- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-25
- Bylos Nr.
- 2S-989-585/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Pareiškėjas
- T. O.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo (atsakovo) T. O. atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo T. O. prašymas dėl proceso atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 4 d. sprendimu atmetė ieškovų A. P., N. R. ir A. D. (A. D.) ieškinį atsakovams T. O. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo panaikinimo. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 6 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino iš dalies: pripažino valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutarties dalį, kuria atsakovui T. O. parduota žemė, kurios plotas – 215 m², negaliojančia.
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas atnaujinti bylos procesą pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nurodo, jog 2015 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą ir gavo dokumentus, kurių neturėjo vykstant bylos procesui. Gautieji dokumentai patvirtina aplinkybes, kuriomis būtų priimtas kitoks teismo sprendimas, tai yra patvirtina pareiškėjo teisę įsigyti visą žemės sklypą ir kartu (visos) valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumą.
Ieškovai nesutiko su pareiškėjo prašymu dėl proceso atnaujinimo. Teigia, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kurias, pasak jo, patvirtina naujai gauti dokumentai, neturi esminės reikšmės bylos baigčiai ir nesudarytų pagrindo kitokiam sprendimui priimti.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesutiko su pareiškėjo prašymu dėl proceso atnaujinimo. Atsakovės nuomone, pareiškėjas galėjo anksčiau – bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose – gauti jo nurodomus dokumentus, kuriais grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo. Be to, šie dokumentai nesudarytų pagrindo kitokiam sprendimui priimti.
Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo procesui pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą atnaujinti, nes pareiškėjas bylą nagrinėjant teisme žinojo arba turėjo žinoti apie dokumentus, kuriais grindžiamas jo prašymas dėl proceso atnaujinimo. Be to, šie dokumentai nepatvirtina tokių aplinkybių, kokias nurodo pareiškėjas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartimi, pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir patenkinti jo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atskiruoju skundu atkartojami prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentai, tiesiog nurodant, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog teismai, nagrinėję bylą, neturėjo duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nuosavybės teisę į žemės sklypą.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą. Atsakovė pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjas bylą nagrinėjant teisme žinojo arba turėjo žinoti aplinkybes, kurias patvirtina jo nurodomi dokumentai. Pareiškėjas atskiruoju skundu nenurodo argumentų, kurie paneigtų šią pirmosios instancijos teismo išvadą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjo atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Šios apeliacijos paskirtis – patikrinti, pagrįstai ar ne pirmosios instancijos teismas atsisakė apelianto prašymu atnaujinti procesą. Apelianto prašymas yra grindžiamas Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuris numato proceso atnaujinimo galimybę, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Procesui šiuo pagrindu atnaujinti yra būtinos tokios sąlygos: 1) pareiškėjo nurodomos aplinkybės egzistavo, kai vyko bylos procesas, kurį prašoma atnaujinti; 2) pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti tokių aplinkybių; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos, įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) aplinkybės yra esminės – jas nustačius, būtų priimtas kitoks teismo sprendimas. Šias sąlygas privalo pagrįsti asmuo, reikalaujantis proceso atnaujinimo. Bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja proceso atnaujinimo aptariamu pagrindu galimybę.
Pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto argumentą, kad jis tik 2015 m. rugsėjo 17 d. sužinojo apie dokumentus, kuriais yra grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo. Teismo vertinimu, apeliantas, vykstant bylos procesui, negalėjo nežinoti apie jo nurodomus dokumentus. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta. Dokumentai, kuriais yra grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, egzistavo ir Nacionalinė žemės tarnyba jais disponavo, kai vyko bylos procesas. Beveik visuose dokumentuose figūruoja apelianto vardas ir pavardė, pats apeliantas yra pasirašęs kai kuriuos aptariamus dokumentus. Apeliantas niekaip nepagrindė, kad jis (nustatytoms aplinkybėms rodant priešingai) nežinojo ir negalėjo žinoti, kad yra tokie dokumentai. Be to, apeliantas neįrodinėjo, todėl, suprantama, ir neįrodė, kad jis, vykstant bylos procesui, objektyviai negalėjo gauti ir pateikti aptariamų dokumentų. Apeliantas tik 2015 m. rugsėjo 17 d., kurią jau buvo įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo baigtas prašomas atnaujinti bylos procesas, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydamas leisti susipažinti su jos turimais dokumentais. Sprendžiant pagal apelianto prašymą, kuris yra pridėtas prie Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo, jis tik 2015 m. lapkričio 16 d. susipažino su dokumentais. Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, jog apeliantas, susipažinęs su jos turimais dokumentais, neprašė jų kopijų. Toks apelianto reikalavimas nėra užfiksuotas ir 2015 m. rugsėjo 17 d. prašyme dėl susipažinimo. Vadinasi, apeliantas, kitaip negu jis pats nurodo, gavo aptariamus dokumentus anksčiau negu 2015 m. rugsėjo 17 d., kurią jis kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą.
Be to, apeliantas savo pareiškime dėl proceso atnaujinimo pirmosios instancijos teismui nurodė, kad tik po civilinės bylos išnagrinėjimo teisme sužinojo, kad atsakovas Nacionalinės tarnybos Vilniaus miesto skyrius turi dokumentus, dalį kurių (1992-08-21 pareiškimas) surašė ir pateikė atsakovui pats apeliantas, o dalį – atsakovas arba atsakovo funkcijas atlikusi miesto seniūnija paties apelianto pareiškimų ar atliktų veiksmų pagrindu. Taip pat apeliantas nurodo, kad gavęs 1993-11-22 įkainavimo aktą, pats sumokėjo už ketinamą išpirkti žemės sklypą. Teismas konstatuoja, kad apelianto sudaryti ir savivaldos institucijai pateikti dokumentai, taip pat tos institucijos dokumentai, sudaryti apelianto pareiškimų ar atliktų veiksmų pagrindu, negali būti civilinėje byloje vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, apie kurių egzistavimą apeliantas ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma CPK 366str.1d.3p. prasme. Apeliantas neabejotinai žinojo apie savo 1992-08-21 kreipimąsi į Naujosios Vilnios seniūniją, neabejotinai žinojo apie žemės įkainojimo aktą, nes nurodo, kad pagal jį sumokėjo pinigus (tą patvirtina ir akte padarytas įrašas), ir taip pat neabejotinai turėjo pagrindą tikėtis seniūnijos veiksmų reaguojant į tokį kreipimąsi, todėl galėjo pasinaudoti savo teise prašyti teismo bylos nagrinėjimo metu išreikalauti tokius įrodymus, jeigu nebūtų jų gavęs pats po savo kreipimosi. Kaip matyti iš apelianto nurodomų aplinkybių, gauti tokius įrodymus, apie kuriuos jam buvo žinoma, nebuvo jokių kliūčių.
Kaip minėta, procesui pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą atnaujinti yra būtinas aukščiau išdėstytų sąlygų visetas. Bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja proceso atnaujinimo aptariamu pagrindu galimybę. Apeliantas neįrodė, kad jis, vykstant bylos procesui, nežinojo ir negalėjo žinoti apie dokumentus, kuriais grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo. Vadinasi, procesas apelianto prašymu negali būti atnaujintas, nepriklausomai nuo kitų sąlygų buvimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą nutartį nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį nepakeistą.