurodė, kas būtent sudarė pagerinimo išlaidas ir kokie įrodymai tai pagrindžia. Teismui yra pateikti įvairūs mokėjimo ir kiti dokumentai, tačiau nėra aiškiai nurodyta, kaip konkrečiai jie yra susiję su nagrinėjamu ginču. Atsižvelgiant į tai ieškovai įpareigoti detalizuoti 6 000 Eur sumą, konkrečiai nurodant, kas ją sudaro, taip pat pridėti kiekvieną sudedamąją dalį pagrindžiančius įrodymus. Ieškovai taip pat įpareigotini paaiškinti kiekvieno iš pateiktų priedų ryšį su nagrinėjama byla.
6. Kadangi ieškinyje ieškovai nurodė, kad kol naudojosi žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), tol mokėjo mokesčius, jie įpareigotini paaiškinti, kodėl (kokiu pagrindu) šiuos mokesčius prašo priteisti iš atsakovės.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovai pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad teismas atsisakė priimti ieškinio dalį dėl 7 391,21 Eur kompensacijos priteisimo, nes nepagrįstai konstatavo, kad kompensacijos klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Pažymi, kad pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti ieškinį tik tuo atveju, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tai reiškia, kad turi egzistuoti visos sąlygos, suponuojančios atsisakymą priimti ieškinį: 1) įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas išspręstas tarp tų pačių šalių; 2) reiškiamas reikalavimas yra analogiškas pareikštam civilinėje byloje, kurioje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas; 3) ieškinys yra grindžiamas analogiškomis aplinkybėmis, kuriomis buvo pagrįstas ieškinio dalykas išnagrinėtoje civilinėje byloje. Nesant bent vienos sąlygos – teismas privalo priimti ieškinį arba taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, jeigu tam yra pagrindas. Šiuo atveju nėra nė vienos sąlygos atsisakymui priimti ieškinio dali dėl 7 391,21 Eur kompensacijos priteisimo.
8. Ieškovai niekada nebuvo pareiškę reikalavimo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Ši tarnyba taip pat nebuvo pareiškusi reikalavimo T. O. ir D. O.. Ieškininius reikalavimus T. O. ir D. O. atžvilgiu pareiškė fiziniai asmenys, kurie apskritai pagal ieškinio dalį, kurią teismas atsisakė priimti, nėra traukiami nei atsakovais, nei trečiaisiais asmenimis. Taigi ginčas tarp ieškovų ir Nacionalinės žemės tarnybos nebuvo nagrinėjamas.
9. Nei ieškovai, nei Nacionalinė žemės tarnyba nebuvo pareiškę vieni kitų atžvilgių reikalavimų – tuo labiau dėl kompensacijos priteisimo. Taip pat nei vienas iš teismų net ir nesprendė kompensacijos klausimo: pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas tik formaliai taikė restituciją. Kompensacijos klausimas ir negalėjo būti sprendžiamas, nes tokio reikalavimo T. O. ir D. O. nebuvo pareiškę ir apskritai nesutiko su tuo, kad sandoris yra neteisėtas. Todėl, akivaizdu, kad jie neturėjo pagrindo ir pareikšti reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo ir įrodinėti, kad kompensacija yra priteistina. Nors ieškovai išnagrinėtoje byloje ir nepareiškė reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo, tai niekaip neužkirto jiems kelio tokį reikalavimą pareikšti ateityje – ieškovų nurodomos kompensacijos priteisimas nėra neatsiejamas nuo ieškinio dėl sandorio negaliojimo patenkinimo elementas. Vilniaus miesto apylinkės teismas iš esmės pripažino, kad įsiteisėjus teismo sprendimu dėl restitucijos taikymo, gali būti reiškiami reikalavimai, susiję su tuo, kad asmuo dėl sandorio negaliojimo neteko žemės sklypo dalies, kuri buvo grąžinta pradiniam savininkui: teismas neatsisakė priimti ieškinio dalies dėl 6 000 Eur išlaidų priteisimo, o tik nurodė pašalinti trūkumus. Pažymi, kad restitucija ir kompensacija nėra teisiškai analogiškos ir negali būti sutapatinamos, taigi ir nėra pagrindo laikyti, kad reiškiamas analogiškas reikalavimas.
10. Civilinėje byloje dėl sandorio dalies nuginčijimo ir restitucijos taikymo iš esmės nebuvo nagrinėjamos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovų ieškinio reikalavimas dėl 7 391,21 Eur kompensacijos priteisimo, nebuvo nustatinėjama žemės sklypo dalies vertė žemės sklypo dalies praradimo dieną. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinio dalį dėl 7 391,21 Eur kompensacijos priteisimo, todėl teismo nutartis dalyje dėl atsisakymo priimti ieškinį – naikintina.
Šalies argumentai
11. Nesutiktina ir su teismo nutarties dalimi, kurią teismas įpareigojo pašalinti ieškinio dalies dėl 6 000 Eur išlaidų priteisimo trūkumus. Ieškovai nurodė konkrečias aplinkybes, susijusias su žemės sklypo pagerinimu ir tvarkymu bei pateikė tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus - sąskaitas faktūras bei pirkimo kvitus, kurie pagrindžia tai, kad ieškovai patyrė konkrečių išlaidų žemės sklypo pagerinimui. Tai akivaizdu panagrinėjus teismui pateiktus rašytinius įrodymus.
12. Skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nurodyti argumentai yra iš esmės susiję su ieškinio nagrinėjimu iš esmės ir faktinių argumentų vertinimu, o ne ieškinio atitikimu formos ir turinio reikalavimams. Todėl teismo nutarties dalis dėl ieškinio trūkumų taip pat naikintina.
13. Atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė. Todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas – dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinio dalį dėl 7 391,21 Eur kompensacijos priteisimo, taip pat ieškovams T. O. ir D. O. nustatytas 7 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutarties motyvuojamojoje dalyje nustatytiems ieškinio trūkumams, susijusiems su reikalavimu dėl 6 000 Eur išlaidų priteisimo, pašalinti.
Dėl nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškinio dalį dėl kompensacijos priteisimo.
16. Apeliantų teigimu, teismas atsisakė priimti ieškinio dalį dėl 7 391,21 Eur kompensacijos priteisimo, nes nepagrįstai konstatavo, kad kompensacijos klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Taip pat ieškovai nesutinka su nutarties dalimi dėl ieškinio trūkumų, kadangi jie nurodė konkrečias aplinkybes, susijusias su žemės sklypo pagerinimu ir tvarkymu bei pateikė tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus.
17. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Šio punkto pagrindu pirmosios instancijos ieškinio dalį dėl kompensacijos priteisimo atsisakė priimti.
18. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
19. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 6 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-631-160/2015, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8193-430/2014 panaikino ir A. P., N. R. ir A. D. ieškinį tenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas pripažino Valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos Vilniaus apskrities viršininko administracijos įgalioto ją atstovauti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo S. Ž. ir T. O. 1999 m. kovo 23 d. Nr. P01/99-20570 dalį, kuria T. O. parduota 215 kv. m žemės (duomenys neskelbtini), negaliojančia ir priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos T. O. naudai 719,14 Eur už žemės sklypo dalį, kuri buvo grąžinta valstybei.
20. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-631-160/2015 nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovui T. O. parduota 915 kv. m žemės dalis, kai tuo tarpu jis turėjo teisę pirkti tik 700 kv. m žemės dalį, pirkimo pardavimo sutartis naikintina iš dalies: panaikinama sutarties dalis dėl 215 kv. m žemės dalies pirkimo, tai sudaro 23,50 proc. viso nupirkto žemės ploto, už kurį sumokėta 10 566,16 Lt. Pardavėjas (Nacionalinė žemės tarnyba) T. O. turi grąžinti proporcingai 2 483,05 Lt (719,14 Eur), o atsakovas T. O. valstybei 215 kv. m žemės sklypo dalį.
21. Taip pat matyti, jog ieškovas T. O. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-8193-430/2014. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2661-391/2016 T. O. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-989-585/2016 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį paliko nepakeistą.
22. Kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-631-160/2015 iš Nacionalinės žemės tarnybos T. O. naudai priteista 719,14 Eur kompensacija už žemės sklypo dalį, kuri grąžinta valstybei, kadangi žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis iš dalies panaikinta. Nagrinėjamu atveju, tas pats asmuo (T. O.), reikalauja iš to paties asmens (Nacionalinės žemės tarnybos) priteisti didesnę kompensaciją tuo pačiu pagrindu (kadangi žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis panaikinta iš dalies). Pakartotinas kompensacijos priteisimo T. O. klausimo nagrinėjimas prieštarautų teisinio tikrumo ir teisinio stabilumo principams. Atsižvelgtina ir į tai, jog T. O. turėjo galimybę kvestionuoti priteisiamos kompensacijos dydį dar iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-631-160/2015 priėmimo, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Taip pat pažymėtina, jog ieškovas pasinaudojo galimybe atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog tai, kad civilinėje byloje Nr. 2A-631-160/2015 ieškovas nereiškė savarankiško reikalavimo, sudaro pagrindą ieškovo reikalavimus šioje byloje vertinti kaip dar neišnagrinėtus įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kadangi ieškovas reikalavimą dėl didesnės kompensacijos priteisimo galėjo pareikšti ir ankstesnėje byloje, kurioje dalyvavo, buvo informuotas apie bylos eigą, turėjo teisę pateikti reikalavimus, įrodymus.
24. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, atsisakyta priimti abiejų ieškovų ieškinio dalį dėl 7 391,21 Eur kompensacijos priteisimo, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškovės D. O. reikalavimo dėl 7 391,21 Eur kompensacijos priteisimo, kadangi pastaroji civilinėje byloje Nr. 2A-631-160/2015 byloje dalyvaujančių asmeniu įtraukta nebuvo, dėl jos teisių ir pareigų sprendime nepasisakyta. Dėl ieškovės D. O. reikalavimo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl 7 391,21 Eur kompensacijos priteisimo nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, ar patvirtinta taikos sutartis, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinio dalį, kurioje ieškovė D. O. reikalauja priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 7 391,21 Eur kompensaciją.
25. Dėl nurodytų argumentų darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinio dalį, kuria ieškovas T. O. reikalauja kompensacijos, kadangi dėl kompensacijos priteisimo T. O. iš Nacionalinės žemės tarnybos, tuo pagrindu, jog nutraukta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalis, jau pasisakyta ir klausimas išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinio dalį, kurioje ieškovė D. O. reikalauja priteisti iš Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 7 391,21 Eur kompensaciją, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti ieškinio dalį dėl ieškovės D. O. reikalavimo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, naikinta ir klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl nutarties dalies, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
26. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas nustatė, kad ieškovai kompensacijos sumą apskaičiavo 6 000 Eur, tačiau jos nedetalizavo ir tiksliai nenurodė, kas būtent sudarė pagerinimo išlaidas ir kokie įrodymai tai pagrindžia. Teismui pateikti įvairūs mokėjimo ir kiti dokumentai, tačiau nėra aiškiai nurodyta, kaip konkrečiai jie yra susiję su nagrinėjamu ginču. Atsižvelgiant į tai ieškovai įpareigoti detalizuoti 6 000 Eur sumą, konkrečiai nurodant, kas ją sudaro, taip pat pridėti kiekvieną sudedamąją dalį pagrindžiančius įrodymus bei paaiškinti kiekvieno iš pateiktų priedų ryšį su nagrinėjama byla.
27. Teismų praktikoje nurodoma, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).
28. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).
29. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantų argumentams, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovams terminą pašalinti ieškinio dalies, kuria prašyta priteisti 6 000 Eur išlaidas 215 kv. m grąžintos žemės sklypo dalies išlaikymui ir pagerinimui, trūkumus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog ieškovai nedetalizavo kokios būtent išlaidos patirtos pagerinant sklypo dalį patirtos, nesudaro pagrindo nustatyti ieškovams termino šiems trūkumams pašalinti, kadangi ieškovai gali detalizuoti patirtas išlaidas, paaiškinti pridėtų rašytinių įrodymų turinį vėlesniais procesiniais dokumentais arba parengiamojo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas neturėjo vertinti ieškovų pateiktų rašytinių įrodymų turinio ir galimybės remiantis šiais įrodymais tenkinti ieškinio reikalavimus. Ieškinio priėmimo stadijoje turi būti sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos.
30. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog yra pagrindas palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl atsisakymo priimti ieškinio dalį, kuria ieškovas T. O. reikalauja kompensacijos iš Nacionalinės žemės tarnybos, tačiau nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti ieškinio dalį dėl ieškovės D. O. reikalavimo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, naikinta ir klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl termino ieškinio dalies trūkumams pašalinti nustatymo ir taip pat grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio dalies dėl 6 000 Eur išlaidų 215 kv. m grąžintos žemės sklypo dalies išlaikymui ir pagerinimui priteisimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje e2-11748-1064/2019 dalį, kuria atsisakyta priimti ieškinio dalį, kuria ieškovas T. O. reikalauja kompensacijos iš Nacionalinės žemės tarnybos.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje e2-11748-1064/2019 dalį, kuria atsisakyta priimti ieškinio dalį dėl ieškovės D. O. reikalavimo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, ir kuria ieškovams nustatytas terminas ieškinio dalies dėl 6 000 Eur išlaidų 215 kv. m grąžintos žemės sklypo dalies išlaikymui ir pagerinimui priteisimo trūkumams pašalinti ir šių ieškinio dalių priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.